Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-12-20 · Civilinė byla Nr. e2A-731-856/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-20
Bylos Nr.
e2A-731-856/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-731-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04113-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9749-1042/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. J. 159,90 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 143,91 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pinigų sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės R. J. 159,90 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 5,76 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 165,66 Eur pinigų sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 74,16 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Legal Balance“, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas darė išvadą, kad ieškinys dėl 159,90 Eur nesumokėtų nuomos įmokų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas.

4. Teismas nurodė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta atsakovės pareiga mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Šiuo pagrindu ieškovė prašo priteisti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 143,91 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad paprastai 0,5 procento už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigių dydis pripažįstamas akivaizdžiai per dideliu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, neatitinkančiu protingumo reikalavimų ir apskritai delspinigių funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2016 ir kt.). Aiškiai per didelėmis netesybomis laikomi ir 0,2 procento už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad priteisiami delspinigiai paprastai yra 0,02 procento už dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2007 ir kt.).

5. Teismas, įvertinęs aptartus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą, tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik lygūs priteisiamam įsiskolinimui, sprendė, jog nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus taip pat atitiktų delspinigių sumažinimas procentine išraiška iki 0,02 procento. Esant tokioms aplinkybėms teismas nurodė, kad 2019 m. birželio 28 d. išperkamosios nuomos sutartyje įtvirtinti 0,5 procento už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai pripažintini nepagrįstai bei neprotingai dideliais ir mažintini iki 0,02 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl, iš dalies tenkindamas reikalavimą, iš atsakovės ieškovei priteisė 5,76 Eur delspinigių (159,90 Eur × 0,02 procento × 180 dienų).

6. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (54,53 procentų), iš atsakovės ieškovei priteistinos 74,16 Eur bylinėjimosi išlaidos – 8,18 Eur žyminis mokestis bei 65,98 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance“ iš atsakovės R. J. 143,91 Eur delspinigių; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės R. J. 136 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) normos (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018).

7.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009). Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi (2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Nagrinėjamu atveju teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas 25 kartus, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

7.3. Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų nustatymą. Pirmosios instancijos teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 413,79 Eur iki 41,38 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021).

7.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017).

7.5. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė.

7.6. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nepriteista dalis delspinigių ir dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės (nuomotojos) UAB „Be kredito“ ir nuomininkės (atsakovės) R. J. 2019 m. birželio 28 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius Philips (duomenys neskelbtini) FHD Ultra Slim – (duomenys neskelbtini), 25 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 15,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2020 m. liepos 15 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį. 2021 m. sausio 20 d. ieškovė atsakovei Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, jog pasikeitė kreditorė, ir jog atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovė Sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir už daiktą neatsiskaitė.

12. Pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje nustatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.

13. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

17. Įvertinus nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos, atmetami kaip nepagrįsti.

18. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi, įstatymas numato skaičiuojamų delspinigių maksimalų dydį – 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką (180 dienų), tačiau nesilaikė vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).

20. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant netesybų dydžio klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama Sutartį su pradiniu kreditoriumi buvo silpnesnioji sutarties šalis, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų (delspinigių dydžio). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės prašomus priteisti 143,91 Eur delspinigius pagrįstai sumažino iki 5,76 Eur taikant 0,02 procento delspinigių normą, motyvuodamas tuo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik lygūs priteisiamam įsiskolinimui, bei atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimo priteisti 143,91 Eur dydžio delspinigius tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog turėtų būti vadovaujamasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017 išdėstytais argumentais, kadangi apeliacinės instancijos teismui jie nėra privalomi, nes vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).

22. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Netenkinus apeliacinio skundo, netenkinamas apeliantės reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, taip pat nepriteisiamos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė