Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A14.-842-1034/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-06-22
Bylos Nr.: A14.-842-1034/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00485-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Ramūnas Keidūnas (pirm.)
Pažeidėjas: M. B.
Institucija: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos
Advokatai: Jolanta Voroneckienė

Kategorijos

15.1.3Naujo statinio savavališka statyba (ANK 351 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A14.-842-1034/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00485-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. (M. B.) (nuotoliniu būdu), jo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei (nuotoliniu būdu),

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovams S. T. (nuotoliniu būdu), M. K. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., būdamas statinio ekspertizės vadovu, kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu – verstis statinio ekspertizės rangovo veikla ir nebūdamas ekspertizės įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) paskirtas statinio bendrosios ekspertizės vadovu, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir IS „(duomenys neskelbtini)“) 2019 m. spalio 24 d., Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pateikėjas ir dokumento kūrėjas, ir 2019 m. spalio 24 d., Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, dokumento kūrėjas, atliko bendrąją statinio ekspertizę ir pateikė statytojui P. Š., tik M. B. pasirašytą statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. spalio 23 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, t. y. nepasirašytą statinio ekspertizės rangovo (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašai). Tuo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 punktai ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, jog pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo galiotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas.

Taip M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad nežino, kodėl Institucija nori jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Kaip atestuotas statinio ekspertizės vadovas turėjo teisę teikti konsultacijas ir specialisto išvadą. Tai nėra ekspertizės rangovo aktas, kuris yra teikiamas į IS „(duomenys neskelbtini)“, tai specialisto išvada. Kaip specialistas patikrino visą medžiagą, nuvyko į vietą, apžiūrėjo statinį, išanalizavo visą dokumentaciją ir pateikė statytojui konsultacinio pobūdžio išvadą, kad galima teikti registruoti dokumentus IS „(duomenys neskelbtini)“. Ekspertizę atlikti jo paprašė P. Š. Jis, kaip specialistas, rašydamas specialisto išvadą, pasirinko būtent tokį akto pavadinimą ir tokią formą, kadangi nėra pavyzdinio blanko. Jeigu tai būtų ekspertizės rangovo aktas, tai būtų juridinio asmens blankas su jo rekvizitais, kuris būtų pasirašytas ekspertizės rangovo vadovo parašu. Šiuo atveju buvo patikrinta deklaracija, o už deklaraciją atsakomybė tenka statytojui. Pažiūrėjus deklaraciją matyti, kad joje nėra nurodytas ekspertizės rangovas, yra tik statytojo rekvizitai, objekto adresas, techninio prižiūrėjimo duomenys, statybos ir projektų vadovo duomenys. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius atliko konsultavimo paslaugas, peržiūrėjo teikiamą dokumentaciją ir padėjo įkelti dokumentus į IS „(duomenys neskelbtini)“. Ekspertizės rangovas yra reikalingas tuo atveju, jei statytojas teikia dokumentus į IS „(duomenys neskelbtini)“, kai tvirtinama statybų užbaigimo deklaracija. Neypatingam statiniui Statybos įstatymas nenumato ekspertizės rangovo. Jo išvadoje nebuvo parašyta, kad statinį galima registruoti nekilnojamo turto registre. Tarp jo ir VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis, yra išrašyta už jų suteiktas paslaugas sąskaita faktūra, pinigų priėmimo-perdavimo aktas. Tai patvirtina, kad J. P., kaip ekspertizės rangovas, turėjo teikti statytojui šias paslaugas. Buvo sudaryta sutartis tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten dirbo kaip ekspertas iki to laiko, kol jį nušalino nuo pareigų, kadangi jo atestatas yra laikinai sustabdytas. Jam buvo suteiktas įgaliojimas pasirašyti už A. S. Iš konsultavimo sutarties matyti, kad turėjo tapti tos įmonės savininku. Sutarties pagrindu turėjo įsigyti VšĮ (duomenys neskelbtini). Su J. P. buvo susitarta, kad jis gali IS „(duomenys neskelbtini)“ žymėti varnele jo įmonę kaip ekspertizės rangovą.

Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė S. T. nurodė, kad užbaigimo procedūros buvo atliktos pateikiant deklaraciją, kur buvo teiktas ekspertizės aktas. Gavus ekspertizės rangovo, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) skundą, kad jie yra neteisėtai nurodomi kaip ekspertizės rangovai, buvo atliktas patikrinimas ir nustatyti pažeidimai. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 358 straipsnį yra traukiamas M. B., kadangi straipsnyje nurodyta – fizinis asmuo, o ekspertizės akte yra nurodytas M. B. Statybos įstatyme yra numatyta juridinio asmens atsakomybė. Byloje yra duomenys, kad buvo atliktas užsakymas – P. Š. prašymas atlikti statinio bendrąją ekspertizę, yra ir įgaliojimas, kad būtų pateikta atlikta ekspertizė į IS „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas M. K. nurodė, kad ekspertizės aktas nėra tinkamas, tai buvo nustatyta pagal IS „(duomenys neskelbtini)“ esančius duomenis, kur nurodyta, kad pateikėjas yra juridinis asmuo. Tai, kad ekspertizės aktas nėra tinkamas užfiksuota deklaracijos patikrinimo akte.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. P. parodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų ir konsultavimo, tačiau pagal tą sutartį niekas nevyko, praktiškai ji buvo negaliojanti. Pagal sutartį nebuvo atlikta jokių dalykinių ar finansinių veiksmų. Jo įstaiga užsiima statinių projektais ir statinių ekspertizėmis, o M. B. užsiiminėjo statinių pridavimu. Priduodant statinį yra būtina statinio ekspertizė. M. B. paprašė sudaryti tokią sutartį, tam, kad jei jam kiltų klausimų dėl statinių konstrukcijų, jį pakonsultuotų. M. B. nereikėjo konsultacijų ir pagalbos, todėl susitarė panaikinti sutartį, faktiškai sutartis buvo negaliojanti. Pagal tą sutartį M. B. nebuvo suteikta teisė pačiam atlikti statinių konstrukcijų ekspertizes, nes tai yra jų funkcija ir kompetencija, nebuvo jokių įgaliojimų M. B. Nebuvo žodinio leidimo sistemoje žymėti jo įmonę kaip ekspertizės rangovą.

M. B. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. kovo 15 d. įgijo atestatą, suteikiantį jam teisę eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas. Siekdamas tinkamai organizuoti veiklą, 2019 m. liepos mėn. susitiko su VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi J. P. Šiai įmonei nuo 2015 m. birželio 26 d. suteikta teisė būti statinio projekto dalies ekspertizės rangovu ir statinio ekspertizės rangovu. Susitikimo metu VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė pasiūlymą mokamai įsigyti VšĮ (duomenys neskelbtini). Derinant įmonės perleidimo sąlygas, atsiskaitymo detales, VšĮ (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius J. P. pasiūlė pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo atliekant statinio bendrąją ekspertizę, dėl ko 2019 m. rugsėjo 27 d. tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu veikė, buvo pasirašyta rangos sutartis, kuri yra galiojanti ir iki šios dienos nėra nutraukta. Naudojantis IS „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo naudotasi VšĮ (duomenys neskelbtini) ar jo direktoriaus duomenimis. Registruojant deklaraciją apie statybos užbaigimą IS „(duomenys neskelbtini)” būtina užpildyti privalomus laukus. Ekspertizės rangovo pasirinkimui sistema automatiškai pasirinkimui pateikia atestuotas įmones. Dėl bendradarbiavimo atliekant statinio bendrąją ekspertizę, IS „(duomenys neskelbtini)” ir buvo pasirenkamas VšĮ (duomenys neskelbtini). Rengiant statinio bendrosios ekspertizės aktus niekur nenaudojo VšĮ (duomenys neskelbtini) rekvizitų, blanko, direktoriaus asmens duomenų, parašo – visus ekspertizės aktus pasirašė savo vardu ir pavarde, nurodydamas ir kvalifikacijos atestato numerį. Derinant VšĮ (duomenys neskelbtini) įmonės pardavimo organizavimo ir atsiskaitymo sąlygas, buvo sutarta pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo atliekant statinio bendrąją ekspertizę. 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo pasirašyta statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. B. ir VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujama J. P., kuri galioja ir nėra nutraukta iki šios dienos. Tai reiškia, kad šalių bendradarbiavimui buvo teisinis pagrindas ir tarp šalių buvo sutartiniai teisiniai santykiai. Inspekcija visiškai nepagrįstai teigia, kad neturi tinkamos kvalifikacijos, nes neva nesupranta deklaracijų teikimo procedūrų. Nagrinėjamu atveju, Deklaracijų teisėtumo klausimas tik svarstomas, su VšĮ (duomenys neskelbtini) yra sutartiniai santykiai dėl bendradarbiavimo, neaišku, kodėl yra laikoma, kad deklaracijų teikimo procedūra pažeista (b. l. 16).

ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Motyvuojamoji dalis

Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje numatyta, jog statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog ekspertizės rangovas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Teisę būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla (Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punktas numato, jog bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio statybos užbaigimo tvarką, 2 dalyje numatyta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 92 punkte numatyta, jog statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. To paties Statybos techninio reglamento 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „(duomenys neskelbtini)“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „(duomenys neskelbtini)“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 102 punktas).

Byloje nustatyta, kad užsakovas P. Š. kreipėsi į M. B., prašydamas atlikti statinio, t. y. pagalbinio ūkio paskirties statinio – sandėlio (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bendrąją ekspertizę. Be to, P. Š. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS „(duomenys neskelbtini)“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su pagalbinio ūkio paskirties sandėliu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (b. l. 46).

Jokių duomenų, kad P. Š. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurį M. B. IS „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą, būtų susitarę dėl minėto statinio ekspertizės, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar M. B. su šia įmone būtų susitarusios dėl pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės.

Nors M. B. nurodė, kad su J. P., atstovavusiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo tartasi dėl šios įmonės pirkimo, J. P. sutiko, kad ši įmonė sutiko būti ekspertizės rangovu, šie argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. P. paneigė, kad buvo davęs kokį nors sutikimą naudoti įmonės rekvizitus M. B. Be to, jis taip pat patvirtino, kad nustačius, jog įmonės rekvizitai buvo naudojami neteisėtai, dėl to kreipėsi su skundu. Antra, kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 27 d. statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šia sutartimi iš esmės buvo susitarta dėl konsultavimo paslaugų. Taigi, M. B. pagal byloje nustatytas aplinkybes, neturėjo teisės naudoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų, nurodydamas IS „(duomenys neskelbtini)“ šią įmonę kaip statinio ekspertizės rangovą. Byloje nustatyta, kad M. B., veikdamas pagal anksčiau minėtą P. Š. išduotą įgaliojimą, į IS „(duomenys neskelbtini)“ pateikė deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, o taip pat į IS „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, parašu patvirtinto Statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota IS „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad M. B., veikdamas pagal įgaliojimą kaip P. Š. įgaliotas atstovas ir į IS „(duomenys neskelbtini)“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tokiu būdu konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytojas P. Š. turi statinio ekspertizės aktą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju M. B. veikė kaip P. Š. įgaliotas asmuo. Įvertinus išduoto įgaliojimo turinį ir M. B. realiai atliktus veiksmus pagal šį įgaliojimą, konstatuotina, kad ekspertizės aktą jis turėjo kaip statytojo P. Š. įgaliotas asmuo, todėl minėtas ekspertizės aktas P. Š., kaip jo užsakovui, buvo pateiktas. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su M. B. atstovės pozicija, kad byloje nenustatytas ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. taip pat iškėlė versiją, jog jo parengtas ekspertizės aktas buvo ne ekspertizės aktas, tačiau konsultacinio pobūdžio specialisto išvada. Teismas kritiškai vertina tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog tiek iš aptarto įgaliojimo, tiek iš P. Š. kreipimosi į M. B., turinio aiškiai matyti, kad buvo tartasis dėl statinio ekspertizės atlikimo, o ne konsultacijos. Be to, neaišku, kodėl konsultacinio pobūdžio specialisto išvadą reiktų įvardinti kaip statinio ekspertizės aktą. Taip pat pastebėtina, kad iš tikrųjų atliekant konsultacijas M. B. nebuvo jokio reikalo teikti dokumentus į IS „(duomenys neskelbtini)“. Be to, tai, kad M. B. IS „(duomenys neskelbtini)“ kaip statinio ekspertizės rangovą nurodė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, parodo, kad M. B. žinojo, jog fizinis asmuo negali būti statinio ekspertizės rangovu. Byloje nustatyta, kad ekspertizės aktas nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad M. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas nuobaudą M. B., atsižvelgia į tai, kad nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir aplinka), nenustatyta, kad dėl padaryto nusižengimo būtų kilę sunkių padarinių, M. B. asmenybę – aukštojo išsilavinimo, dirbantis, duomenų apie ankstesnį baustumą Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė. Teismas taip pat įvertina, kad M. B. kvalifikacijos atestatas, kuriuo jam buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas, pirmą kartą buvo išduota tik 2019 m. kovo 25 d. (b. l. 49), kas leidžia daryti išvadą, jog M. B. kaip statinio ekspertizės vadovo patirtis iki nustatytų pažeidimų padarymo buvo pakankamai nedidelė, o patirties stoka galėjo sąlygoti nusižengimo padarymą. Be to, M. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pasamdė kitą ekspertizės įmonę, kad ji paneigtų arba patvirtintų jo, kaip eksperto, išvadą. Šiai dienai ekspertizė dėl minėto objekto yra atlikta. Teismo vertinimu, toks M. B. siekis iš esmės pašalinti aukščiau aptartus trūkumus teigiamai charakterizuoja M. B. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad M. B. skirtina minimali minėtos normos sankcijoje numatyta nuobauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio nuobauda bus optimali ir padės pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20121639213.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas