- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- 1-2150-271/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Advokatai
- Edgaras Karalius
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. V. 2018-10-07, apie 16.00 val., autoserviso patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 promilės alkoholio apsvaigimas), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. T. metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam A. T. į kairį šoną, taip padarė jam durtinę - pjautinę žaizdą kairėje liemens pusėje ir taip nežymiai sutrikdė A. T. sveikatą.
Kaltinamasis R. V. teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną servise remontavo savo mašiną. Buvo išgėręs alaus, bet neblaiviu nesijautė. Nukentėjusysis A. T., kurį pažinojo, su draugu liepė jam palikti servisą, nes norėjo uždaryti patalpas. Atsisakė tai padaryti, servisas priklauso jo broliui. Prisiskambinti pastarajam (broliui) nepavyko, nepakluso nukentėjusiojo reikalavimui. Įvyko susistumdymas su nukentėjusiuoju, pastarasis fiziškai stipresnis. Nukrito, jis paėmė į rankas plaktuką ir numetė ant grindų. Po ko nuėjo į poilsio kambarį, griebė gulintį ten peilį. Norėjo jį pagąsdinti. Užsimojo ir pataikė nukentėjusiajam iš nugaros pusės.
2018-10-07 d. 22.45 val. R. V. nustatytas 1,27 ‰ neblaivumas (b.l.116).
Kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Iš nukentėjusiojo A. T. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2018-10-07, apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir pažįstamo R. V. įvyko žodinis konfliktas, nes pastarasis nenorėjo išeiti iš serviso patalpų. Iš patalpų nenorėjo išeiti, motyvuodamas tuo, kad jo brolis, taip pat kaip ir A. T. draugas V. S., nuomoja šias patalpas. Nei A. T., nei V. S. nenorėjo, kad R. V. liktų šiose patalpose, nes serviso patalpose yra daug vertingų įrankių. Konflikto metu R. V. labai arti priartėjo prie A. T. ir A. T. jį stumtelėjo. Tada R. V. supyko, paėmė plaktuką nuo grindų, juo užsimojo, bet nieko nedaręs plaktuką numetė ant grindų bei keikdamasis pasišalino į virtuvės-poilsio kambarį. R. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo neadekvatus, nekontroliavo savo veiksmų, emocijų. Nubėgęs į virtuvės-poilsio kambarį ir ten paėmęs peilį, R. V. išbėgo į serviso patalpos. Išbėgęs jis dešinėje rankoje laikė peilį, kuris visada buvo virtuvės-poilsio kambaryje, nes ten jie valgo ir pjausto maistą. Pribėgęs prie A. T., A. V. vieną kartą jam dūrė į kairį šoną. Tada A. T. išbėgo iš patalpų. Išbėgęs į lauką A. T. pastebėjo, kad yra sužalotas ir paprašė iškviesti pagalbą. Jo pažįstamas V. S., kuris buvo kartu ir matė visą įvykį, iškvietė policijos pareigūnus. Kada jie buvo lauke, iš serviso patalpų į kiemą buvo išėjęs R. V.. Jis rankoje laikydamas peilį, rėkė, šūkavo, bet po kiek laiko užėjo į servisą ir po kelių minučių, paėmęs savo kuprinę, išėjo iš serviso ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Po apžiūros A. T. kartu su medikais nuvyko į ligoninę. Po minėto įvykio buvo apgadinta jo striukė ir marškinėliai su trumpom rankovėm, kuriems yra pažeista medžiaga (prapjauta). Apie padarytą žalą praneš vėliau (b.l. 21).
Specialisto išvadoje Nr. G 3566/2018 (01) nurodyta, kad A. T. VšĮ RVU ligoninėje nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairėje liemens pusėje, kuri padaryta duriančių- pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi duomenų, jog sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra. Nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), nėra aprašyta (b.l. 33-34).
Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) auto-mechaniku, adresu (duomenys neskelbtini). 2018-10-07, apie 14 val. jis atvyko į savo darbovietę pataisyti savo automobilį Subaru Forester. Tuo metu, kai jis atvyko į servisą, čia jau buvo jo kolega A. T., jis čia irgi dirbo, taisė savo automobilį. Apie 15.15 val. į servisą atėjo šio serviso savininko V. V. brolis R. V., vardas gali būti netikslus, kadangi su juo artimai nebendrauja. R. į servisą atėjo neblaivus, su savimi jis atsinešė alaus ir servise taisydamas savo automobilį gėrė alkoholinius gėrimus. V. S. su A. dirbo atskirai nuo R. V.. Apie 16.00 val. V. S. su A. baigę darbus norėjo išvažiuoti ir užrakinti garažą. Jie paaiškino R. V., kad metas jiems visiems išeiti, kadangi raktus nuo garažo turi tik V. S. su A. R. V., neturėdamas raktų, garažo neužrakintų, todėl jie paprašė jo išeiti. R. V. pasipiktino ir sakė, kad niekur neis ir lauks savo brolio čia, garaže. Tada tarp V. S. ir R. V. prasidėjo žodinis konfliktas. Tuo metu išgirdęs triukšmą iš lauko atėjo A., vėliau iš automobilio atėjo jo draugė D. Jų akivaizdoje R. V. pradėjo skambinėti savo broliui ir aiškino jiems, kad niekur jis neis, garažas yra jo brolio, jie yra niekas, ne šeimininkai šių patalpų, todėl jų nesiklausė ir niekur neketino eiti. V. S. R. V. atsakė, kad be jo brolio leidimo jis nesiruošia palikti jo viduje. V. S. skambino V. V., tačiau pastarasis nekėlė ragelio. R. V. palikti garaže V. S. atsisakė, kadangi be garažo savininko leidimo jis negali spręsti tokių klausimų. Tada R. V. pradėjo rėkauti, šaukti ant jų, griebęs plaktuką nuo lentynos metė jį į žemę. Tai padaręs R. V. nubėgo link garažo gale esančios rūbinės, V. S. su A. nusekė iš paskos iki rūbinės įėjimo. Netikėtai R. V. išbėgo iš rūbinės laikydamas rankoje virtuvinį peilį, tuo metu jiems kažką šaukdamas. Pamatęs R. V. dešinėje rankoje esantį peilį, V. S. griebė A. už juodos spalvos sportinės striukės pakarpos ir bandė jį atitraukti nuo įėjimo durų, tuo pačiu metu R. V. peilio dūriu pataikė A. į kairės pusės juosmenį. Jie visi išbėgo į lauką. R. V., išbėgęs iš garažo, šaukė, kad jie dabar dėl šio įvykio kvies policiją ir skųsis jo veiksmais. Išbėgęs iš garažo V. S. su D. nubėgo į dešiniąją pusę, A. nubėgo tiesiai. V. S. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Tuo metu R. V. buvo garaže ir kažką šaukė. Iki policijos atvykimo R. pasišalino iš garažo. Atvykusiems policijos pareigūnams apibūdino R. V. požymius ir girdėjo, kad neužilgo netoliese policijos pareigūnai sulaikė R. V.. R. V. žino tik iš matymo, jis kelis kartus tvarkė automobilį jų garaže, anksčiau jokių konfliktų jis neturėjo. Peilis, su kuriuo R. V. sužalojo A., nuolat buvo laikomas garažo viduje esančioje rūbinėje. Peilis yra virtuvinis, metalo korpuso, su plastmasine juodos spalvos rankena (b.l. 42- 43).
Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-10-07 apie 15.15 val. ji atėjo į garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kur sugyventinis A. T. kartu su savo draugu V. S. taisė automobilį. Praėjus penkiolikai minučių ji paklausė vyrų, kiek laiko truks jų taisymas, pastarieji paaiškino, kad jau baigė. Ji kartu su A. T. nuėjo už garažo uždaryti stovėjimo aikštelės vartus. Uždarę vartus grįžinėjo atgal link garažo. Nepriėjus garažų vartų, išgirdo iš garažo vidaus sklindantį vyrišką nepažįstamą balsą, buvo suprantama, kad vyksta konfliktas. Jiems nuėjus prie garažo vartų, pastebėjo vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių, trumpai kirptų plaukų, vilkintį oranžinės spalvos marškinėlius, užsegamą tamsios spalvos megztinį, kamufliažines šviesios spalvos kelnes. Vyro vardo ar pavardės ji nežino. Minėtą vyrą ji matė tame pačiame garaže taisantį viduje esantį automobilį. Kadangi jis ramiai taisė automobilį, ji į jį nekreipė dėmesio. Jai laukiant, kol vyras baigs darbus, matė kaip iš garažo išėjo minėtas vyras ir nuėjo jai nežinoma linkme. Likus iki darbo pabaigos 15 minučių vyras sugrįžo į garažą. Jis jai pasirodė keistas, galimai neblaivus. Vyras sugrįžęs nuėjo prie savo taisomo automobilio. Konfliktas tarp nepažįstamo vyro ir V. S. vyko dėl to, kad nepažįstamas vyras atsisakė išeiti iš garažo patalpų. Iš pokalbio ji suprato, kad garažas, kuriame vykdomi darbai, yra išnuomotas V. S. ir nepažįstamo vyro broliui V.. Raktus nuo garažo turi jų draugas V. ir V.. Ji yra girdėjusi, kad V. yra išvijęs savo brolį iš šio garažo, kadangi jiems anksčiau dirbus kartu, pastarasis buvo kažką prisidirbęs. V. S. norėjo išprašyti nepažįstamą vyrą iš garažo, dėl to, kad viduje buvo vertingi daiktai, o nepažįstamas vyras nuo garažų vartų raktų neturėjo. V. S. pakartotinai prašant nepažįstamojo išeiti, pastarasis vis agresyviau atsakinėjo šaukdamas, kad jam brolis leido čia būti. Jos sugyventinis įsitraukė į minėtą ginčą, jis ramiu tonu jam aiškino, kad garažas yra nuomojamas dviem asmenims, į tą sąrašą nepažįstamasis nėra įtrauktas, dėl to jokių teisių būti jame neturi. V. S. paaiškino, kad uždarius garažo vartus, nepažįstamasis gali laukti išorėje savo brolio, kuris atvykęs savo raktu atidarys jam garažo vartus. Nepažįstamas vyras suagresyvėjo, nubėgo į garažo viduje esančias atskiras patalpas. Iš ten labai greitai išbėgo į garažo vidų. Ji pastebėjo, kaip sugyventinio ir V. veidai pasikeitė, girdėjo, kaip jie sakė nepažįstamam vyrui, kad viskas yra gerai. Tuomet draugas suriko jai bėgti. Ji, būdama arčiau išėjimo, išbėgo pirma į lauką, už jos bėgo V.. Iš garažo išbėgęs sugyventinis nubėgo kita linkme. A. suriko kviesti policiją, V. paėmęs telefoną iškvietė pagalbą. Prie išėjimo iš garažo stovėjo nepažįstamas vyras su nuleistomis rankomis, kuris provokavo konfliktą. Ar vyras kažką laikė rankose, ji nematė, kadangi vaizdą užstojo automobilis. Jos akivaizdoje V. paklausė A., ar jį kliudė peiliu. Išgirdusi tai ji nubėgo pas sugyventinį. Pakėlusi sugyventinio kairės pusės šono striukės ir marškinėlių dalį pastebėjo pjovimo žymę, iš kurios bėgo kraujas. Prapjauta buvo striukė su marškinėliais. Jie pasislėpė automobilyje, su kuriuo prie jų privažiavo V.. Ji matė, kaip link jų judėjo nepažįstamas vyras agresyviai nusiteikęs, tačiau dėl neaiškių priežasčių sugrįžo į garažą. Išėjęs į lauką jis vis rėkavo, aiškino, kad rankose nieko neturi. Kadangi vyras vis palaipsniui artinosi prie jų, jie su automobiliu traukėsi toliau. Atvykę pareigūnai nepažįstamo vyro garažo viduje nerado, tačiau vėliau jį sulaikė šalia esančioje teritorijoje. Peilis, kuriuo buvo sužalotas jos sugyventinis, buvo padėtas nepažįstamo vyro atgal į garaže esančias atskiras patalpas ant stalo. Norėtų paminėti, kad konflikto pradžioje nepažįstamas vyras rėkė, kad jis yra sėdėjęs ir jam yra viskas vienodai (b.l. 36-37).
2018-10-07 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtos autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Įvykio vietos apžiūros metu iš patalpų paimtas virtuvinis peilis ir tuščia alaus „Heineken“ skardinė (b.l. 8-16).
Ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada Nr. 140-(454)-ISl-1983, kurioje nurodoma, kad rankų pėdsakai ant peilio, paimto 2018-10-07 (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (b.l. 56-57).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo A. T., liudytojų V. S., D. M. parodymus, rašytinius bylos įrodymus (įvykio vietos ir peilio apžiūros rezultatus, specialisto išvadą) konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis konflikto metu tyčia nežymiai peiliu sutrikdė nukentėjusiojo A. T. sveikatą.
Kaltinamojo R. V. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 140 str. 1 d.
Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas
Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro išvadą, kad tam yra faktinis bei teisinis pagrindas.
Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo R. V. teistumai išnykę, dirba, priklausomybės ligų centruose neregistruotas. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas.
Kaltinamasis R. V. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino visiškai, gailisi, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo A. T., pastarasis nurodė, kad jie susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl nukentėjusysis atleidžia jam ir prašo nutraukti bylą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, kad ateityje R. V. nedarys naujų nusikaltimų ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.
Vilniaus teritorinės ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 58,26 eurų ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl išlaidų gydant nukentėjusįjį (b.l.80-81). Iki nuosprendžio paskelbimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta 58,26 Eur turtinė žala buvo atlyginta, pateiktas tai patvirtinantis 2019-07-09 mokėjimo nurodymas, todėl nebėra pagrindo tenkinti ieškinio. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 3000 eurų neturtinei ir 110 eurų turtinei žalai atlyginti įrodytas ir tenkintinas. Jo dydžio ir pagrindo neginčija ir kaltinamasis. R. V. bei A. T. pateikė teismui rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo periodiško dydžio ir terminų.
Be to iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 250 eurų.
Peilis (vokas Nr. 4), daktiloskopinės kortelės (vokas Nr. 1) (2019-05-08 kvito Nr. 1PK 002834, b.l. 59), vokai Nr. 1 ir Nr. 2 su nuoplovomis nuo R. V. rankų, vokas Nr. 3 su tuščia skardine, vokas Nr. 5 su A. T. seilių pavyzdžiu DNR lyginamajam tyrimui, vokas Nr. 6 su R. V. seilių pavyzdžiu DNR lyginamajam tyrimui, vokas Nr. 7 su A. T. marškinėliais, vokas Nr. 8 su A. T. striuke (2019-05-20 kvito Nr. 1PK 002851, b.l. 67), kurie yra saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, turi būti sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 4 d., 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
R. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jam ir nukentėjusiajam A. T. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. V., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Priteisti iš R. V. nukentėjusiojo A. T. naudai 3000 eurų neturtinei, 110 eurų turtinei žalai atlyginti bei 250 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Patvirtinti 2019-07-09 R. V. ir nukentėjusiojo A. T. susitarimą, pagal kurį R. V. sutinka su nukentėjusiojo reikalaujamu žalos dydžiu, t.y. 3000,00 Eur už neturinę žalą, 110,00 Eur už turtinę žalą, 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidomis, iš viso 3360,00 Eur ir įsipareigoja šią žalos sumą padengti šia tvarka ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šios sutarties sudarymo, t.y. nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. kas mėnesį, t. y. keturis mėnesius iš eilės, mokėti po 100,00 Eur, o pasibaigus nurodytiems keturiems mėnesiams toliau mokėti po 200,00 Eur iki visiškos aukščiau įvardintos žalos sumos atlyginimo kiekvieną mėnesį, o paskutinįjį mėnesį mokėti likusį žalos sumos likutį 160,00 Eur. R. V., esant galimybei, turi teisę visą žalos sumą sumokėti iš anksto.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 58,26 eurų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, kadangi žala yra atlyginta.
Peilį (vokas Nr. 4), daktiloskopines korteles (vokas Nr. 1) (2019-05-08 kvito Nr. 1PK 002834, b.l. 59), vokus Nr. 1 ir Nr. 2 su nuoplovomis nuo R. V. rankų, voką Nr. 3 su tuščia skardine, voką Nr. 5 su A. T. seilių pavyzdžiu DNR lyginamajam tyrimui, voką Nr. 6 su R. V. seilių pavyzdžiu DNR lyginamajam tyrimui, voką Nr. 7 su A. T. marškinėliais, voką Nr. 8 su A. T. striuke (2019-05-20 kvito Nr. 1PK 002851, b.l. 67), kurie yra saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti (BPK 94 str.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.