Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Butkienei, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, nukentėjusiajam V. K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Aivarui Miškūnui, gynėjai advokato padėjėjai Sigitai Rubaževičiūtei-Sajonienei, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas ir vykdantis (duomenys neskelbtini) veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

13. Kaltinamasis V. V. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nagrinėjamo neatsargaus nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį byloje kaltinimą, šie jo parodymai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami iš esmės teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (kelių eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonių ir kt. objektų apžiūrų ir techninio patikrinimo, teismo medicinos bei autotechninių tyrimų specialistų išvadų, (ne)blaivumo patikrų duomenys, – punktai 4-12), tačiau ir patys patvirtina iš kitų įrodymų šaltinių gautus duomenis kaip teisingus (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

15. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog betarpiškai prieš autoįvykį asmeninės nuosavybės teisės pagrindu teisėtai valdomą ir naudojamą automobilį „Opel-Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent kaltinamasis V. V.. Antra, nagrinėjamas byloje autoįvykis tiesiogiai priežastingai įvyko būtent dėl minimo automobilio „Opel-Zafira“ vairuotojo (kaltinamojo V. V.), nepaisant kelių eismo taisyklių 9, 101 bei 154 punktų reikalavimų/draudimų, vairavimo, bei kartu nesant jokių duomenų, jog KET reikalavimus/draudimus būtų pažeidęs antrosios susidūrime dalyvavusios kelių transporto priemonės (motociklo) vairuotojas nukentėjusysis V. K. ir kad jo veiksmai būtų tiesiogiai priežastingai susiję su nagrinėjamo šioje byloje autoįvykio kilimu (buvę jo kilimo sąlyga). Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad kokius tai kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus būtų pažeidę ir kokia tai dalimi taip pat sąlygoję nagrinėjamos autoavarijos bei jos pasekmių kilimą dar ir kokie tai kiti galimi eismo dalyviai avarijos vietoje ar betarpiškai prie jos. Trečia, bylos duomenys nekelia abejonių ir tuo, kad visi teismo medicinos specialisto konstatuoti abiem nukentėjusiems kūno sužalojimai jiems buvo padaryti būtent nagrinėjamos autoavarijos, dėl motociklo atsitrenkimo priekine dalimi į automobilio galinę dalį, nuvirtimo ant kairio šono ir slydimo asfalto danga, metu. Teismui nekyla abejonių ir dėl to paties specialisto duotų išvadų dėl kiekvienam iš nukentėjusiųjų padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto (sunkumo). Ketvirta, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuotina neatsargi blaivaus vairuotojo veika, sukėlusi bent vieno asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaip ir yra nustatyta nagrinėjamu byloje atveju. Penkta, bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti, jog kelių eismo saugumo taisykles kaltinamasis V. V. pažeidė ir sukėlė aukščiau konstatuotus nusikalstamus padarinius (atitinkamai nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus nukentėjusiems) tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

16. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės nagrinėjamo neatsargaus nusikaltimo sudėties lygmeniu. Nors dėl kaltinamojo kaltai sukeltos autoavarijos sveikata buvo sutrikdyta ne vienam, bet dviem asmenims, tačiau antrajam (nukentėjusiajam V. K.) sutrikdymo mastas buvo minimalus (nežymus), be to, kaltinamasis blaivus vairavo techniškai tvarkingą automobilį, turėdamas tam specialiąją teisę, apsidraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu.

17. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota aukščiau, kaltinamasis kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus pažeidė bei tuo sukėlė aukščiau konstatuotus nusikalstamus padarinius dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Nagrinėjamas neatsargus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų materialiųjų padarinių nukentėjusiųjų fizinei sveikatai (išorinių ir vidinių kūno sužalojimų) atsiradimo momento, kas beveik sutapo su kaltinamojo nusikalstamai nerūpestingu pripažįstamo manevro vairuotu automobiliu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo V. V. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina iš esmės teigiama : a) kaltinamasis yra jau 70 m. amžiaus, nusikalto ir teisiamas pirmąjį kartą (2 t., b. l. 36-38); b) kaltinamasis per paskutinių 2 metų laikotarpį neįvykdė ir administracinių teisės nusižengimų, turi apie 50 m. vairavimo stažas, tačiau niekada nebuvo baustas už autoavarijos sukėlimą ir (ar) vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kt. psichiką veikiančių medžiagų (2 t., b. l. 39-45); c) visą savo darbingą amžių kaltinamasis dirbo, nors yra senatvės pensininkas, tačiau dar dirba – nuo 2018 m. gruodžio 27 d. vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą ir gyvena iš pensijos bei savo darbo (2 t., b. l. 46-47); d) kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą (nuosavą būstą), išlaikytinių neturi.

19. Teismas kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta jo visišką prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi bei padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti visas esmines ir juridiškai reikšmingas nusikaltimo įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) teismas šioje byloje nenustatė.

20. Toliau teismas sprendžia, jog iš baudžiamojo įstatymo alternatyviai numatytų už nagrinėjamą nusikalstamą veiką bausmių, t. y. baudos, arešto ar terminuoto laisvės atėmimo, pagal konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, dar dirbančiam ir nuolatines pajamas gaunančiam kaltinamajam bus teisinga paskirti dar švelniausios rūšies baudos bausmę. Kita vertus nustatytoje konkrečioje faktinėje situacijoje su realiu laisvės atėmimu susijusios arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmių paskyrimas, teismo vertinimu, aiškiai neatitiktų proporcingumo kaltinamojo įvykdytos neatsargios veikos pobūdžiui bei ir jo paties pavojingumui kriterijaus. Teismui nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius sunkinančių, nusikaltimo pavojingumo laipsnį įvertinus ne didesniu už rūšinės sudėties lygmenį ir įvertinus teigiama kaltinamojo asmenybę, jo neatsargią nusikalstamą veiką visų kitų aukščiau minėtų aplinkybių kontekste vertinant iš esmės atsitiktine, visa tai savo visuma suponuoja kaltinamajam skirtinos baudos bausmės dydį nustatyti dar artimo baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumui, - 60 MGL/BBND (3000 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 61 straipsnio 1-4 dalys), taip pat pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas (kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, davė išsamius parodymus ir teisiamajame posėdyje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) ir šią bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 40 MGL/BBND (2000 Eur), kurios laisvanoriškam įvykdymui, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, pajamų dydį bei pripažįstamą prievolę atlyginti taip pat ženklaus dydžio nukentėjusiai ir civilinei ieškovei L. Š. proceso išlaidas, nustatyti 20 mėn. terminą nuo pastarojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Aukščiau individualizuota ir skiriama kaltinamajam bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo neatsargios veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų. Kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kadangi, teismo vertinimu, ji nėra būtina (privaloma skirti) ir proporcinga jo teisės pažeidimui priemonė, kaltinamasis vairavo visiškai blaivus, KET pažeidė išimtinai dėl neatsargumo, vykdoma, vairuojant kelių transporto priemones, individuali „taksi“ pavėžėjo veikla yra esminis tiek jo paties pajamų, tiek ir žalų bei proceso išlaidų atlyginimo šaltinis, kuris būtų prarastas paskyrus tokią baudžiamojo poveikio priemonę, o tai, teismo vertinimu, neatitiktų nei viešojo, nei nukentėjusių nuo kaltinamojo nusikalstamos veikos asmenų interesus (BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys, 68 straipsnis). Skirti kitas baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam faktinio pagrindo taip pat nėra, jis šios bylos procese nebuvo laikinai sulaikytas ar suimtas, todėl įskaitymams pagrindo taip pat nėra.

21. Kaltinamajam V. V. byloje iki šiol jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, teismo vertinimu, skirti tokią procesinę prievartos priemonę naujai šiame proceso etape (kol įsiteisės nuosprendis), taip pat nėra poreikio. Priteistinų atlyginti valstybei proceso išlaidų byloje nėra. Patenkintinas nukentėjusios L. Š. patikslintu civiliniu ieškiniu pareikštas kaltinamajam V. V. reikalavimas atlyginti jai patirtas atstovavimo advokato padėjėjo jai nagrinėjant bylą teisme išlaidas BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, kurios šiuo atveju sudaro 1452 Eur, jų dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl nemažintinas, kaltinamasis V. V. ir pats laisvanoriškai šį reikalavimą pripažino kaip teisėtą ir pagrįstą bei jo vykdytiną, nepriimti šio reikalavimo pripažinimą iš kaltinamojo teismas neturi bylos duomenis pagrindžiamo pagrindo (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis). Daiktinis įrodymas - autoavarijoje apgadintas ir laikinai pas savininką (kaltinamąjį V. V.) saugomas automobilis „Opel-Zafira“ (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintinas (paliktinas visam laikui disponuoti) teisėtam savininkui kaltinamajam V. V.. Daiktiniai įrodymai – autoavarijoje apgadinti ir laikinai pas savininką (nukentėjusįjį V. K.) saugomi motociklas „Honda ST110“ bei du apsauginiai motociklininko šalmai (1 t., b. l. 75, 165), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintini (paliktini visam laikui disponuoti) teisėtam savininkui nukentėjusiajam V. K.. Kiti daiktai – kompiuterinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 160, 169), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai).

22. Dėl civilinio ieškinio. Byloje nukentėjusioji L. Š. teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. V. (vairuotojo) civilinės atsakomybės draudiko (pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį) akcinės bendrovės (toliau ir – AB) „Lietuvos draudimas“ papildomai (be išmokėtos jai 6720 Eur draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti) 5280 Eur patirtai dėl nagrinėjamos byloje kaltinamojo V. V. nusikalstamos veikos neturtinei žalai atlyginti (visumoje ją įvertinusi 12000 Eur suma). Teismas sprendžia, kad pagal nagrinėjamą nukentėjusios civilinį ieškinį, jo visiško ar dalinio patenkinimo atveju, pagal suformuotą teismų praktiką turi prievolę solidariai atsakyti eismo saugumo taisykles pažeidęs kaltinamasis ir jo civilinės atsakomybės pagal privalomojo draudimo sutartį draudikas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau ir – draudimo bendrovė), tačiau ieškovas, nagrinėjamu atveju nukentėjusioji L. Š., turi teisę pasirinkti į kurį vieną ar abu solidariai nukreipti savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju ji atsakovu pagal patikslintą ieškinį pasirinko draudimo bendrovę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.254 straipsnis). Pastaroji kaip bendraatsakovis pagal ieškinį byloje raštu pateikė poziciją, jog draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal šalies finansų ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas, atitinka teismų praktikos rėžius, todėl draudimo bendrovė neįžvelgianti nei faktinio, nei juridinio pagrindo mokėti didesnę sumą nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimui - daliniam ar visiškam patikslinto ieškinio patenkinimui. Teismas aplinkybių, galinčių sudaryti faktinį pagrindą atsakingą už neturtinės žalos atlyginimą draudimo bendrovę nagrinėjamu atveju iš dalies, ar visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal patikslintą ieškinį nenustatė (CK 6.253 straipsnis), svarbu pažymėti ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Š. (toliau ir – ieškovė), dalyvaudama viešame eisme motociklo keleive, būtų nesilaikiusi KET reikalavimų, kaltai juos pažeidusi (nevykdžiusi) ir jos veiksmai (neveikimas) būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu (sąlyga jam kilti). Kaip neturtinė žala ieškovės buvo įvardintas ženklų laiką jos dėl patirto kūno sumušimo ir teismo medicininiu tyrimu konstatuoto sužalojimo iškęstas bei ir šiuo metu tebejaučiamas fizinis skausmas, patirtas išgąstis, stresas (neigiami dvasiniai išgyvenimai), ženklų laiką (apie pusmetį) trukęs ir nuo š. m. birželio mėnesio vėl atnaujintas (po antrosios kairės kojos kelio operacijos 2024 m. birželio 12 d.) nedarbingumas, patirti nepatogumai dėl galūnių fiksavimo įtvarais (nukentėjusiai išviso yra atliktos trys operacijos (kairės kojos kulkšnies ir abiejų kojų kelių sąnarių) bei planuojama dar viena dėl plyšusių kairiojo peties sausgyslių), būtinojo lankymosi (sugaišto laiko) sveikatos priežiūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigose, bendravimo ir galimybių užsiimti įprastais pomėgiais (veiklomis) sumažėjimas dėl beveik nuolatinių skausmų ir tebesančio apsunkinto bei skausmingo judėjimo (anksčiau nukentėjusi nuolat dirbusi ir aktyviai leidusi laisvalaikį), itin suprastėjusi bendra emocinė būklė (ieškovė kreipėsi profesionalios psichologo ir psichiatro pagalbos), sutrikęs miegas (be medikamentų neužmieganti) ir kt. Ieškovė visa tai, kas aukščiau aprašyta, įvertino bendra 12000 Eur dydžio neturtine žala.

23. Byloje nėra ginčo dėl iš įstatymo kilusios kaltinamojo kartu su savo civilinės atsakomybės draudiku, kaip solidariai atsakingų už žalą civilinių atsakovų, prievolės teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusioms padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog nukentėjusi nuo nagrinėjamo byloje neatsargaus nusikaltimo ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į jai neturtinės žalos padariusio kaltinamojo civilinės atsakomybės draudiką. Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuota ir išreikšta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali būti kaltininko nubaudimo priemonė ar bausmės dalis, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turi būti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobūdžiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus ar kito neturtinio pobūdžio neigiamus padarinius jam.

24. Šalies kasacinio teismo yra pritarta teismų praktikai, jog (ne)sunkiai sutrikdžius kito asmens sveikatą ar atėmus jam gyvybę, kad ir dėl neatsargumo, esminiais kriterijais nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti laikoma neturtinės žalos pasekmės ir ją padariusio asmens (asmenų) kaltė, kurie nėra lygiaverčiais su visais kitais CK 6.250 str. 2 d. požiūriu (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, 478 psl.). Nukentėjusios L. Š. ieškinyje nurodytas bendras atlygintinos neturtinės žalos dydis (12000 Eur vienam tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui) dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nevisiškai atitinka apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką dėl priteisiamų žalų (apibendrintoje kasacinio teismo praktikoje šis dydis varijavo nuo 600 Eur iki 11500 Eur). Teismo vertinimu, šios konkrečios bylos aplinkybės, tame tarpe ilgą daugiau nei metus laiką išlikę ieškovei neigiami jos sveikatai ir gyvensenai padariniai, taip pat neeilinė jų gydymo eiga (3 operacijos su bendromis nejautromis), nors kol kas laikinas, tačiau ilgas (iki 8 mėn.) nedarbingumas, pakenkimas ieškovės psichinei sveikatai ir kt., kas aptarta aukščiau, sudaro pakankamą bylos duomenimis pagrindžiamą pagrindą ieškovės patirtą neturtinę žalą dėl kaltinamojo V. V. nusikalstamos veikos įvertinti 11000 Eur suma, kas reiškia orientavimąsi į maksimalias teismų praktikos ribas, tačiau kartu jų neviršijant. Tokiu būdu atlygintinos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas taip : 11000 Eur – 6720 Eur (apskaičiuota ir išmokėta ieškovei draudimo išmoka) = 4280 Eur. Tokiu būdu patikslintas civilinis ieškinys patenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) MGL/BBND (3000 Eur) dydžio baudos bausme.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę jam sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 40 (keturiasdešimties) MGL/BBND (2000 Eur) baudos, kurios laisvanoriškam įvykdymui nustatyti 20 (dvidešimties) mėnesių terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios neskirti.

Nukentėjusios L. Š. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimą dėl priteisimo atlyginimo patirtų išlaidų advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti patenkinti visiškai ir priteisti (išieškoti) jai iš kaltinamojo V. V. 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) tokių išlaidų atlyginimo.

Nukentėjusios L. Š. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimą dėl papildomo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti dalinai ir priteisti jai iš kaltinamojo civilinės atsakomybės draudiko akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas – 110051834, buveinės adresas – J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilniaus m., - 4280 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą - autoavarijoje apgadintą ir laikinai pas savininką (kaltinamąjį V. V.) saugomą automobilį „Opel-Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui disponuoti) teisėtam savininkui kaltinamajam V. V.. Daiktinius įrodymus – autoavarijoje apgadintus ir laikinai pas savininką (nukentėjusįjį V. K.) saugomus motociklą „Honda ST110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei du apsauginius motociklininko šalmus, nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui disponuoti) teisėtam savininkui nukentėjusiajam V. K.. Kitus daiktus – kompiuterines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.