Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. (M. B.), jo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Gediminui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSĮ) vyriausiasis specialistas A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. M. B. 2019 m. lapkričio 28 d. surašė dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas ekspertizės užsakovui UAB „So.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. gegužės 7 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas 2019 m. lapkričio 28 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai).

II. Įrodymai, jų vertinimo ir veikų kvalifikavimo motyvai

2. Teismo posėdžio metu M. B. parodė, kad jis neprisipažįsta padaręs jam įkaltinamą administracinį nusižengimą ir mano, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ne tam asmeniui. Nagrinėjamų įvykių metu jis buvo UAB „S.“ vadovu, taip pat jis dirbo UAB „Sk.“ ekspertizės vadovu. UAB „S.“ teikia konsultacines paslaugas. UAB „Sk.“ turėjo sutartį su UAB „Sp.“ (pastaroji įmonė turi atestatą atlikti statinių ekspertizes), pagal kurią jis kaip UAB „Sk.“ ekspertas atlieka statinio ekspertizę ir pastarosios aktą perduoda UAB „Sp.“ vadovui J. P. Jeigu pastarajam tinka jo surašyta išvada, tai UAB „Sp.“ vadovas jo surašytą išvadą perkelia ant savo firminio blanko ir ją pasirašo. UAB „Sp.“ vadovas žodžiu leido jam žymėti šį kaip ekspertizės rangovą, t. y. dėti varnelę informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Nagrinėjamu atveju ekspertizės užsakovas buvo UAB „So.“, kuri kreipėsi į UAB „S.“ atlikti statinio ekspertizę. Kadangi UAB „S.“ neatestuota atlikti ekspertizes, o yra tik paslaugų įmonė, įkėlinėjanti dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“, jis nukreipė UAB „So.“ į UAB „Sk.“. Kaip UAB „Sk.“ ekspertas jis nuvažiavo į vietą, įvertino statinio konstrukcijas, pažiūrėjo, ar visi dokumentai tvarkingi, ir surašė ekspertizės aktą, kurią perdavė UAB „Sk.“ direktoriui, po ko įkėlė dokumentus į „Infostatybą“. Jis pažymi, kad egzistuoja Aplinkos ministro įsakymas, pagal kurį Aplinkos ministras nustato bendros statinio ekspertizės akto formą, tačiau iki šiol jis nėra radęs jokio teisinio dokumento, kuriuo būtų patvirtinta bendrosios ekspertizės akto forma. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad būtent jis pateikė ekspertizės aktą užsakovui: institucija privalėjo aiškintis, gal aktą užsakovui pateikė UAB „Sp.“ arba UAB „Sk.“. Kadangi UAB „S.“ įgaliojo jį įteikinėti dokumentus „Infostatybai“, turbūt institucija nusprendė, kad būtent jis pateikė tuos dokumentus užsakovui. Prievolės ekspertizės aktą patekti užsakovui nėra, užsakovui reikalinga tik deklaracija apie statybos užbaigimą. Tai, kad tarp UAB „Sk.“ ir UAB „Sp.“ buvo sudaryta sutartis, patvirtina atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra. Institucija iki 2021 m. sausio mėn. nežinojo, kas yra ekspertizės rangovas, ir tik 2021 m. sausio 7 d. išsiaiškino, kas gali būti statinio ekspertizės rangovas. Institucija savo tinklalapiuose aiškiai nurodo, kad pirmais veiklos metais statybos dalyvių nebaudžia, o atlieka konsultacinio pobūdžio veiklą. Jokios teisingos konsultacijos jis negavo, todėl mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes. Taip pat jis pažymi, kad įkėlus į „Infostatyba“ klaidingus dokumentus, galimybės pataisyti klaidą nėra, taigi inspekcija, išimdama dokumentą, iš karto turi bausti, net jei ir techniškai klaidingai įkelti dokumentai. Jis savo lėšomis atliko statinio ekspertizę, iki protokolo surašymo apmokėjo veikdamas pagal įgaliojimą ir naujai įkėlė tuos dokumentus iki protokolo surašymo tam, kad nekenktų savo autoritetui. Jis veikė sąžiningai, norėjo padėti žmonėms. Dabar J. P. teisme atsisakė patvirtinti, kad pasirašė ekspertizės aktą. Šiuo metu „Infostatyba“ varnelės uždėjimas reiškia, kad ekspertizės rangovas per septynias dienas privalo pavirtinti tai savo elektroniniu parašu. Jeigu ši aplinkybė būtų buvusi 2019 metais, viso to nebūtų. Institucija techniškai ne iki galo viską išsprendė. Jis prašo neskirti jam baudos, o jei teismas mano, kad jis padarė nusižengimą, skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą.

3. 2019 m. lapkričio 8 d. UAB „So.“ įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) paskirties pakeitimą (toliau tekste – deklaracija), išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su gyvenamaisiais namais, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (b. l. 112).

4. 2019 m. lapkričio 28 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B., kurio kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas – UAB „So.“, statinio ekspertizė atlikta pagal susitarimą (b. l. 100-111).

5. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, nurodyta, jog buvo atliktas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimas, statybos vadovas – V. L., statybos techninės priežiūros vadovas – M. B., statytojas – UAB „So.“, statinio projektuotojas – MB „V.“, statinio projekto vadovas – M. Ž. (b. l. 97-99).

6. ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui.

7. Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodyta, kad statinio ekspertizė – tai esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog ekspertizės rangovas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Teisę būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla (Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punktas numato, jog bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

8. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 92 punkte numatyta, kad statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. To paties Statybos techninio reglamento 101 punkte įtvirtinta, kad šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Reglamento 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 102 punktas).

10. Kaip minėta, 2019 m. lapkričio 28 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra, nors Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkte yra numatyti reikalavimai, jog būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai).

11. Minėta, kad ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Nagrinėjamu atveju statinio, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas buvo UAB „So.“. 2019 m. lapkričio 28 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B., ekspertizės užsakovas – UAB „So.“, statinio ekspertizė atlikta pagal susitarimą (b. l. 100-111). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „So.“ užsakytą dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B., kuris, be kita ko UAB „So.“ buvo įgaliotas atstovauti UAB „So.“ visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (ių) statybos užbaigimą/statinio (ių) paskirties pakeitimą, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą IS „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija. Dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B. kaip fizinis asmuo, po ko veikdamas pagal UAB „So.“ išduotą įgaliojimą, į IS „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė. Kaip minėta, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota IS „Infostatyba“. Taigi, M. B. pagal įgaliojimą veikdamas kaip UAB „So.“ atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – UAB „So.“ turi statinio ekspertizės aktą. Iš 2019 m. lapkričio 8 d. įgaliojimo turinio matyti, jog UAB „So.“ suteikė M. B. platų įgaliojimų sąrašą, susijusį su minėtu statybos objektu. Tai leidžia daryti išvadą, jog tarp UAB „So.“ ir M. B. vyko intensyvus bendradarbiavimas, dėl ko teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad UAB „So.“ turėjo galimybes susipažinti su M. B. parengtu ekspertizės aktu.

12. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad M. B. teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį statinio ekspertizės aktą pateikė statinio ekspertizės užsakovui, taigi padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

III. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

13. M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

14. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas pažymi nenustatęs M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. M. B. už analogiško pobūdžio nusižengimus nėra baustas, taigi M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina minimalaus ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto dydžio – penkių šimtų eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti M. B. (M. B.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam penkių šimtų eurų dydžio baudą.

Išaiškinti M. B. (M. B.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „(ROIK) 20119368312“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.