- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1114-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01396-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. S., S. J.
- Atsakovas
- E. D., H. Š., J. Š., K. Š., K. D., V. D., L. Č., D. Č.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. S., S. J. ir atsakovės E. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. S. ir S. J. patikslintą ieškinį atsakovams H. Š., J. Š., J. Š., K. Š., K. D., E. D., V. D., L. Č., D. Č. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atsakovės E. D. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. L. ir L. P.-L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai J. S. ir S. J. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarką. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau nustatyta naudojimosi tvarka neužkerta kelio ginčams tarp šalių. Ginčai tarp šalių kyla dėl žemės sklypo bendrojo naudojimo dalies, kuri apima ir gyvenamąjį namą, kuriame gyvena ieškovas, todėl tikslinga pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
2. Atsakovė E. D. patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2020 m. spalio 13 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krianta“ parengtą žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio netenkino, paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. 2022 m. kovo 7 d. (DOK-14459) priimtas atsakovės E. D. patikslintas priešieškinis, kuriuo prašoma pakeisti 191143 kv. m ploto Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. vasario 28 d. UAB „Krianta“ matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, taip pat ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė E. D. nurodė, kad atsakovė kreipėsi į matininką E. G. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo plano koregavimo. UAB „Krianta“ matininkas E. G. 2022 m. vasario 28 d. parengė Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame numatytas bendram naudojimui, t. y. privažiavimams priskiriamas žemės plotas ir šių privažiavimų ploto dalis priskaičiuota bendrasavininkams, kurie naudosis šiais privažiavimais, taip pat pakoreguotas asmeniniam naudojimui atitenkantis plotas. Pažymima, kad žemės sklypo dalių B1, B2, B3 ir C1 plotai ir ribos parodytos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą. UAB „Krianta“ matininko E. G. 2022 m. vasario 28 d. parengtame Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo plane išlieka anksčiau nustatytas 1072 kv. m ploto kelio servitutas, plane pažymėtas indeksu S1, privažiavimui prie žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. vasario 22 d. suprojektuotas 272 kv. m kelio servitutas, pažymėtas indeksu S2. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad 272 kv. m ploto kelio servitutas nėra nustatytas. Šią aplinkybę pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje. Vietoje anksčiau suplanuotų servitutų privažiavimui prie bendraturčiams asmeniniam naudojimui priskiriamų žemės sklypų dalių suplanuotos dvi bendram naudojimui privažiavimui skirtos žemės sklypo dalys pažymėtos indeksais K1 ir K2. Privažiavimui skirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu K1 plotas yra 2080 kv. m. K1 dalis skirta E. D., L. Č., J. S., ir S. J. bendram naudojimui. Šia sklypo dalimi užtikrintas patekimas į žemės sklypo dalį, skirtą asmeniniam J. S. ir S. J. naudojimui prie žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu C3; į L. Č. asmeniniam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais D l ir D2 bei į E. D. asmeniniam naudojimui priskiriamos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A1. Privažiavimui skirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu K2 plotas yra 944 kv. m. K2 dalis skirta K. D., V. D., D. Č., J. S. bei S. J. bendram naudojimui. Šia sklypo dalimi užtikrintas patekimas į žemės sklypo dalį, skirtą asmeniniam J. S. ir S. J., pažymėta indeksu C2 bei į žemės sklypo dalį, skirtą asmeniniam K. D., V. D., D. Č. naudojimui, pažymėta indeksu E1.
6. Byloje pateiktas atsakovų H. Š., J. Š., J. Š. ir K. Š. atsiliepimas į patikslintą priešieškinį (DOK-17243), kuriuo atsakovai nurodė, kad neprieštarauja atsakovės E. D. patikslintam ieškiniui ir su juo prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka. Kartu pažymi, kad šia tvarka vis tiek nėra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties 28 punkte nurodytas klausimas dėl privažiavimo S2.
7. Byloje pateiktas ieškovų atsiliepimas į patikslintą priešieškinį (DOK-20999), kuriuo nurodoma, kad pateiktame plane yra pažymėtas servitutas S2. 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2488-275/2021 Vilniaus apygardos teismas pasisakė (p. 28), kad „priskyrus bendraturčiams asmeniniam ir bendram naudojimui keliems bendraturčiams žemės sklypo dalis, bendrasavininkų interesai nebūtų pažeisti tuo atveju, jei būtų nustatyti bendram naudojimui priskiriami plotai, kurie būtų priskaičiuoti kaip kiekvienam besinaudojančiam šia sklypo dalimi tenkančios bendros nuosavybės dalys, o ne priešingai, bendrai naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys skaičiuojamos kaip asmeniškai naudojami plotai“. Kelių bendraturčių bendrai keliui naudojamas plotas nėra paskirstytas tarp bendraturčių, kurie juo naudosis, o išdėstytas ieškovams asmeniškai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, kas pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus ir bendraturčių interesų pusiausvyrą. Be to, patvirtinus tokią naudojimosi tvarką būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas privažiavimas prie ieškovams priskiriamos sklypo dalies, plane pažymėtos C3, iš kelio plane pažymėto S2. Ieškovai taip pat nesutinka dėl žemės sklypo dalies prie S. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo ir kitų statinių priskyrimo bendram naudojimui. Pateiktame plane servitutas – kelias S yra numatytas J. S. ir S. J. asmeniškai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, jų idealiosios dalies sąskaita, tuo tarpu kai naudosis šiuo keliu ne tik viešpataujančio daikto savininkai, bet ir kiti šio žemės sklypo bendraturčiai. Kelia abejonę ir J. S. dalies dydžio apskaičiavimas bendrai naudotis priskirtame kelyje, plane pažymėtame K2. Tam tikrose dalyse E. D. planas-pasiūlymas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimosi tvarko nustatymo sutampa su ieškovų rengiamu planu ir ieškovai tikisi, kad ginčytinus momentus pavyks išspręsti geruoju.
Šalies argumentai
8. 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje priimtas ieškovų J. S. ir S. J. patikslintas ieškinys (DOK-29379), kuriuo ieškovai tikslino ieškinio reikalavimus. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė pakeisti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-354-855/2016 pagal 2022 m. kovo 16 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus teismui dokumentus. Teismo proceso eigoje buvo gautas ieškovų J. S. ir S. J. naujas dar kartą patikslintas ieškinys (DOK- 45489; DOK-55227) pagal 2022 m. liepos 11 d. VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris ieškovų prašymu šioje proceso eigoje nespręstas (pagrindas – teismo posėdis 2022 m. liepos 19 d., nes šalys derina taiką; teismo posėdis 2022 m. rugsėjo 16 d., nes gautas papildomas dokumentas (DOK-58274) kuriuo patvirtinama, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą T3-170 ginčo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kerta IVv kategorijos vietinės reikšmės kelias (VL2023). Tuo pagrindu iki bus išspręstas klausimas dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimo T3-170 klausimas dėl aukščiau nurodyto kelio teisėtumo pačios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, ieškovų prašymais, neprieštaraujant kitiems proceso dalyviams, buvo atidedami teismo posėdžiai 2022 m. lapkričio 11 d., 2023 m. sausio 5 d., skiriant teismo posėdį 2023 m. balandžio 4 d.). (DOK-20838) gautas ieškovų J. S. ir S. J. prašymas. Nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2023 m. vasario 2 d. Sprendimu pašalino kelią VL2023 iš Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo, kadangi jis neatitinka pagrindiniam kriterijui. 2023 m. vasario 8 d. J. Š., K. Š., J. Š., H. Š. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu, siekdami kad teismas pripažintų jiems bendrosios nuosavybės teisę į S. J. priklausantį ir jo vardu įregistruotą gręžinį, identifikavimo Nr. 72117. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-84-341/2023 kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2957-723/2023 dėl bendrosios nuosavybės teisės į vandens gręžinius pripažinimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-84-341/2023 iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2957-723/2023 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-00405-2023-8).
10. 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi, išnykus aplinkybei dėl kurios buvo sustabdyta ši civilinė byla (pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1980-643/2023 ), byla atnaujinta.
11. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2957-723/2023 pagal priimtą patikslintą ieškinį nurodytoje byloje (DOK-12548) ieškovų H. Š., J. Š., J. Š., K. Š. atsakovui S. J. dėl bendrosios nuosavybės teisės į vandens gręžinį pripažinimo, tretieji asmenys J. S., K. D., E. D., V. D., L. Č., D. Č.. Pareikštu ieškiniu ieškovai prašė, be kita ko, pripažinti ieškovei J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 403/10000 dalis, ieškovui H. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 160/10000 dalių, ieškovui J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 118/10000 dalių ir ieškovei K. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 278/10000 dalis vandens gręžinio, identifikavimo Nr. 72117, esančio (duomenys neskelbtini). Aptariamoje civilinėje byloje yra priimtas galutinis procesinis sprendimas ieškinį atmesti, sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1980-643/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Byloje 2023 m. gruodžio 12 d. pateiktas ieškovų patikslintas ieškinys (DOK-75077), kuris priimtas 2023 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje. Ieškovai nurodo, kad siekiant geranoriškai išspręsti ginčą naujai rengiamo plano pasiūlymai buvo derinami su bendraturčiais ir abipusių nuolaidų būdu su bendraturčiais E. D., K. D., V. D., D. Č., L. Č. pavyko pasiekti abipusiai priimtinų sprendinių, o H. Š. atsisakė siekti taikos ir derinti priimtinus sprendinius. Bendraturčiai E. D., K. D., V. D., D. Č., L. Č., J. S. ir S. J. tarpusavyje suderino priimtinus sprendinius dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir faktiškai sudarė taikos sutartį, ką patvirtina jų parašai ant žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, pridedame prie šio procesinio dokumento. H. Š. atstovui 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu pateikus prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pareiškus, kad ieškovų ir E. D. pateiktas teismui planas bus ginčijamas ir tuo pagrindu, kad plane nėra pažymėtas statinys – pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantis žemės sklypo kaimynams G. L. ir L. P.-Lietvaitei, nors ta žemės sklypo dalis, kur yra statinys-pirtis, niekaip nesusijusi su H. Š., K. Š., J. Š. ir J. Š. naudojamomis žemės sklypo dalimis ir dėl tos dalies ir joje esančio statinio ginčo tarp kitų bendraturčių nėra. Siekiant galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus bei išnagrinėti civilinę bylą, teismui teikiamas patikslintas planas 2023 m. rugsėjo 28 d., parengtas Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 žemės sklype buvo nustatyta naudojimosi tvarka pagal 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą. H. Š. asmeniniam naudojimui buvo priskirta 0,2184 ha ploto žemės sklypo dalis. H. Š. ir K. Š. bendram naudojimui buvo priskirta 0,3406 ha ploto žemės sklypo dalis. H. Š., K. Š. ir J. Š. bendram naudojimui buvo priskirta 1,2607 ha ploto žemės sklypo dalis. H. Š. ir J. J. bendram naudojimui buvo priskirta 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalis. J. J., L. Č., E. D., D. Č., K. D., V. D., S. B. buvo priskirta bendrai naudotis 5,9197 ha ploto žemės sklypo dalis bei 11,3349 ha žemės sklypo dalis. T. y. bendram bendraturčių naudojimui buvo priskirta 17,2546 ha iš 19,1143 ha. Atkreipė dėmesį į tai, kad nustatant naudojimosi tvarką bendraturčiams H. Š., K. Š., J. Š. priklausančios dalys nebuvo sumažintos tam, kad nustatyti bendrojo naudojimo privažiavimus prie jiems asmeniškai (ar keliems iš jų bendrai) naudotis priskirtų žemės sklypo dalių ir faktiškai eilę metų jie naudojosi kitiems bendraturčiams bendrai naudotis priskirtomis žemės sklypo dalimis tam, kad pasiekti H. Š., K. Š., J. Š. (o vėliau ir J. Š.) naudotis priskirtas žemės sklypo dalis. Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka (civilė byla Nr. e2-354-855/20l6) pagal kurią H. Š. bei J. J. bendrai naudotis buvo priskirta 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalis, šioje dalyje esantis gyvenamasis namas priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise J. J. (2/3) ir H. Š. (1/3). Atitinkamai buvo nustatyta proporcija bendram J. J. ir H. Š. naudojimui priskirtoje 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalyje – J. J. 0,0267 ha ir H. Š. 0,0133 ha. Įgyvendinus atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją, neliko bendrosios dalinės nuosavybės į gyvenamąjį namą. 2022 m. kovo 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (Nr. TPV-l962) S. J. buvo įregistruota nuosavybės teisė į pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dabar visas gyvenamasis namas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Prašomoje nustatyti (pakeisti) žemės sklypo naudojimosi tvarkoje sprendžiamos 2 problemos: 1) užtikrinama galimybė bendraturčiams H. Š., J. Š., K. Š., J. Š. pakliūti prie jiems naudojimuisi priskirtų žemės sklypo dalių; 2) statiniai, asmeninės nuosavybės teise priklausantys S. J. lieka šiam bendraturčiui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, tuo pačiu užtikrinant H. Š. ir J. Š. bendro naudojimo taku galimybę pakliūti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šulinio. Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. turi turėti galimybę pakliūti prie jam asmeniškai priskirtinos naudotis dalies 2040 kv.m. (B1), dalis ploto paskirstoma tarp pravažiavimų K1 (39 kv.m.), K4 (24 kv.m), K6 (63 kv.m.) ir K8 (84 kv.m.), tokiu būdu kompensuojant ploto sumažėjimą ir atsiranda galimybė pasiekti sklypo dalį pažymėtą raide B1. K. Š. ir H. Š. priklausanti bendrai naudotis dalis plane pažymėta B2 (0,3406 ha) lieka be pakeitimų B2 (3406 kv.m.). Bendraturčių dalys sumažintos minimaliai užtikrinant jų dalyvavimą bendro naudojimo privažiavimuose (K1, K4, K6, K8) prie jiems asmeniškai ar keliems bendrai naudotis priskirtų dalių. Tokiu būdu minimaliais tvarkos koregavimais išsprendžiami probleminiai klausimai. Kaip pažymėta aukščiau, atsižvelgiant į tai, kad po naudojimosi tvarkos nustatymo pasikeitė tam tikros aplinkybės, atsirado naujos reikšmingos aplinkybės, bendraturčiai nori ūkininkauti jiems asmeniškai priskirtose žemės sklypo dalyse, auginti daržoves, taip pat į tai, kad būtina išspręsti klausimus dėl privažiavimų prie asmeniškai (arba kelių konkrečių asmenų bendrai) naudojamų žemės sklypo dalių, kilo poreikis naudojimosi tvarkos patikslinimui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas pasikeitusias faktines aplinkybes, kasacinio teismo suformuotą teismų praktika nagrinėjant bylas dėl bendrosios dalinės nuosavybės bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties 28 punkte nurodytus aspektus, teismui pateikė planą 2023 m. rugsėjo 28 d. parengtą VĮ Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą. Pažymėjo, kad nustatant naudojimosi tvarką 2016 metais bendraturčiams H. Š., K. Š., J. Š. priklausančios dalys nebuvo sumažintos (t. y. asmeniškai naudojamų dalių plotai atitiko idealiąsias jų dalis) tam, kad nustatyti bendrojo naudojimo privažiavimus prie jiems asmeniškai (ar keliems iš jų bendrai) naudotis priskirtų žemės sklypo dalių ir faktiškai jie eilę metų naudojosi kitiems bendraturčiams, t. y. S. J., J. S., K. D., V. D., D. Č., E. D. bendrai naudotis priskirtomis žemės sklypo dalimis tam, kad pasiekti priskirtas žemės sklypo dalis, kas pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą. J. Š., H. Š., K. Š. asmeniškai naudotis priskirtos dalys yra pačiame viduryje bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Tam kad H. Š., J. Š. ir K. Š., J. Š. turėtų savo dalį bendro naudojimo plotuose (pravažiavimuose) jų asmeniškai ar kelių bendrai naudojami plotai ir ribos pakoreguoti (sumažinti) buvo minimaliai, o ploto sumažinimas perkeltas į bendro naudojimo plotus (privažiavimus), kuriais jie gali pakliūti prie savo dalių. Gyvenamasis namas priklauso vienam savininkui – S. J., šalia namo turi būti paliktas žemės plotas, leidžiantis namo savininkui tenkinti buitinius poreikius (įrengti būtinas komunikacijas, kad name veiktų dušas ir tualetas). Nustatant naują naudojimosi tvarką toks plotas atsiranda J. Š. minimaliai sumažinant plotą B1 (naujame plane) kad jam padaryti privažiavimą prie jo dalies, o S. J. gauna plotą prie gyvenamojo namo, kur galės įsirengti komunikacijas, be to tame plote yra elektros stulpas su S. J. elektros skaitikliu, kas palengvins priėjimą prie prietaiso kuris dabar yra atsakovui J. Š. priskirtame plote bei leis išvengti galimų ginčų ir nesutarimų ateityje. S. J. pastoviai gyvena šitame name, turi namų ūkį – vištas, šunį, katę, tuo tarpu kai Š. šeima tik atvažiuoja (dažniausiai vasara), nuolat negyvena, gyvenamojo namo neturi. Pažymėjo, kad visi bendraturčiai, išskyrus J. Š., H. Š., K. Š., J. Š. ieškovų siūlomai naudojimosi tvarkai neprieštarauja, tai patvirtindami savo parašais žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, patikslino ieškinio dalyką, ieškovai prašo: 1) pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą; 2) priešieškinį atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
13. E. D. byloje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-2206), kuriuo nurodė, kad ieškovai prie prašymo dėl ieškinio dalyko patikslinimo pateikė 2023 m. rugsėjo 28 d. VĮ Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, iš kurio matyti, kad atsakovai E. D., L. Č., K. D., V. D., D. Č. sutiko su ieškovės siūloma naudojimosi bendru sklypu tvarka pasirašydami paminėtą planą. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo tarp ieškovų ir atsakovų E. D., L. Č., K. D., V. D., D. Č. neliko. Pažymėjo, kad ieškovų su pradiniu ieškiniu pateiktas naudojimosi tvarkos planas ir 2023 m. rugsėjo 28 d. VĮ Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas ženkliai skiriasi. 2023 m. rugsėjo 28 d. naudojimosi tvarkos planas parodo, kad proceso metu ieškovai ir atsakovė E. D. ir L. Č. pasiekė kompromisą ir sutarė dėl 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalyse, pažymėtose indeksais D1 ir D2 pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą, kurios buvo priskirtos bendrai naudotis J. J. (dabar S. J.), L. Č., E. D., D. Č., K. D., V. D., S. B. (dabar J. S.) pakeitimo. Tačiau liko ginčas tarp ieškovų ir atsakovų H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š., kurie nesutinka keisti 2016 m. gegužės 30 d. teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalyse, pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą priskirtuose šių atsakovų asmeniniam naudojimui. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią šių atsakovų asmeniniam naudojimui buvo priskirtas visas nuosavybės teisėmis valdomas plotas, o privažiavimo klausimas išspręstas nebuvo. Atsakovų H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š. asmeniniam naudojimui priskirtos bendro sklypo dalys yra bendro sklypo viduje, todėl patekimui prie jų asmeniniam naudojimui priskirtų sklypo dalių naudojasi ieškovams ir kitiems atsakovams skirtu plotu. Taigi paminėtiems atsakovams yra suteiktas neproporcingas pranašumas lyginant su kitais bendraturčiais. Atsakovė E. D. mano, kad ieškovai pagrįstai prašo mažinti atsakovų H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š. asmeniniam naudojimui priskirtus plotus, nekeičiant jų vietos žemės sklype, tam, kad nežymi jiems asmeniniam naudojimui skirtų plotų dalis būtų priskirta privažiavimui. Atsakovė E. D. nurodė, jog sutinka su ieškovų 2023 m. gruodžio 11 d. patikslintais ieškinio reikalavimais. Tačiau ieškinio patenkinimo atveju prašo atsižvelgti į tai, kad pagrindinis ginčas yra tarp ieškovų ir atsakovų H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š. dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš paminėtų atsakovų. Pažymėjo, kad atsakovė E. D., atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus, koregavo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą tiek, kiek tai lietė žemės sklypo dalių Dl ir D2 naudojimosi tvarką, nustatytą ankstesniu teismo sprendimu. Atsakovė pažymi, kad neturi materialinio ir procesinio teisinio suinteresuotumo dėl žemės sklypų „C1“, „B1“, „B2“ ir „B3“ nustatyto ploto ir ribų pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą pakeitimo, todėl pateiktame UAB „Krianta“ 2022 m. vasario 28 d. matininko E. G. parengtame Žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo plane jų ribos ir plotai nepakeisti. Privažiavimo prie šių sklypų nesprendžiamas, nes tai keistų teismo sprendimu nustatytą tvarką. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta atsakovė E. D. prašo ieškinį tenkinti. Jei teismas spręstų, kad nėra pagrindo keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos dėl žemės sklypų „Cl“, „Bl“, „B2“ ir „B3“ nustatyto ploto ir ribų pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą, atsakovė E. D. prašo tenkinti jos priešieškinio patikslintus reikalavimus pagal UAB „Krianta“ 2022 m. vasario 28 d. matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo planą: 1) pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), D1 ir D2 sklypų naudojimosi tvarką, nustatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, pagal 2022 m. vasario 28 d. UAB „Krianta“ matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas E. D. naudai.
14. Atsakovas J. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-3061), kuriuo nurodė, kad atsakovas J. Š. su patikslintu ieškiniu nesutinka. Ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nepatogi, atsakovams nepriimtina, nes prieštarauja jų teisėtiems interesams bei nepagrįstai riboja jų galimybes valdyti, naudotis ir disponuoti jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovai visiškai nepagrįstai prašo paskirti tik J. S., S. J., K. D., V. D., D. Č. bendram naudojimui 494 kv. m. žemės sklypo dalį (pravažiavimą) 2023 m. rugsėjo 28 d. plane, parengtame Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus (toliau – patikslinto ieškinio planas), pažymėtą K7 ir taškais 148- 137- 147- 138- 139- 155- 89- 75- 144- 145- 146- 148. Pažymi, kad pagal 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką šiuo privažiavimu naudojosi visi jo bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovai J. Š., K. Š., H. Š., J. Š., šiuo privažiavimu ginčo šalys naudojosi ir iki minėto teismo sprendimo priėmimo. Be to, šiam keliui yra nustatytas servitutas, kuriuo turi teisę naudotis ir kaimyninių sklypų savininkai bei juo yra užtikrinamas priėjimas ir privažiavimas prie visų bendraturčių naudojimui priskirtos žemės dalių. Taip pat pamini, kad šalia šio kelio yra nutiestas, akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Telia Lietuva priklausiantis, komunikacijos kabelis, kuriuo naudojasi visi kaimo gyventojai. Ieškovai nenurodo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kodėl atsakovai J. Š., K. Š., H. Š., J. Š. ir toliau negalėtų naudotis šiuo pravažiavimu. Dėl aukščiau nurodytų argumentų visiškai neracionalu paskirti S. J., E. D., L. Č., J. Š., K. Š., H. Š., J. Š. - bendram naudojimui 276 kv.m. ploto žemės sklypo dalį (pravažiavimą), plane pažymėtą K1 ir taškais 69-169-120-168-166-167-69. Taip nepagrįstai yra skaidomas sklypas ir mažinama jo vertė, be to, šis kelias realiai (išskyrus planą) neegzistuoja, jis pažymėtas krūmynais apaugusioje, pelkėtoje teritorijoje, kuri yra nepravažiuojama. Patikslinto ieškinio plane neatsispindi kartografija, žemės naudmenos, tačiau iš A. M. parengto žemės sklypo plano akivaizdžiai matyti, kad siūlomo kelio vietoje yra krūmynai ir pelkėta vietovė. Atsakovai neturi nei lėšų, nei galimybių šiam keliui įrengti. Nėra aišku kiek tokio kelio įrengimas kainuotų, už kieno lėšas kelias turėtų būti įrengiamas ir apskritai ar kelio įrengimas šioje vietoje atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje yra pateiktas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštas, kuriame nurodoma, kad į sodybą jau yra įrengtas privažiavimas ir jokie kiti privažiavimai į atskiras sklypo dalis šiuo atveju negali būti įrengti. Tai reiškia, jog ieškovų S. J. ir J. S. patikslintu ieškiniu siūlomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje, taip pat ir ankstesniuose planuose atsakovui H. Š. siūlomas privažiavimas prie žemės sklypo iš šiaurės vakarų pusės projektuojama bendrojo naudojimo sklypo dalimi yra neteisėtas ir fiziškai negalimas, nes iš tos pusės prie žemės sklypo nėra jokio privažiavimo, t. y. jokio viešo ar servitutinio kelio. Todėl vien dėl to ieškovų S. J. ir J. S. 2022 m. rugpjūčio 31 d. patikslintu ieškiniu siūloma naudojimosi žemė sklypu tvarka negali būti tvirtinama. Siūlomas naujas privažiavimas atsakovams būtų nepriimtinas ir tuo, kad ženkliai (beveik dvigubai) pailgėtų atstumas nuo pagrindinio kelio Mickūnai - Gaidunai iki jų naudojamo sklypo dalies, šiuo metu naudojamo kelio ilgis yra 0,610 km, siūlomo kelio ilgis - 1,14 km. Nesutinka su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ir todėl, kad pagal pateiktą patikslintą ieškinį iš jo siekiama paimti jam priskirtą naudotis 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 pagal matininko A. M. parengtą žemės sklypo planą, pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 81-102-101-100-99-98-97-96-95-94-93-92-91-112-113-114-83-82-81. Siūloma H. Š. (dabar priklauso - J. Š.) paskirto naudotis sklypo dalį, su patikslintu ieškiniu pateiktame plane apibrėžtą ribų posūkio taškais 172-171-104-105-172 perduoti naudotis S. J.. Pažymi, kad ginčas dėl šios sklypo dalies buvo nagrinėjamas Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-354 855/2016 ir teismas savo sprendime konstatavo, jog Š., sklype besilankantys, jame auginantys daržoves, medžius, krūmus, tvarkantys aplinką ir atitinkamai besinaudojantys jiems priklausančiais pastatais. Taigi, ieškovai siekia atsakovo šeimos išpuoselėtą žemės sklypo dalį, kurią jis savo lėšomis yra apsitvėręs tvora, pagerinęs dirvožemį, įsirengęs laistymo sistemą, pasisodinęs vaiskrūmius ir vaismedžius, kur sezono metu augina daržoves, pasiimti sau. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, neteisingas ir grubiai pažeidžiantis atsakovo teisėtus interesus. Nesutinka ir su ieškovų siūlymu sumažinti 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu H. Š. (dabar priklauso - J. Š.) ir J. J. paskirtą bendrai naudotis 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalį, matininko A. M. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „C“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 76-83-114-113-112-91-90-89-88-87-86-85-84-76. Patikslinto ieškinio plane sumažinta dalis pažymėta ribų posūkio taškais 114-159-175-161-160-162-114. Toks sprendinys neužtikrina H. Š. ir K. Š. patekimo į jiems paskirtą naudotis sklypo dalį, patikslinto ieškinio plane pažymėtą indeksu „B2“ (A. M. parengtame plane pažymėtą indeksu „B-2“), taip pat neužtikrina atsakovui pakankamo pravažiavimo į jam priklausančią naudotis sklypo dalį, A. M. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „C“ (patikslinto ieškinio plane pažymėtą indeksu „B1“). Atsakovo sklypo dalyje yra 3 ūkiniai pastatai, sodas, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros, o atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra seni, remontui būtinas privažiavimas, kuriuo galėtų patekti statybinė technika, atvežti statybines medžiagas ir pan. Tad teismui patvirtinus naujai parengtą naudojimo tvarką, viso to nebūtų galima padaryti, o atsakovo teisės naudotis pastatais ir žemės sklypo dalimi būtų neproporcingai ribojamos. Taip pat atsakovas patirtų papildomų išlaidų, nes reikėtų pertverti tvorą, persodinti medžius ir krūmus, gėlynus ir t.t. Siekiant įgyvendinti 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus pakeitimus, ieškovams būtina pateikti tinkamus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo sprendinius ir projektus, kurie atitiktų racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus ir neprieštarautų visų bendraturčių interesams. Patikslintas ieškinys minėtų kriterijų akivaizdžiai neatitinka, todėl teismas turėtų atsisakyti jį tenkinti. Prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
15. Atsakovės J. Š. ir K. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-3191), kuriuo nurodė, kad atsakovės J. Š. ir K. Š., susipažinusios su ieškovų ieškiniu, pareiškia, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti remiantis toliau nurodytais motyvais. Ieškovai rengdami 2023 m. planą niekaip jo nederino su atsakovėmis. Ieškovai ieškinyje klaidingai nurodo, kad patikslintoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje užtikrinama bendraturčiams H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š. patekimas prie jiems naudojimuisi priskirtų žemės sklypo dalių. Iš pateikto 2023 m. plano akivaizdžiai matosi, kad K. Š. ir H. Š. nėra numatytas patekimas prie jiems priskirtų naudojamų žemės sklypo dalių. Tokiu būdu pažeidžiami jų kaip bendraturčių teisės ir interesai. Privažiavimams išskaičiuojamas žemės sklypo plotas, tačiau patekimas prie jų naudojamų žemės sklypų neužtikrinamas. Ieškovai kaip argumentą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo nurodė tai, kad įgyvendinus atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją, neliko dalinės nuosavybės į gyvenamąjį namą, pagal paveldėjimo teisę S. J. buvo įregistruota nuosavybės teisė į pastatą - gyvenamąjį namą. Pabrėžtina, kad šiuo klausimu jau pasisakė Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, kuris nusprendė palikti žemės sklypą bendro naudojimo aplink gyvenamąjį namą. Todėl antrą kartą tas pats klausimas negali būti keliamas. Ieškovai šiai dienai neturi teisės ginčyti faktiškai Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytos naudojimosi Sklypu ir Pastatais tvarkos, nes neatsirado jokių naujų priežasčių ir faktinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos nagrinėjant ir nustatant naudojimosi tvarką Sklypu ir Pastatais pagal M. planą. Ieškovai nurodo, kad atsirado naujos reikšmingos aplinkybės, kad bendraturčiai nori ūkininkauti jiems asmeniškai priskirtose žemės sklypo dalyse. Pabrėžtina, kad bendraturčių norų pasikeitimas tai nėra faktinė aplinkybė, kuri galėtų nulemti naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimą. Ieškovai niekaip nepagrindžia, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal M. planą kažkokiu būdu apribotų ar trukdytų jiems ūkininkauti. Po nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypu konfliktų ar ginčų dėl Sklypo ar Pastatų naudojimo nebuvo kilusių. Iš 2023 m. plano matyti, kad jame nėra kartografinių duomenų (skirtingai nei M. plane), be kurių neįmanoma spręsti apie žemės sklypų padalijimo logiškumą ir faktiškai numatyti žemės sklypų dalis numatytas bendrams naudojimui, t. y. privažiavimams. Sklype, kurio naudojimosi tvarką siekiama pakeisti yra skirtingų žemės naudmenų, kaip užliejama pieva, miškas, pelkė ir pan. Nesant kartografinių duomenų 2023 plane neįmanoma nuspręsti, ar siūlomą teritoriją galima naudoti privažiavimas faktiškai dėl gamtinių apribojimų. 2023 m. plane nėra parodyti visi nekilnojami objektai esantys Sklype, pvz. gręžiniai. Taip pat iš byloje pateiktų dokumentų taip ir liko neišspręstas klausimas dėl gręžinio identifikacinis Nr. 72117 savininko nustatymo. Todėl neaišku kokiems dar asmenimis turėtų būti užtikrintas patekimas žemės sklype prie minėto gręžinio. Pabrėžė, kad Sklypas patenka į valstybinį Vilnios hidrografinį draustinį ir E. B. svarbos ekologinio tinklo Natura 2000, buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Minijos upės slėnis ties Mickūnais“. Atsižvelgiant į tai, šiai teritorijai yra taikomi tam tikri apribojimai ir draudimai. Tai patvirtina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gauti raštai. Jie buvo 2022 m. rugsėjo 15 d. pridėti prie teismo bylos. Taip pat teikia papildomą raštą gautą 2023 m. lapkričio 9 d. (pridedama prie atsiliepimo). Iš pateiktų raštų galima spręsti, kad dėl taikomų apribojimų jokie kiti privažiavimai į atskiras sklypo dalis negali būti įrengti, kadangi toks privažiavimas jau yra įrengtas (Registrų centro duomenis 0,1072 ha kelio servitutas (toliau – ir Servitutinis kelias). Dėl nustatytų apribojimų ir draudimų sklype negali būti įrenginėjamos bendro naudojimosi teritorijos skirtos pravažiavimui bet kur, kadangi tai galimai gali pakenkti draustinio steigimo tikslams ir sukelti reikšmingo neigiamo poveikio Natura 2000 teritorijoms, kaip ir nurodyta pateiktuose raštuose. Iš to darytina išvada, kad 2023 m. planą būtina derinti su Valstybines saugomu teritorijų tarnyba ir Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Ieškovai to nepadarė, nors atsakovai, visuose atsiliepimuose ir teismo posėdžiuose apie tai minėjo. 2023 m. plane nustatant bendro naudojimosi teritorijas privažiavimams ir tokiu būdu keičiant Sklypo faktinę žemės ūkio naudojimo paskirtį (teritorijos bus naudojamos transporto priemonėms važinėti) galimai gali būti neteisėta ir pažeidžianti įstatymus ir pažeisti tračiojo asmens t. y. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos interesus. Žemės sklype yra numatytas vienintelis kelias - Servitutinis kelias, kuriuo turėtų teisę naudotis visi Sklypo bendraturčiai, kadangi šiai dienai jokių kitų kelių žemės sklype nėra. Ieškovai 2023 m. plane nepriskiria atsakovėms naudojimosi teisės Servitutiniu keliu, tuo tarpu siūlo vietoj jo naudotis kita teritorija K1, K6, K8, kuri niekada nebuvo naudojama kaip kelias, joje nėra jokio pravažiavimo, faktiškai nurodyta teritorija yra apaugusi medžiais, vietomis pelkėta. Tai pagrindžia atsakovų 2022 m. liepos 19 d. pateiktos nuotraukos ir kiti įrodymai. Ši teritorija negali būti naudojama vietoje pagrindinio Servitutinio kelio, kadangi šių teritorijų paskirtis žemės ūkio. Tam, kad šitos teritorijos prilygtų keliui turėtų būti keičiama žemės sklypo paskirtis (įvykdant reikalavimus nurodytus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašte, kuris yra pateiktas teismui), priešingu atveju šios teritorijos negali būti prilygintos keliui. Numatytas bendro naudojimo žemės sklypų plotas, skirtas privažiavimas yra visiškai nelogiškas ir neracionalus. Nesuprantama, kokiu tikslu J. Š. priskiriama teritorija Kl ir K6, kai ji gali tiesiogiai patekti į savo naudojimui priskirtų teritoriją iš valstybinio miško žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) servitutinio kelio 0,0792 ha. Atsižvelgiant į tai J. Š. su tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka kategoriškai nesutinka. Taip pat visiškai nesuprantama kokiu tikslu K. Š. numatytas žemės sklypų plotas, skirtas privažiavimas Kl, K6, K8, kuris jungiasi su K4 teritorija, kuri priskiriama naudotis S. J., H. Š. ir J. Š.. Ieškovai 2023 m. plane prie savo numatomų naudoti sklypo dalių nurodė net po kelis privažiavimus, tuo tarpu atsakovams į kai kuriuos sklypus nenumatė nei vieno patekimo. Toks naudojimosi tvarkos pakeitimas prieštarauja logiškumo, racionalumo, objektyvumo, proporcingumo ir protingumo principams. Taip pat pabrėžė, kad iš pateikto ieškinio ir 2023 plano bendro naudojimo teritorijoms išskiriamoms žemės privažiavimas iš žemės sklypo bendraturčių valdomo ploto skaičiavimo metodika neatitinka proporcionalumo kriterijaus. Pamini ir tai, kad pagal 2023 m. planą Sklype pažymėta D2 raide nurodyta teritorija apibrėžta taškais 190-191-192-193-194-195-196-197, tačiau nei plane nei ieškinyje neaišku, kas ja naudosis, koks šios teritorijos plotas, paskirtis ir pan. Iš pateikto ieškovų 2023 m. plano matyti, kad ieškovai siekia tik savo interesų ir norų nepasydami kitų bendraturčių teisių ir interesų. Jei teismas nustatys, kad K. Š. trūksta žemės bendro naudojimo keliui, ji neprieštarauja sumokėti kompensaciją ieškovams už bendro naudojimosi žemės sklypu dalį, siekiant ekonomiškesnio, greitesnio ir patogesnio ginčo šioje byloje išsprendimo. J. Š. atžvilgiu iškeltas patikslintas ieškinys ir priešieškinis yra visiškai nepagrįsti, nes jai nustatyta naudojimosi tvarka niekaip nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir interesų. Kadangi jai patekimas į jos naudojimosi sklypą (M. plane pažymėta raide B1) yra užtikrintas iš valstybinio miško žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/1000:1036) servitutinio kelio 0,0792 ha pagal M. planą. Atsižvelgiant į tai ginčo tarp ieškovų ir atsakovės nėra. Analogiškai ir K. Š. patekimas į B1 sklypą užtikrinamas nepažeidžiant kitų bendraturčių interesų ir teisių. Priešingai nei ieškovai, kurie 2023 m. plane nepagrįstai savo poreikiams tenkinti bendro naudojimosi teritorijai skirtai privažiavimas panaudoja dalį B1 sklypo teritorijos priskirtos naudoti Kristinai ir J. Š.. Susipažinus su E. D. 2024 m. sausio 9 d. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį visiškai yra nesuprantama jos pozicija. Viena vertus ji palaiko savo pateiktą priešieškinį, kuris visiškai prieštarauja ieškovų patikslintam ieškiniui, kita vertus ji palaiko ir ieškovų pateiktą patikslintą ieškinį. Nurodytoje situacijoje neaišku ko siekia E. D. ir atrodo yra spekuliuojama teismo procesu, neturint aiškios pozicijos byloje. Jeigu E. D. prašo atmesti savo teiktą priešieškinį, tai ji negali prašyti vėliau atsižvelgti į jį esant nepalankiam ieškinio nagrinėjimo sprendimui. Atkreipia dėmesį, kad dėl ieškovų bendros pozicijos neturėjimo, nuomonės nuolatinio keitimo, teikiant procesinius dokumentus visiškai tam nepasiruošus, dėl ko teismas negalėjo pereiti į teismo bylos nagrinėjimą iš esmės, nagrinėjimas nepagrįstai užsitęsė daugiau nei du metus, ir tik atsakovų dėka atskleistų objektyvių faktų, kurių dalį ieškovai pripažino neįvertinę ir ištaisė, dėl to ieškovai įtakojo susidariusias nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kurių galima buvo išvengti tinkamai pasiruošus teisminių dokumentų perengimui, tuo labiau, kad ieškovus byloje atstovauja profesionalūs advokatai. Prašo pilnai atmesti ieškovų ieškinį bei atmesti E. D. priešieškinį, kaip visiškai nepagrįstus, kuriuose nėra įvykdyta Vilniaus teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis.
16. Atsakovai K. D., V. D., L. Č. ir D. Č. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-3691), kuriuo nurodė, kad yra Žemės sklypo bendrasavininkai. Žemės sklypo bendras plotas - 19,1143 ha. K. D. priklauso 31/1870 dalių, t. y. 0,317 ha, V. D. priklauso 867/187000 dalių, t. y. 0,0887 ha, L. Č. priklauso 137/1870 dalių žemės sklypo, t. y. 1,4 ha, D. Č. priklauso 23300/187000 dalių, t. y. 2,38 ha, S. J. priklauso 7797/17000 dalių t. y. 8,767 ha, J. S. priklauso 2333/187000 dalių t. y. 0,238 ha. Nurodo, kad kartu su ieškovais jiems priklauso 13,19 ha iš 19,1143 ha, t. y. praktiškai 70 proc. žemės sklypo. J. S. ir S. J. parengė ir suderino planą, kuris visiems ( K. D., V. D., E. D., L. Č., D. Č., J. S., S. J.) tinka ir leidžia visiems naudotis sau priskirtomis dalimis. Dėl H. Š. (2865968/178718705 dalių, t. y. 0,306 ha), K. Š. (5200/187000 dalių, t. y. 0,531 ha), J. Š. (7533/187000 dalių, t. y. 0,769 ha) ir J. Š. (2250/191143 dalių, t. y. 0,225 ha), o bendrai - 1,831 ha (kas sudaro 9,59 proc. sklypo) veiksmų likusieji savininkai negali sutvarkyti ir priskirti žemę savo naudojimui, laisvai naudotis savo turtu. H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š., važiuodami į jiems priskirtas asmeniškai naudotis žemės sklypo dalis naudojosi ir naudojasi jų žeme, nenori sumažinti savo dalių, kad priskirti žemę bendram pravažiavimui. J. S. ir S. J. suderino planą ir plotus, pravažiavimus, pasirašė taikos sutartį ir tikėjosi, kad byla jau pasibaigs. Bet H. Š. prieš pat posėdį atnešė raštą apie kažkokį kelią, apie kurį niekas nežinojo. Po to kai kelias buvo išbrauktas iš vietinės reikšmės kelių kaip neteisėtai įrašytas, H. Š., J. Š., J. Š. ir K. Š. kreipėsi į teismą dėl pripažinimo jiems nuosavybės į dalį S. J. gręžinio (bendrai į 9,59 proc.), nors jie turi savo gręžinį, kurį įsirengė be sutikimų. Šis jų ieškinys buvo teismo atmestas. Nustatant naudojimosi tvarką 2016 metais bendrasavininkams H. Š., K. Š., J. Š. priklausančios dalys nebuvo sumažintos (t. y. asmeniškai naudojamu dalių plotai atitiko idealiąsias jų dalis) tam, kad nustatyti bendrojo naudojimo privažiavimus prie jiems asmeniškai (ar keliems iš jų bendrai) naudotis priskirtų žemės sklypo dalių ir faktiškai jie eilę metų naudojosi kitiems bendrasavininkams, t. y. S. J., J. S., K. D., V. D., D. Č., L. Č., E. D. bendrai naudotis priskirtomis žemės sklypo dalimis tam, kad pasiekti H. Š., J. Š., J. Š., K. Š. priskirtas žemės sklypo dalis, kas pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą. Tik dėl H. Š., J. Š., J. Š. ir K. Š., kurie siekia ir toliau naudotis turtu. Jie pasirašė planą, kas patvirtina kad jie sutinka su tokia naudojimosi tvarka. Šiuo metu suderino planą su J. S. ir S. J. ir sutinka su tuo, kad būtų nustatyta tokia naudojimosi tvarka, ji jiems tinka ir atsižvelgia į jų teisėtus interesus. Tokia tvarka ne tik leidžia jiems visiems nustatyti žemės sklypo dalis naudojimui, naudotis savo turtu, bet ir nustato bendro naudojimo pravažiavimus prie dalių, taip pat nustato tokią tvarką kai bendrasavininkai H. Š., J. Š., J. Š. ir K. Š. nesinaudos jų nuosavybe be jų sutikimo, o važiuos prie savo dalių bendro naudojimo pravažiavimais. Nurodo, kad sutinka su ieškiniu ir prašo J. S. ir S. J. ieškinį tenkinti ir pakeisti 191143 kv. m. ploto Žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
17. Atsakovas H. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-4812), kuriuo prašė: atmesti ieškovų J. S. ir S. J. ieškinį kaip visiškai nepagrįstą; tuo atveju, jei teismas laikys priešieškinį pagrįstu, prašo patvirtinti naudojimosi žemės sklypu planą pagal atsakovės E. D. priešieškinį; priteisti iš ieškovų ir atsakovės E. D. lygiomis dalimis atsakovo H. Š. naudai pastarojo turėtas bylinėjimosi ir būtinas proceso išlaidas. Nurodė, kad teismas turėtų atmesti ieškinį ir dėl to, kad ieškovai šiai dienai neturi teisės ginčyti faktiškai ką tik Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytos naudojimosi Sklypu ir Pastatais tvarkos, kuri jam yra tinkama, nes neatsirado jokių objektyvių priežasčių, kurių pagrindu teismas galėtų patvirtinti naują naudojimosi tvarką. Šiuo atveju ieškovų siūloma neva naujos naudojimosi tvarkos pakeitimo priežastys yra siejamos tik su jų tariamo privatumo pažeidimu ir anksčiau teismo nustatytos tvarkos neatitikimu racionaliam Sklypo ir Pastatų naudojimuisi. Ieškovai visiškai nenurodo ir neįrodinėja įvykusių juridinių faktų, dėl kurių esamas projektas neatitinka realiai šiuo metu susiklosčiusios situacijos. Atsakovai Š. į savo Sklypo dalį, A. M. plane pažymėtą indeksais A ir B2, nuo 2017 m. investavo daug lėšų ir aptvėrė didžiąją dalį A teritorijos, įrengė laistymo sistemą savo naudojimosi Sklypo dalyse. A. M. plano A teritorijos dalyje (2023 m. plano C3), kurią siekia S. J. ir J. S. priskirti jiems naudotis, yra aptverta tvora, teritorijoje buvo pasodinti ir auga vaiskrūmiai, vaismedžiai, įrengti gėlynai, daržas, įrengta laistymo sistema, nuolat prižiūrima, investuota daug lėšų, atvežtos durpės ir t. t., ir šios aplinkybės buvo jau įrodytos bei patvirtintos teisme 2016 m.. Tad kyla klausimas, kas atlygins atsakovų investuotas lėšas. Todėl atsakovas H. Š. kategoriškai nesutinka su jiems priskirtų naudotis Sklypo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimu. Pakeitus žemės sklypų A. M. plane pažymėtų C raide ir A raidėmis teismo nustatytą naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, neišvengiamai būtų apsunkintas ir pasidarytų neįmanomas atsakovo J. Š. naudojimasis kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta plane 7I1/b) ir lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėta 2I1/m). Pažymi, kad pagal galiojantį ir teismo patvirtintą A. M. naudojimosi žemės sklypu planą, teritorija pažymėta indeksu C, visiškai nepagrįstai panaikinama, vietoj jos paliekamas tik susiaurintas kelias K4, per kuria būtų neįmanomas žemės ūkio technikos įvažiavimas. Teritorija C daugeliu metų buvo ir iki šiol nevaržomai naudojama visų bendrasavininkių kaip plotas skirtas privažiavimams, patekimas prie naudojamų kitomis sklypo dalimis, nuosavais pastatais, prie esančio inžinerinių komunikacijų, spec. transportu aptarnavimui. Dėl to nebuvo kilę jokių su to susijusių konfliktų tarp atsakovų Š. ir ieškovų. Tokiu būdu būtų pažeistos atsakovų J. Š. ir H. Š. nuosavybės teisės ir interesai bei apribota jo disponavimo teisė valdyti nevaržomai žemės sklypą ir pastatus. Pabrėžia ir tai, kad ieškovė J. S. klaidina teismą teigdama, jog A. M. plane C raide pažymėtu žemės sklypu naudojasi ir jį tvarko tik ji. Iš tiesų, faktiškai šią žemės sklypo dalį tvarko trys bendrasavininkiai J. Š., H. Š. ir S. J.. A. M. parengtame plane teritorija pažymėta indeksu A (ieškovės B1) patenka į užstatytą teritoriją ir yra vertingesnė, tuo tarpu ieškovai ją pasiima naudoti sau. Be to, A. M. parengto plano teritorija pažymėta indeksu A (ieškovės B1), negali būti mažinama ir dėl to, kad joje yra 3 ūkiniai pastatai, sodas, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros, o atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra seni, remontui būtinas privažiavimas, kuriuo galėtų patekti statybinė technika, atvežti statybines medžiagas ir pan. Tad teismui patvirtinus ieškovės naujai parengtą naudojimo tvarką, viso to nebūtų galima padaryto, o atsakovo J. Š. teisės pastatais ir žemės sklypo dalimi būtų neproporcingai ribojamos. Taip pat J. Š. patirtų papildomų išlaidų, nes reikėtų pertverti tvorą, persodinti medžius ir krūmus, gėlynus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. ir J. S. pilnai sutiko su anksčiau priimtu 2021 m. birželio 10 d. teismo sprendimu ir apeliaciniu skundu jo neskundė, nagrinėjant bylą iš naujo ieškovai neturi teisės, priešingai nei E. D., reikšti šioje byloje ieškinį ir jį tikslinti. Ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos planas nebuvo derintas nei su viena institucija, nors A. M. planas buvo derintas su nacionaline žemės tarnyba. Ieškovų pateiktame plane išreikšti vien tik ieškovų asmeniniai norai ir interesai, perbraižytų sklypo dalių dydis nėra iki galo žinomi: pvz., ar projekte nurodyti bendro naudojimo keliai atitinka bent minimalius standartus, plotas nepakankamas, ar iš viso tokį projektą galima tvirtinti. Juk be specialistų pagalbos aiškiai matosi, kad ieškovų pateiktame naudojimosi plane keliai aiškiai yra nevienodo pločio, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovų patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo sklypui galioja Saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatyti draudimai ir apribojimai hidrografiniams draustiniams, pagal kuriuos draudžiama vykdyti pakrančių želdinių ir aplinkos pertvarkymo darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už hidrografinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 72 straipsnio 1 dalis). Todėl nesant 2023 m. plano suderinimo su atsakinga už saugomas teritorijas institucija toks planas negali būti teikiamas ir tuo labiau teismo virtinamas. Pažymi, kad ieškovai savo 2023 plane įpiešė kelio ir pastato servitutą, tačiau pačiame plane nėra jokių privalomų duomenų apie tokio servituto suformavimą – nei jo plotas, nei koordinatės, o pačiame patikslintame ieškinyje visiškai neprašo tokio servituto patvirtinti, kas reiškia, jog įbrėžimas 2023 plane yra niekinis ir todėl jo negali būti. Ieškovai neva suprojektavo bendro naudojimo žemę kaip privažiavimą (2023 m. plane pažymėtas K1, K5, K8), tačiau kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, jokio kelio ar net takelio šioje vietoje nėra, o įrengti kelią (pravažiavimą) remiantis Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. spalio rašto nuostatomis su niekuo nederintas tik naudojimosi tvarką žemės sklypu numatantis 2023 m. planas negali keisti žemės sklypui nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo, nustatytų servitutų, privalomų laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų - apribojimų ir reikalavimų, įteisintų patvirtintame žemės sklypo plane pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles. Taigi, atsakovai 2023 m. plane negalės nurodytu keliu privažiuoti prie savo naudojamų dalių, kas užprogramuos ateityje dar vieną ginčą tarp bendrasavininkių, kuris tęsiasi beveik dešimtmetį. Todėl tokia neracionali ir neteisinga ieškovų naudojimosi tvarka negali būti patvirtina. Jei ieškovai mano, kad kuriam iš atsakovų trūksta žemės bendram naudojimui (keliui), atsakovas gali sumokėti vienkartinę kompensaciją už atitinkamą plotą. O jei ieškovai mano, kad J. Š. trūksta žemės bendro naudojimo keliui, teismas galėtų leisti J. Š. išpirkti šią dalį iš ieškovų, siekiant ekonomiškesnio, greitesnio ir patogesnio ginčo šioje byloje išsprendimo. Visiškai neaišku kokiomis proporcijomis ir ar dalimis ieškovai skaičiuoja bendro naudojimo žemę. Kaip matyti iš 2023 m. plano, bendro naudojimo žemės plotas pažymėtas indeksais K1, K4, K5, K6 tarp bendrasavininkių dalinamas yra lygiomis dalimis, tačiau plotas pažymėtas indeksais K3 ir K7 paskaičiuotas proporcijomis. Įstatymas nustato proporcingą bendro daikto valdymą, kas reiškia, kad ir nustatant bendro naudojimo žemės dalis pažymėtas indeksais K1, K4, K5, K6 turėjo skaičiuoti proporcingai bendrasavininkių turimai daliai ir atsakovui H. Š. pvz. bendro naudojimo žemės dalyje pažymėtoje indeksu K4, turėjo priskirti tik 2 kv. m, o ieškovui S. J. – 61 kv. m, J. Š. – 2 kv. m. Taip pat turėjo priskirti K4 ir K. Š., kadangi ji naudojasi sklypo dalimi 2023 m. plane pažymėtoje B2, priešingu atveju K. Š. taip pat negalės patekti į savo naudojamą žemės sklypo dalį. Be to, kaip atsakovai H. Š. ir K. Š. pateks į savo žemės plotą 2023 m. plane pažymėtą B2, jei nuo bendro naudojimo žemės K4 iki B2 yra J. Š. naudojama dalis B1. Akivaizdu, jog negalės ir tokiu būdu bus neišpildyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodytos sąlygos dėl bendro naudojimo kelių. Ieškovų teikiamas planas negali būti tvirtinamas ir dėl to, kad 2023 m. plane indeksu C5 pažymėtoje dalyje randasi vandens gręžinys, kurio identifikavimo Nr. 72117, gręžinio žiočių koordinatės x6066919 y599304, į kurį iki šiol nėra registruotos nuosavybės teisės, nepaisant to, kad kitoje civilinėje byloje atsakovui H. Š. ir nebuvo pripažintos nuosavybės tiesės, todėl nesant aiškaus, Nekilnojamojo turto registre registruoto turto savininko, teismas negali tvirtinti naudojimosi plano, nes būtų pažeistos kitų gręžinio bendrasavininkių teisės, kurie negalėtų prieiti prie savo vandens gręžinio. Ieškovai atsakovams siūlo naudojimui priskirti ne jau esamą kelią S, o tik teritoriją skirtą keliui, tačiau joje oficialiai įrengti kelio atsakovas H. Š. negali, nes reiktų pakeisti žemės paskirtį ir pateikti kelio projektą. Tačiau ieškovai nesiūlo atsakovui kompensuoti kelio projekto parengimo ir kelio įrengimo išlaidų. Todėl teismas negali tvirtinti plano, pagal kurį atsakovas H. Š., norėdamas privažiuoti prie savo sklypo dalies (2023 m. plane B2), patirs didelių finansinių išlaidų, kas tokiu būdu pažeis šio atsakovo teises. Todėl tokia atsakovo H. Š. teises pažeidžianti naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti patvirtina. Ieškovų pateiktame 2023 m. plane matyti sąmoningai buvo nuslėptos kartografinės detalės, kad nesimatytų, jog suprojektuoti keliai K1, K6 eina per pievą ir pelkyną, nors A. M. plane akivaizdžiai matyti kur yra pelkė, pieva, ties kur prasideda miškas ir pan. Suprojektuoti keliai K1, K6 yra ydingi ir jų nebus galima praktiškai naudoti patvirtina ir anksčiau 2022 m. liepos 19 d. į bylą atsakovo H. Š. pateiktas brėžinys, iš kurio aiškiai matosi, kad siūlomas patekimas bendro naudojimo keliais K1, K6 prie sklypu padvigubėja du kartus negu važiuojant per jau įrengtą kelią S. Todėl teisingiausias sprendimas turėjo būti bendro naudojimo kelią projektuoti per kelią S, tačiau kadangi tai nebuvo padaryta patikslintas ieškinys kaip neracionalus ir neteisingas neturėtų būti virtinamas, o ieškinys turėtų būti atmetamas. Ieškovas A. J., prie savo namo ir jam priklausančio sklypo gali patekti ir bendro naudojimo žeme esančia servitutinio kelio S1 vietoje, tiek neegzistuojančiu pravažiavimu suprojektuota bendro naudojimo žemės vietoje, plane pažymėtoje K1, K6 ir K8. Kas reiškia, kad žemė naudojama neracionaliai ir vien tik ieškovo interesais, kadangi ieškovui ir atsakovui H. Š. prieiti prie savo žemės sklypo dalių – B3 ir B2 yra geriausia būtent tik bendro naudojimo žeme esančia servitutinio kelio S1 vietoje ir bendro naudojimo žeme pažymėta K8. Sklypo bendrasavininkiams, naudojantiems sklypo dalimi 2023 m. plane pažymėtoje A1 ir D1, gali patekti iš kitos Sklypo pusės. Todėl ieškovų priskirtas atsakovo H. Š. plotas K1 (38 kv. m) ir K6 (64 kv. m) galėtų būti skirtas jo asmeniniams naudojimui, o nereikalingiems pravažiavimams. Dėl atsakovės E. D. atsiliepimo į ieškinį nurodė, kad atsakovė E. D. atsiliepimu į ieškinį iš esmės atsisakė savo priešieškinio reikalavimo, todėl mano, kad priešieškinis ir jame nurodyti reikalavimai negali būti toliau nagrinėjami. Kaip matyti iš atsakovės E. D. priešieškinio – vieninteliame procesiniame dokumente, kuriame tik ir galima reikšti alternatyvius reikalavimus, jokių alternatyvių reikalavimų nereiškia. Priešingai - savo atsiliepimu į ieškinį atsakovė pripažįstą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Kas reiškia, kad ji pripažįsta ieškinį. Kadangi atsakovė negali tuo metu ir pripažinti ieškinį, ir tuo kelti bei palaikyti priešingą reikalavimą, todėl akivaizdu, jog atsakovė E. D. atsisakė savo priešieškinio, o ne iškėlė alternatyvų reikalavimą. Dėl šios priežasties priešieškinis byloje neturėtų būti nenagrinėtinas.
18. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, jog dėl nustatytų apribojimų ir draudimų Sklype negali būti įrenginėjamos bendro naudojimosi teritorijos skirtos pravažiavimui nesuderinus su saugomų teritorijų direkcija, kadangi tai galimai gali pakenkti draustinio steigimo tikslams ir sukelti reikšmingo neigiamo poveikio Natura 2000 teritorijoms. Byloje toks suderinimas nėra pateiktas.
21. Pažymėjo, kad šalys ne vienerius metus laikė, kad atsakovai Š. turi teisę patekti į jiems priskirtas naudotis žemės sklypo dalis per servitutinį kelią (ieškinio plane pažymėta – S1) ir visi žemės sklypo bendraturčiai faktiškai naudojosi būtent servitutiniu keliu tam, kad pasiekti jiems priskirtas naudotis dalis. Nurodė, jog ieškovai byloje nėra pateikę teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl atsakovams J. Š., K. Š., H. Š., J. Š. ieškinio planu nepriskiriama dalis naudotis faktiškai esančiu pravažiavimu S1, atsižvelgiant į tai, kad šis kelias ir toliau būtų naudojamas kitų ieškinio plane numatytų bendraturčių ir kaimyninių žemės sklypų savininkų. Pažymėjo ir tai, kad esant galimybei įrengti naujus pravažiavimus Sklype, atsakovai Š. turėtų investuoti į naujo kelio įrengimą.
22. Spręsdamas dėl patikslino ieškinio, konstatavo, jog negali būti patvirtinta naudojimosi tvarka, kurioje nenumatyti privažiavimai prie atskirų sklypo dalių, skiriamų bendrasavininkiams asmeniniam naudojimui, kadangi tokia tvarka pažeistų savininko teisę turėti numatytą galimybę patekti į jam priskirtą naudotis plotą. Nagrinėjamu atveju ieškinio planu nenumatytas ir neužtikrintas atsakovams K. Š. ir H. Š. patekimas į jiems paskirtą naudotis sklypo dalį, patikslinto ieškinio plane pažymėtą indeksu B2. Ieškovės nurodomas paaiškinimas, kad ieškinio plane nepažymėjo kaip K. Š. per J. Š. sklypą pateks į savo sklypo dalį B2, kadangi jie yra vienos šeimos nariai, nesuteikia pagrindo nenumatyti jokio patekimo atsakovei į jai paskirtą naudotis sklypo dalį vien tuo pagrindu, kad B1 dalis pagal ieškinio planą priskirtina J. Š., kuris yra K. Š. brolis, t. y. B1 dalies priskyrimas atsakovės broliui negali būti vertinamas kaip visais atvejais užtikrinantis atsakovei patekimą prie dalies B2, kadangi toks situacijos vertinimas teisiškai nepagrįstas. Tokiu būdu pažeidžiami šių atsakovų kaip bendraturčių teisės ir interesai. Teismas nurodė, jog priešieškinio planu nenumatytas privažiavimas prie atsakovams H. Š., J. Š. ir K. Š. priskirtų naudotis žemės sklypo dalių. Padarė išvadą, kad priešieškinio plano sprendiniai neatitinka visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros.
23. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, jog procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, atmetus reikalavimus, priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovų J. S., S. J. ir atsakovės E. D.. Pažymėjo, kad ieškovai S. J., J. S. bei atsakovė E. D. teismo posėdžio metu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovų ir atsakovės E. D. nurodė, kad kiekviena šalis pasiliks prie savo bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, minėtų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirstė. Nurodė, jog atsakovo H. Š. ir atsakovo J. Š. argumentai / gynyba buvo susiję iš esmės tik su ieškovų reikalavimais, todėl bylinėjimosi išlaidas, patirtas atsakovų H. ir J. Š., nurodė atlyginti ieškovams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
24. Ieškovai J. S. ir S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra servitutinis kelias, skirtas dviem sklypams, kurie yra vidinėje ginčo sklypo dalyje. Visi bendraturčiai, išskyrus Š. naudojasi savo turtu, nes servitutinis kelias eina per visiems kitiems (išskyrus Š.) bendrai naudoti priskirtą žemę. Pažymi, jog viena iš ginčo šioje byloje priežasčių yra ta, kad Š. šeima siekia naudotis svetimu turtu nesutikdami mažinti savo naudojimuisi priskirtų dalių tam, kad suformuoti privažiavimus. Nurodė, jog prašoma teismo nustatyti naudojimo tvarka tik minimaliai pakeičia 2016 m. patvirtintą naudojimosi tvarką, kuri nustatyta Š.. Pažymėjo, jog atmetant pateiktą planą vien tuo pagrindu, jog nėra pažymėta kaip K. Š. per savo brolio sklypo dalį pateks į savo dalį, kad tai pažeidžiami šių atsakovų kaip bendraturčių teisės ir interesai, teismas visiškai neatsižvelgė į Š. poziciją šioje byloje, nei į tai, jog visi bendraturčiai pritarė ieškovų planui, išskyrus Š..
Žemesnės instancijos teismas
26. Nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi paskirstymo klausimą ir nurodė, jog atsakovo H. Š. atstovas ir atsakovas J. Š. pasisakydavo ne tik dėl ieškinio reikalavimų, bet ir dėl priešieškinio reikalavimų, dėl to visų atstovavimo išlaidų priteisimas tik ieškovams pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką.
Šalies argumentai
27. Atsakovė E. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Nurodė, jog teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį nurodydamas, kad plane neišspręstas privažiavimo prie Š. asmeninio naudojimo žemės sklypų, t. y. nėra bendra naudojimui priskirtų plotų, skirtų privažiavimui Š.. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl pakeitimo teismo nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pažymėjo, kad nustatyta naudojimosi tvarka gali būti keičiama tik sklypo dalyse, priskirtose bendram naudojimui. Privažiavimas Š. šeimai asmeniniam naudojimui skirtų žemės sklypų išspręstas analogiškai kaip ir 2016 m.
Atsiliepimas
29. Atsakovas H. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų ir atsakovės E. D. apeliacinius skundus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovai, reikšdami ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimo, neįrodė, jog po ankstesnio teismo sprendimo būtų atsiradusios kokios nors objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų keisti teismo sprendimu nustatytą ir kelerius metus šalių naudojamą tvarką, t. y. kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, esamas projektas neatitinka realiai šiuo metu susiklosčiusios situacijos, todėl teismas visiškai pagrįstai atmetė patikslintą ieškinį. Ieškovai neįrodė, jokių naujų naudojimosi tvarkos pakeitimo priežasčių, siejamų su jų tariamo privatumo pažeidimu ir anksčiau teismo nustatytos tvarkos neatitikimu racionaliam Sklypo ir Pastatų naudojimuisi. Ieškovas S. J. naudojasi nevaržomai savo gyvenamuoju namu ir žeme aplink namą. Jis gali nevaržomai prieiti, patekti į namą ir jį tvarkyti iš visų pusių. Pakeitus žemės sklypų A. M. plane pažymėtų C raide ir A raidėmis teismo nustatytą naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, neišvengiamai būtų apsunkintas ir pasidarytų neįmanomas atsakovo J. Š. naudojimasis kiemo rūsiu ir lauko virtuve. Pagal galiojantį ir teismo patvirtintą A. M. naudojimosi žemės sklypu planą, teritorija pažymėta indeksu C, visiškai nepagrįstai panaikinama, vietoj jos paliekamas tik susiaurintas kelias K4, per kuria būtų neįmanomas žemės ūkio technikos įvažiavimas. Teritorija C daugeliu metų buvo ir iki šiol nevaržomai naudojamą visų bendrasavininkiu kaip plotas skirtas privažiavimams, patekimas prie naudojamu kitomis sklypo dalimis, nuosavais pastatais, prie esančio inžinerinių komunikacijų, spec. transportu aptarnavimui. Dėl to nebuvo kilę jokių su to susijusių konfliktų tarp atsakovų Š. ir ieškovų. Teismas visiškai pagrįstai, konstatavo, jog ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos planas nebuvo derintas nei su viena institucija, ieškovų pateiktame plane išreikšti vien tik ieškovų asmeniniai norai ir interesai, o perbraižytų sklypo dalių dydis nėra iki galo žinomas: pvz., ar projekte nurodyti bendro naudojimo keliai atitinka bent minimalius standartus, ar plotas jiems pakankamas, ar iš viso tokį projektą galima tvirtinti. Juk be specialistų pagalbos buvo aiškiai matyti, kad ieškovų pateiktame naudojimosi plane keliai aiškiai yra nevienodo pločio, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovų patikslintas ieškinys buvo atmestas visiškai pagrįstai. Ieškovams į bylą nepateikus patikslinto naudojimosi tvarkos plano suderinimo su atsakinga už saugomas teritorijas institucija, teismas pagrįstai atsisakė jį tvirtinti. Ieškovai savo patikslintame naudojimosi tvarkos plane įpiešė kelio ir pastato servitutą, tačiau pačiame plane nenurodė jokių privalomų duomenų apie tokio servituto suformavimą – nei jo ploto, nei koordinačių, o pačiame patikslintame ieškinyje visiškai neprašo tokio servituto patvirtinti, kas reiškia, jog servitutinio kelio įbrėžimas naudojimosi tvarkos plane yra niekinis ir todėl jo negali būti, o pats planas negali būti tvirtinamas. Teismas visiškai pagrįstai kaip ieškovų naudojimosi tvarkos plano trūkumą nurodė, tai, jog neaišku kokiomis proporcijomis ir ar dalimis ieškovai skaičiuoja bendro naudojimo žemę. Kaip matyti iš 2023 m. plano, bendro naudojimo žemės plotas pažymėtas indeksais K1, K4, K5, K6 tarp bendrasavininkių dalinamas yra lygiomis dalimis, tačiau plotas pažymėtas indeksais K3 ir K7 paskaičiuotas proporcijomis. Dėl atsakovės E. D. apeliacinio skundo nurodė, jog atsakovė išsprendė tik savo patekimą per bendro naudojimo žemę į savo naudojamą žemės sklypo dalį. Tačiau nenumatė kitų atsakovų patekimo per bendro naudojimo žemę, t. y. dėl H. Š., K. Š., J. Š. ir J. Š.. Todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės E. D. priešieškinį.
30. Ieškovai S. J. ir J. S. atsiliepimu į atsakovės E. D. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog patvirtinus atsakovės siūlomą žemės naudojimosi tvarkos planą ir nesumažinus kitiems bendraturčiams priskirtų naudotis plotų tam, kad suformuoti bendro naudojimo plotą, skirtą privažiavimui toje vietoje, kur yra servitutinis kelias, būtų pažeista bendraturčių interesų pusiausvyrą, nes kiti bendraturčiai naudosis ieškovams naudotis priskirti plotu nesant jų sutikimo.
31. Atsakovai K. D., V. D., L. Č., D. Č. atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodė, jog sutinka su ieškovų apeliaciniu skundu ir jų planu, jis suderintas su jais. Š. nesinaudos jų nuosavybe be sutikimo, o važiuos prie savo dalių bendro naudojimo pravažiavimais. Nurodė, jog pagal atsakovės E. D. priešieškinį nėra numatyti bendro naudojimo privažiavimai, o tai gali sukelti ginčus tarpo bendrasavininkų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
35. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas patikslintas ieškinys ir priešieškinis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nustatytos Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu, pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
36. Žemės sklypas, kurio naudojimo tvarką norima pakeisti, priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise: atsakovui J. Š. – 2250/191143 dalys, atsakovui H. Š. – 2865968/178718705 dalys, ieškovei J. S. – 2333/187000 dalys, ieškovui S. J. – 7797/17000 dalys, atsakovei J. Š. – 7533/187000 dalys, atsakovui K. D. – 31/1870 dalys, atsakovei E. D. – 400/1870 dalys, atsakovui V. D. – 867/187000 dalys, atsakovei L. Č. – 137/1870 dalys, atsakovei K. Š. – 5200/187000 dalys, atsakovei D. Č. – 23300/187000 dalys.
37. Žemės sklype, kurio naudojimosi tvarką norima pakeisti, yra pastatai: 1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 1A1/m), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui S. J.. Ieškovo S. J. vardu taip pat yra įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 3I1/m), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 4I1/m) bei pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 5I1/m); 2) pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 2I1/m), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui J. Š.. Atsakovui taip pat nuosavybės teise priklauso kiemo pastatas – ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 6I1/ž) bei pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 7I1/b); 3) kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane k), kurio 1/6 dalis nuosavybės teise priklauso J. Š., 1/6 dalis – H. Š., o 2/3 dalys – S. J..
38. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354- 855/2016 nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą paskiriant H. Š. asmeniškai naudotis 0,2184 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 81-102-101-100-99-98-97-96-95-94-93-92-91-112-113-114-83-82-81; paskiriant H. Š. ir K. Š. bendrai naudotis 0,3406 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B-2“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 81-31-32-33-97-98-99-100-101-102-81; paskiriant H. Š., K. Š. ir J. Š. bendrai naudotis 1,2607 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B-1“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 4-79-2-3-4; paskiriant H. Š. ir J. J. bendrai naudotis 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 76-83-114-113-112-91-90-89-88-87-86-85-84-76; paskiriant J. J., L. Č., E. D., D. Č., K. D., V. D., S. B. bendrai naudotis 5,9197 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D-1“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-81-80-79-4, bei 11,3349 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D-2“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 1-2-79-78-77-76-84-85-86-87-88-89-90-91-92-93-94-95-96-97-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-64-65-66-67-68-69-70-71-72-73-74-75-1. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 18 d.
39. Vilniaus regiono apylinkės teismas, pirmą kartą nagrinėdamas civilinę bylą (bylos Nr.e2-192-892/2021) pagal šalių pareikštus reikalavimus, ieškinį ir priešieškinį atmetė.
40. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą (bylos Nr. e2A-2488-275/2021) pagal atsakovės E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog byloje nėra pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas, kuris atitiktų visų bendraturčių teisėtus interesus, tačiau padarė išvadą, jog toks planas gali būti pateiktas byloje. Nurodė, jog proceso dalyviams turi būti pasiūlyta pateikti naudojimosi žemės sklypu planą, kuriame būtų numatytas bendram naudojimui, t. y. privažiavimams priskiriamas žemės sklypo plotas, o jiems tenkanti ploto dalis priskaičiuojama bendrasavininkiams, kurie naudosis šiais privažiavimais. Teismas taip pat sprendė, jog negali būti patvirtinta naudojimosi tvarka, kurioje nenumatyti privažiavimai prie atskirų sklypų, skiriamų bendrasavininkiams asmeniniam naudojimui, nes tokia tvarka pažeistų savininko teisę turėti numatytą galimybę patekti į jam priskirtą naudotis plotą. Teismas nurodė, jog teikiant siūlymą nustatyti atskiriems bendrasavininkiams naudojimui sklypus, į kuriuos patekti galima tik per kitiems bendrasavininkiams priskiriamus sklypus, bendro naudojimo plotų, kuriais bus patenkama į atskirus sklypus, nustatymas, yra būtinas, užtikrinant bendraturčių teises naudotis jiems paskiriamais plotais.
41. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi pasiūlė proceso dalyviams pateikti naudojimosi žemės sklypu planą, kuriame būtų numatytas bendram naudojimui, t. y. privažiavimams priskiriamas žemės sklypo plotas, o jiems tenkanti ploto dalis priskaičiuojama bendrasavininkiams, kurie naudosis šiais privažiavimais.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
43. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įgijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
44. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).
45. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
46. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).
47. Papildomai paminėtina, kad naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo, naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Teismas nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Kai teisė nustatyti naudojimosi daiktu tvarką kaip vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų jau įgyvendinta, savininko teisės nebus pažeistos, atsisakius keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką, jei naujai siūloma tvarka neracionali ir įtvirtinanti neprotingą, neefektyvų daikto naudojimą.
48. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo formuojama nuosekli praktika suponuoja išvadą, kad nustatyta nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka gali būti keičiama ir vien faktas, jog žemės sklypas naudojamas pagal tam tikrą naudojimosi tvarką ilgą laiką, savaime nėra pakankamas atmesti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Ilgalaikis nusistovėjusios ar sutartos naudojimosi tvarkos buvimas yra tik viena iš aplinkybių, kuri turi būti įvertinta bendrame visų reikšmingų argumentų kontekste, atsižvelgiant į pirmiau aptartus įstatyme įtvirtintus bei teismų praktikoje plėtojamus kriterijus. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog tam, kad būtų pakeista jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, tokio pakeitimo prašanti šalis turi įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ši tvarka nebeatitinka realios situacijos ir bendraturčių interesų pusiausvyros principų, o sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, būtina nustatyti, kokie esminiai naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasikeitimai įvyko po to, kai buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.
Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų
49. Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su priimto teismo sprendimo argumentais, kuriais teismas atmetė jų patikslinto ieškinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde ieškovai laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendraturčių interesų, t. y. priimdamas sprendimą, nepaisė to, kad ieškovų naudojimasis jiems priklausančiomis turto dalimis tapo apsunkintas dėl atsakovams Š. priskirtų žemės sklypo dalių. Argumentuoja, kad atsakovai Š. nesiėmė jokių veiksmų, siekdami pateikti planus ar sprendimus, kurie galėtų būti pagrindu racionaliam sklypo naudojimo reguliavimui, taip pažeisdami bendraturčių bendradarbiavimo principą. Šio neveikimo rezultatas – ieškovams ribojama galimybė pasiekti savo gyvenamąją vietą ir tinkamai naudotis nuosavybe. Apeliaciniame skunde nurodė, jog 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir, kuria prašoma pakeisti, nenustatyti bendro naudojimo privažiavimai prie atsakovams Š. priklausančių sklypų dalių. Dėl to atsakovai Š. savo dalis galėjo pasiekti tik naudodamiesi ieškovams ir kitiems atsakovams priskirtomis teritorijomis, kas sukėlė konfliktus. Apeliaciniame skunde akcentavo, jog ieškovui S. J. buvo apsunkintas naudojimasis jam priklausančiu turtu – gyvenamuoju namu, nes prieigą prie jo užtikrina teritorijos, kurios priskirtos atsakovams Š.. Taip pat apeliaciniame skunde ieškovai pažymėjo, jog atsiliepime į atsakovės E. D. priešieškinį atsakovai Š. laikėsi kitokios pozicijos nei atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl privažiavimų nebuvimo.
50. Atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai nevienodai skaičiuoja bendro naudojimo žemės ploto dalis tarp bendrasavininkių: dalis plotų (K1, K4, K5, K6) padalijama lygiomis dalimis, kita dalis plotų (K3, K7) – proporcijomis. Toks nenuoseklumas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažeidžia lygiateisiškumo principą, todėl bendro naudojimo žemės dalys turėtų būti paskirstytos pagal vienodą tvarką. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog planuojant ūkinę veiklą sklype, būtina kreiptis į Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistus, kad įvertintų, ar veikla nekenks draustinio tikslams ir Natura 2000 teritorijoms. Dėl apribojimų sklype negalima įrengti pravažiavimui skirtų teritorijų be suderinimo su saugomų teritorijų direkcija, nes tai gali pakenkti draustinio tikslams ir Natura 2000 teritorijoms. Toks suderinimas byloje nepateiktas. Teismas pažymėjo ir tai, jog esant galimybei įrengti naujus pravažiavimus sklype, atsakovai Š. turėtų investuoti į naujo kelio įrengimą, kelias prailgėtų. Teismas, vertindamas ieškovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą, nurodė, jog jame nenumatytas ir neužtikrintas atsakovams K. Š. ir H. Š. patekimas į jiems paskirtą naudotis sklypo dalį, patikslinto ieškinio plane pažymėtą indeksu B2.
51. Bylos duomenims nustatyta, jog ieškovai J. S. ir S. J. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą. Su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko atsakovai Š..
52. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog ieškovai nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, kurie būtų susiję su jų tariamu privatumo pažeidimu ar ankstesnės teismo nustatytos tvarkos neatitikimu racionaliam sklypo ir pastatų naudojimui, neįrodė, kad esama tvarka trukdo efektyviam ir racionaliam turto naudojimui. Ieškovai taip pat nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, kokie atsakovų Š. veiksmai galėjo apsunkinti ieškovų naudojimąsi jiems priskirta žemės sklypo dalimi. Vienintelis nurodytas faktas yra tai, kad Š. , kaip ir kiti bendraturčiai, naudojasi Servitutiniu keliu, kurio naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2016 m. gegužės 30 d. teismo sprendimu.
53. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendraturčių interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateiktas patikslintas naudojimosi tvarkos planas išbalansuoja jau nusistovėjusią tvarka, jo patvirtinimas pažeistų kelių bendrasavininkių teises ir iškreiptų interesų pusiausvyrą. Kaip matyti iš bylos eigos, ieškovai (tiek ir atsakovė E. D.) keičia projektus, nesilaikydami savo pirminių pozicijų, neįvertindami iki galo to, koks naudojimosi žemės sklypu tvarkos pageidautų. Nesutiktina, jog ieškovų patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų tik minimalus koregavimas, kuriais išsprendžiami probleminiai klausimai. Iš ieškovų siūlomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos matyti, jog B3 siūloma priskirti naudoti visiems 4 bendrasavininkiams tai yra Š., kurių interesai ir norai, susiję su žemės sklypo naudojimosi tvarka ignoruojami, nenumatoma kaip kiekvienas iš bendrasavininkų Š. privažiuos prie jiems priskirto žemės sklypo ploto. Pažymėtina, jog byloje esantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštas, kuriame nurodoma, kad į sodybą jau yra įrengtas privažiavimas ir jokie kiti privažiavimai į atskiras sklypo dalis šiuo atveju negali būti įrengti. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog patekimui prie atsakovams Š. asmeniniam naudojimui priskirtų sklypo dalių atsakovai Š. naudojasi Servitutiniu keliu. Ieškovų ir kitų atsakovų vertinimu tokiu būdu atsakovai Š. naudojasi ieškovams ir kitiems atsakovams skirtu plotu. Tačiau ši aplinkybė buvo vertinama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatant naudojimosi tvarką Žemės sklypu, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog atsakovai Š. naudojasi Servitutiniu keliu nereiškia, jog atsakovams Š. yra suteikiamas neproporcingas pranašumas lyginant su kitais bendraturčiais.
54. Vertinant ieškovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką dėl jos atitikties racionalumo ir patogumo kriterijams, taip pat analizuojant, kokią įtaką siūloma tvarka turės nusistovėjusiai šalių praktikai naudojantis žemės sklypu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį ir teismo patvirtintą A. M. naudojimosi žemės sklypu planą teritorija, pažymėta indeksu C, yra visiškai panaikinama, o vietoj jos lieka tik susiaurintas kelias K4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teritorija C ilgus metus buvo naudojama visų bendraturčių bendrai, kaip plotas skirtas privažiavimams, prieigai prie kitų sklypo dalių, nuosavų pastatų bei inžinerinių komunikacijų. Taip pat šis plotas, kaip matyti iš byloje esančių proceso dalyvių paaiškinimų, buvo naudojamas specialiojo transporto aptarnavimui. Tokiu naudojimu visi savininkai sutiko, dėl to tarp atsakovų Š. bei ieškovų iki šiol nebuvo kilę jokių konfliktų, kurie būtų patvirtinti objektyviais duomenimis. Sutiktina su atsakovų Š. procesiniuose dokumentuose išsakyta pozicija, jog A. M. parengtame plane teritorija, pažymėta indeksu A (ieškovės B1), yra užstatyta ir turi didesnę vertę nei neužstatyta žemė, tačiau ieškovai siekia ją naudoti savo reikmėms. Be to, ši teritorija negali būti mažinama, nes joje yra trys ūkiniai pastatai bei sodas, kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra seni, jų remontui reikalingas patogus privažiavimas, leidžiantis pvz. transportuoti statybines medžiagas ir naudoti statybinę techniką. Patvirtinus ieškovų pasiūlytą naują naudojimo tvarką, šių sąlygų nebūtų galima užtikrinti, o atsakovo J. Š. teisės naudotis pastatais bei žemės sklypo dalimi būtų neproporcingai apribotos. Dėl to J. Š. susidurtų su papildomomis finansinėmis išlaidomis, nes reikėtų perkelti esamą tvorą, persodinti medžius, krūmus, gėlynus ir atlikti kitus darbus, siekiant prisitaikyti prie naujos situacijos. Taigi, toks tvarkos keitimas ne tik pažeistų J. Š. teises, bet ir apsunkintų pastatų bei žemės sklypo dalies praktinį naudojimą. A. M. parengtame plane teritorijoje pažymėtoje indeksu C (bendro naudojimo dalyje) yra ir bendras inžinerinės komunikacijos (vandens gręžinys), apie ką ieškovai visiškai nepasisako apeliaciniame skunde, t. y. kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl priėjimo prie šios inžinerinės komunikacijos. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ir išsamiai pasisakė dėl visų bendraturčių interesų, atsižvelgdamas į jų teisėtų lūkesčių, turto naudojimo ir disponavimo teisės bei kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieno bendraturčio situaciją, teises bei pareigas, užtikrino jų teisinių interesų apsaugą ir, vadovaudamasis teisės normomis, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.
55. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškovų pateiktas planas neatitinka teisinių ir techninių reikalavimų. Plane akivaizdžiai nevienodas bendro naudojimo kelių plotis, nėra tiksliai apskaičiuoti sklypo dalių dydžiai, o planas nebuvo suderintas su kompetentingomis institucijomis. Be to, plane numatyta žemės naudojimo tvarka nesuderinama su galiojančiais reikalavimais, sklypo pagrindine paskirtimi ir specialiosiomis sąlygomis. Ieškovai nepateikė įrodymų apie plano suderinimą su atsakingomis institucijomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslintą ieškinį.
56. Teisėjų kolegija pažymi, jog naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas (nagrinėjamu atveju – jos pakeitimas) reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo) procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tačiau toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai: (i) šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam bendraturčių; - paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; (ii) kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; (iii) kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; (iv) kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Siekiant užtikrinti visų bendraturčių teisių ir pareigų pusiausvyra bei išvengti situacijų, kurios keltų nesutarimus, kiekvienam savas ir skirtingas interpretacijas ar ateities ginčus teisme, svarbu, kad idealioji daikto dalis kuo labiau atitiktų realiąją naudojamą dalį, o dalių neatitikimus išspręsti kitokiu būdu, atlyginant.
57. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tik įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Naudojimosi daiktu tvarkos pagrindas – planas, schema, kuriuose turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Teismo patvirtinta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis.
58. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovai nusprendė pakeisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką nesant tam jokio pagrindo, neįvykus jokiam juridiniam faktui. Minima aplinkybė, jog atsakovai Š. naudojasi Servitutiniu keliu buvo konstatuota Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu, nustatant naudojimosi tvarką Žemės sklypu ir tokia tvarka bendrasavininkams buvo priimtina daugiau nei ketverius metus iki kol ieškovai inicijavo šį teismo procesą. Taigi, atsakovų Š. naudojimasis Servitutiniu keliu nelaikomas nauja aplinkybe ar įvykusiu juridiniu faktu, sudarančiu pagrindą svarstyti dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir pagrindžiančiu nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos tvarkos pakeitimas įmanomas tik išimtinais atvejais, nes civilinių santykių stabilumo užtikrinimas reikalauja, jog teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka būtų nuolatinė ir keičiama tik egzistuojant reikšmingoms priežastims, kurios atsiranda po naudojimosi tvarką patvirtinusio teismo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, būtų įvykę kokie esminiai pasikeitimai. Esant minėtoms aplinkybėms, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvykę jokių juridinių faktų, kurie galėtų pagrįsti nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos keitimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neįrodyta objektyvi būtinybė pakeisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką.
59. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į bendrąsias dalinės nuosavybės teisės normas, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis), kiekvienas jų proporcingai savo daliai turi teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektu (CK 4.76 straipsnis) ir kt., kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti bendrąją dalinę nuosavybę, tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių į bendrąją dalinę nuosavybę. CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016; kt.).
60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai patikslintu ieškiniu ir pateikta naudojimosi Žemės sklypu tvarka nesuformulavo aiškios tvarkos, kaip skaičiuojama bendro naudojimo žemė. Iš 2023 metų plano matyti, kad bendrasavininkų dalijamas plotas, pažymėtas indeksais K1, K4, K5 ir K6, yra paskirstytas lygiomis dalimis, tačiau plotas, pažymėtas indeksais K3 ir K7, paskaičiuotas pagal proporcijas. Kadangi įstatymas nustato proporcingą bendro daikto valdymą, reiškia, kad ir nustatant bendro naudojimo žemės dalis pažymėtas indeksais K1, K4, K5, K6 turėjo skaičiuoti proporcingai bendrasavininkių turimai daliai, o taip pat priskirti K4 ir atsakovui K. Š., kadangi ji naudojasi sklypo dalimi 2023 m. plane pažymėtoje B2, priešingu atveju K. Š. taip pat negalės patekti į savo naudojamą žemės sklypo dalį. Ieškovų pasiūlyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka neužkerta kelio ginčams tarp šalių ateityje.
61. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, o ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.
Dėl priešieškinio reikalavimų
62. Apeliaciniu skundu atsakovė E. D. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, jog atsakovės E. D. pateiktas naudojimosi planas neišsprendžia privažiavimų prie sklypų atsakovams Š. klausimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas galėjo tenkinti priešieškinį iš dalies dėl asmeniniam naudojimui ir bendram naudojimui privažiavimams sklypo dalyje pažymėta indeksu D1 pagal ankstesnį teismo sprendimą priskyrimo ieškovams ir E. D. nei L. Č., S. J. ir J. S.. Teisėjų kolegija su atsakovės E. D. apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės priešieškiniu prašoma pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. vasario 28 d. UAB „Krianta“ matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Koregavo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą tiek, kiek tai lietė žemės sklypo dalių Dl ir D2 naudojimosi tvarką, nustatytą ankstesniu teismo sprendimu. Taigi, atsakovė E. D. pirmosios instancijos teismui nepateikė naudojimo Žemės sklypu plano, kuriame būtų numatytas bendram naudojimui, t. y. privažiavimui priskiriamas Žemės sklypo plotas, o jiems tenkanti ploto dalis priskaičiuojama bendrasavininkams, kurie naudosis privažiavimais.
64. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi išaiškinta teisė teikti patikslintus naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo planus. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė E. D. teikė patikslintą naudojimosi žemės sklypu planą. Pateiktame UAB „Krianta“ 2022 m. vasario 28 d. matininko E. G. parengtame Žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo plane žemės sklypų „C1“, „B1“, „B2“ ir „B3“ ribos ir plotai nepakeisti, privažiavimas prie šių sklypų nebuvo sprendžiamas. Atsakovė E. D. nurodė, jog neturėjo materialinio suinteresuotumo spręsti dėl žemės sklypų „C1“, „B1“, „B2“ ir „B3“ nustatyto ploto ir ribų pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą pakeitimo.
65. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.
66. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atkreipė dėmesį, atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus, jog atsakovės E. D. priešieškinio planu nenumatytas privažiavimas prie atsakovams H. Š., J. Š. ir K. Š. priskirtų naudotis žemės sklypo dalių. Pažymėtina, jog bendraturčiai turi teisę į bendro turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į visų bendraturčių interesus ir teises. Sprendimai, kurie priimami tik vieno bendraturčio naudai, pažeidžia šį principą ir gali sukelti teisines pasekmes. Visų bendraturčių interesai turi būti subalansuoti, nes priimant sprendimus dėl bendro turto, negalima nepaisyti kitų bendraturčių teisėtų lūkesčių ir interesų. Netinkamas sprendimas, kuris tenkina tik vieno bendraturčio interesus, gali būti laikomas neteisingu ir pažeidžiančiu teisinę pusiausvyrą. Tiek sprendžiant dėl bendro turto administravimo, tiek dėl jo naudojimo, bendraturčiai turi siekti, kad sprendimai atneštų naudą visiems, o ne tik vienai šaliai. Taigi, naudojimosi tvarka negali būti patvirtinta, jei joje nėra aiškiai numatytų privažiavimų prie kiekvieno iš atskirų sklypų, kurie yra skirti bendraturčiams asmeniniam naudojimui. Šis reikalavimas grindžiamas būtinybe užtikrinti, kad kiekvienas bendraturtis turėtų realią galimybę naudotis jam paskirtu turtu pagal paskirtį ir nepatirtų ribojimų dėl neprieinamumo, taip apsaugant jo teises į nuosavybės dalį. Apibendrinus esminė sąlyga, užtikrinant tinkamą bendro turto valdymą ir naudojimą, yra suderinto naudojimosi tvarkos plano nustatymas, kuris užtikrintų visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Nesant aiškiai apibrėžtos naudojimosi tvarkos, kyla didelė rizika teisinių ginčų bei praktinių sunkumų, susijusių su turto naudojimu.
67. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovų, tiek atsakovės E. D. į bylą pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią faktinę bylos situaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų ir atsakovės E. D. pateikti planai yra su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs susiklosčiusią situaciją bei konfliktiškus bendraturčių santykius konstatuoja, kad apeliantų prašoma nustatyti pakeista naudojimosi žemės sklypu tvarka gali užprogramuoti naujus bendraturčių ginčus, o tai nepasitarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
Dėl bylos procesinės baigties
68. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymą / pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, nepažeisdamas proceso teisės normų nustatė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, o apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu bei pagrįstumu, todėl apeliaciniai skundai atmestini, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
70. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai nesutinka su tuo, jog atsakovo H. ir J. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteistos atlyginti iš ieškovų. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą atsakovai H. ir J. Š. pasisakydavo ne tik dėl ieškinio reikalavimų, bet ir dėl priešieškini. Mano, jog atsakovo H. ir J. Š. bylinėjimosi išlaidų priteisimas atlyginti ieškovams pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką.
71. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas atsakovų H. ir J. Š. bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš ieškovų nurodė, jog atsakovų H. ir J. Š. argumentai / gynyba buvo susiję iš esmės tik su ieškovų reikalavimais.
72. Apeliacinės instancijos teismas remiantis byloje esančiais duomenimis nustatė, jog atsakovas H. Š. teikdamas atsiliepimą į atsakovės E. D. patikslintą ieškinį nurodė, jog neprieštarauja prašomai patvirtini naudojimosi tvarkai tik atkreipė dėmesį, jog nėra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties 28 punkte nurodytas klausimas dėl privažiavimo S2. Atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį, be kita ko, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, jei laikys priešieškinį pagrįstu. Atsakovas J. Š. neteikė atsiliepimo į atsakovės E. D. priešieškinį.
73. Atsižvelgiant į nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atsakovų H. ir J. Š. bylinėjimosi išlaidas priteisti atlyginti tik ieškovams pagrįstai sprendė, kad atsakovai ne tik nesuteikė pakankamų argumentų ir atsakymų į atsakovės E. D. reikalavimus, bet ir sutiko su atsakovės E. D. pozicija, teikdami savo procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovų H. ir J. Š. gynybos pozicija buvo orientuota į ieškovų reikalavimų atmetimą ir nebuvo iš esmės susijusi su savarankiškais atsakovės E. D. interesais. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
75. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
76. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovų ir atsakovės E. D. apeliaciniai skundai atmesti, jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
77. Atsakovas H. Š. patyrė 1 500,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pateikė sąskaitą faktūrą minėtai sumai ir atsakovo H. Š. įsipareigojimą sumokėti už teisines paslaugas. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal ieškovų ir atsakovės E. D. apeliacinius skundus, atsakovas H. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus, atsakovo H. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš ieškovų J. S. ir S. J. ir atsakovės E. D. lygiomis dalimis, t. y. 750, 20 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui H. Š. iš ieškovų J. S. ir S. J., iš atsakovės E. D. 1 500,40 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ir keturiasdešimt euro centų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, iš kiekvieno po 500,13 Eur (penkis šimtus eurų ir trylika euro centų).