Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-21869-435/2024 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020 pagal pareiškėjų D. U. ir G. U. prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „D. R.“, uždaroji akcinė bendrovė „Liepsna ir Ko“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Margūnas“ (toliau – ir pareiškėja) prašymu prašė teismo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; 2) atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020, įtraukti UAB „Margūnas“ suinteresuotu asmeniu ir nustatyti terminą atsiliepimui į G. U. ir D. U. prašymą patvirtinti jų gyvenimą skyrium (separaciją) ir sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių pateikti; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti G. U. ir D. U. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 800 917,32 Eur sumai, o tokio turto nesant arba esant nepakankamai, kitą turtą, pinigines lėšas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims, leidžiant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai (jų taikymo atveju); 4) priteisti iš G. U. ir D. U. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos UAB „Margūnas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020, priteisė iš pareiškėjos UAB „Margūnas“ valstybei 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. U. prašo: prijungti pridedamus rašytinius įrodymus prie bylos medžiagos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį ir iš jos pašalinant motyvą: „Teismui nusprendus, kad pareiškėja negali būti laikoma pareiškėjų D. U. ir G. U. (ar vieno iš jų) kreditore ir dėl to nėra pagrindo atnaujinti procesą, teismas plačiau apie terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo plačiau nepasisako“, ir išnagrinėti pareiškėjo G. U. ir pareiškėjos D. U. atsiliepimuose išdėstytus argumentus dėl praleisto termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020, laikant, kad UAB „Margūnas“ prašymas atnaujinti Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-8098-955/2020 procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

13.2. Priešingai nei teigia UAB „Margūnas“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė civilinės bylos proceso atnaujinimo klausimo, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tą daryti. Sprendžiant dėl UAB „Margūnas“ reikalavimo teisės į pareiškėją, vien sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1205-921/2024 priteisti žalą UAB „Margūnas“ naudai nereiškia, kad tai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kadangi UAB „Margūnas“ reikalavimas galės būti patenkintas iš pareiškėjo esamo ir būsimo turto. Be to, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu yra negalimas, kadangi teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismas prieš spręsdamas dėl bylos sustabdymo, turėtų pirma nustatyti ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas įstatyme nustatytu terminu. Kadangi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, tai reikštų, kad ir civilinė byla negalėtų būti nagrinėjama ir (ar) stabdoma.

14.2. Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai nesustabdė bylos iki bus išnagrinėta kita byla dėl žalos atlyginimo. Civilinė byla dėl prašymo atnaujinti procesą negali būti nagrinėjama ir turi būti stabdoma iki kol įsiteisės procesinis sprendimas dėl bylos baigties Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1205-921/2024, kadangi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nagrinėjami faktiniai ir teisiniai pagrindai bei teismo konstatuoti faktai turės tiesioginės įtakos (reikšmės) civilinės bylos dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimui.

14.3. Teismas UAB „Margūnas“ kelia nepagrįstą reikalavimą, t. y. civilinės bylos dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu turėti galiojančią reikalavimo teisę patvirtinantį teismo sprendimą. Pažymi, kad vien 2022 m. vasario 17 d. nutartyje bei 2022 m. kovo 29 d. nutartyje teismų nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais G. U. pripažintas atsakingu asmeniu, sukėlusiu UAB „Litoplast“ tyčinį bankrotą reiškia, kad G. U. yra asmeniškai atsakingas savo turtu prieš UAB „Litoplast“ kreditorius nepatenkintų reikalavimų apimtyje. Vien faktas, jog UAB „Litoplast“ kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakingam dėl UAB „Litoplast“ tyčinio bankroto asmeniui, reiškia UAB „Margūnas“ suinteresuotumą ir jos kaip suinteresuoto asmens statuso įgijimą.

14.4. Pažymi, kad G. U. ir D. U., dalinantis turtą civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020, buvo įtraukti suinteresuoti asmenys, o ne vykdytiną reikalavimo teisę (galutinį teismo sprendimą) turintys kreditoriai. Prašymo dėl proceso atnaujinimo atsiradimo pagrindas yra pats nustatyto teisės pažeidimo juridinis faktas (G. U. atsakomybė prieš kreditorius UAB „Litoplast“ tyčinio bankroto įtakoje), o ne galutinio teismo sprendimo dėl kreditorių patirtos žalos dydžio priėmimo (įsiteisėjimo) momentas. Galutinis teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo nėra prievolės atsiradimo pagrindas, juo tik apginama jau G. U. pažeista UAB „Margūnas“ subjektinė teisė reikalauti žalos atlyginimo. Tokiu būdu apeliantė įrodė savo suinteresuotumą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, bei faktą, kad 2020 m. liepos 2 d. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų.

15.2. Priešingai nei teigia apeliantas, 2020 m. liepos 2 d. sutartyje dėl separacijos teisinių pasekmių pareiškėjų pasirinktas santuokoje įgyto turto paskirstymo (padalijimo) būdas iš esmės pažeidžia kreditorės UAB „Margūnas“ materialias teises ir interesus, kadangi G. U. sutuoktinei D. U. asmeninės nuosavybės teise buvo perduotas visas vertingas ir realiai egzistuojantis turtas, įgytas santuokos metu, o G. U. asmeninės nuosavybės teise atiteko bevertis, nelikvidus (šiai dienai realiai nebeegzistuojantis) turtas. G. U. nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi pakankamai turto UAB „Margūno“ patirtai 800 917,32 Eur žalai atlyginti.

15.3. UAB „Margūnas vertinimu, teikiamas baudžiamasis įsakymas neturi jokios įrodomosios galios civilinės bylos dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimui bei teisingam šios bylos išsprendimui, todėl neturėtų būti prijungtas prie bylos.

16.2. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė civilinės bylos proceso atnaujinimo klausimo, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tą daryti.

16.3. Teismas prieš spręsdamas dėl bylos sustabdymo, turėtų pirma nustatyti ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas įstatyme nustatytu terminu. Kadangi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, tai reikštų, kad ir civilinė byla apskritai negalėtų būti nagrinėjama ir (ar) stabdoma. Šiuo atveju apie prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtą sprendimą UAB „Margūnas“ sužinojo dar 2021 m. sausio 25 d., o vėliausiai 2021 m. gegužės 4 d. Todėl laikytina, kad UAB „Margūnas“ yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti. Tačiau teismas dėl praleisto termino nieko nepasisakė.

16.4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad sprendimu teismas UAB „Margūnas“ kelia nepagrįstą reikalavimą turėti galiojančią reikalavimo teisę patvirtinantį teismo sprendimą. Siekdama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, UAB „Margūnas“ privalėjo įrodyti, kad sprendimo priėmimo metu jis turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į pareiškėjus. Ir tik tai nustačius, nustatinėjama, ar priimtas sprendimas sukėlė pareiškėjui, pasikreipusiam dėl proceso atnaujinimo, teisių ar pareigų, pažeidė teises. Be to, nagrinėjamu atveju sprendime nėra tiesiogiai pasisakyta dėl UAB „Margūnas“ teisių ar pareigų. Sprendimu nėra pažeistos UAB „Margūnas“ teisės bei interesai. Pažymi, kad sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020 pareiškėjams priklausantis turtas buvo dalinamas po lygiai, t. y. D. U. atiteko turto, kurio vertė 483 049,09 Eur, G. U. atiteko turto, kurio bendra vertė 484 461,34 Eur.

16.5. Aplinkybė, kad nuo UAB „Litoplast“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento UAB „Margūnas“ įgijo teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nepatvirtina, kad tokią teisę UAB „Margūnas“ turėjo sprendimo priėmimo metu. Sprendimo priėmimo metu „Margūnas“ buvo tik UAB „Litoplast“ kreditorius, o ne pareiškėjų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje.

16.6. UAB „Margūnas“ iš esmės iš karto, kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 dėl UAB „Litoplast“ bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020. Tačiau ji į teismą 2,5 m. nesikreipė ir laukė, kada UAB „Litoplast“ bus išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Kas reiškia, kad UAB „Margūnas“ yra praleidęs 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

16.7. Atskirajame skunde kaip pagrindas atnaujinti procesą nepagrįstai akcentuojamas pareiškėjo G. U. nesąžiningumas, kuris įrodytas UAB „Litoplast“ tyčinio bankroto byloje. Tačiau skolininko nesąžiningumas yra privaloma įrodyti sąlyga prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne prašant atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18. Pareiškėjas G. U. kartu su atskiruoju skundu ir su atsiliepimu į UAB „Margūnas“ atskirąjį skundą pateikė rašytinį įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e-207-937/2024 priimto baudžiamojo įsakymo kopiją, kurį prašo prijungti prie bylos. Apelianto nuomone, pateikiamas įrodymas patvirtina, jog UAB „Margūnas“ ir UAB „Litoplast“ administratoriai viso bankroto proceso metu bendradarbiavo, derino atliekamus veiksmus dėl teisminių procesų, dėl audito atlikimo. Minėtas įrodymas patvirtina, kad UAB „Margūnas“ ne tik žinojo apie nemokumo administratoriaus atliekamus veiksmus, bet ir apie 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje priėmimą.

19. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).

21. Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas įrodymas neturi tiesioginio ryšio su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, todėl atsisako jį prijungti prie bylos.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

23. 2024 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teisme gauti pareiškėjo G. U. rašytiniai paaiškinimai. 2025 m. vasario 17 d. gauta UAB „Margūnas“ nuomonė (rašytiniai paaiškinimai) dėl pareiškėjo G. U. pateiktų rašytinių paaiškinimų. 2025 m. vasario 18 d. gauti G. U. papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl UAB „Margūnas“ pateiktų rašytinių paaiškinimų.

24. CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo ir (ar) atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą ir (ar) atsiliepimą į jį yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra laikytini atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos papildymais, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 323, 338 straipsniai).

Dėl apeliacijos objekto

25. Kauno apylinkės teisme 2020 m. kovo 2 d. gautas pareiškėjų D. U. ir G. U. prašymas dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti jų gyvenimą skyrium (separaciją) ir sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių.

26. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020, kuriuo patenkino pareiškėjų D. U. ir G. U. prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacija) patvirtinimo ir patvirtino sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d.

27. Kauno apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 27 d. gautas pareiškėjos UAB „Margūnas“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą teikė vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nurodė, kad ji nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi jai, kaip pareiškėjo G. U. kreditorei, nebuvo tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą. Sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) teisinių pasekmių nustatytas ir sprendimu patvirtintas turto padalijimo būdas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

28. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, konstatavęs, kad UAB „Margūnas“ negali būti laikoma pareiškėjų D. U. ir G. U. (ar vieno iš jų) kreditore. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. neįrodė, kad 2020 m. liepos 2 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjos, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ar pareigų. Todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas atsisakė tenkinti. Atskiruosius skundus dėl minėtos nutarties pateikė tiek UAB „Margūnas“ ir G. U..

29. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų D. U. ir G. U. prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022 26 punktas).

31. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).

32. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Dėl pareiškėjos UAB „Margūnas“ atskirojo skundo argumentų

33. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą atnaujinti procesą tik dėl to, kad UAB „Margūnas“ prašoma priteisti 800 917,32 Eur suma dar nėra priteista galutiniu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1205-921/2024, kurioje UAB „Margūnas“ reikalauja žalos atlyginimo iš tiesiogiai dėl UAB „Litoplast“ tyčinio bankroto atsakingo G. U.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjos UAB „Margūnas“ prašoma priteisti 800 917,32 Eur suma nėra priteista galutiniu teismo sprendimu, todėl konstatavo, jog UAB „Margūnas“ negali būti laikoma pareiškėjų D. U. ir G. U. (ar vieno iš jų) kreditore. Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos dėl separacijos patvirtinimo nagrinėjimą ir jai nebuvo pranešta apie minėtos bylos iškėlimą. Tačiau pirmosios instancijos taip pat teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl UAB „Margūnas“ teisių ar įstatymų saugomų interesų. Todėl pirmosios instancijos teismas ir nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad civilinės bylos dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimas ir joje galutinio sprendimo priėmimas sudarytų pagrindą pripažinti UAB „Margūnas“ suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020 ir atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą.

36. Pagal CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktą, prašyme nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją), turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis (suinteresuotas) asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl gyvenimą skyrium nustatymo (separacijos) sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Jei prašyme dėl gyvenimo skyrium (separacijos) sutuoktiniai nenurodo jiems žinomų bendrų ar vieno jų kreditorių, apie bylą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) jiems nepraneša, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

37. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjai prašyme nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją), turėjo nurodyti duomenis apie prašymo pateikimo metu buvusius sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Tačiau minėtos įstatymo nuostatos nenumato pareiškėjų pareigos nurodyti kreditorius, kuriems įsipareigojimai gali atsirasti ateityje.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Margūnas“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dar iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020 egzistavo UAB „Litoplast“ reikšmingos skolos UAB „Margūnas“, apie kurias žinojo pareiškėjai, todėl 2020 m. liepos 2 d. sprendimu buvo pažeistos UAB „Margūno“ teisės ir įstatymo saugomi interesai.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog 2020 m. liepos 2 d. sprendimo priėmimo metu UAB „Margūnas“ buvo UAB „Litoplast“ kreditoriumi. Tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad minėto sprendimo priėmimo metu G. U. turėjo galiojančią asmeninę prievolę UAB „Margūnas“. Aplinkybė, kad nuo UAB „Litoplast“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento UAB „Margūnas“ įgijo teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo G. U., nesudaro pagrindo išvadai, kad tokią teisę UAB „Margūnas“ turėjo civilinės bylos Nr. e2YT-8098-955/2020 nagrinėjimo metu.

40. Vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 2 dalies nuostatomis, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

41. Pažymėtina, kad pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 335-916/2017). Taigi, žala kreditoriui yra nustatoma ir padaroma tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto byloje susidaro neišieškota finansinio reikalavimo dalis, nes už tyčinį bankrotą atsakingo asmens atsakomybė už žalą kreditoriams yra subsidiari.

42. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-644-254/2021 iškėlė bankroto bylą UAB „Litoplast“. Bankroto byloje 2021 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas UAB „Litoplast“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuria taip pat patvirtintas ir antrosios eilės kreditorės UAB „Margūnas“ 984 351,17 Eur dydžio patikslintas finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 UAB „Litoplast“ bankrotą pripažino tyčiniu. Buvęs įmonės vadovas G. U. pripažintas atsakingu asmeniu dėl UAB „Litoplast“ tyčinio bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 2022 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

43. Pareiškėja UAB „Margūnas“ nurodo, kad UAB „Litoplast“ bankroto byloje didžioji dalis UAB „Margūnas“ kreditorinio reikalavimo liko nepatenkinta. Todėl priėmus sprendimą dėl UAB „Litoplast“ veiklos pabaigos, UAB „Margūnas“, pasinaudodama įstatymo jai nustatyta teise (CPK 279 straipsnio 4 dalis) 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškė G. U. ieškinį dėl 800 917,32 Eur sumą žalos atlyginimo. Taigi, nagrinėjamu atveju UAB „Margūnas“ savo teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą įgyvendina Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1205-921/2024.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėta civilinė byla dėl žalos atlyginimo dar nėra išnagrinėta. Be to, prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui (nagrinėjamu atveju G. U.) įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 22 punktas).

45. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad prašymo dėl separacijos patvirtinimo pateikimo teismui ar bylos nagrinėjimo metu UAB „Mergūnas“ turėjo neginčijamą reikalavimo teisę į G. U.. Be to, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-8098-955/2020 niekaip nepanaikina ir neapriboja kreditorės UAB „Margūnas“ teisės reikalauti atlyginti žalą, neužkerta kelio UAB „Margūnas“ nukreipti išieškojimą pagal G. U. prievoles, jeigu tokios atsirastų, į esamą ir naujai įgytą G. U. turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1205-921/2024 buvo nuspręsta dėl UAB „Margūnas“ teisių ar įstatymų saugomų interesų, kas sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje.

46. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina atskirajame skunde nurodomų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo pareigos stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1205-921/2024 dėl žalos atlyginimo, kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo nei teismo iniciatyva, nei šalies prašymu.

47. Pažymėtina ir tai, kad dėl civilinės bylos sustabdymo nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog atsižvelgiant į proceso atnaujinimo stadijų (prašymo priėmimo, prašymo nagrinėjimo, proceso atnaujinimo ir pakartotinio bylos nagrinėjimo) paskirtis, CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo tikslus ir sąlygas, pripažintina, jog bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kai dar neatnaujintas procesas, prieštarauja CPK 163 straipsnio 3 punktui, nedera su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą, neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2009).

48. Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Šioje stadijoje teismas netikrina ankstesnio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nesprendžia klausimo, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.

49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina atskirojo skundo argumentų dėl sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) teisinių pasekmių nustatytu ir sprendimu patvirtinto turto padalijimo būdo bei jo santykio su bendrovės ir jos kreditorių teisėmis ir teisėtais interesais.

Dėl pareiškėjo G. U. atskirojo skundo argumentų

50. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. U. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąja dalimi ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta nepasisakyti dėl termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo praleidimo. Apeliantas pažymi, kad įstatyme įtvirtinta teismo pareiga prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo (antrojoje) stadijoje nustatyti ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje. Jo nuomone, teismas padarė proceso teisės normos, įtvirtintos CPK 370 straipsnio 3 dalyje pažeidimą. Apelianto teigimu, UAB „Margūnas“ atskiruoju skundu nuginčijus nutartyje padarytas išvadas, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjos prašymas, sutinkamai, su CPK 370 straipsnio 3 dalimi, būtų tenkinamas ir procesas civilinėje byloje būtų atnaujinamas teismui taip ir nepatikrinus ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Tai iš esmės lemtų ydingą teisinę situaciją, proceso vilkinimą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimą, nes pareiškėjas būtų priverstas tokį nepagrįstą proceso atnaujinimą ginčyti.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

52. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą. Tuo tarpu teismas netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo gali nustatęs bent vieną iš anksčiau nurodytų sąlygų.

53. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Tuo tarpu dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 29 punktas).

54. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Margūnas“ pagal jos prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes nelaikytina suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą. Dėl šios aplinkybės nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų civilinėje byloje, kurią pareiškėja prašo atnaujinti. Nustatytos aplinkybės sudarė savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Todėl pirmosios instancijos teismui šiuo atveju nekilo pareigos papildomai pasisakyti dėl termino praleidimo prašymui dėl proceso atnaujinimo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas dėl termino praleidimo dėl proceso atnaujinimo taip pat nepasisako.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

55. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

56. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Atmetus pareiškėjų G. U. ir UAB „Margūnas“ atskiruosius skundu, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.