Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ vyresniojo teisininko G. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžio , kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiosios L. Š. patikslintas civilinis ieškinys ir jai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 4 280 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 24 d. apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, neatsargiai vairuodamas asmeninės nuosavybės teisės pagrindu valdomą ir naudojamą automobilį „Opel Zafira“, valst. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje sukdamas iš (duomenys neskelbtini) km (duomenys neskelbtini) gatvės (šalutinio kelio) kairėn į kelią „Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas“ (A-7) Marijampolės m. kryptimi, nedavė kelio šiuo pagrindiniu keliu jam iš dešinės ta pačia Marijampolės m. kryptimi važiavusiam motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam nukentėjusiojo V. K., bei sukėlė šiam kliūtį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 154 punktų reikalavimus/draudimus, t. y., vairuodamas automobilį nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui, aplinkai, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio (sukliudė) kitiems eismo dalyviams (motociklo vairuotojui), nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, privalėdamas tai padaryti, nedavė kelio transporto priemonei, artėjusiai prie sankryžos pagrindiniu keliu (motociklui), ir su šia susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojui nukentėjusiajam V. K. buvo padarytas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas bei nubrozdinimas kairėje rankoje, sukėlę nežymų jo sveikatos sutrikdymą, o motociklo keleivei nukentėjusiajai L. Š. – kairiosios kūno pusės sumušimas ir kairės išorinės kulkšnies lūžimas, sukėlęs nesunkų jos sveikatos sutrikdymą.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovas palaikė savo apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė bei nuteistojo gynėja prašė skundą atmesti.

Civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde apylinkės teismo nuosprendis kvestionuojamas tik toje dalyje, kuria buvo nuspręsta iš dalies tenkinti nukentėjusiosios L. Š. patikslintą civilinį ieškinį ir jai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 4 280 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai nustatyta galutinė neturtinės žalos atlyginimo suma (įvertinus draudimo bendrovės L. Š. iki nuosprendžio priėmimo išmokėtą 6 720 Eur sumą ji sudaro 11 000 Eur) neatitinka teismų praktikos bei pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiosios L. Š. teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės klausimas dėl žalos nukentėjusiajai padengimo, teisėjų kolegija toliau pasisako tik L. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu.

12. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

13. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

15. Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji pateikė teismui išrašus iš e.sveikatos portalo. Iš šių dokumentų matyti, jog 2023 m. spalio 17 d. L. Š. buvo konsultuota ortopedo traumatologo dėl dešinio kelio skausmo ir tą pačią dieną jai atlikta operacija, kurios metu nustatytas menisko užpakalinio rago horizontalus plyšimas. Po šios operacijos nukentėjusiajai skirti analgetikai ir rekomenduotas tausojantis rėžimas keturias savaites, 2023 m. spalio 27 d. išimti siūlai bei nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. taikytas reabilitacinis gydymas. 2024 m. sausio 8 d. nukentėjusioji taip pat buvo konsultuota ortopedo traumatologo dėl kairės peties skausmo, jai diagnozuotas rotatorių manžetės sindromas, rekomenduotas tausojantis rėžimas, reabilitacinis gydymas bei skaudamą vietą tepti lokaliai vaistiniais preparatais. 2024 m. birželio 6 d. ji buvo konsultuota medikų dėl intensyvaus stuburo srities skausmo, paskirti tyrimai. 2024 m. birželio 12 d. L. Š. atlikta kairio kelio plyšusio menisko operacija. Nors teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti šių išrašų autentiškumu bei atitinkamai juose pateiktos informacijos teisingumu, tačiau sprendžia, kad šioje pastraipoje aptarti L. Š. nustatyti sveikatos sutrikimai, jų gydymas bei laikotarpis, kurį nukentėjusioji buvo nedarbinga dėl atliktų operacijų ir taikytos reabilitacijos, neturėjo būti pirmosios instancijos teismo vertinami nustatinėjant nukentėjusiajai nagrinėjama nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad dėl dešinio ir kairio kelių, kairio peties bei stuburo skausmų į gydymo įstaigą nukentėjusioji kreipėsi praėjus kuriam laikui nuo šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, kad atlikus medicininius tyrimus iš karto po jo nukentėjusiajai nei meniskų plyšimai, nei kairės peties, nei stuburo sužalojimai nebuvo diagnozuoti. Be to, ir išrašuose iš e.sveikatos nėra nurodoma, jog šie sužalojimai atsirado būtent 2023 m. birželio 24 d. įvykio metu. Pažymėtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu, o taip pat ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nukentėjusioji ar jos įgaliotasis atstovas neprašė skirti papildomos ekspertizės, kurios metu būtų įvertinti vėliau gauti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai bei sprendžiama, ar šie sužalojimai galėjo atsirasti dėl įvykusio eismo įvykio bei ar jie (ne)turi įtakos 2023 m. rugpjūčio 1 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotiems L. Š. sužalojimams bei pripažintam sveikatos sutrikdymo mastui. Todėl, nesant jokių duomenų apie vėliau L. Š. diagnozuotų sutrikimų priežastinį ryšį su eismo įvykiu, kuriame ji pripažinta nukentėjusiąja, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama kokio dydžio neturtinė žala turi būti atlyginta L. Š., vadovaujasi tik specialisto išvadoje užfiksuota informacija. Pastebėtina, jog skundžiamame nuosprendyje taip ir nebuvo pateikta motyvų, kodėl apylinkės teismas vertina, jog praėjus ženkliam laiko tarpui po eismo įvykio nukentėjusiajai diagnozuoti sužalojimai yra susiję su 2023 m. birželio 24 d. įvykusia autoavarija ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jai atliktų operacijų skaičių (pastebėtina, jog nukentėjusiajai apskritai buvo atliktos ne trys, kaip nurodė apylinkės teismas, o tik dvi operacijos) bei bendrą jos nedarbingumo laikotarpį, kurį lėmė ne tik kulkšnies lūžimas, bet ir meniskų operacijų atlikimas bei reabilitacinis gydymas po jų.

16. Įvertinusi specialisto išvadoje nukentėjusiajai L. Š. konstatuoto sužalojimo pobūdį (kairės kulkšnies lūžimas), tai, kad tyrimai, kuriais jis nustatytas, bei taikytas gydymas nebuvo skausmingas – nukentėjusiajai atliktas įprastas tyrimo metodas (rentgenograma), nesukeliantis jokio papildomo skausmo ar diskomforto, jai nereikėjo atlikti jokios sužalotos kulkšnies operacijos, koja tik buvo sugipsuota, rekomenduojant tausojantį rėžimą, nuskausminančių bei uždegimą malšinančių vaistų vartojimą bei reabilitacinį gydymą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad duomenų apie kokias nors komplikacijas gydymo laikotarpiu bei liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai būtent dėl kulkšnies lūžimo byloje nėra, kad ilgą nukentėjusiosios L. Š. nedarbingumą daugiausiai lėmė vėliau jai atliktos meniskų operacijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo vertinti nukentėjusiosios neturtinę žalą net 11 000 Eur suma nėra. Nors teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kurį laiką dėl eismo įvykio metu patirtos traumos (kulkšnies lūžimo), kuri ribojo jos judėjimo galimybes, L. Š. negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, jautė skausmą bei diskomfortą, taip pat kolegija tiki nukentėjusiąja, kad dėl šio nemalonaus įvykio bei jo metu patirto sužalojimo galėjo būti sutrikusi jos miego kokybė, tačiau tokios pasekmės paprastai yra būdingos iš esmės kiekvienoje tokio pobūdžio byloje ir neturtinę žalą vertinti net 11 000 Eur suma pagrindo nesudaro. Taip pat pažymėtina, jog nors nukentėjusiosios atstovas pateikė į bylą dokumentus, iš kurių matyti, jog L. Š. buvo konsultuota tiek psichologės, tiek psichiatro, vis tik tai savaime neįrodo, kad nukentėjusiosios psichinė sveikata reikšmingai pablogėjo būtent dėl lūžusios kulkšnies, o ne kitų jos turimų sveikatos sutrikimų ar kokių kitų asmeninio gyvenimo aplinkybių.

17. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, taip pat tai, jog nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta nusikalstama veika, kuri įvykdyta dėl neatsargumo, tyčios sužaloti ar kaip nors pakenkti nukentėjusiajai nuteistasis neturėjo, veika tiesiogiai kėsinamasi į jos sveikatą ar gyvybę nebuvo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo L. Š. AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta pinigų suma – 6 720 Eur, yra pakankama kompensuoti jos patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Nustatant tokio dydžio neturtinę žalą nenukrypstama ir nuo teismų praktikos, formuojamos eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), o didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios šiuo atveju neegzistuoja.

18. Atsižvelgiant į aptartus motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, panaikinant tą nuosprendžio dalį, kuria L. Š. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimas dėl papildomo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas dalinai ir jai iš AB „(duomenys neskelbtini)“, priteista 4 280 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį šioje dalyje atmetant visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos

19. Kauno apygardos teisme buvo gauta patikslinta 2024 m. lapkričio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-11183. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. V., sudaro 141,67 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21. Kadangi nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas jam buvo paskirtas taip pat ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo – BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, teisėjų kolegija sprendžia, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą valstybei iš V. V. nepriteistinos.

Dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų, advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovas advokatas Mindaugas Vagonis pateikė prašymą priteisti L. Š. išlaidas, kurias ji patyrė apmokėdama advokato paslaugas, ir į bylą pateikė 2024 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 181 bei tą pačią dieną atliktos bankinės operacijos išrašą, iš kurių matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą šioje byloje surašymą Global Legal Advisors advokatų profesinei bendrijai buvo pervesta 605 Eur.

23. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, bet ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau ir tokiu atveju, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas.

24. Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju apėmė tik atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos nukentėjusiajam pateikti tokio procesinio dokumento, taip pat įvertinusi apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą – civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas yra tenkinamas kaip visiškai pagrįstas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju tenkinti nukentėjusiosios atstovo prašymo priteisti jai išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti teisinio pagrindo taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniojo teisininko G. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios L. Š. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimas dėl papildomo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas dalinai ir jai iš AB „(duomenys neskelbtini)“, priteista 4 280 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, ir L. Š. civilinį ieškinį šioje dalyje atmesti.

Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai L. Š. nepriteisti.

Nepriteisti iš nuteistojo V. V. valstybės naudai 141,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. APD-2024-11183.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.