Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų H. Š. ir J. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. S. ir S. J. ieškinį atsakovams H. Š., J. Š., J. Š., K. Š., K. D., E. D., V. D., L. Č., D. Č. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atsakovės E. D. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. 2021 m. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6. 2022 m. kovo 7 d. (DOK-14459 2022-03-07) priimtas teismo proceso eigoje atsakovės E. D. patikslintas priešieškinys, kuriuo prašoma pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2022-02-28 UAB „Krianta“ matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, taip pat ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismo proceso eigoje buvo gautas ieškovų J. S. ir S. J. naujas dar kartą patikslintas ieškinys (DOK- 45489 2022-07-19; DOK-55227 2022-09-02) pagal 2022-07-11 VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris ieškovų prašymu šioje proceso eigoje nespręstas (pagrindas- teismo posėdis 2022-07-19, nes šalys derina taiką; teismo posėdis 2022-09-16, nes gautas papildomas dokumentas (DOK- 58274 2022-09-16) kuriuo patvirtinama, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020-06-05 sprendimą T3—170 ginčo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kerta IVv kategorijos vietinės reikšmės kelias (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu iki bus išspręstas klausimas dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020-06-05 sprendimo T3—170 klausimas dėl aukščiau nurodyto kelio teisėtumo pačios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, ieškovų prašymais, neprieštaraujant kitiems proceso dalyviams, buvo atidedami teismo posėdžiai 2022-11-11, 2023-01-05, skiriant teismo posėdį 2023-04-04).

9. 2023-03-29 (DOK-20838) gautas ieškovų J. S. ir S. J. prašymas. Nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2023-02-02 Sprendimu pašalino kelią VL2023 iš Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo, kadangi jis neatitinka pagrindiniam kriterijui. 2023-02-08 J. Š., K. Š., J. Š., H. Š. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu, siekdami kad teismas pripažintų jiems bendrosios nuosavybės teisę į S. J. priklausantį ir jo vardu įregistruotą gręžinį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-84-341/2023 kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2957-723/2023 dėl bendrosios nuosavybės teisės į vandens gręžinius pripažinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

16. Apelianto nuomone, teismas negalėjo sustabdyti bylos, kadangi vandens gręžinių priklausomybė neturi įtakos naudojimosi tvarkos nustatymui dėl to, kad vandens gręžiniai šiai dienai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ginčas dėl nesuformuotų ir neįregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra ir negali būti šios bylos ginčo objektu ir sietis su civiline byla Nr. e2-84-341/2023. Pažymi, kad byloje nė viename pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane nėra ginčo gręžiniai net pavaizduoti, taigi teismas negalėjo spręsti ar iš tiesų dėl šių gręžinių gali pasikeisti naudojimosi tvarka.

17. Atkreipia dėmesį, kad byla jau tęsiasi nuo 2019 metų, ieškovams beveik kiekvieną teismo posėdį tikslinant savo reikalavimus ir teikiant naują naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą identišką tam, dėl kurio jau buvo pasisakyta dar Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje, nors byloje jau seniai pereitą į teismo posėdį, ir vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 ir 3 dalimis ieškinys galėjo būti patikslintas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

21. J. Š. atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

26. Ieškovai, siekdami suderinti visų bendraturčių interesus, parengė bei suderino bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planą su visais bendraturčiais išskyrus H. Š., K. Š., J. Š. ir J. Š.. Tai, kad ieškovų parengtas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planas tinka 7 bendraturčiams iš 11, esančių šiame žemės sklype, įrodo, kad H. Š., K. Š., J. Š. ir J. Š. siekia ir toliau naudotis kitiems bendraturčiams priklausančiomis žemės sklypo dalimis, nemažindami savo dalių, nenustatydami privažiavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinę bylą Nr. e2-84-341/2023 iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2957-723/2023 (Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00405-2023-8), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57- 421/2021).

36. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatyme yra išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis (CPK 164 straipsnis). Privalomojo bylos sustabdymo atveju teismas privalo bylą sustabdyti, o fakultatyvaus bylos sustabdymo atveju CPK nuostatos teismo neįpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti bylą. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, nustatyta, kad teismas civilinę bylą sustabdė remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktas). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas).

38. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2957-723/2023 pagal priimtą patikslintą ieškinį nurodytoje byloje (DOK-12548 2023-02-22) ieškovų H. Š., J. Š., J. Š., K. Š. atsakovui S. J. dėl bendrosios nuosavybės teisės į vandens gręžinį pripažinimo, tretieji asmenys J. S., K. D., E. D., V. D., L. Č., D. Č.. Pareikštu ieškiniu ieškovai prašė, be kita ko, pripažinti ieškovei J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 403/10000 dalis, ieškovui H. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 160/10000 dalių, ieškovui J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 118/10000 dalių ir ieškovei K. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 278/10000 dalis vandens gręžinio, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Aptariamoje civilinėje byloje yra priimtas galutinis procesinis sprendimas ieškinį atmesti, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs.

39. Kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-2957-723/2023 ieškovai patikslintu ieškiniu nurodo, kad ieškovams bei atsakovui bendrosios nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Sklypas) ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-05-30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-354- 855/2016 (sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 18 d.), nustatė naudojimosi tvarką Sklypu ir Pastatais. 2019 m. atsakovas inicijavo naują civilinę bylą dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo, kurios metu paaiškėjo, jog Sklype yra be Sklypo savininkų sutikimo įrengtas vandens gręžinys, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriuo naudojasi ir savininku teigia esąs atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įrengė gręžinį neturėdamas ieškovų sutikimo, ieškovai teikia ieškinį ir prašo pripažinti jiems nuosavybės teises į vandens gręžinį. Prie procesinio dokumento priedo ieškovų yra pateiktas Lietuvos Geologijos tarnybos prie AM gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) pasas, kur savininku įvardintas atsakovas S. J..

40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal nagrinėjamus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2957-723/2023 ieškinio reikalavimą, nuo civilinės bylos Nr.e2-2957-723/2023 baigties betarpiškai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimtimi civilinėje byloje Nr. e2-84-341/2023, tai yra žemės paskirstymas, bendro naudojimo priėjimų prie bendrosios nuosavybės teise priklausančių gręžinių užtikrinimas, kas tiesiogiai daro įtaką visai atskiram naudojimui priskirtinų dalių konfigūraciją bei dydžius pagal ieškinį ir priešieškinį.

41. Atskiruosiuose skunduose nurodyti šalių argumentai nelemia priešingo vertinimo. Visų pirma, skunduose yra keliami klausimai ne tik dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo, tačiau dėl bylos vilkinimo ir paties ieškinio pagrįstumo. Minėta, kad šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-84-341/2023 iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2957-723/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškinio civilinėje byloje e2-84-341/2023 priėmimo pagrįstumo ar juo labiau paties ieškinio pagrįstumo klausimas šiuo atveju nėra sprendžiamas. Taip pat atskiruosiuose skunduose nėra pagrindžiama kaip konkrečiai tariamas civilinės bylos nagrinėjimo vilkinimas turi įtakos civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagrįstumui, tuo labiau, civilinę bylą e2-2957-723/2023 pradėjus patiems apeliantams ir atsakovams K. Š. ir J. Š.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų teiginiai stokoja tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo.

42. Taip pat apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, kad vandens gręžinys nėra įregistruotas, todėl negali būti šios bylos ginčo objektu, kadangi, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas pagal šios bylos nagrinėjimo ribas nepasisako dėl paties ieškinio pagrįstumo. Be to, taip pat atmestini ir apeliantų argumentai, jog nė viename pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane ginčo gręžiniai nėra pavaizduoti, taigi teismas negalėjo spręsti ar iš tiesų dėl šių gręžinių gali pasikeisti naudojimosi tvarka. H. Š. teiktame 2022 m. birželio 13 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį atkreipė teismo dėmesį, kad A. M. parengtame plane teritorijoje pažymėtoje indeksu C (bendro naudojimo dalyje) dar nuo 1999 m. yra ir bendras inžinerinės komunikacijos (vandens gręžinys), apie ką ieškovai nutyli. Apeliantė J. Š. ir atskirajame skunde remiasi aplinkybe, kad ieškovai turėjo paminėti tai, kad 1999 m. įrengtas gręžinys gali daryti įtaką jau eilę metų nusistovėjusiai naudojimo tvarkai. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina ar pats gręžinio egzistavimo faktas gali sąlygot žemėsi sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimus, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinio pateikimo aplinkybė dėl bendrosios nuosavybės teisės į vandens gręžinį pripažinimo lemia tai, kad priklausomai nuo civilinės bylos Nr.e2-2957-723/2023 išnagrinėjimo rezultato priklausys atskiram naudojimui priskirtinų dalių konfigūracija bei dydžiai civilinėje byloje Nr. e2-84-341/2023.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentai, jog civilinė byla sustabdyta nepagrįstai, kadangi byloje nei viena iš šalių nėra pareiškusi reikalavimo dėl priėjimo prie vandens gręžinio, nepaisant kitoje civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į šį vandens gręžinį, yra nepagrįsti. Pasisakytina ir dėl to, kad atskiruosiuose skunduose yra nurodoma, jog ieškovams aplinkybė dėl egzistuojančio gręžinio turėjo būti žinoma jau formuluojant ieškinio reikalavimą, t. y. nebuvo jokio naujo fakto, kurio nežinojo arba galėjo nežinoti proceso dalyviai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Vien tai, kad ieškovams buvo žinoma aplinkybė dėl egzistuojančio gręžinio, įrengto 1999 metais, savaime nereiškia, kad ieškovai galėjo numanyti, jog atsakovai pareikš ieškinį dėl bendrosios nuosavybės teisės į šį vandens gręžinį pripažinimo. Šiuo atveju, neišsprendus gręžinio nuosavybės klausimo negalima išnagrinėti žemės naudojimo klausimo toje vietoje, kur yra šis gręžinys, todėl spręstina, kad byla sustabdyta pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirųjų skundų argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirieji skundai atmetami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

45. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apelianto (atsakovo) H. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Apeliantės (atsakovės) J. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.