Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A14.-1518-817/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-06-11
Bylos Nr.: A14.-1518-817/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01179-2021-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
Pažeidėjas: M. B.
Institucija: VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
Advokatai: Jolanta Voroneckienė

Kategorijos

15.1.13Administraciniai nusižengimai, susiję su statinio projektavimu (ANK 358 str., 362-363 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1518-817/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01179-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.13. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. B., jo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovams Gediminui Černiauskui, Irmai Šapokaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2019 m. lapkričio 8 d. surašė dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Aktas pateiktas ekspertizės užsakovui UAB „G.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. balandžio 28 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2019 m. lapkričio 28 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tuo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo galiotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas. Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat M. B. 2019 m. lapkričio 8 d. surašė dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Aktas pateiktas ekspertizės užsakovui UAB „G.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2019 m. lapkričio 8 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tuo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo galiotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas. Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat M. B. 2019 m. lapkričio 23 d. surašė dvibučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Aktai pateikti ekspertizės užsakovui UAB „G.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti 2019 m. lapkričio 23 d. statinio bendrosios ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad statinių ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Aktuose statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinių ekspertizės aktų nėra. Tuo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo galiotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas. Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat M. B. 2019 m. gruodžio 9 d. surašė dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Aktas pateiktas ekspertizės užsakovui UAB „G.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tuo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo galiotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas. Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje .

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovai nurodė, kad inspekcija surašė protokolus pagal ANK 358 straipsnį, nes atliekant sisteminį deklaracijų teisėtumo patikrinimą, buvo nustatyta, jog M. B., pateikdamas prašymą IS „Infostatyba“ nurodė, kad teikiamos deklaracijos kartu su ekspertizės aktais, tačiau ekspertizės aktai neatitiko įstatymų nuostatų, nes buvo pasirašyti tik vykdytojo-eksperto M. B. ir juose nebuvo privalomo ekspertizės rangovo – juridinio asmens atstovo parašo. Sistemoje buvo nurodyta, jog ekspertizės rangovas yra juridinis asmuo VšĮ S., tačiau pačiame ekspertizės akte, kurį pasirašė M. B., šio juridinio asmens atstovo parašo nėra. Atstovai nurodė, jog institucija ekspertizės aktų patikrinimo procedūros neatliko, ekspertizės aktų turinio netikrino, ekspertizės aktai buvo tikrinami vien tuo aspektu, kuris yra susijęs su Statybos įstatymo reikalavimais dėl juos pasirašiusių asmenų. Atstovai pažymėjo, jog asmuo kuris uždeda varnelę IS „Infostatyboje“, turi turėti dokumentą, kurio pagrindu, jis yra susijęs su ekspertizės rangovu. Yra privalomas reikalavimas pažymėti ekspertizės rangovą. Rangovo varnelę uždeda asmuo, kuris teikia prašymą registruoti deklaraciją. Šiuo atveju, varnelę uždėjo M. B.. Uždėta varnelė negali būti prilyginama ekspertizės rangovo parašui ant ekspertizės akto. M. B. tą varnelę galėjo uždėti bet kur.

Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad jis nepripažįsta jam inkriminuojamų pažeidimų, inspekcija aplaidžiai atliko tyrimą, tikrino ne tą dokumentą, pagal kurį inkriminuojamas pažeidimas, be to inspekcija nereikalavo pateikti iš UAB „G.“ ekspertizės akto originalo. M. B. nurodė, kad ekspertizės aktas turėtų būti pasirašytas jo ir ekspertizės rangovo elektroniniais parašais. M. B. teigė, kad jis uždėjo parašą ir Infostatyboje varnele pažymėjo ekspertizės rangovą, vadinasi ta varnelė ir buvo ekspertizės rangovo parašas. M. B. paaiškino, jog visų objektų užsakovas buvo UAB „G.“. UAB „G.“ prašė kad būtų patvirtinta deklaracija ir atlikta statinio ekspertizė. UAB „G.“ buvo aiškiai informuota, kad UAB „S.“ neturi teisės atlikti ekspertizės. UAB „S.“ yra paslaugų teikimo įmonė, ji kreipėsi į UAB „S.“, kad būtų atlikta statinio ekspertizė. M. B. tuo metu dirbo eksperto pareigose UAB „S.“, turėjo žodinį ir rašytinį susitarimą su J. P.. Tarp UAB „S.“ ir J. P. buvo civiliniai santykiai, J. P., ekspertizės aktai buvo teikiami elektroniniu paštu ir fiziškai. Visą gautą turinį jis turėjo „pernešti“ į savo įmonės blanką ir fiziškai pasirašyti. Buvo žodinis sutarimas. J. P. žodžiu leido M. B. žymėti varnele savo įmonę. M. B. nurodė, kad M. B. pasirašė ekspertizės aktus kaip specialisto išvadas, kaip atestuotas ekspertizės vadovas. Jis, kaip specialistas, parašė specialisto išvadas ir įkėlė jas į sistemą. J. P. nepasirašė ekspertizės aktų, nes jis turėjo patikrinti ekspertizių aktų turinį. Kadangi, jis žodžiu leido M. B. žymėti varnelę, M. B. tą ir padarė, todėl laiko, kad J. P. pasirašė. M. B. nuomone, varnelės „uždėjimas“ Infostatyboje prilygsta parašui. M. B. VšĮ S. nurodė kaip ekspertizės akto rangovą, nes tarp VšĮ S. ir UAB „S.“ buvo sutartis dėl to, buvo sutikimas, pažymėti VšĮ S. kaip ekspertizės akto rangovą IS „Infostatyba“. M. B. nurodė, kad jis, kaip statytojo įgaliotas asmuo, atliko fizinį darbą – dokumentų sukėlimą. M. B. pateikė deklaracijas, nes IS „Infostatyba“ nebuvo reikalavimo, kad būtų įkeltas dokumentas su originaliu parašu. M. B. nurodė, jog jis nepateikė ekspertizės akto UAB „G.“, nes pagal įstatymą jį turi pateikti ekspertizės akto rangovas, todėl aktus UAB „G.“ turėjo pateikti J. P.. M. B. nurodė, jog statytojo UAB „G.“ įgaliotas asmuo D. B. pareikalavo įkelti dokumentus į Infostatybą, nors M. B. informavo statytoją, kad trūksta J. P. parašo, kad reikia, jog jis patvirtintų. M. B. paaiškino, jog vėliau, inspekcijai pradėjus tyrimą, jis savo iniciatyva apmokėjo UAB „E.“ Statinių ekspertizes ir pateikė šias ekspertizes UAB „G.“. Šiuos ekspertizės aktus apmokėjo iš savų lėšų dėl vidinių įsitikinimų, dėl to, kad UAB „G.“ neturėtų nusiskundimų dėl M. B. ir jo veiklos, kad nesugriautų jo reputacijos.

Dėl M. B. 2019 m. lapkričio 8 d. surašyto dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)

Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. t. 1, b. l. 4-6).

Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte užfiksuota, kad statytojas yra UAB „G.“, tikrinamas statinys yra naujos statybos dvibutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu buvo nustatyti šie pažeidimai: 1) statytojui – UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) – o tuo pačiu, turėdamas 2019-08-13 šio statytojo įgaliojimą talpinti dokumentus į IS Infostatyba, atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teisine registracija, kartu su prašymu (duomenys neskelbtini) įregistruoti deklaraciją pateikė į IS Infostatyba savo, kaip privataus asmens atliktą bendrosios ekspertizės aktą ir pagal jį įregistravo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės atlikėjas M. B. pateikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį (išduotą ne atestuoto juridinio, bet privataus asmens – eksperto M. B. ir pasirašytą ne juridinio asmens vadovo (ar jo įgalioto asmens) ir ekspertizės vadovo, o tik ekspertizės vadovo) 2019 m. lapkričio 8 d. statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). M. B. neturėdamas teisės būti ekspertizės rangovu – verstis ekspertizės rangovo veikla atliko bendrąją statinio ekspertizę; 2) paskutinė projekto laida deklaracijos registravimo metu nebuvo pateikta; 3) pažyma apie statinio atitiktį statinio projektui deklaracijos registravimo metu nebuvo pateikta; 4) registravimo metu pateikta nepilna kadastrinių matavimų byla – trūksta statinių išdėstymo plano; 5) požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos deklaracijos registravimo metu nebuvo pateiktos; 6) nepateikta Žemės sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos (tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų ir statinių aukštis) deklaracijos registravimo metu; 7) nepateikti pastatų garso klasifikavimo protokolai (kai privalomi) deklaracijos registravimo metu; 8) nepateiktas pastatų energinio naudingumo sertifikatas deklaracijos įregistravimo metu; 9) nepateiktos Statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančią dokumentų kopijos deklaracijos registravimo metu (b. t. 1, b. l. 12-22).

2019 m. rugpjūčio 13 d. UAB „G.“ įgaliojime užfiksuota, kad UAB „G.“, atstovaujama direktorius V. K., įgalioja M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, tiekti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (ių) statybos užbaigimą/ statinio (ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS INFOSTATYBA“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučiais gyvenamaisiais namais, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šių statinių teisine registracija (b. t. 1, b. l. 34).

Šalies argumentai

2019 m. rugpjūčio 16 d. UAB „G.“ prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „G.“ kreipėsi į UAB „S.“ su prašymu atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar dvibučiai gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendimus, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus (b. t. 1, b. l. 35).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. lapkričio 8 d. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės užsakovas – UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Statinio ekspertizė atlikta pagal susitarimą, paslauga UAB „S.“. Ekspertizės objektas – dvibutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Statinio bendrosios ekspertizės išvada: dvibutis gyvenamasis namas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendimus, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams ir tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Statinio bendrosios ekspertizės aktą pasirašė M. B. (b. t. 1, b. l. 23-32).

Deklaracijoje apie statinio (ių), jo (jų) dalies (ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (ių), jo (jų) dalies (ių)/patalpos (ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, užfiksuota, kad ši deklaracija pateikta dėl naujo statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Rangovas ir statytojas – UAB „G.“. Deklaraciją sudarė M. B. (b. t. 1, b. l. 36-40).

2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „G.“ leista statyti dvibutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 53-56).

2020 m. balandžio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės vadovo V. K. prašoma pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų kopijas, susijusias su gyvenamojo (2 butų) namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimu. Pateikti statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, statybos užbaigimas, statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93 punkto papunkčiuose nurodytus privalomuosius statybos užbaigimo dokumentus. Nurodyme nurodyti pateiktini dokumentai: 1) Užduotį ekspertizei atlikti; 2) Paskutinę statinio projekto ar jo dokumentų laidą, jei statinio projektas buvo keičiamas; 3) Sukomplektuotą kadastrinių matavimų bylą; 4) Požeminių inžinerinių tinklų kontrolines geodezinės nuotraukas; 5) Žemės sklypo su statiniais kontrolinę geodezinės nuotrauką; 6) Pastato garso klasifikavimo protokolą; 7) Pastato energinio naudingumo sertifikatą; 8) Statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijas, t. y. statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės, statinio statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomųjų draudimo liudijimų (polisui, atitinkančių Lietuvos Respublikos teisės aktus, kopijas. Kartu su šių privalomųjų draudimų kopijomis privalomai turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos (b. t. 3, b. l. 109 – 111).

2020 m. balandžio 14 d. UAB „G.“ elektroninis laiškas patvirtina, kad UAB „G.“ išsiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriui privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus dokumentus (b. t. 3, b. l. 113 – 179).

2020 m. gruodžio 21 d. UAB „E.“ Statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir inžinerija tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius. Pastatai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Išvadą pasirašė įmonės direktorė V. K. ir ekspertizės vadovas dr. J. R. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 2, b. l. 183).

Dėl M. B. 2019 m. lapkričio 8 d. surašyto dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)

Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. t. 1, b. l. 69-71).

Šalies argumentai

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. lapkričio 8 d. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės užsakovas – UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Statinio ekspertizė atlikta pagal susitarimą, paslauga UAB „S.“. Ekspertizės objektas – dvibutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Statinio bendrosios ekspertizės išvada: dvibutis gyvenamasis namas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendimus, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams ir tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Statinio bendrosios ekspertizės aktą pasirašė M. B. (b. t. 1, b. l. 140-149).

Deklaracijoje apie statinio (ių), jo (jų) dalies (ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (ių), jo (jų) dalies (ių)/patalpos (ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, užfiksuota, kad ši deklaracija pateikta dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Rangovas ir statytojas – UAB „G.“. Deklaraciją sudarė M. B. (b. t. 1, b. l. 168-173).

2020 m. balandžio 28 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės vadovo V. K. prašoma pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų kopijas, susijusias su pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimu. Pateikti statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, statybos užbaigimas, statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93 punkto papunkčiuose nurodytus privalomuosius statybos užbaigimo dokumentus. Nurodyme nurodyti pateiktini dokumentai: 1) Sutarties atlikti statinio bendrąją ekspertizę kopiją; 2) Paskutinę statinio projekto ar jo dokumentų laidą, jei statinio projektas buvo keičiamas; 3) Požeminių inžinerinių tinklų kontrolines geodezinės nuotraukas; 4) Žemės sklypo su statiniais kontrolinę geodezinės nuotrauką; 5) Pastato garso klasifikavimo protokolą; 6) Pastato energinio naudingumo sertifikatą; 7) Statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijas, t. y. statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės, statinio statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomųjų draudimo liudijimų (polisų), atitinkančių Lietuvos Respublikos teisės aktus, kopijas. Kartu su šių privalomųjų draudimų kopijomis privalomai turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos (b. t. 4, b. l. 74 – 76).

2020 m. gegužės 4 d. UAB „G.“ elektroninis laiškas patvirtina, kad UAB „G.“ išsiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriui privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus dokumentus (b. t. 4, b. l. 78 – 127) .

2020 m. gruodžio 21 d. UAB „E.“ Statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir inžinerija tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atsitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius. Pastatai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Išvadą pasirašė įmonės direktorė V. K. ir ekspertizės vadovas dr. J. R. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 2, b. l. 182) .

Dėl M. B. 2019 m. lapkričio 23 d. surašytų dvibučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)

Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. t. 2, b. l. 5-7).

2019 m. balandžio 25 d. UAB „G.“ įgaliojime užfiksuota, kad UAB „G.“, atstovaujama direktorius V. K., įgalioja M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti pranešimą apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, talpinti dokumentus į „IS INFOSTATYBA“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šių statinių teisine registracija (b. t. 2, b. l. 64).

Šalies argumentai

Žemesnės instancijos teismas

Deklaracijoje apie statinio (ių), jo (jų) dalies (ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (ių), jo (jų) dalies (ių)/patalpos (ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, užfiksuota, kad deklaracija pateikta dėl pastatų, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Rangovas ir statytojas – UAB „G.“. Deklaraciją sudarė M. B. (b. t. 2, b. l. 67-73).

2019 m. lapkričio 23 d. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės užsakovas – UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Statinio ekspertizė atlikta pagal susitarimą, paslauga UAB „S.“. Ekspertizės objektas – dvibutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Statinio bendrosios ekspertizės išvada: dvibutis gyvenamasis namas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendimus, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams ir tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Statinio bendrosios ekspertizės aktą pasirašė M. B. (b. t. 2, b. l. 74-83).

2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės vadovo V. K. prašoma pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui: 1) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų kopijas, susijusias su trijų dviejų butų gyvenamųjų namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statyba: 1.1.) Statinio projektą – techninio darbo projekto paskutinę laidą, jei statinio projektas buvo keičiamas; 1.2.) Pažymą apie statinio atitiktį statinio projektui, kurios rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu (STR 1.05.01:2017 93.2 papunktis); 1.3.) Statinių kadastro duomenų bylas (STR 1.05.01:2017 93.4 papunktis); 1.4.) Požeminių inžinerinių tinklų kontrolines geodezines nuotraukas (STR 1,05.01:2017 93.5 papunktis); 1.5.) Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinius sutikimus, jeigu neišlaikytas 3 m atstumas iki sklypo ribos (STR 1.05.01:2017 79.4 papunktis); 1.6.) Žemės sklypo su statiniais geodezines nuotraukas (STR 1.05.01:2017 93.9 papunktis); 1.7.) Pastatų garso klasifikavimo protokolus (STR 1.05.01:2017 93.12 papunktis); 1.8.) Pastatų energinio naudingumo sertifikatus (STR 1.05,01:2017 93.13 papunktis); 1.9.) Rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento, t. y. draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimo raštą (kartu su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), mokėjimo atidėjimą patvirtinančio dokumento arba kredito įstaigos garantijos kopiją, užtikrinančią rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą (jei toks užtikrinimas privalomas pagal Statybos įstatymą). Reikalavimai draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštui, mokėjimo atidėjimą patvirtinančiam dokumentui arba kredito įstaigos garantijai: draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas, mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas arba kredito įstaigos garantija turi būti išduoti ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui; laidavimo draudimo suma, mokėjimo atidėjimo suma arba garantijos suma turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statybos kainos (su PVM) (STR 1.05.01:2017 93.15 papunktis); 1.10.) Statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijas, t. y. statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo (jei paslaugų tiekimo sutartis su statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu pasirašyta po 2016 m. gruodžio 31 d.), statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės (jei statybos darbai pradėti po 2016 m. gruodžio 31 d., jei statybos darbai pradėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. – rangovo civilinės atsakomybės) privalomųjų draudimo liudijimų (polisų), atitinkančių Lietuvos Respublikos teisės aktus, kopijas (jei privalu draustis pagal Statybos įstatymą). Kartu su šių privalomųjų draudimų kopijomis privalomai turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos (STR 1.05.01:2017 93.16 papunktis); 1.11.) Nustatyta tvarka užregistruoto, geriamuoju vandeniu apsirūpinti skirto požeminio vandens gręžinio paso kopiją arba geriamojo vandens kokybės tyrimų, atliktų akredituotose laboratorijose arba laboratorijose, turinčiose teisę atlikti vandens (geriamojo arba požeminio) tyrimus, dokumentus (neprivalomi, kai prisijungiama prie komunalinių inžineriniu tinklui ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada dėl šių tyrimų rezultatų atitikties visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams, jeigu vietinis vandentiekio tinklas (STR 1.05.01:2017 93.17 papunktis); 2) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytą ir, kaip nurodyta 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte, pasirašytą statinio ekspertizės aktą; 3) STR 1.04.04;2017 94 punkte numatytus dokumentus: 3.1.) statinio ekspertizės rangos sutartį; 3.2.) statytojo parengtą užduotį statinio ekspertizės rangovui (b. t. 3, b. l. 35-38).

2020 m. gegužės 25 d. UAB „G.“ elektroninis laiškas patvirtina, kad UAB „G.“ išsiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriui privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus dokumentus, tarp jų ir M. B. pasirašytus 2019 m. lapkričio 23 d. Statinio bendrosios ekspertizės aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 39-108).

2020 m. lapkričio 30 d. UAB „E.“ Statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir inžinerija tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atsitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius. Pastatai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Išvadą pasirašė įmonės direktorė V. K. ir ekspertizės vadovas dr. J. R. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 2, b. l. 185).

2020 m. gruodžio 21 d. UAB „E.“ Statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir inžinerija tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atsitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius. Pastatai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Išvadą pasirašė įmonės direktorė V. K. ir ekspertizės vadovas dr. J. R. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 2, b. l. 186).

2020 m. gruodžio 21 d. UAB „E.“ Statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir inžinerija tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atsitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius. Pastatai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Išvadą pasirašė įmonės direktorė V. K. ir ekspertizės vadovas dr. J. R. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 2, b. l. 187).

Dėl M. B. 2019 m. gruodžio 9 d. surašyto dvibučio gyvenamojo namo, adresu V(duomenys neskelbtini), ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)

Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. t. 2, b. l. 116-119).

Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte užfiksuota, kad statytojas yra fizinis asmuo D. V., tikrinamas statinys yra naujos statybos dvibutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu buvo nustatyti šie pažeidimai: Deklaracija IS „INFOSTATYBA“ užregistruota neteisėtai (b. t. 2, b. l. 124-134).

Šalies argumentai

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. gruodžio 9 d. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės užsakovas – UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Statinio ekspertizė atlikta pagal susitarimą, paslauga UAB „S.“. Ekspertizės objektas – dvibutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Statinio bendrosios ekspertizės išvada: dvibutis gyvenamasis namas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) sprendimus, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams ir tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Statinio bendrosios ekspertizės aktą pasirašė M. B. (b. t. 2, b. l. 135-144).

Deklaracijoje apie statinio (ių), jo (jų) dalies (ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (ių), jo (jų) dalies (ių)/patalpos (ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, užfiksuota, kad ši deklaracija pateikta dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Rangovas ir statytojas – UAB „G.“. Deklaraciją sudarė M. B. (b. t. 2, b. l. 147-151).

2020 m. kovo 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad D. V. prašoma pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų kopijas, susijusias su pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimu. Pateikti statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, statybos užbaigimas, statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93 punkto papunkčiuose nurodytus privalomuosius statybos užbaigimo dokumentus. Nurodyme nurodyti pateiktini dokumentai: 1) Techninio projekto ir darbo projekto arba techninio darbo projekto popierinį variantą be žymų, kurias sudaro žodžiai „Taip pastatyta“; šiuo atveju pateikiama pažyma apie statinio atitiktį statinio projektui, kurios rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu; 2) Požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukas; 3) Žemės sklypo su statiniais geodezines nuotraukas (tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų ir statinių aukštis); 3) Pastatų garso klasifikavimo protokolus (kai privalomi); 4) pastatų energinio naudingumo sertifikatus (kai privalomi); 5) Rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentą, t. y. draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo raštą (kartu su jo apmokėjimą įrodančią dokumento kopiją), mokėjimo atidėjimą patvirtinančio dokumento arba kredito įstaigos garantijos kopiją, užtikrinantį rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą (jei toks užtikrinimas privalomas pagal Statybos įstatymą [8.3]). Reikalavimai draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštui, mokėjimo atidėjimą patvirtinančiam dokumentui arba kredito įstaigos garantijai: 5.1.) draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas, mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas arba kredito įstaigos garantija turi būti išduoti ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui; 5.2.) laidavimo draudimo suma, mokėjimo atidėjimo suma arba garantijos suma turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statybos kainos (su PVM); 6) Statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijas, t. y. statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo (jei paslaugų tiekimo sutartis su statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu pasirašyta po 2016 m. gruodžio 31 d.), statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės (jei statybos darbai pradėti po 2016 m. gruodžio 31 d., jei statybos darbai pradėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. – rangovo civilinės atsakomybės) privalomųjų draudimo liudijimų (polisų), atitinkančių Lietuvos Respublikos teisės aktus, kopijas (jei privalu draustis pagal Statybos įstatymą [8.3]). Kartu su šių privalomųjų draudimų kopijomis privalomai turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos; 7) Kai užbaigiama naujų statinių statyba – statinio techninį pasą (techninės apskaitos kortelę) ar pastato techninį – energetinį pasą. Jei buvo pildomas elektroninis statinio techninis pasas (techninės apskaitos kortelė) arba elektroninis pastato techninis – energetinis pasas, jis turi būti pateikiamas kaip vientisas oficialusis elektroninis dokumentas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taip pat pateikti informaciją, kas atliko statytojo, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų funkcijas, kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 71, 75, 78, 79 ir 99 dalyse, 3, 14, 16, 18 ir 19 straipsniuose. Pateikti statybos dalyvių rangos sutarčių, atestatų, pasamdymo (paskyrimo), sutarčių dokumentų kopijas ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimų su apmokėjimo už draudimus dokumentų kopijas (b. t. 4, b. l. 2-5) .

2020 m. gegužės 14 d. D. V. elektroninis laiškas patvirtina, kad D. V. išsiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriui privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus dokumentus (b. t. 4, b. l. 6-53).

2020 m. gruodžio 21 d. UAB „E.“ Statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir inžinerija tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atsitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius. Pastatai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Išvadą pasirašė įmonės direktorė V. K. ir ekspertizės vadovas dr. J. R. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. 2, b. l. 184).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui, užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šios bylos kontekste yra svarbios Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje numatyta, jog statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog ekspertizės rangovas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Teisę būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla (Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punktas numato, jog bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio statybos užbaigimo tvarką, 2 dalyje numatyta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu) 92 punktas numatė, jog statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. To paties Statybos techninio reglamento 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 102 punktas).

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „G.“ kreipėsi į UAB „S.“, vadovaujamą M. B., prašydama atlikti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) bendrąją ekspertizę. Be to, UAB „G.“ įgaliojo M. B. atstovauti jai visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (ių) statybos užbaigimą/statinio (ių) paskirties pakeitimą, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą IS „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučiais gyvenamaisiais namais, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šių statinių teisine registracija (b. t. 2, b. l. 65; b. t. 1, b. l. 34). Kaip teisme patvirtino M. B., UAB „S.“ teisės būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu neturėjo. Jokių duomenų, kad UAB „G.“ ir Všį „S.“, kurį M. B. IS „Infostatyba“ pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą, būtų susitarę dėl minėtų statinių ekspertizės byloje nėra. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „S.“ ar M. B. su šia įmone būtų susitarusios dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ekspertizės. Šios aplinkybės nepatvirtina ir M. B. į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 21 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ „S.“ ir UAB „S.“, pagal kurią UAB „S.“ iš VšĮ „S.“ pirko konsultacijų paslaugas dėl UAB „S.“ veikloje atsirandančių pastatų konstrukcijų klausimų (pagal VšĮ „S.“ ir UAB „S.“ pasirašytą Atliktų darbų aktą matyti, kad šalys patvirtino, jog remdamiesi šalių sudaryta 2019 m. rugsėjo 21 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovui vykdant statybos objektų ((duomenys neskelbtini)) projektavimo, pridavimo darbus, vykdytojas suteikė pastatų konstrukcijų konsultavimo paslaugas 52 val. trukmės). Byloje taip pat nėra VšĮ „S.“ vadovo ar jo įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytų statinių (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktų (tokių aktų teismui nepateikė ir UAB „G.“). Nepaisydamas to, M. B., veikdamas pagal UAB „G.“ išduotą įgaliojimą, į IS „Infostatyba“ pateikė Deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, o taip pat į IS „Infostatyba“ įkėlė tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, parašu patvirtintų Statinio bendrosios ekspertizės aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kartu Ekspertizės aktai) kopijas. Kaip jau buvo minėta, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota IS „Infostatyba“. Taigi, teismo vertinimu, M. B., pagal įgaliojimą veikdamas kaip UAB „G.“ atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas Deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atliktos statinių ekspertizės ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytojas UAB „G.“ turi statinių Ekspertizės aktus. Pagrįsdamas šią aplinkybę, M. B., veikdamas kaip UAB „G.“ įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 101 punktu į IS „Infostatyba“ įkėlė savo parengtų ir tik jo parašu patvirtintų Ekspertizės aktų kopijas. Pažymėtina, kad civilinių teisių subjektai civilines teises ir pareigas įgyja ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus. Įvertinus UAB „G.“ M. B. suteiktų įgaliojimų turinį byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad jis Ekspertizės aktus turėjo kaip UAB „G.“ atstovas, todėl minėti Ekspertizės aktai UAB „G.“, kaip jų užsakovui, buvo pateikti.

M. B. teisme teigė, kad jo parengti byloje nagrinėjami Ekspertizės aktai yra ne statinio ekspertizės aktai, o jo parengtos specialisto išvados. Tačiau teismas įvertinęs aplinkybę, jog UAB „G.“ į UAB „S.“, vadovaujamą M. B., kreipėsi būtent dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) bendrosios ekspertizės atlikimo, UAB „G.“ M. B. suteiktų įgaliojimų turinį, aplinkybę, jog M. B. Statinio bendrosios ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos, pasirašė, šalia parašo nurodė savo atestato numerį, šiuose aktuose pateikė aiškias išvadas dėl statinių atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, sprendžia, jog M. B. atliko gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir surašė statinių ekspertizės aktus. Aplinkybę, kad M. B. parengė ne specialisto išvadas patvirtina ir tai, jog jis, veikdamas UAB „G.“ vardu, pateikė ne deklaracijas apie statybos užbaigimą, kurias yra privaloma tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o Deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tuo deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktus, ir į IS „Infostatyba“ pateikė tik savo parašu patvirtintus Ekspertizės aktus. Šie Ekspertizės aktai nėra pasirašyti statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Statinio bendrosios ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad M. B. akcentuojamas VšĮ „S.“ kaip statybos ekspertizės rangovo pažymėjimas varnelė IS „Infostatyba“ negali būti prilyginamas šio juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens parašui Ekspertizės aktuose, nes aukščiau aptarti teisės aktai aiškiai įtvirtino tokių statinio ekspertizės aktų pasirašymo privalomumą. Tuo labiau, kaip teisme nurodė pats M. B., jis teikdamas deklaracijas IS „Infostatyba“, statinio ekspertizės rangovu galėjo pažymėti bet kokį asmenį.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad M. B. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 358 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta visiškai.

Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

Už ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad net ir minimalios ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytos nuobaudos – 500 Eur – skyrimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda. Tokią išvadą teismas daro pirmiausia atsižvelgdamas į tai, jog Ekspertizių aktų turinio patikrinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos neatliko, duomenų, kad šiuose Ekspertizių aktuose pateiktos išvados neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų byloje nėra. Teismas nesutinka su M. B. atstovės pozicija, kad M. B. padaryti pažeidimai yra formalūs, nes statinio ekspertizės rangovas pasirašydamas statinio ekspertizės aktą prisiima atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje konstatuotų pažeidimų pavojingumas savo esme yra mažesnis lyginant su atvejais, kai yra parengiami ir pasirašomi statinių ekspertizės aktai, kuriuose pateikiamas neteisingas statomų statinių techninės būklės įvertinimas, klaidingos išvados dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams. Sprendžiant M. B. skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, teismas įvertina aplinkybę, kad M. B. kvalifikacijos atestatas, kuriuo jam buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas, pirmą kartą buvo išduota tik (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 78), kas leidžia daryti išvadą, jog M. B. kaip statinio ekspertizės vadovo patirtis iki nustatytų pažeidimų padarymo buvo nedidelė, o patirties stoka galėjo įtakoti pažeidimų padarymą. Be to, kaip teisme nurodė M. B., jis, siekdamas, jog UAB „G.“ neturėtų nusiskundimų dėl jo veiklos, savo lėšomis apmokėjo ir UAB „G.“ pateikė UAB „E.“ parengtus ir pasirašytus Statinių ekspertizės aktus dėl statinių (duomenys neskelbtini) (aplinkybę, jog šiuos dokumentus UAB „G.“ yra gavusi patvirtinta UAB „G.“ teismui pateiktų šių dokumentų kopijos (b. t. 3, b. l. 3-5, 18, 24,30)). Tai leidžia daryti išvadą, jog M. B., nors ir nesutikdamas dėl pažeidimų padarymo, pats savo lėšomis pašalino padarytus pažeidimus, tuo siekdamas, jog užsakovas UAB „G.“ dėl jo padarytų pažeidimų patirtų kuo mažesnius neigiamus padarinius. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad net ir minimali minėtos normos sankcijoje numatyta nuobauda šiuo atveju neatitiktų padaryto nusižengimo pobūdžio, jo pavojingumo, todėl M. B. taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir skirtina mažesnė nei minimali nuobauda, numatyta ANK 358 straipsnio 3 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, tai, jog nėra nustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – darbingo amžiaus, dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteistas, sprendžia, jog M. B. už kiekvieno šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Manytina, kad už kiekvieną pažeidimą paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

ANK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kita vertus, ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryti administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenų darytina išvada, jog M. B. padarytiems administraciniams nusižengimams negali būti taikomas idealiosios sutapties teisinis institutas, kaip tai yra apibrėžiama ANK 38 straipsnio 2 dalyje. Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingu laiku (skiriasi administracinių nusižengimų pradžių ir pabaigų momentai), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nagrinėjamu atveju yra laikomi realiąja, o ne idealiąja administracinių nusižengimų sutaptimi, todėl taikyti apėmimo būdą, subendrinant paskirtas administracines nuobaudas, negalima.

Pažymėtina, kad ANK nėra numatyta, jog susiklosčius šioje byloje nagrinėjamai teisinei situacijai, tai yra esant padarytų administracinių nusižengimų realiajai sutapčiai, paskirtos administracinės nuobaudos galėtų būti subendrintos dalinio ar visiško sudėjimo būdu. Svarbu ir tai, kad ANK taip pat nėra konkrečiai numatyta, jog teismas privalo sujungti administracinio nusižengimo bylas į vieną, nors pagrindą sujungti bylas gali suteikti ANK 566 straipsnio 1 dalis. Minėtoje teisės normoje nurodoma, kad tiriant administracinius nusižengimus bei nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, be kitų principų, turi būti vadovaujamasi ir proporcingumo bei operatyvumo principais, t. y. teismas, siekdamas greitesnio, ekonomiškesnio ir operatyvesnio proceso gali bylas sujungti į vieną. ANK taip pat nėra numatyta, jog teismai galėtų subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas, kaip tai yra numatyta baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymuose. Vertinant tai galima pagrįstai teigti, kad įstatymo leidėjo tikslai, kai skiriamos administracinės nuobaudos, yra už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą (tarp nusižengimų esant realiajai sutapčiai) asmenį nubausti be galimybės taikyti dalinį nuobaudų subendrinimą, tokiu būdu švelninant jo teisinę padėtį (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-264-898/2020).

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ANK 38 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo, o tik nustato bendrąją taisyklę, kad už kiekvieną asmens padarytą administracinį nusižengimą privaloma paskirti administracinę nuobaudą atskirai, taip pat aplinkybę, jog ANK nėra numatytas nuobaudų subendrinimas taikant dalinio ar visiško sudėjimo būdus, kaip tai reglamentuojama baudžiamajame įstatyme, o ANK nenumato, jog tokiais atvejais mutatis mutandis būtų taikomos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos, sprendžia, kad skiriamos nuobaudos paliekamos nesubendrintomis, įpareigojant M. B. sumokėti jam paskirtas nuobaudas už kiekvieną nusižengimą atskirai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 358 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje (dėl 2019 m. lapkričio 8 d. dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad mokant paskirtą baudą už šį pažeidimą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardą, pavardę, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje (dėl 2019 m. lapkričio 23 d. dvibučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje (2019 m. gruodžio 9 d. dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė