Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus atstovės Justinos Dirmantaitės (toliau ir – Institucija) ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. M. B. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 16 d. surašė sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. 2019/64, kuris buvo pateiktas ekspertizės užsakovui UAB „B“. Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020-05-12 patikrinimo aktas Nr. DSP-9) nustatyta, kad minėtame ekspertizės akte Nr. 2019/64 rangovo nėra, statinio ekspertizė atlikta fizinio asmens – M. B.. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies reikalavimai. Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus atstovė patarėja J. Dirmantaitė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarimą: už ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti M. B. ne mažesnę, nei ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, baudą.

2.1. Skunde nurodoma, kad ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą nuo 500 iki 3000 Eur, aptaria ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, ANK 32 straipsnį, 34 straipsnio 2 dalies nuostatas bei teismų praktiką dėl administracinės nuobaudos proporcingumo ir pažymi, kad M. B. paskirta 500 Eurų bauda nepasieks nuobaudai keliamų tikslų, nes ji lyginant su padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu, yra mažai reikšminga. Pažymi, kad nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

2.2. Institucija akcentuoja, kad teismas nenustatė M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei neįvertino nusižengimo pavojingumo ir pobūdžio, o aptariamas nusižengimas yra pavojingas visuomenei, turi įtakos asmenų teisėms į saugią aplinką ir būstą.

2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 358 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla vien dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo užsakovui, o teisiniai padariniai (žala) nekvalifikuojami teisės normoje. Pažymima, kad šiuo atveju dėl neatitinkančių teisės aktų reikalavimų bendrosios ekspertizės akto pateikimo statytojui užsakovui UAB „B“, sąlygojo netinkamai atliktas statinio statybos užbaigimo procedūras. Teigiama, kad šiuo atveju kilo padariniai, susiję su užsakovo atliktomis statybos užbaigimo procedūromis.

2.4. Toliau skunde akcentuoja, kad padarytas administracinis nusižengimas – teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas ekspertizės užsakovui - pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Institucija pažymi, kad Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys statybos techniniai reglamentai nustato konkrečius reikalavimus ekspertizės rangovui, statinio ekspertizės atlikimui, ekspertizės aktui.

2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. B. profesinė veikla yra susijusi su statybos teisiniais santykiais, jis yra UAB „S“, kuri teikia profesionalias konsultacijas klientams statybų srityje, vadovas. M. B. pagal statytojo „B“ įgaliojimą turėjo teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su sandėlio (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, statybos darbais ir šio statinio teisine registracija, atstovauti institucijose ir IS „Infostatyba“, be to, jis kaip fizinis asmuo turėjo išduotą ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatą. Institucijos vertinimu, pažeidėjui, profesionaliai veikiančiam statybos srityje, taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis galėjo ir turėjo žinoti teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąją statinio ekspertizę, tačiau jų nesilaikė. Aplinkybė, kad jam tik 2019 m. kovo 25 d. išduotas kvalifikacijos atestatas, suteikiant teisę eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas, nesudaro pagrindo skirti minimalią baudą. Teismas neįvertino nurodytų aplinkybių, administracinio nusižengimo pavojingumo, jo pasekmių, ir nepagrįstai paskyrė tik 500 eurų baudą.

2.6. Institucija skunde dar pažymi, kad M. B. neprisipažino padaręs administracinio nusižengimo, siekė išvengti administracinės atsakomybės, teigdamas neatlikęs statinio bendrosios ekspertizės, o rengęs konsultacinę specialisto išvadą, ir atkreipia dėmesį, kad jis neteisėtus veiksmus vykdė ne pirmą kartą, o sistemiškai, skirtingiems asmenims sukeldamas daug neigiamų padarinių, o tai itin neigiamai charakterizuoja asmenį ir patvirtina, kad jis linkęs daryti pažeidimus ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant ANK 358 straipsnio 3 dalies požymių.

3.1. Skunde nurodo, kad ANK 358 straipsnio 3 dalies objektyvieji požymiai : 1) ekspertizės akto perdavimas užsakovui; 2) specialusis subjektas – asmuo pasirašęs statinio ekspertizės aktą; 3) perduotas statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra būtini administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį, o jo veiksmuose nėra minėto nusižengimo būtinųjų požymių. Pasak M. B., ar dokumentas laikytinas statinio ekspertizės aktu spręstina ne pagal jo pavadinimą, o pagal ekspertizės akto požymius, nurodytus Statybos įstatyme ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

3.2. Pasak apelianto, vienas bendrosios statinio ekspertizės požymis yra susijęs su subjektu. Dokumentas turi būti sudarytas specialaus juridinio asmens – statinio ekspertizės rangovo, pažymima, kad atlikti statinio ekspertizės rangovo funkcijas gali tik asmuo, kuris atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą. Remiantis to paties įstatymo 17 straipsniu būti statinio rangovu turi teisę minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, o fiziniai asmenys, kurie nėra susiję su Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais juridiniais asmenimis sutartiniais santykiais ir veikiantys savarankiškai, negali būti laikomi statinių ekspertizės rangovais. Sprendžia, kad fizinių asmenų atliktas konkretaus statinio patikrinimas, nepaisant šio patikrinimo turinio sutapimo su STR 1.04.04.:2017 94 punkte nurodytu patikrinimu, neturės statinio ekspertizės statuso. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, statinio ekspertizės rangovas privalo teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio ( jo dalies) ekspertizės vadovą. M. B. teigia, kad ANK 358 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik specialiam subjektui:1) asmeniui, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą arba 2) asmeniui, turinčiam teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą. Jis, M. B., neatitinka specialaus subjekto požymių.

3.3. Skunde nurodoma, kad bendrosios ekspertizės akto forma turi atitikti bendrosios statinio ekspertizės akto struktūrą, o turinys - bendrosios statinio ekspertizės akto turinį. Veiksmai, būtini atliekant bendrąją statinio ekspertizę, kai ji atliekama statytojo iniciatyva, užbaigiant statybą, nurodyti STR 1.04.04.:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 94 punkte ir Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje. Apelianto vertinimu, perduodamo statinio ekspertizės akto neatitikimas teisės aktų reikalavimams egzistuoja tik tada, kai jo forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės. Skunde teigiama kad dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B. kurie įvardijami „statinių ekspertizės aktai“ neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo neatestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas, be to, patikrinimus atlikęs M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo, dėl to M. B. patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis.

4. Atsiliepimu į M. B. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarimo dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. veiksmuose konstatavo visus būtinus administracinio nusižengimo požymius ir patraukė jį administracinėn atsakomybėn.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus atstovės Justinos Dirmantaitės apeliaciniai skundai netenkinami

5. Nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, nurodydamas, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių bei jis nėra tinkamas subjektas, o institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, Institucijos ir M. B. apeliacinių skundų, pateikto atsiliepimo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarimas, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl M. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

6. Apeliaciniame skunde M. B. pateikdamas Statybos įstatymo, Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. įsakymu D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 nuostatų analizę tvirtina, kad dokumentai, kuriuos jis perdavė užsakovui neturi statinio ekspertizės aktų statuso, kadangi M. B. veikė ne kaip minėtų statinių ekspertizės dalyvis ar šių statinių ekspertizės vadovas, o kaip savarankiškai veikiantis asmuo. Šios aplinkybės, anot apelianto, patvirtina, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių. Aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.

7. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo 500 iki 3000 eurų. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje. Taigi, atskleidžiant reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo turinį, privalu remtis teisės aktais, reglamentuojančiais statinių projektavimo taisykles.

8. Byloje nustatyta, kad užsakovas UAB „B“ direktorius B. Ž. kreipėsi į UAB „S“, kurios vadovas yra M. B. prašydamas atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar sandėliavimo paskirties pastatas – sandėlis (unikalus Nr. – (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)), Vilnius, atitinka projekto sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus (1 t., b. l.75). 2019 m. gruodžio 16 d. M. B. pateikė statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2019/64. Pirmajame akto lape nurodyta, kad ekspertizės užsakovas yra UAB „B“. Taigi, tarp šalių buvo susitarta atlikti būtent statinio ekspertizę. Statinio bendrosios ekspertizės aktą pasirašė pats M. B. (t.1, b. l. 152). Kitų statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra (t. 1, b. 152-157). Ekspertizės akte nurodyta, kad minėtą dokumentą surašė M. B., kaip statinio ekspertizės vadovas, nurodytas ir jo kaip statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, o M. B. dokumentus pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo, t. y. ne kaip statinio ekspertizės vadovas, tik patvirtina, jog jis žinojo kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas bei pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį ekspertizės aktą užsakovui. Tokiu būdu, įvertinus apelianto skundo argumentus, konstatuotina, jog M. B. suvokdamas, kad neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti ekspertizės akto, kuris, be kita ko, nebuvo pasirašytas ir kito statinio ekspertizės rangovo, pateikė teisės aktų reikalavimo neatitinkančią statinio ekspertizę užsakovui.

9. Skunde nurodoma, jog byloje esantis 2019 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktas Nr. 2019/64 nėra tinkamu šio administracinio nusižengimo dalyku, kadangi statinio ekspertizės aktas neturi statinio ekspertizės aktų statuso. Apelianto vertinimu (tokios pozicijos M. B. laikėsi pirmosios instancijos teisme), tai konsultacinė specialisto išvada. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aplinkybę, jog byloje esantis 2019 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktas Nr. 2019/64 yra ekspertizės aktas ANK 358 straipsnio 3 dalies prasme, liudija ginčijamo akto turinys. Byloje esantis ekspertizės aktas ne tik tiesiogiai įvardijamas ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 152-157), tačiau šiame akte nurodomos išvados dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, be kita ko, ekspertizės akte tiesiogiai nurodoma, jog objektas vertinamas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį – atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ( t. 1, b. l. 153), jog statinio ekspertizė atliekama STR 1.04.04:2017 94 punkte nurodytu atveju (t. 1, b. l. 153), t. y. ekspertizė atliekama siekiant pasinaudoti supaprastinta statybos užbaigimo tvarka – netvirtinant deklaracijos apie statybos užbaigimą, o atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

10. M. B. skunde teigia, kad jis nėra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, subjektas. Analizuojant apelianto skunde nurodomus argumentus pastebėtina, subjektą apibūdinantys požymiai įvardinti ANK 358 straipsnio 3 dalies dispozicijoje – statinio ekspertizės aktą pasirašiusieji asmenys. Skunde nepagrįstai tapatinami objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, t. y. apibūdinant subjekto požymį nepagrįstai remiamasi šiuo atveju blanketinį požymį teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą apibūdinančiomis Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamoje byloje įrodančiomis būtent nustatyto pažeidimo faktą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skunde nurodomu specialaus subjekto aiškinimu, bylos duomenimis nustatyta, jog būtent M. B. pasirašė ekspertizės aktą, kuris buvo pateiktas užsakovui.

11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad M. B. parengtas statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/64 neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl M. B. veika atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarimo M. B. skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl nuobaudos individualizavimo

12. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

13. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje padarymas užtraukia baudą nuo 500 iki 3000 Eur. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. minimalią – 500 Eur nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog byloje nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Institucijos atstovės vertinimu, teismas nepakankamai atsižvelgė į padaryto nusižengimo pavojingumą, tai kad M. B. veiksmai sąlygojo netinkamas statybos procedūras, pažymėjo, kad M. B. kaltės nepripažino, siekė išvengti atsakomybės, o eilė jo atžvilgiu pradėtų bylų rodo jo veiksmų sistemingumą, kas leidžia neigiamai charakterizuoti M. B.. Su šiais teiginiais Vilniaus apygardos teismas nesutinka.

14. Veikos pavojingumas jau yra vertinamas įstatymo leidėjui nustatant sankciją už atitinkamą nusižengimą. M. B. nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucija griežtesnės baudos skyrimo būtinumą nepagrįstai grindžia tuo, kad didesnį veikos pavojingumą nagrinėjimu atveju rodo tai, kad dėl M. B. veiksmų buvo netinkamai įformintos statinio užbaigimo procedūros. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu Institucijos vertinimu, kadangi būtent ši aplinkybė ir sudaro ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo esmę, todėl negali būti vertinama papildomai svarstant veikos pavojingumo laipsnį.

15. Nepagrįstai griežtinti paskirtą nuobaudą prašoma ir remiantis aplinkybe, kad M. B. yra iškelta visa eilė bylų dėl analogiškų nusižengimų. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu M. B. atžvilgiu didžioji dalis priimtų nutarimų nebuvo įsiteisėję. Kita vertus, pažymėtina tai, kad M. B. kiekvienoje byloje bus paskirta individuali nuobauda. Šios nuobaudos nebus bendrinamos, taigi, M. B. už visus padarytus nusižengimus, net ir paskiriant minimalaus dydžio baudas, visumoje bus nubaustas itin griežtai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai ir M. B. bus skatinamas ir toliau daryti administracinius nusižengimus.

16. Griežtesnės nuobaudos skyrimas negali būti grindžiamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir siekė išvengti atsakomybės. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas šias Institucijos skunde nurodomas aplinkybes įvertino konstatuodamas M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl ir šie skundo argumentai atmestini. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, nei Institucijos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo M. B. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, todėl institucijos apeliacinis skundas taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus atstovės Justinos Dirmantaitės apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.