Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės Justinos Dirmantaitės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimo, kurio M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. M. B. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 2 d. surašė dvibučio gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. 2019/59, kuris buvo pateiktas ekspertizės užsakovei UAB „F“, JAR kodas (duomenys neskelbtini). Po ko, deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. ACCE-100-191202-01003 teisėtumo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. CCE-100-191202-00997 užregistruoti deklaraciją Nr. ACCE-100-191202-01003 pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/59, kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tokiu būdu, M. B. surašant ekspertizės aktą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai). Šie M. B. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog skundžiamu nutarimu teismas pagrįstai nustatė administracinio nusižengimo sudėtį M. B. veiksmuose ir pagrįstai M. B. patraukė administracinėn atsakomybėn, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinis skundas netenkinamas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės J. Dirmantaitės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, nurodydamas, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių; institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą pripažindamas M. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, tačiau individualizuodamas kaltininkui skirtiną nuobaudą, priimdamas sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių, charakterizuojančių pažeidėją bei administracinio nusižengimo pobūdį, visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, skiriant mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Todėl šioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimas keistinas, pakeičiant M. B. paskirtą administracinę nuobaudą.

Dėl M. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad jo veiksmai, surašant ekspertizės aktą užsakovei UAB „F“, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, požymius. Pasak apelianto, jo veiksmuose nenustatyti objektyvieji ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, be to, jis nėra tinkamas subjektas. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus ir faktines aplinkybes, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

8. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymis įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje. Taigi atskleidžiant reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo turinį, privalu remtis teisės aktais, reglamentuojančiais statinių projektavimo taisykles, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybų įstatymu.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad M. B. 2019 m. gruodžio 2 d. surašytas dvibučio gyvenamo namo ekspertizės aktas Nr. 2019/59, kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 6 dalies 3 punkte ir STR 1.04.04:2017 105 punkte numatytų reikalavimų, t. y. Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje numatytą statinio ekspertizę atliko ne statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas (subrangovas) – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar padalinys, turintis teisę atlikti statinio ekspertizę, o statytojo UAB „F“ įgaliotas fizinis asmuo M. B., statinio ekspertizės akte nesant Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų privalomų rekvizitų, t. y. statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų.

10. Kita vertus, nors byloje atskleistas reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto požymis, administracinėn atsakomybėn patraukas M. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas. Analizuojant apelianto skunde nurodomus argumentus pastebėtina tai, jog skunde atskleidžiant šio administracinio nusižengimo subjekto požymį nepagrįstai tapatinami objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, t. y. apibūdinant subjekto požymį nepagrįstai remiamasi šiuo atveju blanketinį požymį teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą apibūdinančiomis Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamoje byloje įrodančiomis būtent nustatyto pažeidimo faktą, kadangi ginčijamas subjekto požymis šiuo atveju tiesiogiai apibūdinamas minėto straipsnio dispozicijoje – statinio ekspertizės aktą pasirašiusieji asmenys.

11. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skunde nurodomu siaurinamuoju specialaus subjekto aiškinimu, o bylos duomenimis nustatyta, jog būtent M. B. pasirašė bei pateikė ekspertizės aktą. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, statytojas UAB „F“ su UAB ,,S“, vadovaujama M. B., pasirašė sutartį dėl dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo organizavimo ir visų su tuo susijusių klausimų (b. l. 51). Minėtos sutarties pagrindu M. B. pateikė 2019 m. gruodžio 2 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2019/59, kurį asmeniškai pasirašė. Kitų statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra (b. l. 28-38). Po to, M. B. kaip UAB ,,F” įgaliotas atstovas Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu) 92 punkte, numatyta „supaprastinta” tvarka su atliktu statinio ekspertizės aktu pateikė dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“. Tokiu būdu, įvertinus apelianto skundo argumentus, konstatuotina, jog M. B. suvokdamas, kad neturėjo jokio teisino pagrindo pasirašyti ekspertizės akto, kuris, be kita ko, nebuvo pasirašytas ir kito statinio ekspertizės rangovo, veikdamas pagal sutartį dėl dvibučio gyvenamojo namo statinio statybos užbaigimo organizavimo, pateikė teisės aktų reikalavimo neatitinkančią statinio ekspertizę užsakovui.

12. Skunde nurodoma, jog byloje esantis 2019 m. gruodžio 2 d. dvibučio gyvenamo namo ekspertizės aktas Nr. 2019/59 nėra tinkamu šio administracinio nusižengimo dalyku, kadangi statinio ekspertizės aktas neturi statinio ekspertizės aktų statuso – tai specialisto išvada. Šiuo aspektu teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog šį ekspertizės aktą pateikė netinkamas asmuo – ne statinio ekspertizės rangovas, tačiau, kaip minėta, nurodyta aplinkybė iliustruoja teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą, tačiau savaime nepaneigia pastarojo klasifikavimo. Pastebėtina, jog aplinkybę, kad byloje esantis 2019 m. gruodžio 2 d. dvibučio gyvenamo namo ekspertizės aktas Nr. 2019/59 yra ekspertizės aktas ANK 358 straipsnio 3 dalies prasme, liudija tiek ginčijamo akto turinys, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atlikti veiksmai. Byloje esantis ekspertizės aktas ne tik tiesiogiai įvardijamas ekspertizės aktu (b. l. 28-38), tačiau šiame akte nurodomos išvados dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, be kita ko, ekspertizės akte tiesiogiai nurodoma, jog objektas vertinamas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį – atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (b. l. 36), jog statinio ekspertizė atliekama STR 1.04.04:2017 94 punkte nurodytu atveju (b. l. 30), t. y. ekspertizės aktas atliekamas siekiant pasinaudoti jau minėta supaprastinta statybos užbaigimo tvarka – netvirtinant deklaracijos apie statybos užbaigimą, o atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog M. B. pateikė būtent ekspertizės aktą įrodo ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog M. B. pateikė ne deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią yra privaloma tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o būtent statinio bendrosios ekspertizės aktą, tokiu būdu deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, pastarąjį pateikiant per informacinę sistemą „Infostatyba“.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. B. pateiktas statinio bendrosios ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą. Taigi, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo M. B. skunde nurodytais motyvais jį naikinti.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio.

15. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo atliekamas M. B. pateikto statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. 2019/59 turinio patikrinimas, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pateikta išvada neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo mažesnį veikos pavojingumą, bei įvertinęs tai, kad M. B. turėjo nedidelę profesinę patirtį, jog nėra atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad M. B. neteistas, nusprendė, jog net ir minimalios ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytos nuobaudos – 500 Eur – skyrimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda padarytam nusižengimui. Todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skyrė mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 200 Eur bauda.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, sutinka su Inspekcijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis M. B. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, skiriant mažesnę baudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

18. Remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, M. B. padarytas administracinis nusižengimas – teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui, sąlygojo netinkamai atliktas statinio statybos užbaigimo procedūras, be kita ko, pažeidė užsakovo – statytojo interesus, kartu iš esmės neužtikrino statinio ekspertizės garantijos, numatytos Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, todėl nelaikytinas mažareikšmiu ar jo pavojingumas negali būti vertinamas kaip nedidelis. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamo nusižengimo sudėtis formali, taigi šio nusižengimo kontekste galimi padariniai nėra vertinami, o aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas ekspertizės akto turinio patikrinimas, nustačius akivaizdų pažeidimą – ekspertizės aktą surašius netinkamam subjektui, rodo rūšinį formalios sudėties administracinio nusižengimo pavojingumą. Šiuo aspektu prieštaringa ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad pateikta išvada neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų – pastaroji aplinkybė neginčytinai įrodyta, be kita ko, ir pirmosios instancijos teismo nutarime. Pastebėtina, jog šiuo atveju, nevertinant galimų ekspertizės akto tūrinio trūkumų, aplinkybė, jog šį aktą parengė netinkamas subjektas, nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kadangi griežtesni reikalavimai keliami ekspertizes aktą rengiančiam subjektui yra pagrįsti objektyviu būtinumu, be kita ko, ekspertizės aktą parengusio subjekto suteikiamomis garantijomis.

19. Vertindamas pažeidėjo asmenybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog byloje nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į M. B. charakterizuojančias aplinkybes – neteistas, jo patirtį atliekant statinio ekspertizės vadovo funkcijas, šios aplinkybės iš tiesų teigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau nėra pagrindo teigti, jog aptartos asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės laikytinos išimtinėmis. Šiame kontekste sutiktina su Inspekcijos apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog M. B., jo veiklai, kaip atestuotam specialistui, keliami aukšti standartai ir reikalavimai, kuriuos asmuo privalo atitikti ir vien tai, kad specialių žinių patikrinimas ir atestatas buvo išduotas neseniai, negali būti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą mažinti nuobaudą. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog straipsnio sankcijoje numatyti minimali nuobauda savo dydžiu yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ar yra per griežta.

20. Nagrinėjamu atveju nustatytos administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, vertinant padaryto administracinio nusižengimo kontekste, nepatvirtina to, kad M. B. ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, švelninti administracinės nuobaudos dydžio šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo, o įvertinęs aptartą padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia, kurie iliustruoja rūšinį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į nusižengimą padariusio asmens asmenybę (dirbantis, neteistas), taip pat ir į tai, kad iš M. B. VI Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro 2021 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SP-04 buvo atimtas veiklos atestatas, teismas sprendžia, kad M. B. skirtina nuobauda, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam baudos minimumui – 500 Eur bauda. Paskirta nuobauda, įvertinus pažeidėjui paskirtas poveikio priemones, atitinka aptartą rūšinį administracinio nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę ir nėra per griežta, kartu pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės Justinos Dirmantaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimą:

M. B. pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.