Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. B., jo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovams Sigitai Narbutytei, Gediminui Černiauskui, Laurai Gaižauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2019 m. gruodžio 18 d. surašė pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Aktas pateiktas ekspertizės užsakovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2019 m. gruodžio 18 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tuo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo galiotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas. Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad L. P. kreipėsi į UAB „S.“, vadovaujamą M. B., prašydama atlikti pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąją ekspertizę. Be to, L. P. įgaliojo M. B. atstovauti jai visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (ių) statybos užbaigimą/statinio (ių) paskirties pakeitimą, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą IS „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (b. l. 20, 51). Kaip teisme patvirtino M. B., UAB „S.“ teisės būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu neturėjo. Jokių duomenų, kad L. P. ir Všį „S.“, kurį M. B. IS „Infostatyba“ pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą, būtų susitarę dėl minėto statinio ekspertizės byloje nėra. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „S.“ ar M. B. su šia įmone būtų susitarusios dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ekspertizės. Šios aplinkybės nepatvirtina ir M. B. į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 21 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VšĮ „S.“ ir UAB „S.“, pagal kurią UAB „S.“ iš VšĮ „S.“ pirko konsultacijų paslaugas dėl UAB „S.“ veikloje atsirandančių pastatų konstrukcijų klausimų (pagal VšĮ „S.“ ir UAB „S.“ pasirašytą Atliktų darbų aktą matyti, kad šalys patvirtino, jog remdamiesi šalių sudaryta 2019 m. rugsėjo 21 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovui vykdant statybos objektų ((duomenys neskelbtini)) projektavimo, pridavimo darbus, vykdytojas suteikė pastatų konstrukcijų konsultavimo paslaugas 52 val. trukmės (b. l. 145)) (b. l. 143 – 144). Byloje taip pat nėra VšĮ „S.“ vadovo ar jo įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyto statinio (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto. Nepaisydamas to, M. B., veikdamas pagal L. P. išduotą įgaliojimą, į IS „Infostatyba“ pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, o taip pat į IS „Infostatyba“ įkėlė tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, parašu patvirtinto Statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Kaip jau buvo minėta, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota IS „Infostatyba“. Taigi, teismo vertinimu, M. B., pagal įgaliojimą veikdamas kaip L. P. atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas Deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytojas L. P. turi statinio ekspertizės aktą. Pagrįsdamas šią aplinkybę, M. B., veikdamas kaip L. P. įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 101 punktu į IS „Infostatyba“ įkėlė savo parengto ir tik M. B. parašu patvirtinto ekspertizės akto kopiją. Pabrėžtina, jog civilinių teisių subjektai civilines teises ir pareigas įgyja ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus. Įvertinus L. P. M. B. suteiktų įgaliojimų turinį byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad M. B. Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo kaip L. P. atstovas, todėl minėtas ekspertizės aktas L. P., kaip jo užsakovei, buvo pateiktas.

M. B. teisme teigė, kad jo parengtas byloje nagrinėjamas Statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne statinio ekspertizės aktas, o jo parengta specialisto išvada. Tačiau teismas įvertinęs aplinkybę, jog L. P. į UAB „S.“, vadovaujamą M. B., kreipėsi dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios ekspertizės atlikimo, L. P. M. B. suteiktų įgaliojimų turinį, aplinkybę, jog M. B. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos, pasirašė, šalia parašo nurodė savo atestato numerį, šiame akte pateikė aiškią išvadą dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, sprendžia, jog M. B. atliko pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir surašė statinio ekspertizės aktą. Aplinkybę, kad M. B. parengė ne specialisto išvadą, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, jog jis, būdamas savos srities profesionalas ir veikdamas L. P. vardu, pateikė ne deklaracijas apie statybos užbaigimą, kurias yra privaloma tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o Deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tuo deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, ir į IS „Infostatyba“ pateikė tik savo parašu patvirtintą Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis ekspertizės aktas nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad M. B. akcentuojamas VšĮ „S.“ kaip statybos ekspertizės rangovo pažymėjimas varnelė IS „Infostatyba“ negali būti prilyginamas šio juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens parašui Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nes aukščiau aptarti teisės aktai aiškiai įtvirtino statinio ekspertizės aktų pasirašymo privalomumą ir nenumatė, jog ekspertizės rangovą pažymėjus IS „Infostatyba“, jis yra laikomas pasirašiusiu ekspertizės aktą. Tuo labiau, kaip teisme nurodė pats M. B., jis teikdamas deklaraciją IS „Infostatyba“, statinio ekspertizės rangovu galėjo pažymėti bet kokį asmenį.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad M. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta visiškai.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Už ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad net ir minimalios ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytos nuobaudos – 500 Eur – skyrimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda. Tokią išvadą teismas daro pirmiausia atsižvelgdamas į tai, jog Statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio patikrinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos neatliko, duomenų, kad šiame ekspertizės akte pateikta išvada neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų byloje nėra. Teismas nesutinka su M. B. atstovės pozicija, kad M. B. padarytas pažeidimas yra formalus, nes statinio ekspertizės rangovas pasirašydamas statinio ekspertizės aktą prisiima atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje konstatuoto pažeidimo pavojingumas savo esme yra mažesnis lyginant su atvejais, kai yra parengiami ir pasirašomi statinių ekspertizės aktai, kuriuose pateikiamas neteisingas statomų statinių techninės būklės įvertinimas, klaidingos išvados dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams. Sprendžiant M. B. skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, teismas įvertina aplinkybę, kad M. B. kvalifikacijos atestatas, kuriuo jam buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas, pirmą kartą buvo išduota tik (duomenys neskelbtini) (b. l. 56), kas leidžia daryti išvadą, jog M. B. kaip statinio ekspertizės vadovo patirtis iki nustatytų pažeidimų padarymo buvo itin nedidelė, o patirties stoka galėjo įtakoti pažeidimo padarymą. Be to, kaip teisme nurodė M. B., jis savo lėšomis apmokėjo UAB „E.“ parengtą ir pasirašytą 2020 m. lapkričio 25 d. Statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ūkio pastato (duomenys neskelbtini). Tai leidžia daryti išvadą, jog M. B., nors ir nesutikdamas dėl pažeidimo padarymo, pats savo lėšomis pašalino padarytą pažeidimą, tuo siekdamas, jog užsakovė dėl jo padaryto pažeidimo patirtų kuo mažesnius neigiamus padarinius. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad net ir minimali minėtos normos sankcijoje numatyta nuobauda šiuo atveju neatitiktų padaryto nusižengimo pobūdžio, jo pavojingumo, todėl M. B. taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir skirtina mažesnė nei minimali nuobauda, numatyta ANK 358 straipsnio 3 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas nurodytus argumentus, padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, tai, jog nėra nustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – darbingo amžiaus, dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteistas, sprendžia, jog M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 358 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad mokant paskirtą baudą už šį pažeidimą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardą, pavardę, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.