Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š.V. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir jos nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl Tarnyba negali išklausyti ieškovės nuomonės, pabendrauti su nepilnamete, patikrinti buities sąlygų ieškovės gyvenamojoje vietoje bei pateikti šeimos sąlygų tyrimo akto. Skyriaus specialistai bandė susisiekti su atsakovu, tačiau vyras neatsiliepė, neperskambino, neatrašė į sms žinutę. Ieškinyje nurodyto atsakovo adreso nerado, todėl atsakovo gyvenamojoje vietoje nesilankė. Tarnybos vertimu, ieškovės prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų nepilnametės poreikius ir atitiks jos interesus.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovui teismo šaukimas taip pat įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys bei teismo šaukimas, tačiau tinkamu atstovavimu teisme atsakovas nepasirūpino, įrodymų neteikė, neprašė parengiamąjį teismo posėdį atidėti, o ieškovės atstovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, taip pat nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą atstovui. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui, taip pat institucijos atstovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vytautas Zenevskis patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas atsakovo vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo R. V. nuosavybe. Kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį neprašo. Papildomai paaiškino, kad ginčo šalims išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę po kurio laiko prasidėjo šeimos krizė. Krizę sąlygojo nuolatinis ir sistemingas netinkamas atsakovo elgesys (fizinio smurto panaudojimas prieš sutuoktinę), kuris sukėlė neigiamas pasekmes šalių dukrai. Ieškovė buvo priversta bėgti iš namų ir apsigyventi moterų krizių centre. Nurodė, kad nagrinėjama byla su tarptautiniu elementu, dėl to ne visi reikalavimai teismingi Lietuvos teismams, dėl jų kreipsis į Jungtinės Karalystės teismą.

6. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

7. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

7.1. ieškovės I. Š.V ir atsakovo R. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.2. Šalys turi nepilnametę dukrą E. V., gim. (duomenys neskelbtini)

7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. Š. V. ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo priėmė; išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ji turi kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą pagal vaiko gyvenamąją vietą.

Dėl santuokos nutraukimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

10. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

12. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagrindinė šalių nesutarimų ir santuokos iširimo priežastis – smurtas artimoje aplinkoje. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad netinkamas atsakovo elgesys buvo nuolatinis ir sistemingas, moteris buvo priversta bėgti iš namų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas prieš ieškovę sistemingai naudojo fizinį smurtą. Iš 2014 m. kovo 17 d. prašymo dėl benamystės turinio taip pat nustatyta, kad ieškovė buvo priversta bėgti iš savo namų (atsakovas smurtavo, daužė daiktus, išlaužė kambario duris, vartojo narkotikus). Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių teismui nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių fizinio smurto panaudojimą prieš ieškovę, ar įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas: atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei; ne kartą smurtavo prieš sutuoktinę; nesirūpina šeima; neteikia dukrai išlaikymo. Tai vertintina atsakovo neatsakingu elgesiu su šeimos nariais, jo nerūpestingumu. Todėl darytina išvada, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26–3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tenkintinas visiškai, I. Š.V. ir atsakovo R. V. santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

15. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

17. CK 3.192 straipsnis taip pat nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

19. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

21. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

22. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvenant Jungtinėje Karalystėje būtiniesiems nepilnametės dukters poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 1390 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos būstui, maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, higienos priemonėms ir kitiems būtiniems vaiko išlaikymui skirtiems poreikiams tenkinti. Dukrai susirgus prisideda ir išlaidos auklei.

23. Bylos duomenimis nepilnametei E. V. šiuo metu yra dešimt metų. Ieškovė į bylą pateikė trumpalaikės nuomos sutartį iš kurios nustatyta, kad nuomos įmoka už vieną mėnesį sudaro – 1375 GBP/ mėn. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti kiti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, į tai, kad ieškovė su nepilnamete gyvena Jungtinėje Karalystėje, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 300 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu.

24. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

25. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruota 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad ieškovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Duomenų, kad ieškovė turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar yra nedarbinga ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.

26. Atsakovas duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise Lietuvoje priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos data 2007 m. gegužės 9 d.). Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių sudaro apie 1100 Eur per mėnesį. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovas turi įsipareigojimą A. T., baudžiamojoje byloje Nr. 1-2150-271/2019. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė – ieškovė, skirtingai nei atsakovas, neturi įsipareigojimų tretiesiems asmenims, taip pat jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.

28. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

29. CPK 376 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę šeimos bylose, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinant jų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimant sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

30. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas vaikui reikalingas neatidėliotinai ir neturi priklausyti nuo galimybės skųsti teismo sprendimą (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai), į prioritetinį nepilnamečio vaiko interesų apsaugos principą, priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

31. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnametis vaikas galimai turi specialių poreikių (nustatytas kalbos sutrikimas), prašomas priteisti išlaikymas atitinka minimalius vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo nepilnametei dukrai E. V. priteistinas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

32. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

33. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. Š.V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

34. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo

36. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters naudai 9893,39 Eur (10 800 Eur – 906,61 Eur (800,74 GBP) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, išskaičiuojant atsakovo mokėtas sumas. Ieškovė nurodė, kad per visą laikotarpį, nuo 2013 m., atsakovas vaiko išlaikymui lėšas buvo atsiuntęs tik septynis kartus: 2019 m. sausio 16 d. – 111,64 GBP; 2019 m. vasario 18 d. – 110,31 GBP; 2019 m. kovo 18 d. – 107,82 GBP; 2019 m. balandžio 16 d. – 108,91 GBP; 2019 m. gegužės 16 d. 118,56 GBP; 2019 m. birželio 17 d. – 120,92 GBP; 2019 m. liepos 16 d. – 122,58 GBP.

39. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu būtų teikęs reikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismui nepateikė. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad atsakovas vaikui išlaikymo neskiria. Juo labiau, atsakovas šiuo atveju apskritai neįrodinėjo aplinkybės, kad vaikui teikė reikiamo dydžio išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, kad atsakovas teikė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą ginčo laikotarpiu, todėl egzistuoja pagrindas priteisti ieškovės prašomą 9893,39 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

40. Esant nurodytam, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo 9893,39 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, kuomet atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, iki 2019 m. spalio 10 d. (ieškinio padavimo dienos).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

41. CK 3.170 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, kad apribojimai bendrauti su vaiku taikomi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

42. CK 3.175 straipsnis nustato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

43. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

44. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

46. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra reikalavimų nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, į tai, kad Tarnyba pateiktoje išvadoje neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatoma, jog atsakovas su nepilnamete šalių dukra bendraus neribotai, bendru šalių sutarimu.

47. Teismas pažymi, kad nustatyta abstrakti bendravimo tvarka suteikia teisę šalims geranoriškai susitarti dėl konkrečių šios tvarkos vykdymo sąlygų. Pažymėtina, kad vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką, kartu su vaiku gyvenantys asmenys privalo netrukdyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko bendravimui, kad jis vyktų sklandžiai (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

48. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

49. Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas turtas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl šioje byloje nėra dalinamas.

50. VĮ ,,Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) (santuokos metu), ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

51. Teismo posėdžio metu patikslinusi reikalavimą ieškovė prašė nurodytą transporto priemonę, registruotą atsakovo vardu, po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmenine nuosavybe, neišmokant ieškovei kompensacijos.

52. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nėra, teismas santuokoje įgytą turtą padalija tokiu būdu: po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise R. V. priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), neišmokant ieškovei kompensacijos. Šis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdas, įvertinus bylos faktines aplinkybes, geriausiai atitinka bei užtikrina šalių interesus.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo

53. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

54. Ieškovė prašo pripažinti prievoles Vilniaus AVPK, vykdomojoje byloje Nr. 0129/10/01206 ir UAB „Intrum Lietuva“, vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/04581, asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kurias jis po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad minėtos prievolės yra visiškai įvykdytos, todėl spręsti jų padalijimo klausimą nėra pagrindo.

55. Iš Lietuvos informacinėje sistemoje „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš atsakovo nukentėjusiojo A. T. naudai priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 110 Eur turtinei žalai atlyginti ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šiame procesiniame sprendime nurodoma, kad atsakovas padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė atsirado dėl žalos padarytos nusikalstamais atsakovo veiksmais, ji yra asmeninė atsakovo prievolė (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

57. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

58. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovė patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 225 Eur (75 + 150) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 225 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 12,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

60. Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsniu, 259–260 straipsniais, 268–270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės I. Š.V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo R. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. V. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, I. Š..V palikti ik santuokos sudarymo turėtą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę A. T., baudžiamojoje byloje Nr. 1-2150-271/2019, asmenine R. V. prievole iki visiško jos įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 (tris šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9893,39 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų, 39 ct) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 10 d.).

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina I. Š.V (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad atsakovas R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja neribotai, bendru šalių sutarimu.

Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. Š.V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,35 Eur (dvylikos eurų, 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.