Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovams I. Š. ir G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2019 m. gruodžio 2 d. surašė dvibučio gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Aktas pateiktas ekspertizės užsakovei, UAB „F.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020-05-14 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,(duomenys neskelbtini)“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo - M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai).

Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio statybos užbaigimo tvarką, 2 dalyje numatyta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu) 92 punktas numatė, jog statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. To paties Statybos techninio reglamento 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 102 punktas).

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „F.“ su UAB ,,S.“ vadovaujama M. B. pasirašė sutartį dėl dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), teikimo konsultavimo, statinio statybos užbaigimo organizavimo ir visų su tuo susijusių klausimų ( b. l. 51). Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad statytojas pateikė duomenis jog, turi sutartinius santykius su UAB ,,S.“. Jokių duomenų, kad statytojas UAB ,,F.“ ir UAB ,,S.“ yra sudaręs paslaugų sutartį byloje nėra. Taip pat UAB „F.“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurį M. B. pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą, būtų susitarę dėl minėtų statinių ekspertizės, byloje nėra. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „S.“ ar M. B. su šia įmone būtų susitarusios dėl dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ekspertizės. Šios aplinkybės nepatvirtina ir M. B. į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 27 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „S.“, pagal kurią UAB „S.“ iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirko konsultacijų paslaugas dėl UAB „S.“ veikloje atsirandančių pastatų konstrukcijų klausimų (pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „S.“ pasirašytą Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą matyti, kad šalys patvirtino, jog remdamiesi šalių sudaryta 2019 m. rugsėjo 27 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovui vykdant statybos objektų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) projektavimo, pridavimo darbus, vykdytojas suteikė pastatų konstrukcijų konsultavimo paslaugas 52 val. trukmės (b. l. 48)). Byloje taip pat nėra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ar jo įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyto statinio (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto. Nepaisydamas to, M. B., pateikė statinio bendrosios ekspertizės aktą 2019 m. gruodžio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė jis pats, kitų statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Kaip nurodyta Statybos įstatymas 2 straipsnio 9 dalyje, ekspertizės rangovas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Teisę būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla (Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo vertinimu, M. B. neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti ekspertizės akto, kadangi tai gali atlikti tik rangovas. Byloje nėra pateikta, kad M. B. būtų įgaliotas atlikti rangos paslaugas ar pagal įstatymo nustatytą reglamentavimą būtų tinkamas asmuo pasirašyti ir patvirtinti statinio bendrosios ekspertizės aktą.

M. B. teigimu, Ekspertizės aktas yra ne statinio ekspertizės aktas, o jo parengtos specialisto išvados. Tačiau UAB „F.“ į UAB „S.“, vadovaujamą M. B., kreipėsi būtent dėl dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konsultavimo statinio statybos užbaigimo organizavimo ir visais su tuo susijusiais klausimais; be to statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos, pasirašė M. B. , o šalia parašo nurodė savo atestato numerį, šiame akte pateikė aiškias išvadas dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams. Dar daugiau – pats M. B. teisme įrodinėjo, jog buvo sutartiniai santykiai tarp UAB „S.“ iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o M. B. yra UAB „S.“ darbuotojas. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, jog M. B. atliko dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir surašė statinio ekspertizės aktą. Pažymėtina, jog M. B. parengė ne specialisto išvadas patvirtina – jis pateikė ne deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią yra privaloma tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, bet statinio bendrosios ekspertizės aktą, tuo deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, tačiau pateikė tik savo parašu patvirtintą ekspertizės aktą, kuris nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens.

Nors M. B. teigimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo statybos ekspertizės rangovu, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų sutarties su UAB ,,S.“ sudarymą, į bylą pateikta tik tarp UAB „S.“ ir UAB „S.“ sudaryta bendro pobūdžio konsultavimo darbų sutartis (t.y. ne dėl konkretaus statinio ekspertizės rangos (duomenys neskelbtini)). Taip pat vien sistemoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimas kaip statinio ekspertizės rangovo, tačiau nepateikus jokių duomenų, negali būti prilyginamas šio juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens parašui ekspertizės akte, nes aukščiau aptarti teisės aktai aiškiai įtvirtino tokių statinio ekspertizės aktų pasirašymo privalomumą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad M. B. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 358 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta.

Už ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

Nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytos nuobaudos – 500 Eur – skyrimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda, nes statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio patikrinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos neatliko, duomenų, kad šiame ekspertizės akte pateikta išvada neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų byloje nėra, taigi, aptariamo teisės pažeidimo pavojingumas yra mažesnis nei parengus ir pasirašius statinių ekspertizės aktus su trūkumais ir klaidingomis išvadomis dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams. Individualizuojant M. B. skirtinos nuobaudos dydį, svarbu įvertinti, jog M. B. kaip statinio ekspertizės vadovo patirtis iki nustatytų pažeidimų padarymo buvo itin nedidelė (kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas išduotas tik (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), taigi patirties stoka galėjo įtakoti pažeidimo padarymą. Įvertinus visas patartas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į tai, jog nėra nustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas – sprendžia, jog M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, įgyvendinant ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, skirtina administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 358 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Išaiškinti, kad mokant paskirtą baudą už šį pažeidimą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardą, pavardę, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.