Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-07-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A14.-1601-893/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-07-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-28
Bylos Nr.
A14.-1601-893/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01276-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dainius Grizickas (pirm.)
Pažeidėjas
M. B.
Institucija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos insp[ekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Jolanta Voroneckienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1601-893/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01276-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.13. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. B., jo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms I. K. ir L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2019 m. gruodžio 16 d. surašė sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas ekspertizės užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. ACCE-100-191216-01095 teisėtumo patikrinimo metu (2020-05-12 patikrinimo aktas Nr. DSP-9) nustatyta, kad minėtame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) rangovo nėra, statinio ekspertizė atlikta fizinio asmens – M. B.. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies reikalavimai. Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu M. B. savo kaltės nepripažino, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai nurodė, kad palaiko 2021 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, prašo M. B. patraukti atsakomybėn pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Veikos vertinimas ir kvalifikavimas

Administracinio nusižengimo protokole Nr. VTPSI-ANR-150-2021 užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės.

2019 m. gruodžio 16 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B., kurio kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, statinio ekspertizė atlikta pagal susitarimą.

Deklaracijoje apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte užfiksuota, jog 2019 m. gruodžio 16 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B., kurio kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini).

ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui, užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje numatyta, jog statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog ekspertizės rangovas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Teisę būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla (Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punktas numato, jog bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio statybos užbaigimo tvarką, 2 dalyje numatyta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu) 92 punktas numatė, jog statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. To paties Statybos techninio reglamento 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 102 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B., kurio kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra, nors Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies bei statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkte yra numatyti reikalavimai, jog būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai). Taigi, teismo vertinimu, M. B. neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti ekspertizės akto, kadangi tai gali atlikti tik rangovas. Byloje nėra pateikta, kad M. B. būtų įgaliotas atlikti rangos paslaugas ar pagal įstatymo nustatytą reglamentavimą būtų tinkamas asmuo pasirašyti ir patvirtinti statinio bendrosios ekspertizės aktą.

M. B. teigimu, ekspertizės aktas yra ne statinio ekspertizės aktas, o jo parengtos specialisto išvados. Tačiau byloje esantys pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. B. parengė ne specialisto išvadas, bet statinio bendrosios ekspertizės aktą, tuo deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, tačiau pateikė tik savo parašu patvirtintą ekspertizės aktą, kuris nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus sprendžia, kad M. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas pažymi nenustatęs M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taigi M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina minimalaus ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto dydžio – penkių šimtų eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Išaiškinti, kad mokant paskirtą baudą už šį nusižengimą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardą, pavardę, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132254257.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas