Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančią bendro naudojimo patalpą, 1991 m. birželio 27 d. kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu a-1 (8,82 kv. m); 2) iš atsakovo ieškovui priteisti 5 453,88 Eur išlaidų pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stogo remontui atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuogrindą; 4) įpareigoti atsakovą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suremontuoti pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalis, 1986 m. kovo 14 d. žemės sklypo plane bei 2005 m. rugpjūčio 1 d. statinių išdėstymo plane priskirtas atsakovo patalpai-butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kad būtų užtikrintas šių pastato-sandėlio dalių atitikimas 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, nustatytiems esminiams statinių reikalavimams; 5) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei šio buto priklausinys – 30/100 pastato-sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei šio buto priklausinys – 70/100 pastato-sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo, ieškovo bei atsakovo butų kadastro duomenys yra nustatyti 1991 m. birželio 27 d. kadastriniais matavimais. 1991 m. birželio 27 d. kadastro duomenyse nurodoma, kad atsakovo butą sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (7,55 kv. m), 1-2 (8,72 kv. m), 1-3 (8,72 kv. m), 2-1 (8,05 kv. m), 2-2 (8,30 kv. m), 2-3 (7,28 kv. m), kas ir sudaro Nekilnojamojo turto registre nurodomą 48,62 kv. m atsakovo buto bendrą plotą. Taipogi 1991 m. birželio 27 d. kadastro duomenyse matyti, kad pirmame gyvenamojo namo aukšte yra bendro naudojimo koridorius, pažymėtas indeksu a-1 (8,82 kv. m), einantis per viso pastato pirmo aukšto vidurį, ir dalinantis atsakovo butą į dvi dalis.

1.2. Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 24 d. yra atlikęs naujus savo buto kadastrinius matavimus, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. kadastrinių matavimų duomenis atsakovo butą sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 2-1 (4,04 kv. m), 2-2 (4,38 kv. m), 2-3 (11,30 kv. m), 2-4 (10,40 kv. m), 2-5 (19,26 kv. m), 2-6 (7,20 kv. m), kas sudaro 56,58 kv. m bendrą ploto butą. Lyginant 1991 m. birželio 27 d. kadastrinių matavimų duomenis su 2005 m. rugpjūčio 24 d. kadastrinių matavimų duomenimis matyti, kad atsakovas perplanavo gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas, pakeitė jų skaičių, dydį, ženkliai pakeitė pertvarų vietas. Atsakovas, be gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento, bendro naudojimo patalpą, pažymėtą indeksu a-1 (8,82 kv. m), panaikino ir prisijungė prie savo asmeninio buto, taip padidindamas savo butą ieškovui priklausančios bendro naudojimo patalpos sąskaita.

1.3. Atsakovo atliktais statybos darbais buvo pakeistos gyvenamojo namo pirmojo aukšto laikančiosios konstrukcijos, atsakovo butas padidintas bendro naudojimo patalpomis, todėl, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatomis, tokiems darbams atsakovas privalėjo gauti savivaldybės administracijos tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos, sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto valstybės tarnautojo patikrintą supaprastintą projektą su jų raštišku pritarimu. Taip pat atsakovas privalėjo gauti gyvenamojo namo bendraturčio sutikimą bendro naudojimo patalpas sujungti su atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomu butu. Kadangi atsakovas nei supaprastinto projekto, nei institucijų raštiškų pritarimų bei bendraturčių sutikimų šiems statybos darbams nebuvo gavęs, tokie statybos darbai laikytini savavališkais. Taip pat kadangi atsakovo atliktais statybos darbais buvo panaikinta bendro naudojimo patalpa gyvenamojo namo pirmame aukšte, kuria naudotis turi teisę ir ieškovas, tokie atsakovo statybos darbai užkerta kelią ieškovui naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu daiktu. Todėl ieškovas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, kad šis trukdymas naudotis bendrąja daline nuosavybe būtų pašalintas.

1.4. Ieškovui įsigijus butą gyvenamajame name, stogo būklė buvo bloga, buvo būtina jį remontuoti. Dėl to ieškovas 2007 metais, atlikdamas savo buto, kuris yra mansardiniame aukšte, remontą, atliko ir gyvenamojo namo stogo, kaip bendros gyvenamojo namo konstrukcijos, remonto darbus, nes jie buvo būtini, o jų vėlesnis atlikimas būtų lėmęs žalos ieškovo butui padarymą. Ieškovas nėra išsaugojęs stogo remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl stogo remonto darbų vertę grindžia Pastato stogo paprastojo remonto kainos apskaičiavimu, kuriame bendra darbų vertė nurodoma 12 012,95 Eur. Atlikus šiuos stogo remonto darbus buvo išsaugota gyvenamojo namo būklė, pagerinta jo vertė, ekonominis patrauklumas rinkoje, todėl naudą iš šių darbų neabejotinai patyrė ir atsakovas. Ieškovas 2023 m. liepos 3 d. pateikė atsakovui reikalavimą atlyginti proporcingą stogo remonto išlaidų dalį, tačiau atsakovas šį reikalavimą ignoravo. Proporcingai turimam plotui ieškovas turi prisiimti 54,60 procentų išlaidų, o atsakovas– 45,40 procentų išlaidų bendro daikto išlaikymui, t. y. 5 453,88 Eur išlaidų gyvenamojo namo stogo remontui apmokėti.

1.5. Atsakovas, neturėdamas kompetentingų institucijų pritarimo ir bendraturčių sutikimo, 2021 metais, šiltindamas gyvenamojo namo pamatą, išpjovė dalį gyvenamojo namo nuogrindos ir jos neatstatė. Ši nuogrinda nukreipdavo lietaus vandenį nuo gyvenamojo namo pamatų ir kitų konstrukcijų vakarinėje pastato pusėje ir nukreipdavo ją į vandens nuvedimo įrenginį. Neatstačius nuogrindos vanduo nebegali patekti į vandens nuvedimo šulinį, o šis šulinys yra užnešamas smėliu ir kemšasi. Išardžius nuogrindą buvo pažeista lietaus vandens šalinimo sistema, nebuvo įrengta jokių kitokių lietaus vandens šalinimo sprendinių, todėl prasidėjo žalos gyvenamojo namo pamatams, vandens nuvedimo sistemai ir kitoms konstrukcijos darymas.

1.6. Atsakovas nesirūpina ir neprižiūri jam nuosavybės teise priklausančių sandėlio dalių. 1986 m. kovo 14 d. žemės sklypo plane ir 2005 m. rugpjūčio 1 d. statinių išdėstymo plane pažymėta, kad butui Nr. 10-2 priskiriama 38/100 dalys pastato vakarinėje dalyje, ir 32/100 dalys pastato rytinėje dalyje. Atitinkamai vidurinė sandėlio dalis yra priskirta butui Nr. 10-3. Ieškovas jo butui priskirtą sandėlio dalį prižiūri ir užtikrina jo atitikimą esminiams statinio reikalavimams. Tačiau atsakovas jo butui priskirtų sandėlio dalių neprižiūri, jas yra apleidęs, todėl šių sandėlio dalių stogas yra supuvęs, skylėtas, suiręs, taip pat supuvusios ir yrančios yra jo naudojamų sandėlio dalių sienos ir kitos konstrukcijos. Tokia atsakovo butui priskirtos sandėlio dalies būklė neatitinka statinių esminių reikalavimų, neužtikrinama statinio priežiūra, jo mechaninis atsparumas. Negana to, tokiu būdu daroma žala ieškovo butui priskirtai sandėlio daliai, pūdomos šios statinio dalies konstrukcijos, dėl ko tenka nuolatos papildomai remontuoti ieškovo butui priskirtą sandėlio dalį, ir tokia atsakovo priklausančios sandėlio dalies nepriežiūra trukdo ieškovui naudotis jam priskirta ir jo prižiūrima sandėlio dalimi.

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas, teigdamas, kad stogo remonto darbai tariamai buvo būtini, kartu su ieškiniu nepateikė jokių tokius jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Ieškovas niekada nesikreipė dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo ir/ar jo stogo konstrukcijų keitimo. Ieškovas niekada neteikė jokių stogo dangos pakeitimo ir/ar jo konstrukcijų remonto kainų paskaičiavimo. Dėl nurodytos priežasties ieškovas niekada negavo, o neprašydamas iš esmės negalėjo gauti netgi ir teoriškai, atsakovo sutikimo aukščiau nurodyto gyvenamojo namo stogo dangos keitimui ir/ar jo konstrukcijų remontui, o tuo labiau atsakovo įsipareigojimo (sutikimo) padengti tam tikrą tokių darbų kainos dalį.

2.2. Kaip paaiškėjo gerokai vėliau, ieškovas, atlikdamas 2006 m. rugpjūčio 9 d. įsigyto buto remontą, ne tik negavęs, bet net neprašęs atsakovo sutikimo, išgriovė per jo įsigytą butą į namo išorę (lauką) einančias, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias, namo šildymo sistemas, t. y. atsakovo buto šildymui bei vėdinimui skirtus dūmtraukius (kaminus), dėl ko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-268-838/2023. Dėl šios priežasties ieškovui, norint uždengti po nurodytų darbų atlikimo stoge atsiradusias skyles, reikėjo atlikti namo stogo dangos remontą, ką pastarasis ir padarė išimtinai savo lėšomis ir savo rizika.

2.3. Pretenzijas dėl aukščiau nurodyto stogo remonto ieškovas pradėjo reikšti tik po to, kuomet atsakovas 2022 m. birželio mėn. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams padavė negatorinį ieškinį, prašydamas teismo įpareigoti ieškovą atstatyti jo savavališkai išgriautą namo šildymo sistemą. Po šios civilinės bylos užvedimo, ieškovas pateikė 2023 m. liepos 3 d. pretenziją, reikalaudamas atlyginti dalį stogo dangos remonto kainos. Kadangi atsakovas ne tik nebuvo davęs sutikimo stogo remonto darbų atlikimui ir/ar įsipareigojęs padengti dalies tokių darbų kainos, bet ieškovas niekada nesikreipė su nurodytu prašymu ir/ar pasiūlymu, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi atsakovas net teoriškai neturėtų apmokėti dalies ieškovo ieškinyje minimų, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo stogo ir/ar jo dangos remonto išlaidų, dėl ko ieškovo ieškinys šioje dalyje turėtų būti atmestas nurodytu pagrindu.

2.4. Ieškovas stogo remonto darbus nurodo atlikęs 2007 metais. Netgi nenustatinėjant tikslios darbų atlikimo pabaigos, akivaizdu, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 5 453,88 Eur priteisimo pareikšti. Šios aplinkybės sudaro atskirą ir savarankišką nurodytos ieškovo ieškinio dalies (reikalavimo) atmetimo teisinį pagrindą, įtvirtintą CK 1.131 straipsnio 1 dalyje, kadangi atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį nurodytam ieškovo reikalavimui.

2.5. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl įpareigojimo atstatyti gyvenamojo namo nuogrindą, nenurodo nei į kokią būklę ji turėtų būti atstatyta, nei kokiu būdu, nei pagal kokius dokumentus (projektą, schemą, brėžinį ar pan.). Tokio reikalavimo priverstinis vykdymas būtų neįmanomas. Pažymima, kad pagal ginčo gyvenamojo namo kadastrinius duomenis, name nėra suprojektuota ir įrengta jokia nuogrinda, t. y. jokios nuogrindos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ginčo name ir/ar žemės sklype niekada nebuvo nei suprojektuotos, nei įrengtos. Dėl to ieškovas ir nepateikė jokių duomenų nei apie jos matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.), nei apie jos įrengimo laiką, nei apie tai, kas ją įrengė, nei apie tai, kad ji būtų priskirta namo inžinerinėms sistemoms, namo konstrukcijoms ar kiemo įrenginiams, nei kodėl jos nėra prie kitų namo sienų, nei kad šalims ji priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise.

2.6. Atsakovui nuo 1997 m. spalio 7 d. tapus viso buto savininku nei prie namo, nei žemės sklype nebuvo įrengta jokių nuogrindų. Kadangi name nebuvo vandentiekio įvado, buvo nuspręsta vandens tiekimą į namą užtikrinti iš šalia namo esančio šulinio, kurio viršus 1997 metų pabaigoje buvo žemiau už žemės paviršių, dėl ko tiesiai į jį bėgdavo lietaus nuotėkos. Kad išspręsti susidariusią problemą, teko nukasti dalį grunto tarp namo ir šulinio bei apie jį, kad šulinio viršus iškiltų virš žemės paviršiaus. Tai padarius, išimtinai už atsakovo pinigines lėšas, dalis žemės sklypo tarp namo ir šulinio buvo išbetonuota su atitinkamu nuolydžiu ir joje įrengtas lietaus nuotėkų rinktuvas, t. y. iškasta duobė, o ant jos viršaus uždėtos grotelės, kad nuo namo stogo bėgančios lietaus nuotėkos bėgtų ne į šulinį, bet per įrengtas groteles į iškastą duobę ir susigertų į žemę, Būtent šią, išbetonuotą žemės sklypo dalį, ieškovas savo ieškinyje vadina nuogrindą, kurią prašo atstatyti. Tuo pačiu tikslu, t. y. siekiant, kad lietaus nuotėkos nepatektų į šulinį, apie jį buvo įrengta atraminė sienelė iš betono. Būtent dėl šios priežasties, dalis žemės sklypo yra išbetonuota tik vienoje namo pusėje, t. y. tik apie paminėtą šulinį, kuris yra maždaug 1 (vieno) metro atstumu nuo namo. Kitose namo pusėse jokia žemės sklypo dalis nėra išbetonuota, o lietaus nuotėkos nuo namo stogo patenka tiesiai ant žemės.

2.7. 2022 metais, nusprendus apšiltinti gyvenamojo namo pamatus, taip neabejotinai padidinant jo energetinį efektyvumą bei vertę, gyvenamojo namo pamatus reikėjo atkasti. Kadangi žemės sklypo dalis, tarp namo ir šulinio buvo išbetonuota, tai tam tikrą betono dalį, pagal gyvenamojo namo sieną taipogi reikėjo išpjauti, kad būtų galima apšiltinti namo pamatus ir toje dalyje, kas ir buvo padaryta. Pabaigus namo pamatų šiltinimo darbus, išpjauta betono dangos dalis buvo sutvarkyta, ją užpilant iki namo konstrukcijų taip, kad prie namo konstrukcijų esanti grunto dalis būtų truputį aukščiau ir dėl to lietaus nuotėkos nuo namo stogo bėgtų ne ant namo pamatų, bet per groteles bėgtų į išbetonuotoje sklypo dalyje, tarp namo ir šulinio, įrengtą lietaus nuotėkų surinktuvą. Pažymima, kad teisės aktai nedraudžia atsakovui ką nors daryti su jo paties, išimtinai už jo asmenines pinigines lėšas žemės sklype, palei vieną namo sieną išlieta betono danga, t. y. ją remontuoti, išardyti, keisti ar pan.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, tuo tarpu su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad kai pirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), suprato, kad pastatas susideda iš 3 butų, kad pirmame aukšte yra 2 butai, suprato, kad yra dar kažkokios patalpos, matė neatitikimus su kadastro duomenimis. Kai bendravo su buvusiu gyventoju A. K., jis pasakė, kad pirmame aukšte buvo koridorius, tačiau jo nepaklausė, kaip atsitiko, kad to koridoriaus neliko. Žinojo, kad šią situaciją reikės spręsti, tačiau tuo metu džiaugėsi pirkiniu, tikėjosi, kad situacija spręsis kaimyniškai, laukė, kada atsakovas bandys susitvarkyti tą klausimą, bet bėgant metams situacija nesikeitė, tas nebuvo spendžiama. Bijo, kad gali netekti patekimo į antrą aukštą. Laiptai lipti yra nepatogūs, per juos į butą sunku patekti. Kai pirko butą, jam priklausė sandėlio dalis, kuri buvo centre, taip buvo nurodyta kadastrinėje byloje, kai pirko, matė. Kai kalbėjo su A. K., jis taip pat pasakė, kad jų šeima naudojosi vidurine sandėlio dalimi. Šiuo metu ten įrengtas kambariukas, mini virtuvėlė. Bute sanitarinį mazgą įsirengė pats, gal apie 2008 metus. Nusipirkus butą, kuris yra antrame aukšte, namo stogas buvo kritinės būklės: perlinkusios gegnės, kai kur bėgo vanduo, čerpės pasislinkusios. Buvo nuvažiavęs pas atsakovą į Kauną, užsiminė atsakovui apie planuojamą stogo remontą ir kad reikia prisidėti, tačiau konkrečios sumos nenurodė, nes tuo metu jos dar nežinojo. Atsakovas sakė, kad pažiūrės, bet iki šiol vyksta tas žiūrėjimas. Namo stogo remontą darė ūkio būdu 2007 metais, gavo leidimą darbams atlikti, savo lėšomis padarė remontą. Išlaidas pagrindžiančių dokumentų nėra išsaugojęs. Iš karto po stogo remonto atlikimo į atsakovą dėl išlaidų dalies atlyginimo nesikreipė, nes laukė veiksmų iš atsakovo, jis galėjo paklausti. Taip pat paaiškino, kad atsakovas šiltino namo pamatus, bet atsakovo pasamdyti statybininkai to nedarė tvarkingai, buvo išardyta dalis nuogrindos, kuri buvo išbetonuota tarp seno šulinio ir namo, tokiu būdu buvo padarytas vandens surinkimas. Kas tą nuogrindą įrengė nežino, bet buvo gerai padarytas daiktas ir jis yra sugadintas. Išpjautą betono dalį jie užpylė smėliu, todėl nuo stogo patekęs vanduo neturi kur dėtis, pagrinde eina po namu. Tokiu būdu namas pasmerktas puvimui ir erozijai.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Karolis Gerbauskas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, tuo tarpu su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo butas yra mansardoje, o pirmame aukšte buvusi bendro naudojimo patalpa šiuo metu yra prijungta prie atsakovo buto, esančio pirmame aukšte. Atsakovo butas yra pertvarkytas, o bendro naudojimo patalpa faktiškai inkorporuota į atsakovo butą. Namo išorėje, ties ieškovo butu, yra įrengta laiptinė, priestatas. Nei pirmo aukšto patalpų perplanavimas, nei minėtas priestatas nėra įregistruoti ir įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra statybą leidžiančių dokumentų ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę atlikti statybos darbus. Atsakovas priešingų duomenų teismui nepateikė. Dėl šių aplinkybių ieškovas iš esmės neteko teisėto patekimo į savo patalpas ir prašo įpareigoti atkurti šiam tikslui buvusią bendro naudojimo patalpą. Faktiškai atsakovo butas šiuo metu yra padidintas šios patalpos sąskaita, nors atsakovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į šią bendro naudojimo patalpų dalį. Tokia situacija sukelia teisines pasekmes, susijusias su ieškovo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimu, kadangi faktiškai du daiktai yra sujungti ir bendroji nuosavybė inkorporuota į kito asmens privačią nuosavybę. Ieškovas tokią situaciją vertina kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl ir kreipėsi į teismą. Nors atsakovas nurodo, kad šitą situaciją turi spręsti ne vienas pats atsakovas, kad patalpų atkūrimas turi vykti bendromis lėšomis ir bendru darbu, nes pats atsakovas pertvarkymo darbų nevykdę, o buvo davęs sutikimą kitam bendraturčiui perdaryti pirmą aukštą, taip pat nurodo davęs tik principinį, bendrą sutikimą, o kaip ir kas bus padaryta, atsakovas esą nėra atsakingas. Jeigu asmuo leidžia su savo daiktu daryti tam tikrus veiksmus, tačiau nesidomi, neapibrėžia ir nekontroliuoja, kas ir kaip yra daroma, tai iš esmės reiškia, jog jam tinka tai, ką bendraturtis padarys, ir jis sutinka prisiimti bet kokias pasekmes, kurias sukels toks neaiškus, neapibrėžtas sutikimas. Atsakovas iš esmės pripažįsta, kad tokį sutikimą davė, ir tokio sutikimo pagrindu kitas asmuo perdarė tas patalpas, tame tarpe ir prijungė patalpas prie dabar atsakovo valdomo buto. Iš esmės atsakovas prisiėmė ir naudą iš visų šių veiksmų ir dabar, būdamas vieninteliu pirmo aukšto savininku, naudojasi šių darbų padariniais ir pasekmėmis, iš to gauna naudą, nes jo butas yra gerokai didesnis, negu buvo prieš tai. Galiausiai būtent atsakovas perėmė šiuos veiksmus atlikusio savininko teises ir pareigas, perėmė nuosavybę, o kartu iš esmės perėjo ir visi su tuo susiję buvusio savininko įsipareigojimai dėl įvairių veiksmų, atliktų su tuo turtu. Turime daugybę aspektų, kurie rodo, kad atsakovas ne šiaip sau formaliai davė sutikimą, bet daugybę metų iš esmės noriai ir sąmoningai naudojosi šių neteisėtų veiksmų rezultatais, priimtą patalpą naudoja kaip savo asmeninę, net nesistengia šios situacijos įteisinti ar kompensuoti ieškovui, todėl ir kilo ginčas. Visa tai reiškia, kad atsakovo veikimas ir pritarimas tiems veiksmams bei jų rezultatams buvo sąmoningas. Be to, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad statybos darbus atliko būtent kitas bendraturtis, o atsakovas tik davė sutikimą ir pats nieko nedarė bei niekaip kitaip prie šių veiksmų neprisidėjo. Yra nesvarbu, kuris iš buvusių bendraturčių – atsakovas ar K. J. faktiškai atliko tuos darbus. Svarbu yra tai, kad šie veiksmai buvo atlikti būtent pirmo aukšto patalpų savininko duotu sutikimu, todėl atsakovas turi prisiimti pareigą už tokio sutikimo pagrindu atliktus neteisėtus veiksmus ir jų padarinius. Taip pat buvo teigiama, kad ieškovas pats turi imtis veiksmų įsiteisinti patalpą, per kurią vaikšto, neva tuomet neliktų problemos, kad nėra patalpos, per kurią jis turėtų patekti į mansardą. Tačiau pareiga pagrįsti atidalinimo teisinę ir faktinę galimybę iš esmės tenka būtent atidalinimo prašančiam bendraturčiui, šiuo atveju – atsakovui. Atsakovo priešieškinio reikalavimas atidalinti tą patalpą, dėl kurios kyla ginčas, yra tiesiogiai susijęs su tuo, per ką būtų galima teisėtai naudotis priestatu, t. y. patekti kitu būdu į mansardą. Tai yra neišvengiami ir neatsiejami dalykai. Siūlomas atidalinimo variantas tiesiogiai priklauso nuo prieangio teisėtumo iš esmės, todėl būtent atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad priestatas yra teisėtas ir gali būti naudojamas vietoje tos prašomos jam atidalyti patalpos. Būtent atsakovui tenka ir finansinė našta, jeigu jis nori tokiu būdu, iš esmės, perdaryti namą, nuo šiuo metu oficialiai dokumentuose esančios palėpės į kitokią, su priestatu, suformuotą atskirą teisėtai atskirtą priestatą. Tokiu būdu bendraturtis turi prisiimti visus savo pageidaujamų veiksmų finansinius padarinius, bent jau susijusius su dokumentacija, pagrindimu ir įteisinimu, ir visa kita. Ieškovas neturi intereso pats savo sąskaita tai daryti, nes turi teisėtai, dokumentiškai pagrįstą teisę įėjimo, kuris yra pagal dokumentus per tą ginčo patalpą, dėl kurios jie ginčijasi. Tačiau nėra jokių duomenų, kad tas priestatas gali būti teisėtai įregistruotas, kad tas priestatas atitiktų statybos techninius reglamentus ar kitus reikalavimus. Nėra jokių žinių apie šio priestato techninę ir dokumentinę dalį apskritai. Nors buvo nurodoma apie K. J. susitarimą su A. K., neva K. J. savo lėšomis turėjo įrengti A. K. iš lauko atskirą įėjimą, o A. K. atitinkamai turėjo perleisti bendro naudojimo patalpą. Tačiau nėra duomenų apie tokį susitarimą. Faktas, kad toks susitarimas nebuvo realizuotas, patvirtinamas tuo, jog nėra įregistruoto jokio nuosavybės perleidimo. Pats atsakovo priešieškinio reikalavimas, prašant atidalinti turtą ir priteisti kompensaciją, rodo, kad atsakovas pats netraktuoja savęs kaip įgijusio ar buvusio šio turto savininku. Be to, byloje esantis projektas neatitinka faktinės situacijos ir to, kas galiausiai buvo padaryta. Yra daug aplinkybių, leidžiančių teigti, kad net jeigu toks susitarimas iš tikrųjų buvo sudarytas, jis nebuvo iki galo įgyvendintas arba buvo įgyvendintas visai ne taip, kaip buvo tartasi. Faktinės aplinkybės ir atsakovo pateikiami duomenys šioje byloje rodo, kad atsakovas netraktuoja savęs kaip perėmusio nuosavybės teisę šio susitarimo pagrindu ir negali teigti, jog, pavyzdžiui, kompensacija neturėtų būti mokama dėl to, kad buvęs turto savininkas įrengė laiptus, t. y. kad šalys tarpusavyje atsiskaitė tokiu būdu: vienas įrengė laiptus iš išorės, o kitas už tai perleido patalpą. Atsakovas neprašo taikyti šio susitarimo teisinių pasekmių, neįrodinėja, jog nereikia mokėti kompensacijos, nes neva buvo gauti laiptai ar kita nauda, kas rodo, kad toks susitarimas galiausiai nebuvo pasiektas ir nesukėlė jokių teisinių padarinių. Pagal 1964 m. CK nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimui buvo reikalaujama privalomos notarinės formos ir, skirtingai nei šiandien, privalomos nuosavybės perleidimo registracijos, šių reikalavimų nesilaikymas reiškė, kad sandoris laikomas negaliojančiu. Visa tai, kas pateikiama apie neva buvusius susitarimus, arba yra nepagrįstos aplinkybės, arba tokie susitarimai bet kuriuo atveju nesukuria jokių teisinių pasekmių. Taip pat konstatuotina, kad nei pirmo aukšto patalpų perdarymas, nei priestato statyba iki šiol nėra įregistruoti, dokumentacija nėra sutvarkyta. Byloje yra išreikalauti valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenys, taip pat objekto archyvinė byla, kurioje yra projektiniai brėžiniai ir tam tikras senas projektas, tačiau palyginus juos su 2005 metais paties atsakovo iniciatyva atliktais jo buto kadastriniais matavimais ir pirmo aukšto planu, akivaizdu, kad projektas visiškai skiriasi nuo to, kas galiausiai buvo faktiškai padaryta. Esminė aplinkybė yra ta, kad pagal projektą buvo numatyta, jog patalpa pirmame aukšte išliks bendra: laiptai turėjo būti bendri, įėjimas per vienas duris, dalis patalpos turėjo likti bendra, o tik iš šono numatytas tualetas ir vis kita bus bendra ir panašiai. Nors šiuo metu sunku nustatyti pirminį projekto rengėjų sumanymą, faktas yra tas, kad realiai bendro naudojimo patalpos pirmame aukšte visiškai neliko, patalpos yra aklinai uždarytos ir viskas prijungta prie atsakovo buto. Patalpos įrengtos ne taip, kaip buvo numatyta projekte: pertvaros įrengtos kitaip, o tai akivaizdžiai rodo, kad net ir projektas, kaip tam tikras susitarimas jį įgyvendinti, galų gale nebuvo realizuotas. Faktiškai buvo padaryta visiškai kitaip. Taip pat nėra jokių duomenų, kad šiems pirmo aukšto patalpų perdarymams būtų gautas atitinkamų institucijų pritarimas ir kad statybos padariniai būtų įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pats atsakovas iš esmės pripažino, kad šių statybos padarinių nepavyko įregistruoti daugelį metų. Atsakovo buto kadastro duomenys nuo 2005 metų, t. y. jau apie 21 (dvidešimt vienus) metus negali būti įregistruoti, nes nėra reikiamos techninės ir teisinės dokumentacijos, o tokioje situacijoje šis klausimas negali būti paliktas neišspręstas ir turi būti sprendžiamas iš esmės. Atsakovas šiam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nustatyta, kad duomenys apie tokį patalpų perdarymą yra fiksuoti jau 2005 metų atsakovo buto kadastrinių matavimų byloje. Pats atsakovas teigia, kad šie darbai buvo atlikti apie 1997 metus, tačiau tai yra tęstinis pažeidimas, kuris nuolat tęsėsi. Negali būti įgyjama nuosavybės teisė į savavališkai užimtą bendro naudojimo patalpą vien tuo pagrindu, kad ilgą laiką dėl jos nebuvo reiškiama pretenzijų ar panašiai. CK ketvirtojoje knygoje yra numatyti savarankiški nuosavybės įgijimo pagrindai, pavyzdžiui, įgyjamoji senatis, ir jiems taikomos aiškios sąlygos, kurios šiuo atveju nėra įvykdytos, nes šių patalpų savininkas yra aiškus ir nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Dėl to iš esmės negali būti įgyjama nuosavybės teisė, o ieškovas negali prarasti teisės, kaip savininkas, reikšti reikalavimus grąžinti ir atlaisvinti šį daiktą vien tuo pagrindu, kad kitas asmuo tam tikrą laiką neteisėtai naudojosi šiomis patalpomis. Šalių tarpusavio santykiai yra pablogėję, tai patvirtina tiek ši byla, tiek ankstesnė byla, kuriose buvo bandyta taikyti mediaciją. Mediacija nebuvo sėkminga, santykiai negerėja. Ieškovas negali toliau pasikliauti vien atsakovo valia ir naudotis neteisėtu priestatu patekimui į savo patalpas antrame aukšte, ypač jei priestatą bus įpareigotas nugriauti. Jeigu priestatas bus nugriautas, ieškovas faktiškai liks be patekimo, nes dabar nėra jokios kitos galimybės patekti. Priešieškinyje šios dalies reikalavimu prašoma atidalinti bendro naudojimo patalpą, suteikiant ją atsakovui ir išmokant kompensaciją ieškovui. Tai negalima dėl kelių priežasčių: tai yra vienintelė oficiali vieta, per kurią galima dokumentiškai patekti; nėra duomenų, kad būtų galima pastatą perdaryti kitaip, kad per priestatą būtų galima teisėtai vaikščioti; trūksta praktinės dokumentacijos statybos darbams įgyvendinti. Statybos tvarka aiškiai reglamentuoja, kad projektas turi būti rengiamas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, o statybos galutinis rezultatas turi būti įregistruotas. Tokios dokumentacijos byloje nėra. Be to, kalbant apie priešieškinio reikalavimą dėl atidalinimo, atsakovui siūloma kompensacija yra aiškiai nesąžininga. Atsiliepime buvo pateikti detaliai skaičiavimai, kurie rodo, kad faktiškai atsakovas savo statyboms panaudojo daugiau nei 10 kv. m pirmo aukšto ploto, nors sutinka kompensaciją mokėti tik už 2,7 kv. m. Atsakovo butas padidėjo didesniu plotu, nei siūloma mokėti kompensaciją. Į vidinę pusę išorinės sienos yra pastorintos apie 8 cm, o vidinės pertvaros – nuo buvusių 15 cm pastorintos iki 18–26 cm, t. y. jos yra storesnės, apšiltintos ar kitaip konstrukciškai pakeistos perdarymo metu. Tai reiškia, kad faktiškai naudojamas papildomas plotas, kuris nėra įskaičiuojamas į galutinį buto plotą, tačiau konstrukcijos realiai užima tą plotą. Akivaizdu, kad už visą šią naudą turi būti sumokėta, nes jeigu nebūtų šio papildomo, apie 10,9 kv. m ploto, visi šie sienų ir pertvarų pastorinimai mažintų atsakovo bendrą buto plotą, o jo nedidintų dar apie 8 kv. m, kas yra beveik tiek, kiek sudaro ginčo patalpa. Kompensacija apskaičiuota neteisingai. Pagal pateiktus skaičiavimus kompensacija turėtų būti skaičiuojama nuo maždaug 5,62 kv. m ir, pagal paties atsakovo pateiktus duomenis, sudarytų 18 068,20 Eur, kas akivaizdžiai skiriasi nuo tos sumos, kurią siūlo pats atsakovas už atidalinamą patalpą. Atsakovo argumentas, kad ieškovas įsigijo butą tokį, koks jis yra, ir matė esamą situaciją, jam ji tiko ir su tuo sutiko, yra nepagrįstas. Esminė aplinkybė yra ta, kad tai nėra vieno buto pastatas, kuriame būtų perkama pusė pastato, o yra dvibutis namas su bendro naudojimo patalpomis. Perkant butą, o ne dalį namo, pirkėjas susipažįsta su konkretaus buto duomenimis ir jo situacija, tačiau su viso namo faktine situacija, ką iš esmės ir matome šioje byloje, pirkėjas neturi galimybės susipažinti. Pirkdamas butą asmuo neturi galimybės nustatyti, kad, pavyzdžiui, kitas butas pirmame aukšte yra neteisėtai perdarytas. Ieškovas tokios informacijos negalėjo gauti net ir tuo atveju, jeigu būtų kreipęsis dėl kaimyno, kurio kaimynu ketino tapti, turto duomenų, nes VĮ „Registrų centras“ tokios informacijos neteikia. Niekas nepateikia atsakovo buto patalpų išplanavimo, kadastrinių matavimų ar kitos su tuo susijusios informacijos, nes tai yra neskelbiama ir ieškovui, kaip pirkėjui, neprieinama informacija. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios esminės teisinės reikšmės, nes nepriklausomai nuo to, ar ieškovas matė, ar nematė faktinę situaciją, tai nekeičia statybų neteisėtumo fakto ir neatima iš ieškovo teisės reikalauti, kad daiktas, kurio bendraturčiu jis šiuo metu yra, būtų atkurtas į teisėtą būklę ir pašalinti savavališkos statybos padariniai. Ši aplinkybė neturi jokios reikšmės ir dėl to, kad ieškovas pats šių veiksmų neatliko ir prie jų neprisidėjo, todėl jis turi teisę reikalauti, jog asmuo, atsakingas už šiuos veiksmus, pašalintų jų padarinius. Dėl to priešieškinio reikalavimas dėl atidalinimo prašomas atmesti kaip nepagrįstas, o ieškinio reikalavimą dėl patalpos atkūrimo prašo tenkinti. 2007 metais, tik tapęs savininku, ieškovas suremontavo stogą, kadangi jo butas yra mansardoje ir jis buvo suinteresuotas, jog šie darbai būtų atlikti nedelsiant, nes stogo būklė buvo bloga. Kaip nurodė ieškovas, gegnės buvo iškrypusios, bėgo vanduo, čerpės buvo pasislinkusios, todėl stogą reikėjo remontuoti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo įsigijęs turtą ir ketino investuoti į vidinių patalpų įrengimą, būtų buvę beprasmiška atlikti vidaus remonto darbus, kai netrukus būtų reikėję remontuoti apibėgusias sienas ar vėliau keisti stogą. Šie darbai buvo atlikti, gauti atitinkamų institucijų pritarimai, ir stogo remonto darbai buvo atlikti teisėtai. Nėra jokių duomenų, kad šie darbai buvo atlikti neteisėtai. Priešingai, yra pateikti kompetentingų institucijų duomenys, patvirtinantys, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus reikalaujami leidimai ir suderinimai buvo gauti ir darbai faktiškai atlikti. Atsakovas 17 (septyniolika) metų nereiškė jokių pretenzijų dėl stogo remonto, naudojosi nauda, kurią suteikė naujas stogas, nes jis didina ne tik ieškovo, bet ir atsakovo turto vertę, tačiau atsakovas nesutinka prisidėti prie stogo remonto darbų išlaidų atlyginimo. Civilinis kodeksas numato, kad bendrų konstrukcijų remonto išlaidos turi būti dengiamos proporcingai turimai nuosavybės daliai, todėl prašoma priteisti proporcingą stogo remonto išlaidų dalį. Kadangi išlaidas pagrindžiantys dokumentai neišliko, yra pateiktos sąmatos, parengtos kompetentingo asmens, kuriose nurodyta, kad tokių darbų vertė sudaro 12 012,95 Eur, todėl proporcingą dalį prašoma priteisti ieškiniu. Stogo prastos būklės faktui pagrįsti pateiktos nuotraukos iš „Google“, iš kurių matyti stogo būklė iki remonto. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kalbama apie molines čerpes pajūrio klimato sąlygomis, kur būdingas temperatūrų svyravimas, todėl tokios konstrukcijos natūraliai dėvisi ir skyla. Pagal pateiktus duomenis akivaizdu, kad stogas buvo susidėvėjęs, o remonto metu buvo sudėtos naujos čerpės, atnaujintos konstrukcijos, gegnės ir panašiai. Atsakovas nepateikė duomenų, jog jis pats būtų kada nors investavęs į stogo remontą. Atsakovas savininku yra gerokai seniau, tačiau nėra duomenų, kad jis būtų tvarkęs stogą, prisidėjęs prie jo remonto, jį lopęs ar kitaip gerinęs konstrukcijos būklę, siekdamas prailginti jos tarnavimo laiką. Jokių duomenų apie tai byloje nėra, nors atsakovas, būdamas ilgametis šio turto savininkas, tokius duomenis galėjo pateikti. Pažymima, kad stogo remontas neabejotinai pagerino pastato būklę, ir dėl to prašoma šias neišvengiamas išlaidas priteisti iš atsakovo. Atsakovas šiam reikalavimui prieštarauja, prašydamas taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau ieškinio senatis skaičiuojama nuo momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pats faktas, kad bendraturtis suremontuoja bendrą daiktą, šiuo atveju savaime nėra teisės pažeidimo momentas. Teisės pažeidimas atsiranda tada, kai bendraturčiui pateikiamas reikalavimas vykdyti savo pareigą prisidėti finansiškai prie patirtų išlaidų, o bendraturtis atsisako tai daryti. Būtent nuo šio momento laikytina, kad įvyksta teisės pažeidimas. Šis pažeidimas įvyko 2023 m. liepos mėn., kai buvo pateiktas reikalavimas prisidėti ir sumokėti už bendro daikto pagerinimą, o atsakovas atsisakė tai daryti. Nuo momento, kai atsakovas atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus ir tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus, ieškovas nėra praleidęs dešimties metų ieškinio senaties termino, todėl prašoma atsakovo prašymo dėl šio reikalavimo netenkinti. Dėl namo nuogrindos pažymima, kad faktas, jog 2022 metų pavasarį atsakovas nuardė nuogrindą, nėra ginčijamas. Dėl to pradėjo drėkti pamatai, nenuvedamas lietaus vanduo nuo namo konstrukcijų. Pats atsakovas kitoje byloje kreipėsi į teismą ir pareiškė ieškinį ieškovui, nurodydamas, kad 2022 m. gegužės mėn. jo patalpose pradėjo formuotis pelėsis ir drėkti patalpos. Akivaizdu, kad tokia situacija daro žalą pastato konstrukcijoms, o pats atsakovas dėl to patiria žalą, kurią siekė prisiteisti iš ieškovo. Tai nesuderinama su statinio tinkamos priežiūros ir naudojimo reikalavimais, nes yra gadinamos bendros pastato konstrukcijos, įskaitant sienas. Akivaizdu ir tai, kad nuogrinda atliko savo funkciją. Pats atsakovas pripažįsta, kad nuogrindą įrengė, vadinasi, ji buvo reikalinga ir atliko savo funkciją, buvo naudojama pagal paskirtį, kol atsakovas vienašališkai nusprendė ją pašalinti. Pažymima, kad vien tai, jog atsakovas pats buvo įrengęs nuogrindą, nesuteikia jam teisės ją pašalinti, nes tai daro žalą pastatui. Priešingu atveju būtų galima daryti absurdišką išvadą, kad bendraturtis galėtų, pavyzdžiui, nuimti ir stogą bei palikti namą be jo. Akivaizdu, kad bendro turto likimas negali būti sprendžiamas tokiu būdu. Jeigu atsakovas įrengė nuogrindą ir pripažįsta, kad ji faktiškai buvo reikalinga, o jeigu mano, kad ieškovas tuo metu turėjo prisidėti prie šios nuogrindos įrengimo, jis galėjo kelti klausimą dėl išlaidų atlyginimo, analogiškai kaip keliamas klausimas dėl stogo. Tačiau tai nesuteikia teisės nuogrindą savavališkai pašalinti, neva be jokių pasekmių. Nuogrinda akivaizdžiai buvo reikalinga, pats atsakovas tai pripažino ją įrengdamas, todėl prašoma nuogrindą atkurti. Diskusijos dėl to, kokia konkrečiai nuogrinda buvo, kaip ji buvo įrengta ir kaip turėtų būti atkuriama, nėra ieškovo atsakomybė. Atsakovas pasielgė neteisėtai nuardydamas nuogrindą, todėl būtent jis turi pasirūpinti, kad ji būtų atkurta toje pačioje vietoje ir tokia, kokia buvo. Jeigu atsakovui trūksta dokumentacijos, tai yra jo problema, o ne ieškovo pareiga. Ieškovas neprivalo šalinti spragų, atsiradusių dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Todėl šioje dalyje atsakovo atsikirtimai laikytini nepagrįstais. Faktas, kad nuogrindą įrengė pats atsakovas, reiškia, jog ji buvo reikalinga. Ją pašalinus pradėjo drėkti pirmo aukšto patalpos, kurias valdo pats atsakovas, taip pat namo konstrukcijos, todėl akivaizdu, kad nuogrindą būtina atkurti, o tai padaryti turi asmuo, kuris ją neteisėtai pašalino. Ketvirtasis reikalavimas yra dėl sandėlio nepriežiūros. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sandėlis. Ieškovas nuo pat turto įsigijimo naudojasi vidurine sandėlio dalimi ir ją prižiūri iki šiol, tuo tarpu atsakovas naudojasi išorinėmis dalimis, tačiau jų neprižiūri. Dėl neprižiūrimų šoninių dalių nukenčia ir vidinė sandėlio dalis, todėl kyla problema. Tos vidurinės dalies išorinės pertvaros iš esmės de facto laikytinos lauko pertvaromis, nors jos turėtų skirti patalpas, tačiau faktiškai skiria vidų nuo lauko. Akivaizdu, kad jos neatitinka patalpų izoliacijos ir kitų reikalavimų, todėl dėl atsakovo neveikimo yra gadinamas tiek ieškovo turtas, tiek pačios bendrosios patalpos. Atitinkamai atsakovas prašo šią situaciją išspręsti pakeičiant naudojimosi tvarką, kuri šiuo metu yra nustatyta, ir atitinkamai perdalijant patalpas bendraturčiams. Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad ieškovui priklauso 30/100, o atsakovui 70/100 sandėlio dalys. Objektyviai yra trys patalpos su konkrečiais išmatavimais. Pats atsakovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ir iš esmės šie išmatavimai daugiau ar mažiau sutampa. Nors antstolis nėra matininkas ir negali atlikti tokių tikslių matavimų, kaip tai daro matininkas, antstolio matavimus reikia vertinti kritiškai, tačiau jie vis dėlto parodo, kad duomenys yra artimi matininkų atliktiems tiksliems matavimams. Vienintelė patalpa, kurios plotas sudaro 30/100 nuo viso pastato, yra vidurinė patalpa. Taip pat vienintelės išorinės patalpos, kurių bendras plotas sudaro 70/100, o atskirai – 38/100 ir 32/100, yra būtent šoninės patalpos, kuriomis naudojasi atsakovas. Naudojamų patalpų dydžiai idealiai atitinka šalių turimas nuosavybės dalis pastate, ir toks atitikimas nebūtų galimas, jeigu šios patalpos būtų sukeistos. Sandėlio dalių priskyrimas butams iš esmės atspindi ilgą laiką susiformavusią naudojimosi tvarką. Nors atsakovas teigia, kad būtent ieškovas pradėjo naudotis vidurine sandėlio dalimi, net ir tokiu atveju tai reiškia, kad tokia naudojimosi tvarka egzistuoja jau 19 (devyniolika)–20 (dvidešimt) metų. Ieškovas turto savininku yra apie 20 (dvidešimt) metų, ir net pats atsakovas tai pripažįsta, todėl yra akivaizdus reikšmingas laiko tarpas, per kurį vidurinė dalis buvo naudojama mansardos savininko. Be to, tokia sandėlio naudojimosi tvarka buvo taikoma ir ankstesnių savininkų nuo 1986 metų, ką patvirtina žemės sklypo, statinių išdėstymo planai, kuriuose aiškiai nurodytos atitinkamos sandėlio dalys, priskirtos konkretiems butams. Atsakovo buto kadastro byloje taip pat labai tiksliai nurodyti sandėlio dalių dydžiai ir plotai, kurie priskirti atsakovo butui, ir tai yra būtent kraštinės dalys. Tai aiškiai matyti palyginus visų dalių dydžius – šoninės dalys atitinka tai, kas nurodyta atsakovo kadastrinių matavimų byloje. Šie duomenys apie atsakovo butui priskirtus konkrečius du šoninius sandėliukus yra matomi ir 1993 metų kadastrinių matavimų bylose, ir jie sutampa su analogiškais duomenimis, nurodytais žemės sklypo planuose. Įvairiuose dokumentuose matomi aiškūs ir nuoseklūs duomenys, kurios sandėlio dalys buvo priskirtos konkretiems butams. Kaip nurodė apklausti matininkai, tokie žymėjimai – konkretaus sandėliuko priskyrimas tam tikram butui – buvo fiksuojami matavimų metu pagal faktinį naudojimą. Matininkams buvo nurodoma, kokiais sandėliukais tuo metu naudojosi atskiri savininkai. Tai reiškia, kad atsakovo buto savininkas tuo metu naudojosi būtent šoninėmis sandėlio dalimis ir jas matininkams parodė kaip savo naudojamas dalis, o vidurine sandėlio dalimi tuo metu naudojosi mansardos savininkas, kuris taip pat matininkams nurodė būtent šią vidinę dalį. Privatizavimo metu visas pirmo aukšto patalpas naudojo viena pati A. K., o antro aukšto patalpas privatizavimo metu naudojo A. K.. Tuo metu nei vienas butas neturėjo tualeto. 1993 metų kadastrinių matavimų bylos rodo, kad tualeto nebuvo nei pirmame, nei antrame aukšte tuo metu, kai vyko privatizavimas. Todėl patalpų savininkai, tikėtina, naudojosi tuo lauko tualetu, ir tai negalėjo būti esminiu kriterijumi keisti sandėlio paskirstymo. Akivaizdu, kad aplinkybė, jog nei vienas butas neturėjo tualeto, reiškia, kad abu turėjo teisę naudotis tuo tualetu, esančiu viename gale sandėliuko. Nepaisant to, vis tiek A. K., pirmo aukšto savininkė, parodė matininkams kaip jos naudojamas būtent išorines dalis ir ji netgi neprieštaravo, kad jos yra viena nuo kitos nutolusios. Viena pati būdama savininkė parodė dvi šonines dalis. Ir taip jos buvo priskirtos, o vėliau sekė kitam butui, ir tas butas buvo išskaidytas bei perduotas tiek vienam, tiek kitam, ir taip toliau. K. S. patvirtino, kad nuo pat sandėlio pastatymo 1971 metais, kaip jis sako, vidurinė dalis buvo naudojama A. K.. Taigi turime duomenis apie naudojimą maždaug 55 (penkiasdešimt penkis) metus. Turime į tarpą įsiterpusius T., kurie buvo savininkais devynis mėnesius, tačiau jie patys parodė, kad apskritai nesinaudojo tuo turtu, net neaišku, ar bent pateko į mansardos patalpą ar sandėliuką. Akivaizdu, kad jų laikotarpis nepakeitė faktinio naudojimosi, nes, kaip patys T. sakė, gavus turtą, taip ir perleido. Jie nepersitarė, todėl naudojimosi tvarkos pakeisti negalėjo. Devynių mėnesių laikotarpis teisiškai yra nereikšmingas ir situacijos nekeičia. Taigi pusę amžiaus vidurinė sandėlio dalis yra naudojama mansardos savininkų. Dabar atsakovas stengiasi pakeisti šią tvarką. Ieškovas savo dalį prižiūri, tai aiškiai matosi iš duomenų, o atsakovas savo dalies neprižiūri. Būtų nesąžininga po tiek metų perdalinti sandėlį kitaip, nes tai pažeistų ieškovo nuosavybės teises, teisėtus lūkesčius ir ilgalaikę naudojimosi tvarką. Netgi galima teigti, kad šita tvarka faktiškai atitinka nuosavybės dalijimą nuo privatizavimo laikų, nes buvo nurodytos konkrečios dalys, pagal kurias apskaičiuotos nuosavybės dalys sandėlyje. Tuo metu, kai dalintas sandėlis, niekas neturėjo tikslių 30/100 ar 70/100 dalių, kiekvienas parodė savo naudojamą dalį, ir pagal tai buvo paskaičiuota šimtųjų dydžiai. Dabar, perskirstydami, iš esmės sukuriama situacija, kad ieškovui nėra, pavyzdžiui, galimybės perskirstyti kitos, lygiai 30/100 sudarančios sandėlio dalies. Išorinės dalys visiškai neprižiūrėtos, jų praktiškai nėra, de facto liko tik lentų krūva, kuri šiek tiek stovi tam tikrose vietose. Tuo tarpu viduryje esantis tarpas iki šiol naudojamas kaip atskiras pastatas. Išorinė dalis faktiškai yra plynas laukas. Jokiu būdu negalime kalbėti apie apsikeitimą – čia de facto įvyktų nuosavybės perleidimas, nieko negaunant iš atsakovo, nes atsakovas neturi ką pasiūlyti savo dalies, nes jos tiesiog nėra. Priešieškiniu prašoma pakeisti naudojimosi tvarką, tai būtų visiškai nesąžininga. Reikėtų priminti, kad pagal teismų praktiką naudojimosi tvarka gali būti keičiama tik tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, lyginant su tomis, kurios buvo nustatant naudojimosi tvarką. Šiuo atveju nėra argumentų, kodėl turėtų būti keičiama esama naudojimosi tvarka, o atsakovo pageidavimas patogiau naudotis turtu yra vien ekonominių sumetimų klausimas. Tai reiškia, kad atsakovas siekia savo naudos, nepaisydamas ieškovo turto ir teisių. Atsakovo pozicija, kad jam bus patogiau turėti viską vienoje vietoje, nėra rimta ir svarbi priežastis keisti esamą naudojimosi tvarką. Dėl atsakovo argumentų apie oficialius dokumentus iš Nekilnojamojo turto registro, pastebėtina, kad didelė dalis tų dokumentų buvo sudaryti tuo metu, kai atsakovas jau buvo savininku, ir nė vienas jų negalėjo būti parengtas be jo sutikimo ar valios. Kadangi tuo metu dokumentai jam tiko ir jis jų neginčijo, tai reiškia, kad jie yra teisėti ir atsakovas negali jų ginčyti. Be to, dokumentai, gauti iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro, yra oficialūs rašytiniai įrodymai. Matininkai ir institucijos, fiksuodami duomenis bei įrašydami juos į kadastrinį žemėlapį, pavertė juos oficialiais „prima facie“ įrodymais. Šie dalykai gali būti paneigiami tik tam tikromis įstatymo priemonėmis, išskyrus liudytojus. Byloje girdėti tik vieninteliai atsakovo pamąstymai, kodėl jais neturėtų būti vadovaujamasi, taip pat šalies paaiškinimai ir bandymai liudytojų parodymus perversti, kritikuoti matininkus ir pan. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų oficialius įrodymus, nėra pateikta. Nėra duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre ar kadastre nurodyti duomenys neatitiktų tikrovės ar būtų suklastoti. Byloje buvo diskutuota, aiškintasi, net skirta ekspertizė dėl galimų ranka atliktų pakeitimų prie dalių 32/100 ir 38/100. Galima diskutuoti, prie kurio galo yra parašyta 32, o prie kurio 38, tačiau faktas lieka nepaneigtas, prie vieno galo vis tiek turėjo būti 32, o prie kito – 38. Nesvarbu, prie kurio galo parašytas vienas ar kitas skaičius, abi dalys sudaro 70/100 pastato ploto ir abi priskirtos atsakovui. Teisiškai nėra svarbu, ar atsakovas mano, kad kairėje pusėje yra 32 ar 38. Abi dalys priklauso atsakovui, jam priklauso 70/100 pastato ploto, esančių šonuose. Net jei matininkas apsiskaičiavo ir prie ilgesnės dalies parašė 32, o prie trumpesnės – 38, tai teisiškai neturi reikšmės, nes fakto, kad ieškovui priklauso vidurinė dalis – 30/100, tai nekeičia. Ši dalis aiškiai nustatyta, jos parametrai ir išmatavimai pridėti pastate. Todėl prašoma ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių pagrindžiančius dokumentus yra pateikę ankščiau.

9. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tuo tarpu priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad iš pradžių butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo kartu su K. J., kuriam davė sutikimą su butu atlikti visus veiksmus, nes K. J. žadėjo jo dalį vėliau išpirkti. Prie buto remonto darbų neprisidėjo, viską darė K. J.. Kiek suprato, K. J. turėjo A. K. sutikimą panaikinti bendrą koridorių, nes kitaip A. K., jei būtų be jo sutikimo, būtų padavęs į teismą. Kai kalbėjo su A. K., jis buvo labai patenkintas, kad K. J. padarė tą įėjimą į butą iš lauko. Dėl stogo remonto darbų paaiškino, kad ieškovui namo stogo remonto darbus reikėjo atlikti ne dėl blogos stogo būklės, o todėl, kad reikėjo padidinti savo buto plotą, bet to, ieškovas išgriovė kaminus ir reikėjo užtaisyti atsiradusias skyles stoge. Niekada nebuvo kalbų, kad namo stogas yra blogos būklės. Nepamena, kad ieškovas dėl stogo remonto būtų pas jį atvažiavęs į Kauną. Ieškovas namo stogą ne sutvarkė, o sugadino, dabar padarė jį kreivą, šleivą. Be to, ieškovui šiuo metu priklausančio buto buvęs savininkas A. K. naudojosi paskutine sandėlio dalimi, nes ten buvo tualetas: A. K. bute nebuvo tualeto, o atsakovas tualetą turėjo savo bute. Kai nusipirko butą, naudojosi pirma jo dalimi, ten laikė dviračius, o K. J. naudojosi vidurine dalimi, kur A. K. sūnui leido laikyti žvejybinę įrangą. Kai buto ½ dalį nusipirko iš K. J., pastarajam priklausiusi vidurinė sandėlio dalis atiteko atsakovui. Sandėlio vidurinę dalį, kurią yra užėmęs ieškovas, suremontavo K. J. darbininkai, o ne ieškovas. Ieškovas galimai yra perkėlęs sandėlio sieną, kad priderinti jam priklausančios sandėlio dalies išmatavimus. Ieškovas nuėmė sandėlio stogą, kad nebūtų galima atpažinti, kurioje vietoje stovėjo siena. Visas ūkinis pastatas turi būti iš čerpinio stogo, o šiuo metu čerpės yra tik virš ieškovo užimtos dalies, tai reiškia, kad stogas nugriautas tyčia, nes vienu metu tiek čerpių negali nubyrėti. Be to, čerpės laiko virš 100 metų. Ieškovas, ką nori, tą daro, nori užkariauti vidurinę sandėlio dalį, viską daro, kad atsakovą iškraustytų. Kadastro bylose esantys brėžiniai dėl sandėlio yra padirbti, nes atsakovui yra žinomas faktas, kaip kas naudojosi, logiška, kad trečia sandėlio dalimi, kur yra tualetas, naudojosi ieškovui šiuo metu priklausančio buto savininkai, nes jie neturėjo tualeto. Atsakovas jam priklausančio sandėlio dalių netvarko, nes nėra išspręstas padalinimo klausimas, neketina pradėti remontuoti ieškovo patalpas. Be to, pirmos sandėlio dalies būklė yra tokia, nes ieškovas ten supylė šiukšles, neina prieiti, remontuoti.

10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Aidas Venckus su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tuo tarpu priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad įsigijęs butą, atliko jo remontą, kurio metu, 2007 metais, taip pat pakeitė jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo dangą, iš ko ieškovas kildina atsakovui reiškiamą reikalavimą dėl 5 453,88 Eur išlaidų atlyginimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad stogo remonto darbai buvo būtini. Priešingai, byloje esančios gyvenamojo namo stogo foto nuotraukos, darytos prieš stogo dangos keitimą, patvirtina, kad namo stogo danga yra geros būklės, jose nėra matomi jokie stogo dangos pažeidimai, sugadinimai, lūžiai, nutrupėjimai ar pan., kas iš esmės paneigia ieškovo teiginius apie būtinumą keisti nurodytą stogo dangą. Taigi ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytos stogo dangos keitimas buvo kaip nors susijęs su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tikroji ieškovo atliktų veiksmų, sąlygojusių vienasmenišką namo stogo dangos keitimą, priežastis yra aplinkybė, kad ieškovas 2007 metais, darydamas įsigyto buto remontą, savavališkai išgriovė į namo išorę einančius du kaminus, kurie sudarė atsakovui priklausančio buto šildymo sistemą. Dėl to, po tokių darbų atlikimo, ieškovui buvo būtina pakeisti stogo dangą, kad būtų uždengtos po kaminų išgriovimo joje atsiradusios gan didelės skylės. Būtent dėl to ieškovas iki 2023 metų niekada nesikreipė į atsakovą nei dėl stogo dangos keitimo darbų atlikimo, nei dėl tam panaudotų piniginių lėšų dalies kompensavimo, kadangi nurodytas stogo dangos keitimas buvo atliktas išimtinai tik ieškovo interesais. Kadangi ieškovas niekada nesikreipė į atsakovą dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo ir/ar jo stogo konstrukcijų keitimo, atsakovui niekada neteikė jokių stogo dangos pakeitimo ir/ar jo konstrukcijų remonto kainų paskaičiavimo, atsakovas neturi apmokėti dalies ieškovo ieškinyje minimų stogo remonto išlaidų. Taip pat egzistuoja ir kitas, savarankiškas, nurodytos ieškovo ieškinio dalies atmetimo teisinis pagrindas, t. y. ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti, kurį atsakovas prašo taikyti. Be to, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuogrindos atstatymo, šį reikalavimą sieja su maždaug 10 cm skersmens atsakovo išlietos betono dangos įgriuva, nes visa betono danga yra akivaizdžiai vientisa ir siekia namo pamatus. Pagal byloje esančius gyvenamojo namo kadastrinius duomenis, name nėra ir niekada nebuvo suprojektuota ir įrengta jokia nuogrinda. 1997 metų pabaigoje atsakovas už savo asmenines lėšas, dalį žemės sklypo tarp namo ir šulinio išbetonavo su atitinkamu nuolydžiu ir joje įrengtas lietaus nuotėkų rinktuvas, t. y. iškasta duobė, o ant jos viršaus uždėtos grotelės, kad nuo namo stogo bėgančios lietaus nuotėkos bėgtų ne į šulinį, bet per įrengtas groteles į iškastą duobę ir susigertų į žemę. Būtent šią, išbetonuotą žemės sklypo dalį, ieškovas savo ieškinyje vadina nuogrinda. Būtent dėl šios priežasties, prie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, dalis žemės sklypo yra išbetonuota tik vienoje jo pusėje, t. y. tik apie paminėtą šulinį, kuris yra maždaug 1 (vieno) metro atstumu nuo namo. Per 19 (devyniolika) metų ieškovas kitose namo pusėse nuogrindų neįrengė, nors lietaus nuotėkos nuo namo stogo patenka tiesiai ant žemės. 2022 metais atsakovui nusprendus apšiltinti šalims priklausančio gyvenamojo namo pamatus, namo pamatus reikėjo atkasti. Kadangi žemės sklypo dalis, tarp namo ir šulinio buvo išbetonuota, tai tam tikrą betono dalį, pagal gyvenamojo namo sieną taipogi reikėjo išpjauti, kad būtų galima apšiltinti namo pamatus ir toje dalyje, kas ir buvo padaryta. Pabaigus namo pamatų šiltinimo darbus, išpjauta betono dangos dalis buvo sutvarkyta ją užpilant iki namo konstrukcijų taip, kad prie namo konstrukcijų esanti grunto dalis būtų truputį aukščiau ir dėl to lietaus nuotėkos, nuo namo stogo, bėgtų ne ant namo pamatų, bet per groteles bėgtų į išbetonuotoje sklypo dalyje, tarp namo ir šulinio, įrengtą lietaus nuotėkų surinktuvą. Taip pat nurodė, kad atsakovas 1993 m. rugpjūčio 25 d. pagal notarine tvarka patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 51/100 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), likusias 49/100 dalis įsigijo K. J.. Pastarajam atsakovas davė rašytinį sutikimą pertvarkyti jiems bendrai priklausantį butą, esantį namo pirmame aukšte, pagal K. J. pageidavimus (nuožiūrą), nes pastarasis žadėjo per keletą metų iš atsakovo išpirkti jo įsigytą turto dalį. Atsakovas K. J. davė visiškai abstraktų sutikimą pertvarkyti paminėtas patalpas savo nuožiūra, laikantis teisės aktų reikalavimų. Dėl to, atsakovas nederino su K. J. jokių patalpų pertvarkymo sprendinių, tuo labiau bendro naudojimo patalpos prijungimo, ir tuo labiau nevykdė jokių patalpų pertvarkymo darbų. Dėl to, atsakovas negali būti vienasmeniškai atsakingas už ankstesnių ginčo namo bendraturčių, t. y. K. J. ir A. K., bendrais susitarimais sukurtą dabartinę ginčo nekilnojamojo turto būklę, kurią pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu perėmė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, su ja neabejotinai sutikdami. Šio proceso metu atsakovas paaiškino, kad 1997 metų rudenį, K. J. jį informavo, kad jo planai ir galimybės, dėl atsakovui priklausančios aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto dalies išpirkimo pasikeitė ir pasiūlė atsakovui iš jo įsigyti jam priklausančią nurodyto nekilnojamojo turto dalį. Tokiu būdu 1997 m. spalio 7 d. tarp atsakovo ir K. J. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas iš jo įsigijo (nusipirko) 49/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 38/100 dalis šalia esančio sandėlio. 1997 m. spalio 7 d. atsakovui įsigyjant iš K. J. 49/100 dalis paminėto buto jame jau nebuvo jokių bendro naudojimo patalpų, dėl ko jos nėra minimos ir jų sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, nes iki nurodytos sutarties sudarymo K. J. jau buvo pertvarkęs nurodytą butą į tokią padėtį, kuri fiksuota 2005 m. rugpjūčio 24 d atliktuose kadastriniuose matavimuose. Prieš sudarant nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį K. J. atsakovą informavo, kad jis su kitu nurodyto namo bendraturčiu A. K. susitarė, jog K. J. savo asmeninėmis lėšomis iš lauko įrengs A. K. atskirą įėjimą į jam priklausantį butą, esantį namo antrame aukšte (mansardoje), o pastarasis jam perleis nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpą, t. y. koridorių, kuris 1991 m. birželio 27 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenyse pažymėtas indeksu a-1. Paminėtas jų žodinis susitarimas buvo realizuotas de facto: būtent K. J. už savo asmenines pinigines lėšas iš lauko įrengė A. K. atskirą įėjimą į jam priklausantį butą, tuo pačiu panaikinant A. K. galimybę į jam priklausantį butą, kuris šiuo metu priklauso ieškovui, patekti per K. J. ir atsakovui tuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį butą Nr. 2, esantį namo pirmame aukšte, kuriuos tuo metu valdė ir kuriais tuo metu naudojosi išimtinai tik K. J.. Per visą šį laiką iki savo mirties 2005 metų vasarą A. K. nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl negalėjimo patekti į koridorių namo pirmame aukšte, kuris 1991 m. birželio 27 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenyse pažymėtas indeksu a-1, kas iš esmės būtų neįmanoma ir nelogiška, jeigu A. K. nebūtų sudaręs su K. J. aukščiau nurodyto žodinio susitarimo dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jo nerealizavę natūroje. Dėl to vienas atsakovas neturi prisiimti jo sutikimu atliktų neteisėtų statybos darbų padarinių ir juos pašalinti, kadangi aptariamas susitarimas nebuvo vienašalis, bet buvo sudarytas tarp tuometinių bendraturčių K. J. ir A. K. jų bendru susitarimu ir veiksmais. Nors minėtas susitarimas buvo sudarytas žodine tvarka, o ne įstatyme nustatyta notarine forma, tačiau tokia faktinė aplinkybė negali sukelti teisines pasekmes tik vienam iš dviejų aptarto susitarimo dalyvių teisių perėmėjui, t. y. atsakovui, kitam tokio susitarimo dalyvio teisių perėmėjui, t. y. ieškovui, nepatiriant dėl to aplamai jokių teisinių pasekmių, nes tai iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovas jau ilgiau kaip 19 (devyniolika) metų į jam priklausantį butą Nr. 3, esantį namo mansardoje, patenka tiesiai iš lauko, per K. J. dar iki 1997 m. spalio 7 d. įrengtą atskirą įėjimą ir visą šį laikotarpį jokiomis patalpomis, esančiomis namo pirmame aukšte ar tuo labiau atsakovui priklausančiame bute, nesinaudojo, nes iš pirmo aukšto patalpų nėra jokios galimybės patekti į jam šiuo metu priklausantį butą, esantį namo antrame aukšte (mansardoje). Taigi aplinkybę, kad name (duomenys neskelbtini), nėra jokių bendro naudojimo patalpų (koridoriaus), ieškovas žinojo ar turėjo žinoti daugiau kaip prieš 19 (devyniolika) metų, t. y. įsigydamas butą. Todėl įsigydamas butą ieškovas laisva savo valia sutiko jį įsigyti su galimai neteisėtai įrengtu įėjimu (laiptine), kuris teisiškai neįregistruotas, ir prisiėmė visą su tuo susijusią riziką bei galimas neigiamas pasekmes. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išimtinai savo lėšomis, atkurti gyvenamojo namo pirmame aukšte esančią bendro naudojimo patalpą (koridorių) negali būti tenkinamas, nes vienam atsakovui negali kilti jokios neigiamos pasekmės iš bendro K. J. ir A. K. susitarimo, kuriam ieškovas taipogi neabejotinai pritarė konkliudentiniais veiksmais, 2006 m. rugpjūčio 9 d. sudarydamas jam šiuo metu priklausančio buto pirkimo- pardavimo sutartį. Todėl tik abi šios bylos šalys bendrai galėtų būti įpareigotos bendromis lėšomis pašalinti (nugriauti) nurodytą įėjimą į ieškovui šiuo metu priklausantį butą, esantį namo mansardoje ir atkurti 1991 m. birželio 27 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenyse indeksu a-1 pažymėtą patalpą (koridorių), namo pirmame aukšte, kaip teismui pateiktu ieškiniu prašo ieškovas, bet toks reikalavimas šioje byloje nėra reiškiamas. Taip pat ieškovas šiam reikalavimui pareikšti yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašo taikyti. Tačiau nepaisant nurodyto, kadangi buvusių namo bendraturčių A. K. ir K. J. de facto atliktas bendrosios nuosavybės dalių pasikeitimas juridiškai, t. y. de jure, liko neįformintas, ši klausimas turi būti išspręstas. Atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės de facto yra įvykęs daugiau kaip prieš 19 (devyniolika) metų, šalys ilgiau kaip 19 (devyniolika) metų nesinaudoja jokiomis bendro naudojimo patalpomis, nes jų paprasčiausiai nėra. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, vertinant jas pagal tikimybių pusiausvyros principą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad buvęs ankstesnis, atsakovui šiuo metu priklausančio buto savininkas K. J. pilnai atsiskaitė su tuometiniu, ieškovui šiuo metu priklausančio buto savininku A. K., už K. J. perleidžiamą bendro koridoriaus (pažymėtos indeksu a-1), esančio namo pirmame aukšte, dalį, savo asmeninėmis lėšomis įrengdamas jam atskirą įėjimą tiesiai iš lauko, kuriuo ieškovas taipogi naudojasi nuo pat buto įsigijimo 2006 metais, nes prie šio įėjimo (laiptinės) įrengimo nei ankstesni ieškovui priklausančio buto savininkai, nei tuo labiau pats ieškovas finansiškai niekaip neprisidėjo. Nežiūrint to, būtent atsakovas šioje byloje reiškia priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydamas atidalinti juos iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į 1,71 kv. m patalpos (pažymėtos indeksu a-1), pačiam atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į likusią nurodytos patalpos dalį - 7,11 kv. m, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją už atsakovui tekančią didesnę bendrosios nuosavybės dalį, kuria ieškovas ne tik neturi jokio poreikio naudotis, bet ir nesinaudoja jau daugiau kaip 19 (devyniolika) metų, dėl ko nurodytos daikto dalies paėmimas iš ieškovo neturėtų būti vertinamas kaip esminis jo teisių pažeidimas. Būtent tokiu būdu atidalinus ieškovą ir atsakovą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas ir toliau neatlygintinai naudosis ankstesnio atsakovo buto savininko K. J. asmeninėmis lėšomis įrengtu įėjimu tiesiai iš lauko (laiptine), kuriuo jis naudojasi visą buto valdymo laikotarpį, t. y. dar nuo 2006 m. rugpjūčio mėn., nors jis teisiškai ir nėra įregistruotas. Atidalinus šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas, norėdamas teisiškai įregistruoti jo paties laisva valia įsigytą ir jau daugiau kaip 19 (devyniolika) metų naudojamą įėjimą (laiptinę) į jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį namo mansardoje, turėtų pasiruošti techninį darbo projektą ir gavęs statybą leidžiantį dokumentą atlikti jo teisinę registraciją. Tam reikės atsakovo, kaip namo bendraturčio sutikimo, kurį atsakovas neabejotinai sutinka duoti. Be to, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas- sandėlis. Naudojimosi tvarka šiuo sandėliu tarp jo bendraturčių nenustatyta ir viešajame registre neįregistruota. Ieškovas, nuosavybės teise valdydamas tik 30/100 dalis ginčo sandėlio, yra užsiėmęs ir valdo bei naudoja pačią patogiausią jo dalį per pastato vidurį, visiškai ignoruodamas tą faktinę aplinkybę, kad atsakovui priklausanti ginčo sandėlio dalis (70/100) turėtų sudaryti vieną visumą, o ne dvi atskiras sandėlio dalis iš jo galų, nes toks naudojimasis nurodytu nekilnojamuoju daiktu būtų ne tik visiškai ne racionalus, bet iš esmės ir nelogiškas. Pažymima, kad nors 1986 m. kovo 14 d. plane ir 2005 m. rugpjūčio 1 d. plane yra nurodyta ieškovo butui priskirta sandėlio dalis, tačiau vien ta aplinkybė, kad šiuose planuose nenustatytu laiku, kažkieno ranka, raudonu rašalu yra padaryti pataisymai be jokio teisinio pagrindo, nesukuria ieškovui jokių daiktinių teisių į nurodytą pastatą-sandėlį ar tuo labiau nepatvirtina naudojimosi tvarkos tarp jo bendraturčių nustatymo. Tą faktinę aplinkybę, kad ankstesnis, ieškovui šiuo metu nuosavybės teise priklausančio buto savininkas A. K. naudojosi ne ieškovo savavališkai užimta viduriniąja ūkinio pastato dalimi, bet vakarine jo dalimi, kurioje įrengtas tualetas, patvirtina ir teismui pateiktas 1996 m. rugsėjo 8 d. rašytas A. K. sutikimas, kuriame jis nurodo, jog sutinka, kad atsakovas statytų naują sandėlį su sąlyga, kad A. K. jis pastatytų tokio paties dydžio sandėliuką, kokį jis turi ir į jo butą įvestų tualetą. Nurodyto sutikimo davimo metu ieškovas nuosavybės teise nevaldė jokio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), todėl nei nurodyto sutikimo davimo aplinkybės, nei A. K. tikrieji ketinimai ieškovui negali būti žinomi. Nurodyto A. K. sutikimo turinys neabejotinai patvirtina tai, jog būtent A. K. visą laiką naudojosi vakarine ūkinio pastato dalimi, kurioje įrengtas tualetas, dėl ko būtent jis turėjo tikslą, kad nurodytas sanitarinis mazgas, iš jo naudojamos ūkinio pastato dalies, būtų perkeltas į jam priklausantį butą, kuris šiuo metu priklauso ieškovui, kadangi atsakovui tai buvo neaktualu, nes pastarajam sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį bute, esančiame namo pirmame aukšte, jau buvo įrengtas tualetas. Be to, ieškovui turėtų tekti 20,40 kv. m minimo sandėlio ploto, tačiau ieškovas šiuo metu yra neteisėtai užėmęs ir naudojasi didesne ūkinio pastato dalimi, kurios plotas 21,35 kv. m. Nenustačius naudojimosi tvarkos paminėtu sandėliu tarp jo bendraturčių, ieškovas ir toliau naudotųsi didesne sandėlio dalimi nei jam priklauso. Taigi, pagal nusistovėjusią naudojimosi ginčo sandėliu tvarką tarp jo bendraturčių, nei ankstesni ieškovui šiuo metu priklausančio buto savininkai, nei ieškovas niekada nesinaudojo vidurine ginčo sandėlio dalimi, atsakovui priklausančią nurodyto nekilnojamojo turto dalį padalinant į dvi atskiras dalis iki to momento, kol, pasinaudodamas aplinkybe, kad atsakovas bute ilgą laiką nesilankė, sugalvojo ją savavališkai užvaldyti, tokio savo poelgio ne tik nederindamas su atsakovu, bet apie tokį savo ketinimą atsakovo net neinformavęs. Tokiu būdu ieškovas, be jokio teisinio pagrindo, savavališkai užvaldė vidurinę ginčo sandėlio dalį, taip padalindamas atsakovui nuosavybės teise priklausančias 2/3 ginčo sandėlio dalis į dvi atskiras patalpas priešingose sandėlio pusėse, taip neabejotinai mažindamas atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertę ir didindamas savojo. Žinodamas nurodytas faktines aplinkybes ieškovas ne tik, kad nereiškė atsakovui jokių pretenzijų nei dėl ginčo sandėlio dalių naudojimo, nei dėl jo priežiūros ir/ar remonto, bet netgi priešingai, vengė atsakovo, o tuo pačiu ir nurodyto ginčo sprendimo be teismo.

11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. Č. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, tuo tarpu su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad tuo metu, kai įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), nesigilino į situaciją dėl patekimo į butą per išorėje įrengtus laiptus teisėtumo, tiesiog prisitaikė ir taip gyveno, nors tais laiptais labai sunku užlipti. Butą pirko pagal dokumentus. Kai nusipirko turtą, tiek butas, tiek sandėlis buvo prastos būklės: namo stogas buvo įlinkęs, prastos būklės, sandėlio stogas buvo prakiuręs, dalis sandėlio stogo čerpių įgriuvo, dalis krito ant žemės. Daug metų nešė tas čerpių duženas. Apie įrengtų laiptų neteisėtumą sužinojo, kai atsakovas pradėjo teisminius procesus, tuomet pradėjo analizuoti dokumentus.