- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- A14.-1823-818/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00163-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos
- Advokatai
- Jolanta Voroneckienė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 15.1.13Administraciniai nusižengimai, susiję su statinio projektavimu (ANK 358 str., 362-363 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. (M. B.), jo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, VTPSI) atstovams M. K., S. T.,
žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B., turėdamas kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteikta teisė eiti (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, neturėdamas teisės būti (duomenys neskelbtini) rangovu, parengė ir pasirašė (duomenys neskelbtini) ekspertizės 2019 m. spalio 7 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos statybų leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas su (duomenys neskelbtini). prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė ir 2019 m. spalio 7 d. įregistruota deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu (2020 m. birželio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad M. B. teikdamas 2019 m. spalio 7 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, informacinės sistemos „Infostatyba“ statinio duomenų lentelės skiltyje „Susijusių asmenų duomenys“ nurodė, kad statinio ekspertizės rangovas – VšĮ (duomenys neskelbtini), JAR kodas (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas M. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamam asmeniui, kadangi atsakomybė už deklaracijos patikrinimą tenka statytojui, o ne ekspertizės vadovui. Pateiktas dokumentas nėra statinio ekspertizės aktas, kadangi ant jo nėra ekspertizės rangovo parašo - tai yra specialisto išvada. Byloje nėra duomenų, kad Institucija būtų atlikusi išsamų tyrimą ir būtų nustatytas asmuo, kuris atidavė užsakovui netinkamą dokumentą. Jeigu per klaidą buvo įkeltas netinkamas dokumentas į „Infostatyba“, nėra tokios techninės galimybės pataisyti netinkamą dokumentą. Dėl to jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, apmokėjo ekspertizę ir pakartotinai įkėlė iki protokolo fiksavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios ekspertizės aktą, kurio pagrindu ji yra patvirtinta „Infostatyboje“, ir taip buvo ištaisyta aptikta techninė klaida. Ekspertinio tyrimo atlikimui į jį niekas nesikreipė, į jį kreipėsi įgalioti asmenys, kad jis atliktų tarpininkavimo paslaugas, organizuotų statybų užbaigimo procesą. Jis buvo vadovu, paskyrė savo darbuotojams atitinkamus darbus sutikrinti ar tinkami visi dokumentai. Buvo gautas R. B. įgaliojimas. Jis, kaip ekspertas, apžiūrėjo tą pastatą, sutikrino dokumentus, parašė specialisto išvadą ir pateikė ją savo tiesioginiam vadovui - tokiu būdu jo išvada atsirado pas užsakovą ir dėl techninės klaidos buvo įkelta į „Infostatyba“. Dokumentus užsakovui buvo atidavęs el. paštu. Statinio ekspertizės rangovas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Su šia įstaiga buvo teisiniai santykiai, jis turėjo dirbti toje įstaigoje, buvo duotas žodinis sutikimas žymėti varnele jo įmonę kaip ekspertizės rangovą – leidimą gavo asmeniškai iš J. P.. Šiuo atveju yra neužbaigtas dokumentas, jis taptų užbaigtu, jei būtų pasirašytas J. P. ir įkeltas į sistemą. Institucija atliko statytojo patikrinimą, jis apie patikrinimą sužinojo tik tada, kai buvo surašomas protokolas. Buvo padaryta jo įmonės darbuotojų, kurie įkėlė duomenis, klaida, jis savęs kaip ekspertizės rangovo nežymėjo. Prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o teismui nusprendus, jog nusižengimas padarytas – nustatyti mažesnį baudos dydį, nei numatytas sankcijoje, juolab, kad pažeidimas iki protokolo surašymo buvo visiškai pašalintas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. P. nurodė, jog eina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. M. B. ketino perimti jo įstaigą, susitarė, jog M. B. padės sumažinti įsiskolinimus, o jis perrašys jam įstaigą. Sudarė sutartį, jog įstaiga konsultuos M. B. vykdant statinių ekspertizę. Tokiu būdu pradėjo įstaigos perleidimą. Iš pradžių buvo surašytas atliktų darbų aktas keliems objektams ir pagal tą aktą už konsultacijas jis perveda tam tikrą sumą, tokiu būdu padengdamas įstaigos įsiskolinimą. Laikui bėgant jokių mokėjimų pagal atliktų darbų aktą nebuvo. Jokio žodinio susitarimo su M. B. nebuvo. Viskas būtų buvę atlikta tinkamai, jeigu būtų buvę pridėti ne M. B. pasirašyti ekspertizės aktai, o įstaigos surašyti ir pasirašyti aktai, ir ne jokie konsultavimo aktai.
Institucijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal byloje surinktus įrodymus M. B. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta. M. B. surašė statinio ekspertizės aktą neturėdamas tam teisės. Ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi jis pasirašytas tik M. B. kaip ekspertizės vadovo, tačiau nėra statinio ekspertizės rangovo parašo. M. B. veikdamas kaip užsakovo atstovas įgaliojimo pagrindu patvirtino, jog yra atlikta ekspertizė ir užsakovas turi ekspertizės aktą. Atkreipė dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesigaili, pažeidimai sisteminiai, asmuo nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Padarytas pažeidimas grubus, kadangi nesilaikyta imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Prašė M. B. bausti už pakartotinius teisės aktų pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. atstovė advokatė J. Voroneckienė nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ekspertizės aktas, kaip patvirtino Institucijos atstovas, nebuvo tikrintas, patikrinimas nebuvo atliktas M. B. atžvilgiu, patikrinimas buvo statytojo atžvilgiu, todėl buvo patikrinta deklaracija dėl statybos užbaigimo, už kurios teisėtumą ir tinkamą vykdymą atsako statytojas. Byloje nėra įrodymų, jog ekspertizės aktas būtų buvęs perduotas užsakovui. Dokumento įkėlimas į „Infostatyba“ sistemą niekaip nepatvirtina fakto, kad ekspertizės aktas statytojui buvo perduotas. Iki protokolo surašymo M. B. savo asmeninėmis lėšomis organizavo naujos ekspertizės atlikimą ir ekspertizės akto surašymą. Protokolo surašymo momentu jau buvo surašytas naujas ekspertizės aktas, todėl iki protokolo surašymo buvo pašalinti visi neatitikimai ir trūkumai, todėl jokio pažeidimo protokolo surašymo momentu nebuvo. Iš esmės rangovo parašo nebuvimas vertintinas kaip formalus pažeidimas, kadangi ekspertizės aktas iš esmės buvo tinkamas, trūko tik įstaigos vadovo parašo. Anksčiau reikalavimo ekspertizės rangovui pasirašyti sistemoje per 7 dienas nebuvo, šiuo metu yra naujas reguliavimas. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o sprendžiant klausimą dėl sankcijos taikymo, jeigu teismas konstatuotų nusižengimo padarymo faktą, skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje.
Iš 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ekspertizę atliko M. B., ekspertizės užsakovas – R. B. (b. l. 9-20).
Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. įgaliojimo nustatyta, kad statytojas M. B. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (b.l. 21).
Iš deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies(-ių)/patalpos(-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, nustatyta, kad statinio statybos vadovas – A. J., rangovo nėra, statinio statybos techninės priežiūros vadovas – D. K., statytojas – R. B., statinio projektuotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, statinio projekto vadovas – A. S.. Dokumento autorius M. B., dokumentas pasirašytas jo elektroniniu parašu (b. l. 25-30). Taip pat M. B. pateikė ir prašymą registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė (b. l. 22-24).
VTPSI deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktu nustatyta, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi pateiktas statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nes M. B. neturėdamas teisės būti ekspertizės rangovu – verstis ekspertizės rangovo veikla, atliko bendrąją statinio ekspertizę ir pasirašė ekspertizės aktą (b.l. 33-44).
Iš VTPSI rašto matyti, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra niekam suteikęs teisės nurodyti jų įstaigą kaip ekspertizės rangovą, vykdant statinio statybos užbaigimo procedūras. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, jog jokie sutartiniai santykiai dėl ekspertizės atlikimo ar teisės teikti deklaracijas apie statybos užbaigimą su ekspertizės aktais M. B. ir įstaigos nesieja. Su deklaracijomis pateiktuose ekspertizės aktuose pasirašė M. B., IS „Infostatyba“ ekspertizės rangovu šis asmuo nurodė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kadangi kitu atveju šioje sistemoje neįmanoma užregistruoti deklaracijos, nepasirinkus ekspertizės rangovo – M. B. naudojosi įstaigos vardu nesant tam teisinio pagrindo bei pateikdamas realybės neatitinkančius duomenis (b.l. 71-74).
Motyvuojamoji dalis
M. B. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 punkte nurodyta, kad statinio ekspertizė – tai esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog ekspertizės rangovas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį teisę būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punktas numato, jog bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 92 punkte numatyta, kad statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. To paties Statybos techninio reglamento 101, 102 punktuose įtvirtinta, kad šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams ir tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas buvo R. B.. Tai nurodyta 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė M. B., kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-19).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad R. B. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (b. l. 21).
Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B. kaip fizinis asmuo. Surašant ekspertizės aktą nebuvo nurodytas statinio ekspertizės rangovas (juridinis asmuo), t. y. nėra statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai. Po to, M. B., veikdamas pagal R. B. išduotą įgaliojimą, į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė. Toks veiksmas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo atliktas M. B. vardu, todėl teismo posėdžio metu M. B. nurodyta aplinkybė, jog minėta deklaracija buvo pateikta ne M. B. asmeniškai, o jo įmonės darbuotojų, šiuo atveju nėra vertintina kaip reikšminga.
Kaip minėta, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Taigi, M. B. veikdamas pagal įgaliojimą kaip R. B. įgaliotas atstovas, ir į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tokiu būdu konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – R. B. turi statinio ekspertizės aktą. Įvertinus R. B. M. B. suteiktų įgaliojimų turinį, byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad M. B. (duomenys neskelbtini) statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo kaip R. B. atstovas, todėl minėtas ekspertizės aktas R. B., kaip jo užsakovui, buvo pateiktas.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. atstovės teismui pateiktos 2019 m. rugsėjo 27 d. statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo), kopijos matyti, jos šios sutarties objektas – užsakovo konsultavimas statomų ir pastatytų pastatų konstrukcijų klausimais. Atsižvelgiant į minėtos sutarties turinį akivaizdu, jog ji nepatvirtina, kad M. B. turėjo teisę surašyti 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ar teikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, į informacinę sistemą „Infostatyba“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Akivaizdu, jog sutartis tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta konsultacijų teikimo tikslais, o ne rengti statinių ekspertizės aktus. Šią poziciją patvirtina ir atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros kopijos. Nors viso proceso metu M. B. teigė, jog tarp jo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. P. buvo žodinis susitarimas žymėti minėtą įstaigą kaip ekspertizės rangovą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta, o net priešingai, teismo posėdžio metu apklaustas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. P. šiuos M. B. žodžius kategoriškai paneigė, nurodydamas, jog jokio susitarimo nebuvo ir M. B. veikti įstaigos vardu neturėjo jokios teisės. Atsižvelgiant į išdėstytą, tokia M. B. pozicija laikytina jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės.
Be to, teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad jo parengtas byloje nagrinėjamas 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne statinio ekspertizės aktas, o jo parengta specialisto išvada. Teismas sutikti su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija neturi pagrindo. Visų pirma, pats aptariamas dokumentas įvardijamas kaip ekspertizės aktas, o ne specialisto išvada, todėl laikyti, jog M. B. parengęs specialisto išvadą ją pavadintų ekspertizės aktu, būtų ne tik, kad netinkama, tačiau ir nelogiška. Antra, 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko M. B. (pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvardija save ekspertu, nurodo save kaip (duomenys neskelbtini) su nuoroda į išduotą kvalifikacijos atestatą), ekspertizės objektas yra dvibutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas - R. B., nurodyta ekspertizės rūšis, pateikta išvada dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams. Aplinkybę, kad M. B. parengė ne specialisto išvadą, patvirtina ir tai, jog jis, būdamas šios srities profesionalas ir veikdamas R. B. vardu, pateikė ne deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią yra privaloma tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tuo deklaruodamas, kad R. B. turi statinio bendrosios ekspertizės aktą, ir į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė tik savo parašu patvirtintą 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tiek M. B. surašyto dokumento forma ir turinys, tiek šio dokumento parengimo tikslas bei M. B. su juo atlikti vėlesni veiksmai (įkėlimas į informacinę sistemą „Infostatyba“) neleidžia abejoti, kad M. B. parengė 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip ekspertizės aktą, o ne specialisto išvadą, ir tai suvokė. Aplinkybę, kad M. B. žinojo, jog fizinis asmuo negali būti statinio ekspertizės rangovu, patvirtina byloje esantys duomenys, jog IS „Infostatyba“ kaip statinių ekspertizės rangovą jis nurodė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taigi M. B. teismo posėdžio išsakyti teiginiai, jog jis parengė specialisto išvadą, o ne ekspertizės aktą, vertintini kritiškai ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąsias statinių ekspertizes, tačiau, kaip galima pagrįstai manyti, jų sąmoningai nesilaikė.
Byloje nustatyta, kad ekspertizės aktas nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 6 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų.
Įvertinus anksčiau išdėstytą, teismas neturi pagrindo teismo posėdžio metu M. B. išsakytų teiginių, jog jis nėra tinkamas ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas, laikyti pagrįstais. Būtent M. B. parengė ir pasirašė 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu įkeltas šis dokumentas į informacinę sistemą „Infostatyba“. Jis, o ne R. B. turėjo užtikrinti, kad parengtas dokumentas atitiktų teisės aktų reikalavimus, juolab M. B. bylai reikšmingu laiku buvo savo srities specialistas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.
ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas M. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, įvertintini ir pažeidėjo asmenybę apibūdinantys duomenys – vidutinio amžiaus, duomenų apie teistumą ir baustumą administracine tvarka nepateikta. M. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, konstatuoja, kad M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliai ribai.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė prašė taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį ir M. B. nustatyti mažesnį, nei sankcijoje nustatytas minimalus, baudos dydį.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo skirti M. B. mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali riba, nėra. M. B., būdamas savo srities profesionalas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, veikė priešingai teisės aktuose numatytiems reikalavimams, juos ignoruodamas, todėl laikyti, kad M. B. padarė formalaus pobūdžio administracinį nusižengimą, negalima. Be to, vien ekspertizės atlikimas, ekspertizės akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens ir jo pateikimas užsakovui bei įgaliotai valstybės institucijai neabejotinai yra teisei priešingi ir pakankamai pavojingi veiksmai. M. B., profesionaliai veikiančiam (duomenys neskelbtini) srityje, taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąją statinio ekspertizę, tačiau pažeidėjas šių reikalavimų nesilaikė. Be to, net ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu visi 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumai ištaisyti, negali būti laikomos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21127585715.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.