- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2-23-341/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01396-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- J. S., S. J.
- Atsakovas
- E. D., H. Š., J. Š., K. Š., K. D., V. D., L. Č., D. Č.
- Trečiasis asmuo
- G. L., L. P.-L.
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva, Arūnas Bertulis, Artūras Cibulskas, Marina Paplinska
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovų J. S. ir S. J. patikslintą ieškinį atsakovams H. Š., J. Š., J. Š., K. Š., K. D., E. D., V. D., L. Č., D. Č. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atsakovės E. D. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys G. L. ir L. P.-L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai J. S. ir S. J. (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu prašė pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarką.
2. Paaiškino, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau nustatyta naudojimosi tvarka neužkerta kelio ginčams tarp šalių. Ginčai tarp šalių kyla dėl žemės sklypo bendrojo naudojimo dalies, kuri apima ir gyvenamąjį namą, kuriame gyvena ieškovas, todėl tikslinga pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
3. Atsakovė E. D. patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2020 m. spalio 13 d. UAB „Krianta“ parengtą žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio netenkino, paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
5. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6. 2022 m. kovo 7 d. (DOK-14459 2022-03-07) priimtas teismo proceso eigoje atsakovės E. D. patikslintas priešieškinys, kuriuo prašoma pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2022-02-28 UAB „Krianta“ matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, taip pat ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė E. D. nurodė, kad atsakovė kreipėsi į matininką E. G. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo plano koregavimo. UAB „Krianta“ matininkas E. G. 2022-02-28 parengė Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame numatytas bendram naudojimui, t. y. privažiavimams priskiriamas žemės plotas ir šių privažiavimų ploto dalis priskaičiuota bendrasavininkams, kurie naudosis šiais privažiavimais, taip pat pakoreguotas asmeniniam naudojimui atitenkantis plotas. Pažymima, kad žemės sklypo dalių B1, B2, B3 ir C1 plotai ir ribos parodytos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko A. M. parengtą 2016-02-22 žemės sklypo planą. UAB „Krianta“ matininko E. G. 2022-02-28 parengtame Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo plane išlieka anksčiau nustatytas 1072 kv. m ploto kelio servitutas, plane pažymėtas indeksu S1, privažiavimui prie žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016-02-22 suprojektuotas 272 kv. m kelio servitutas, pažymėtas indeksu S2. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad 272 kv. m ploto kelio servitutas nėra nustatytas. Šią aplinkybę pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje. Vietoje anksčiau suplanuotų servitutų privažiavimui prie bendraturčiams asmeniniam naudojimui priskiriamų žemės sklypų dalių suplanuotos dvi bendram naudojimui privažiavimui skirtos žemės sklypo dalys pažymėtos indeksais K1 ir K2. Privažiavimui skirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu K1 plotas yra 2080 kv. m. K1 dalis skirta E. D., L. Č., J. S., ir S. J. bendram naudojimui. Šia sklypo dalimi užtikrintas patekimas į žemės sklypo dalį, skirtą asmeniniam J. S. ir S. J. naudojimui prie žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu C3; į L. Č. asmeniniam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais D l ir D2 bei į E. D. asmeniniam naudojimui priskiriamos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A1. Privažiavimui skirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu K2 plotas yra 944 kv. m. K2 dalis skirta K. D., V. D., D. Č., J. S. bei S. J. bendram naudojimui. Šia sklypo dalimi užtikrintas patekimas į žemės sklypo dalį, skirtą asmeniniam J. S. ir S. J., pažymėta indeksu C2 bei į žemės sklypo dalį, skirtą asmeniniam K. D., V. D., D. Č. naudojimui, pažymėta indeksu E1.
7. Byloje pateiktas atsakovų H. Š., J. Š., J. Š. ir K. Š. atsiliepimas į patikslintą priešieškinį (2022-03-21, DOK-17243), kuriuo atsakovai nurodė, kad neprieštarauja atsakovės E. D. patikslintam ieškiniui ir su juo prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka. Kartu pažymi, kad šia tvarka vis tiek nėra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties 28 punkte nurodytas klausimas dėl privažiavimo S2.
8. Byloje pateiktas ieškovų atsiliepimas į patikslintą priešieškinį (2022-04-04, DOK-20999), kuriuo nurodoma, kad pateiktame plane yra pažymėtas servitutas S2. 2021-12-16 nutartyje c. b. Nr. e2A-2488-275/2021 Vilniaus apygardos teismas pasisakė (p. 28), kad „priskyrus bendraturčiams asmeniniam ir bendram naudojimui keliems bendraturčiams žemės sklypo dalis, bendrasavininkų interesai nebūtų pažeisti tuo atveju, jei būtų nustatyti bendram naudojimui priskiriami plotai, kurie būtų priskaičiuoti kaip kiekvienam besinaudojančiam šia sklypo dalimi tenkančios bendros nuosavybės dalys, o ne priešingai, bendrai naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys skaičiuojamos kaip asmeniškai naudojami plotai“. Kelių bendraturčių bendrai keliui naudojamas plotas nėra paskirstytas tarp bendraturčių, kurie juo naudosis, o išdėstytas ieškovams asmeniškai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, kas pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus ir bendraturčių interesų pusiausvyrą. Be to, patvirtinus tokią naudojimosi tvarką būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas privažiavimas prie ieškovams priskiriamos sklypo dalies, plane pažymėtos C3, iš kelio plane pažymėto S2. Ieškovai taip pat nesutinka dėl žemės sklypo dalies prie S. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo ir kitų statinių priskyrimo bendram naudojimui. Pateiktame plane servitutas - kelias S yra numatytas J. S. ir S. J. asmeniškai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, jų idealiosios dalies sąskaita, tuo tarpu kai naudosis šiuo keliu ne tik viešpataujančio daikto savininkai, bet ir kiti šio žemės sklypo bendraturčiai. Kelia abejonę ir J. S. dalies dydžio apskaičiavimas bendrai naudotis priskirtame kelyje, plane pažymėtame K2. Tam tikrose dalyse E. D. planas-pasiūlymas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimosi tvarko nustatymo sutampa su ieškovų rengiamu planu ir ieškovai tikisi, kad ginčytinus momentus pavyks išspręsti geruoju.
Šalies argumentai
9. 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje priimtas ieškovų J. S. ir S. J. patikslintas ieškinys (DOK-29379 2022-05-10), kuriuo ieškovai tikslino ieškinio reikalavimus. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-354-855/2016 pagal 2022-03-16 valstybės įmonės Valstybės žemės fondas parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus teismui dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo proceso eigoje buvo gautas ieškovų J. S. ir S. J. naujas dar kartą patikslintas ieškinys (DOK- 45489 2022-07-19; DOK-55227 2022-09-02) pagal 2022-07-11 VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris ieškovų prašymu šioje proceso eigoje nespręstas (pagrindas- teismo posėdis 2022-07-19, nes šalys derina taiką; teismo posėdis 2022-09-16, nes gautas papildomas dokumentas (DOK- 58274 2022-09-16) kuriuo patvirtinama, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020-06-05 sprendimą (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kerta IVv kategorijos vietinės reikšmės kelias (VL2023). Tuo pagrindu iki bus išspręstas klausimas dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020-06-05 sprendimo (duomenys neskelbtini) klausimas dėl aukščiau nurodyto kelio teisėtumo pačios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos, ieškovų prašymais, neprieštaraujant kitiems proceso dalyviams, buvo atidedami teismo posėdžiai 2022-11-11, 2023-01-05, skiriant teismo posėdį 2023-04-04).
11. 2023-03-29 (DOK-20838) gautas ieškovų J. S. ir S. J. prašymas. Nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2023-02-02 Sprendimu pašalino kelią VL2023 iš Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo, kadangi jis neatitinka pagrindiniam kriterijui. 2023-02-08 J. Š., K. Š., J. Š., H. Š. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu, siekdami kad teismas pripažintų jiems bendrosios nuosavybės teisę į S. J. priklausantį ir jo vardu įregistruotą gręžinį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-84-341/2023 kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2957-723/2023 dėl bendrosios nuosavybės teisės į vandens gręžinius pripažinimo.
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-84-341/2023 iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2957-723/2023 (Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00405-2023-8).
13. 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi, išnykus aplinkybei dėl kurios buvo sustabdyta ši civilinė byla (pagrindas- Vilniaus apygardos teismo 2023-10-24 nutartis civ. byloje Nr. e2A-1980-643/2023 ), byla atnaujinta.
14. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2957-723/2023 pagal priimtą patikslintą ieškinį nurodytoje byloje (DOK-12548 2023-02-22) ieškovų H. Š., J. Š., J. Š., K. Š. atsakovui S. J. dėl bendrosios nuosavybės teisės į vandens gręžinį pripažinimo, tretieji asmenys J. S., K. D., E. D., V. D., L. Č., D. Č.. Pareikštu ieškiniu ieškovai prašė, be kita ko, pripažinti ieškovei J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 403/10000 dalis, ieškovui H. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 160/10000 dalių, ieškovui J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 118/10000 dalių ir ieškovei K. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 278/10000 dalis vandens gręžinio, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Aptariamoje civilinėje byloje yra priimtas galutinis procesinis sprendimas ieškinį atmesti, sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2A-1980-643/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Byloje 2023-12-12 pateiktas patikslintas ieškinys (DOK-75077), kuris priimtas 2023-12-14 teismo posėdyje. Ieškovai nurodo, kad siekiant geranoriškai išspręsti ginčą naujai rengiamo plano pasiūlymai buvo derinami su bendraturčiais ir abipusių nuolaidų būdu su bendraturčiais E. D., K. D., V. D., D. Č., L. Č. pavyko pasiekti abipusiai priimtinų sprendinių, o H. Š. atsisakė siekti taikos ir derinti priimtinus sprendinius. Bendraturčiai E. D., K. D., V. D., D. Č., L. Č., J. S. ir S. J. tarpusavyje suderino priimtinus sprendinius dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir faktiškai sudarė taikos sutartį, ką patvirtina jų parašai ant žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, pridedame prie šio procesinio dokumento. H. Š. atstovui 2023-04-04 teismo posėdžio metu pateikus prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pareiškus, kad ieškovų ir E. D. pateiktas teismui planas bus ginčijamas ir tuo pagrindu, kad plane nėra pažymėtas statinys - pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantis žemės sklypo kaimynams G. L. ir L. P.-L., nors ta žemės sklypo dalis, kur yra statinys-pirtis, niekaip nesusijusi su H. Š., K. Š., J. Š. ir J. Š. naudojamomis žemės sklypo dalimis ir dėl tos dalies ir joje esančio statinio ginčo tarp kitų bendraturčių nėra. Siekiant galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus bei išnagrinėti civilinę bylą, teismui teikiamas patikslintas planas 2023-09-28, parengtas Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 žemės sklype buvo nustatyta naudojimosi tvarka pagal 2016-02-22 žemės sklypo planą. H. Š. asmeniniam naudojimui buvo priskirta 0,2184 ha ploto žemės sklypo dalis. H. Š. ir K. Š. bendram naudojimui buvo priskirta 0,3406 ha ploto žemės sklypo dalis. H. Š., K. Š. ir J. Š. bendram naudojimui buvo priskirta 1,2607 ha ploto žemės sklypo dalis. H. Š. ir J. J. bendram naudojimui buvo priskirta 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalis. J. J., L. Č., E. D., D. Č., K. D., V. D., S. B. buvo priskirta bendrai naudotis 5,9197 ha ploto žemės sklypo dalis bei 11,3349 ha žemės sklypo dalis. T. y. bendram bendraturčių naudojimui buvo priskirta 17,2546 ha iš 19,1143 ha. Atkreipė dėmesį į tai, kad nustatant naudojimosi tvarką bendraturčiams H. Š., K. Š., J. Š. priklausančios dalys nebuvo sumažintos tam, kad nustatyti bendrojo naudojimo privažiavimus prie jiems asmeniškai (ar keliems iš jų bendrai) naudotis priskirtų žemės sklypo dalių ir faktiškai eilę metų jie naudojosi kitiems bendraturčiams bendrai naudotis priskirtomis žemės sklypo dalimis tam, kad pasiekti H. Š., K. Š., J. Š. (o vėliau ir J. Š.) naudotis priskirtas žemės sklypo dalis. Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka (c. b. Nr. e2-354-855/20l6) pagal kurią H. Š. bei J. J. bendrai naudotis buvo priskirta 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalis, šioje dalyje esantis gyvenamasis namas priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise J. J. (2/3) ir H. Š. (1/3). Atitinkamai buvo nustatyta proporcija bendram J. J. ir H. Š. naudojimui priskirtoje 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalyje - J. J. 0,0267 ha ir H. Š. 0,0133 ha. Įgyvendinus atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją, neliko bendrosios dalinės nuosavybės į gyvenamąjį namą. 2022-03-08 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (Nr.(duomenys neskelbtini)) S. J. buvo įregistruota nuosavybės teisė į pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dabar visas gyvenamasis namas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro yra pateiktas į bylą). Prašomoje nustatyti (pakeisti) žemės sklypo naudojimosi tvarkoje sprendžiamos 2 problemos: 1) užtikrinama galimybė bendraturčiams H. Š., J. Š., K. Š., J. Š. pakliūti prie jiems naudojimuisi priskirtų žemės sklypo dalių; 2) statiniai, asmeninės nuosavybės teise priklausantys S. J. lieka šiam bendraturčiui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, tuo pačiu užtikrinant H. Š. ir J. Š. bendro naudojimo taku galimybę pakliūti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šulinio.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. turi turėti galimybę pakliūti prie jam asmeniškai priskirtinos naudotis dalies 2040 kv.m. (B1), dalis ploto paskirstoma tarp pravažiavimų K1 (39 kv.m.), K4 (24 kv.m), K6 (63 kv.m.) ir K8 (84 kv.m.), tokiu būdu kompensuojant ploto sumažėjimą ir atsiranda galimybė pasiekti sklypo dalį pažymėtą raide B1. K. Š. ir H. Š. priklausanti bendrai naudotis dalis plane pažymėta B2 (0,3406 ha) lieka be pakeitimų B2 (3406 kv.m.). Bendraturčių dalys sumažintos minimaliai užtikrinant jų dalyvavimą bendro naudojimo privažiavimuose (K1, K4, K6, K8) prie jiems asmeniškai ar keliems bendrai naudotis priskirtų dalių. Tokiu būdu minimaliais tvarkos koregavimais išsprendžiami probleminiai klausimai. Kaip pažymėta aukščiau, atsižvelgiant į tai, kad po naudojimosi tvarkos nustatymo pasikeitė tam tikros aplinkybės, atsirado naujos reikšmingos aplinkybės, bendraturčiai nori ūkininkauti jiems asmeniškai priskirtose žemės sklypo dalyse, auginti daržoves, taip pat į tai, kad būtina išspręsti klausimus dėl privažiavimų prie asmeniškai (arba kelių konkrečių asmenų bendrai) naudojamų žemės sklypo dalių, kilo poreikis naudojimosi tvarkos patikslinimui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas pasikeitusias faktines aplinkybes, LAT suformuotą teismų praktika nagrinėjant bylas dėl bendrosios dalinės nuosavybės bei Vilniaus apygardos teismo 2021-12-16 Nutarties 28 punkte nurodytus aspektus, teismui pateikė planą 2023-09-28 parengtą Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą.
Pažymėjo, kad nustatant naudojimosi tvarką 2016 metais bendraturčiams H. Š., K. Š., J. Š. priklausančios dalys nebuvo sumažintos (t. y. asmeniškai naudojamų dalių plotai atitiko idealiąsias jų dalis) tam, kad nustatyti bendrojo naudojimo privažiavimus prie jiems asmeniškai (ar keliems iš jų bendrai) naudotis priskirtų žemės sklypo dalių ir faktiškai jie eilę metų naudojosi kitiems bendraturčiams, t. y. S. J., J. S., K. D., V. D., D. Č., E. D. bendrai naudotis priskirtomis žemės sklypo dalimis tam, kad pasiekti priskirtas žemės sklypo dalis, kas pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą. J. Š., H. Š., K. Š. asmeniškai naudotis priskirtos dalys yra pačiame viduryje bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Tam kad H. Š., J. Š. ir K. Š., J. Š. turėtų savo dalį bendro naudojimo plotuose (pravažiavimuose) jų asmeniškai ar kelių bendrai naudojami plotai ir ribos pakoreguoti (sumažinti) buvo minimaliai, o ploto sumažinimas perkeltas į bendro naudojimo plotus (privažiavimus), kuriais jie gali pakliūti prie savo dalių. Gyvenamasis namas priklauso vienam savininkui - S. J., šalia namo turi būti paliktas žemės plotas, leidžiantis namo savininkui tenkinti buitinius poreikius (įrengti būtinas komunikacijas, kad name veiktų dušas ir tualetas). Nustatant naują naudojimosi tvarką toks plotas atsiranda J. Š. minimaliai sumažinant plotą B1 (naujame plane) kad jam padaryti privažiavimą prie jo dalies, o S. J. gauna plotą prie gyvenamojo namo, kur galės įsirengti komunikacijas, be to tame plote yra elektros stulpas su S. J. elektros skaitikliu, kas palengvins priėjimą prie prietaiso kuris dabar yra atsakovui J. Š. priskirtame plote bei leis išvengti galimų ginčų ir nesutarimų ateityje. S. J. pastoviai gyvena šitame name, turi namų ūkį - vištas, šunį, katę, tuo tarpu kai Š. šeima tik atvažiuoja (dažniausiai vasara), nuolat negyvena, gyvenamojo namo neturi. Pažymėjo, kad visi bendraturčiai, išskyrus J. Š., H. Š., K. Š., J. Š. ieškovų siūlomai naudojimosi tvarkai neprieštarauja, tai patvirtindami savo parašais žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, patikslino ieškinio dalyką, ieškovai prašo: 1) Pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2023-09-28 Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą; 2) Priešieškinį atmesti; 3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsakovė E. D. byloje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2024-01-10, DOK-2206), kuriuo nurodė, kad ieškovai prie prašymo dėl ieškinio dalyko patikslinimo pateikė 2023-09-28 Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, iš kurio matyti, kad atsakovai E. D., L. Č., K. D., V. D., D. Č. sutiko su ieškovės siūloma naudojimosi bendru sklypu tvarka pasirašydami paminėtą planą. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo tarp ieškovų ir atsakovų E. D., L. Č., K. D., V. D., D. Č. neliko. Pažymėjo, kad ieškovų su pradiniu ieškiniu pateiktas naudojimosi tvarkos planas ir 2023-09-28 Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas ženkliai skiriasi. 2023-09-28 naudojimosi tvarkos planas parodo, kad proceso metu ieškovai ir atsakovė E. D. ir L. Č. pasiekė kompromisą ir sutarė dėl 2016-05-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalyse, pažymėtose indeksais D1 ir D2 pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą, kurios buvo priskirtos bendrai naudotis J. J. (dabar S. J.), L. Č., E. D., D. Č., K. D., V. D., S. B. (dabar J. S.) pakeitimo. Tačiau liko ginčas tarp ieškovų ir atsakovų H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š., kurie nesutinka keisti 2016-05-30 teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalyse, pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą priskirtuose šių atsakovų asmeniniam naudojimui. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią šių atsakovų asmeniniam naudojimui buvo priskirtas visas nuosavybės teisėmis valdomas plotas, o privažiavimo klausimas išspręstas nebuvo. Atsakovų H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š. asmeniniam naudojimui priskirtos bendro sklypo dalys yra bendro sklypo viduje, todėl patekimui prie jų asmeniniam naudojimui priskirtų sklypo dalių naudojasi ieškovams, ir kitiems atsakovams skirtu plotu. Taigi paminėtiems atsakovams yra suteiktas neproporcingas pranašumas lyginant su kitais bendraturčiais. Atsakovė E. D. mano, kad ieškovai pagrįstai prašo mažinti atsakovų H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š. asmeniniam naudojimui priskirtus plotus, nekeičiant jų vietos žemės sklype, tam kad nežymi jiems asmeniniam naudojimui skirtų plotų dalis būtų priskirta privažiavimui.
Atsakovė E. D. sutinka su ieškovų 2023-12-11 patikslintais ieškinio reikalavimais. Tačiau ieškinio patenkinimo atveju prašo atsižvelgti į tai, kad pagrindinis ginčas yra tarp ieškovų ir atsakovų H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š. dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš paminėtų atsakovų. Pažymėjo, kad atsakovė E. D., atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus, koregavo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą tiek, kiek tai lietė žemės sklypo dalių Dl ir D2 naudojimosi tvarką, nustatytą ankstesniu teismo sprendimu. Atsakovė pažymi, kad neturi materialinio ir procesinio teisinio suinteresuotumo dėl žemės sklypų „C1“, „B1“, „B2“ ir „B3“ nustatyto ploto ir ribų pagal matininko A. M. parengtą 2016-02-22 žemės sklypo planą pakeitimo, todėl pateiktame UAB „Krianta“ 2022-02-28 matininko E. G. parengtame Žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo plane jų ribos ir plotai nepakeisti. Privažiavimo prie šių sklypų nesprendžiamas, nes tai keistų teismo sprendimu nustatytą tvarką. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta atsakovė E. D. prašo ieškinį tenkinti. Jei teismas spręstų, kad nėra pagrindo keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos dėl žemės sklypų „Cl“, „Bl“, „B2“ ir „B3“ nustatyto ploto ir ribų pagal matininko A. M. parengtą 2016-02-22 žemės sklypo planą, atsakovė E. D. prašo tenkinti jos priešieškinio patikslintus reikalavimus pagal UAB „Krianta“ 2022-02-28 matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo planą: 1) pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), D1 ir D2 sklypų naudojimosi tvarką, nustatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, pagal 2022-02-28 UAB „Krianta“ matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas E. D. naudai.
17. Atsakovas J. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2024-01-15, DOK-3061), kuriuo nurodė, kad atsakovas J. Š. su patikslintu ieškiniu nesutinka. Ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nepatogi, atsakovams nepriimtina, nes prieštarauja jų teisėtiems interesams bei nepagrįstai riboja jų galimybes valdyti, naudotis ir disponuoti jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovai visiškai nepagrįstai prašo paskirti tik J. S., S. J., K. D., V. D., D. Č. bendram naudojimui 494 kv.m. žemės sklypo dalį (pravažiavimą) 2023-09-28 plane, parengtame Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus (toliau – patikslinto ieškinio planas), pažymėtą K7 ir taškais 148- 137- 147- 138- 139- 155- 89- 75- 144- 145- 146- 148. Pažymėtina, kad pagal 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką šiuo privažiavimu naudojosi visi jo bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovai J. Š., K. Š., H. Š., J. Š., šiuo privažiavimu ginčo šalys naudojosi ir iki minėto teismo sprendimo priėmimo. Be to, šiam keliui yra nustatytas servitutas, kuriuo turi teisę naudotis ir kaimyninių sklypų savininkai bei juo yra užtikrinamas priėjimas ir privažiavimas prie visų bendraturčių naudojimui priskirtos žemės dalių. Taip pat paminėtina, kad šalia šio kelio yra nutiestas, AB Telia Lietuva priklausiantis, komunikacijos kabelis, kuriuo naudojasi visi kaimo gyventojai. Ieškovai nenurodo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kodėl atsakovai J. Š., K. Š., H. Š., J. Š. ir toliau negalėtų naudotis šiuo pravažiavimu.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų visiškai neracionalu paskirti S. J., E. D., L. Č., J. Š., K. Š., H. Š., J. Š. - bendram naudojimui 276 kv.m. ploto žemės sklypo dalį (pravažiavimą), plane pažymėtą K1 ir taškais 69-169-120-168-166-167-69. Taip nepagrįstai yra skaidomas sklypas ir mažinama jo vertė, be to, šis kelias realiai (išskyrus planą) neegzistuoja, jis pažymėtas krūmynais apaugusioje, pelkėtoje teritorijoje, kuri yra nepravažiuojama. Patikslinto ieškinio plane neatsispindi kartografija, žemės naudmenos, tačiau iš A. M. parengto žemės sklypo plano akivaizdžiai matyti, kad siūlomo kelio vietoje yra krūmynai ir pelkėta vietovė. Atsakovai neturi nei lėšų, nei galimybių šiam keliui įrengti. Nėra aišku kiek tokio kelio įrengimas kainuotų, už kieno lėšas kelias turėtų būti įrengiamas ir apskritai ar kelio įrengimas šioje vietoje atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje yra pateiktas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022-08-11 raštas, kuriame nurodoma, kad į sodybą jau yra įrengtas privažiavimas ir jokie kiti privažiavimai į atskiras sklypo dalis šiuo atveju negali būti įrengti. Tai reiškia, jog ieškovų S. J. ir J. S. patikslintu ieškiniu siūlomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje, taip pat ir ankstesniuose planuose atsakovui H. Š. siūlomas privažiavimas prie žemės sklypo iš šiaurės vakarų pusės projektuojama bendrojo naudojimo sklypo dalimi yra neteisėtas ir fiziškai negalimas, nes iš tos pusės prie žemės sklypo nėra jokio privažiavimo, t. y. jokio viešo ar servitutinio kelio. Todėl vien dėl to ieškovų S. J. ir J. S. 2022-08-31 patikslintu ieškiniu siūloma naudojimosi žemė sklypu tvarka negali būti tvirtinama. Siūlomas naujas privažiavimas atsakovams būtų nepriimtinas ir tuo, kad ženkliai (beveik dvigubai) pailgėtų atstumas nuo pagrindinio kelio Mickūnai-Gaidunai iki jų naudojamo sklypo dalies, šiuo metu naudojamo kelio ilgis yra 0,610 km, siūlomo kelio ilgis - 1,14 km. Nesutinka su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ir todėl, kad pagal pateiktą patikslintą ieškinį iš jo siekiama paimti jam priskirtą naudotis 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 pagal matininko A. M. parengtą žemės sklypo planą, pažymėtą indeksu „A“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 81-102-101-100-99-98-97-96-95-94-93-92-91-112-113-114-83-82-81. Siūloma H. Š. (dabar priklauso – J. Š.) paskirto naudotis sklypo dalį, su patikslintu ieškiniu pateiktame plane apibrėžtą ribų posūkio taškais 172-171-104-105-172 perduoti naudotis S. J.. Pažymėtina, kad ginčas dėl šios sklypo dalies buvo nagrinėjamas Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-354 855/2016 ir teismas savo sprendime konstatavo, jog Š., sklype besilankantys, jame auginantys daržoves, medžius, krūmus, tvarkantys aplinką ir atitinkamai besinaudojantys jiems priklausančiais pastatais. Taigi, ieškovai siekia atsakovo šeimos išpuoselėtą žemės sklypo dalį, kurią jis savo lėšomis yra apsitvėręs tvora, pagerinęs dirvožemį, įsirengęs laistymo sistemą, pasisodinęs vaiskrūmius ir vaismedžius, kur sezono metu augina daržoves, pasiimti sau. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, neteisingas ir grubiai pažeidžiantis atsakovo teisėtus interesus.
Nesutinka ir su ieškovų siūlymu sumažinti 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu H. Š. (dabar priklauso – J. Š.) ir J. J. paskirtą bendrai naudotis 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalį, matininko A. M. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „C“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 76-83-114-113-112-91-90-89-88-87-86-85-84-76. Patikslinto ieškinio plane sumažinta dalis pažymėta ribų posūkio taškais 114-159-175-161-160-162-114. Toks sprendinys neužtikrina H. Š. ir K. Š. patekimo į jiems paskirtą naudotis sklypo dalį, patikslinto ieškinio plane pažymėtą indeksu „B2“ (A. M. parengtame plane pažymėtą indeksu „B-2“), taip pat neužtikrina atsakovui pakankamo pravažiavimo į jam priklausančią naudotis sklypo dalį, A. M. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „C“ (patikslinto ieškinio plane pažymėtą indeksu „B1“). Atsakovo sklypo dalyje yra 3 ūkiniai pastatai, sodas, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros, o atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra seni, remontui būtinas privažiavimas, kuriuo galėtų patekti statybinė technika, atvežti statybines medžiagas ir pan. Tad teismui patvirtinus ieškovės naujai parengtą naudojimo tvarką, viso to nebūtų galima padaryti, o atsakovo teisės naudotis pastatais ir žemės sklypo dalimi būtų neproporcingai ribojamos. Taip pat atsakovas patirtų papildomų išlaidų, nes reikėtų pertverti tvorą, persodinti medžius ir krūmus, gėlynus ir t.t. Siekiant įgyvendinti 2021-12-16 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus pakeitimus, ieškovams būtina pateikti tinkamus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo sprendinius ir projektus, kurie atitiktų racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus ir neprieštarautų visų bendraturčių interesams. Patikslintas ieškinys minėtų kriterijų akivaizdžiai neatitinka, todėl teismas turėtų atsisakyti jį tenkinti. Prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
18. Atsakovės J. Š. ir K. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2024-01-16, DOK-3191), kuriuo nurodė, kad atsakovės J. Š. ir K. Š. (toliau - Atsakovės), susipažinusios su ieškovų Ieškiniu, pareiškia, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti remiantis toliau nurodytais motyvais. Ieškovai rengdami 2023 m. planą niekaip jo nederino su Atsakovėmis. Ieškovai Ieškinyje klaidingai nurodo, kad patikslintoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje užtikrinama bendraturčiams H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š. patekimas prie jiems naudojimuisi priskirtų žemės sklypo dalių. Iš pateikto 2023 m. plano akivaizdžiai matosi, kad K. Š. ir H. Š. nėra numatytas patekimas prie jiems priskirtų naudojamų žemės sklypo dalių. Tokiu būdu pažeidžiami jų kaip bendraturčių teisės ir interesai. Privažiavimams išskaičiuojamas žemės sklypo plotas, tačiau patekimas prie jų naudojamų žemės sklypų neužtikrinamas. Ieškovai kaip argumentą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo nurodė tai, kad įgyvendinus atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją, neliko dalinės nuosavybės į gyvenamąjį namą, pagal paveldėjimo teisę S. J. buvo įregistruota nuosavybės teisė į pastatą - gyvenamąjį namą. Pabrėžtina, kad šiuo klausimu jau pasisakė Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, kuris nusprendė palikti žemės sklypą bendro naudojimo aplink gyvenamąjį namą. Todėl antrą kartą tas pats klausimas negali būti keliamas. Ieškovai šiai dienai neturi teisės ginčyti faktiškai Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu nustatytos naudojimosi Sklypu ir Pastatais tvarkos, nes neatsirado jokių naujų priežasčių ir faktinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos nagrinėjant ir nustatant naudojimosi tvarką Sklypu ir Pastatais pagal M. planą. Ieškovai nurodo, kad atsirado naujos reikšmingos aplinkybės, kad bendraturčiai nori ūkininkauti jiems asmeniškai priskirtose žemės sklypo dalyse. Pabrėžtina, kad bendraturčių norų pasikeitimas tai nėra faktinė aplinkybė, kuri galėtų nulemti naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimą. Paminėtina ir tai, kad Ieškovai niekaip nepagrindžia, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal M. planą kažkokiu būdu apribotų ar trukdytų jiems ūkininkauti. Pabrėžtina, kad po nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypu konfliktų ar ginčų dėl Sklypo ar Pastatų naudojimo nebuvo kilusių. Iš 2023 m. plano matyti, kad jame nėra kartografinių duomenų (skirtingai nei M. plane), be kurių neįmanoma spręsti apie žemės sklypų padalijimo logiškumą ir faktiškai numatyti žemės sklypų dalis numatytas bendrams naudojimui, t. y. privažiavimams. Paminėtina, kad Sklype, kurio naudojimosi tvarką siekiama pakeisti yra skirtingų žemės naudmenų, kaip užliejama pieva, miškas, pelkė ir pan. Nesant kartografinių duomenų 2023 plane neįmanoma nuspręsti, ar siūlomą teritoriją galima naudoti privažiavimas faktiškai dėl gamtinių apribojimų. Paminėtina, kad 2023 plane nėra parodyti visi nekilnojami objektai esantys Sklype, pvz. gręžiniai. Taip pat iš byloje pateiktų dokumentų taip ir liko neišspręstas klausimas dėl gręžinio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko nustatymo. Todėl neaišku kokiems dar asmenimis turėtų būti užtikrintas patekimas žemės sklype prie minėto gręžinio.
Pabrėžė, kad Sklypas patenka į valstybinį Vilnios hidrografinį draustinį ir Europos Bendrijos svarbos ekologinio tinklo Natura 2000, buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Minijos upės slėnis ties Mickūnais“. Atsižvelgiant į tai, šiai teritorijai yra taikomi tam tikri apribojimai ir draudimai. Tai patvirtina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gauti raštai. Jie buvo 2022-09-15 pridėti prie teismo bylos. Taip pat teikiame papildomą raštą gautą 2023-11-09 (pridedama prie atsiliepimo). Iš pateiktų raštų galima spręsti, kad dėl taikomų apribojimų jokie kiti privažiavimai į atskiras sklypo dalis negali būti įrengti, kadangi toks privažiavimas jau yra įrengtas (Registrų centro duomenis 0,1072 ha kelio servitutas - toliau Servitutinis kelias). Dėl nustatytų apribojimų ir draudimų sklype negali būti įrenginėjamos bendro naudojimosi teritorijos skirtos pravažiavimui bet kur, kadangi tai galimai gali pakenkti draustinio steigimo tikslams ir sukelti reikšmingo neigiamo poveikio Natura 2000 teritorijoms, kaip ir nurodyta pateiktuose raštuose. Iš to darytina išvada, kad 2023 m. planą būtina derinti su Valstybines saugomu teritorijų tarnyba ir Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Ieškovai to nepadarė, nors Atsakovai, visuose atsiliepimuose ir teismo posėdžiuose apie tai minėjo. 2023 m. plane nustatant bendro naudojimosi teritorijas privažiavimams ir tokiu būdu keičiant Sklypo faktinę žemės ūkio naudojimo paskirtį (teritorijos bus naudojamos transporto priemonėms važinėti) galimai gali būti neteisėta ir pažeidžianti įstatymus ir pažeisti tračiojo asmens t. y. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos interesus. Žemės sklype yra numatytas vienintelis kelias - Servitutinis kelias, kuriuo turėtų teisę naudotis visi Sklypo bendraturčiai, kadangi šiai dienai jokių kitų kelių žemės sklype nėra. Ieškovai 2023 m. plane nepriskiria Atsakovėms naudojimosi teisės Servitutiniu keliu, tuo tarpu siūlo vietoj jo naudotis kita teritorija K1, K6, K8, kuri niekada nebuvo naudojama kaip kelias, joje nėra jokio pravažiavimo, faktiškai nurodyta teritorija yra apaugusi medžiais, vietomis pelkėta. Tai pagrindžia Atsakovų 2022-07-19 pateiktos nuotraukos ir kiti įrodymai. Ši teritorija negali būti naudojama vietoje pagrindinio Servitutinio kelio, kadangi šių teritorijų paskirtis žemės ūkio. Tam, kad šitos teritorijos prilygtų keliui turėtų būti keičiama žemės sklypo paskirtis (įvykdant reikalavimus nurodytus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašte, kuris yra pateiktas teismui), priešingu atveju šios teritorijos negali būti prilygintos keliui.
Numatytas bendro naudojimo žemės sklypų plotas, skirtas privažiavimas yra visiškai nelogiškas ir neracionalus. Nesuprantama, kokiu tikslu J. Š. priskiriama teritorija Kl ir K6, kai ji gali tiesiogiai patekti į savo naudojimui priskirtų teritoriją iš valstybinio miško žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) servitutinio kelio 0,0792 ha. Atsižvelgiant į tai J. Š. su tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka kategoriškai nesutinka. Taip pat visiškai nesuprantama kokiu tikslu K. Š. numatytas žemės sklypų plotas, skirtas privažiavimas Kl, K6, K8, kuris jungiasi su K4 teritorija, kuri priskiriama naudotis S. J., H. Š. ir J. Š.. Ieškovai 2023 m. plane prie savo numatomų naudoti sklypo dalių nurodė net po kelis privažiavimas, tuo tarpu Atsakovams į kai kuriuos sklypus nenumatė nei vieno patekimo. Toks naudojimosi tvarkos pakeitimas prieštarauja logiškumo, racionalumo, objektyvumo, proporcingumo ir protingumo principams. Taip pat pabrėžtina, kad iš pateikto Ieškinio ir 2023 plano bendro naudojimo teritorijoms išskiriamoms žemės privažiavimas iš žemės sklypo bendraturčių valdomo ploto skaičiavimo metodika neatitinka proporcionalumo kriterijaus. Paminėtina ir tai, kad pagal 2023 m. planą Sklype pažymėta D2 raide nurodyta teritorija apibrėžta taškais 190-191-192-193-194-195-196-197, tačiau nei plane nei Ieškinyje neaišku, kas ja naudosis, koks šios teritorijos plotas, paskirtis ir pan. Iš pateikto Ieškovų 2023 m. plano matyti, kad Ieškovai siekia tik savo interesų ir norų nepasydami kitų bendraturčių teisių ir interesų. Jei teismas nustatys, kad K. Š. trūksta žemės bendro naudojimo keliui, ji neprieštarauja sumokėti kompensaciją Ieškovams už bendro naudojimosi žemės sklypu dalį, siekiant ekonomiškesnio, greitesnio ir patogesnio ginčo šioje byloje išsprendimo. J. Š. atžvilgiu iškeltas Patikslintas Ieškinys ir Priešieškinys yra visiškai nepagrįsti, nes jai nustatyta naudojimosi tvarka niekaip nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir interesų. Kadangi jai patekimas į jos naudojimosi sklypą (M. plane pažymėta raide B1) yra užtikrintas iš valstybinio miško žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) servitutinio kelio 0,0792 ha pagal M. planą. Atsižvelgiant į tai ginčo tarp Ieškovų ir Atsakovės nėra. Analogiškai ir K. Š. patekimas į B1 sklypą užtikrinamas nepažeidžiant kitų bendraturčių interesų ir teisių. Priešingai nei Ieškovai, kurie 2023 m. plane nepagrįstai savo poreikiams tenkinti bendro naudojimosi teritorijai skirtai privažiavimas panaudoja dalį B1 sklypo teritorijos priskirtos naudoti K. ir J. Š..
Susipažinus su E. D. 2024-01-09 pateiktu atsiliepimu į Patikslintą ieškinį visiškai yra nesuprantama jos pozicija teismo byloje. Viena vertus ji palaiko savo pateiktą Priešieškinį, kuris visiškai prieštarauja Ieškovų Patikslintam ieškiniui, kita vertus ji palaiko ir Ieškovų pateiktą Patikslintą Ieškinį. Nurodytoje situacijoje neaišku ko siekia E. D. ir atrodo yra spekuliuojama teismo procesu, neturint aiškios pozicijos byloje. Jeigu E. D. prašo atmesti savo teiktą Priešieškinį, tai ji negali prašyti vėliau atsižvelgti į jį esant nepalankiam Ieškinio nagrinėjimo sprendimui. Atkreipia dėmesį, kad dėl Ieškovų bendros pozicijos neturėjimo, nuomonės nuolatinio keitimo, teikiant procesinius dokumentus visiškai tam nepasiruošus, dėl ko teismas negalėjo pereiti į teismo bylos nagrinėjimą iš esmės, nagrinėjimas nepagrįstai užsitęsė daugiau nei du metus, ir tik Atsakovų dėka atskleistų objektyvių faktų, kurių dalį Ieškovai pripažino neįvertinę ir ištaisė, dėl to Ieškovai įtakojo susidariusias nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kurių galima buvo išvengti tinkamai pasiruošus teisminių dokumentų perengimui, tuo labiau, kad Ieškovus byloje atstovauja profesionalūs advokatai. Prašo pilnai atmesti ieškovų ieškinį bei atmesti E. D. priešieškinį, kaip visiškai nepagrįstus, kuriuose nėra įvykdyta Vilniaus teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis.
19. Atsakovai K. D., V. D., L. Č. ir D. Č. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2024-01-17, DOK-3691), kuriuo nurodė, kad yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Žemės sklypo bendras plotas - 19,1143 ha. K. D. priklauso 31/1870 dalių, t. y. 0,317 ha, V. D. priklauso 867/187000 dalių, t. y. 0,0887 ha, L. Č. priklauso 137/1870 dalių žemės sklypo, t. y. 1,4 ha, D. Č. priklauso 23300/187000 dalių, t. y. 2,38 ha, S. J. priklauso 7797/17000 dalių t. y. 8,767 ha, J. S. priklauso 2333/187000 dalių t. y. 0,238 ha. Nurodo, kad kartu su ieškovais jiems priklauso 13,19 ha iš 19,1143 ha, t. y. praktiškai 70 proc. žemės sklypo. J. S. ir S. J. parengė ir suderino su mumis planą, kuris mums visiems ( K. D., V. D., E. D., L. Č., D. Č., J. S., S. J.) tinka ir leidžia visiems naudotis sau priskirtomis dalimis. Dėl H. Š. (2865968/178718705 dalių, t. y. 0,306 ha), K. Š. (5200/187000 dalių, t. y. 0,531 ha), J. Š. (7533/187000 dalių, t. y. 0,769 ha) ir J. Š. (2250/191143 dalių, t. y. 0,225 ha), o bendrai - 1,831 ha (kas sudaro 9,59 proc. sklypo) veiksmų likusieji savininkai negali sutvarkyti ir priskirti žemę savo naudojimui, laisvai naudotis savo turtu. H. Š., J. Š., K. Š. ir J. Š., važiuodami į jiems priskirtas asmeniškai naudotis žemės sklypo dalis naudojosi ir naudojasi jų žeme, nenori sumažinti savo dalių, kad priskirti žemę bendram pravažiavimui. J. S. ir S. J. suderino su mumis planą ir plotus, pravažiavimus, mes pasirašėme taikos sutartį ir tikėjomės, kad byla jau pasibaigs. Bet H. Š. prieš pat posėdį atnešė raštą apie kažkokį kelią, apie kurį niekas nežinojo. Po to kai kelias buvo išbrauktas iš vietinės reikšmės kelių kaip neteisėtai įrašytas, H. Š., J. Š., J. Š. ir K. Š. kreipėsi į teismą dėl pripažinimo jiems nuosavybės į dalį S. J. gręžinio (bendrai į 9,59 proc.), nors jie turi savo gręžinį, kurį įsirengė be mūsų sutikimų. Šis jų ieškinys buvo teismo atmestas.
Nustatant naudojimosi tvarką 2016 metais bendrasavininkams H. Š., K. Š., J. Š. priklausančios dalys nebuvo sumažintos (t. y. asmeniškai naudojamu dalių plotai atitiko idealiąsias jų dalis) tam, kad nustatyti bendrojo naudojimo privažiavimus prie jiems asmeniškai (ar keliems iš jų bendrai) naudotis priskirtų žemės sklypo dalių ir faktiškai jie eilę metų naudojosi kitiems bendrasavininkams, t. y. S. J., J. S., . D., V. D., D. Č., L. Č., E. D. bendrai naudotis priskirtomis žemės sklypo dalimis tam, kad pasiekti H. Š., J. Š., J. Š., K. Š. priskirtas žemės sklypo dalis, kas pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą. Tik dėl H. Š., J. Š., J. Š. ir K. Š., kurie siekia ir toliau naudotis mūsų turtu, veiksmų jie negali sudaryti taikos sutarties ir užbaigti šį ginčą taikiai. Jie pasirašė planą, kas patvirtina kad jie sutinka su tokia naudojimosi tvarka. Šiuo metu suderino planą su J. S. ir S. J. ir sutinka su tuo, kad būtų nustatyta tokia naudojimosi tvarka, ji jiems tinka ir atsižvelgia į jų teisėtus interesus. Tokia tvarka ne tik leidžia jiems visiems nustatyti žemės sklypo dalis naudojimui, naudotis savo turtu, bet ir nustato bendro naudojimo pravažiavimus prie dalių, taip pat nustato tokią tvarką kai bendrasavininkai H. Š., J. Š., J. Š. ir K. Š. nesinaudos jų nuosavybe be jų sutikimo, o važiuos prie savo dalių bendro naudojimo pravažiavimais. Nurodo, kad sutinka su ieškiniu ir prašo J. S. ir S. J. ieškinį tenkinti ir pakeisti 191143 kv. m. ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2023-09-28 Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
20. Atsakovas H. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2024-01-23, DOK-4812), kuriuo prašė: atmesti ieškovų J. S. ir S. J. ieškinį kaip visiškai nepagrįstą; tuo atveju, jei teismas laikys priešieškinį neatsisakytu ir laikytų jį pagrįstu, prašo patvirtinti naudojimosi žemės sklypu planą pagal atsakovės E. D. priešieškinį; priteisti iš ieškovų ir atsakovės E. D. lygiomis dalimis atsakovo H. Š. naudai pastarojo turėtas bylinėjimosi ir būtinas proceso išlaidas. Nurodė, kad teismas turėtų atmesti ieškinį ir dėl to, kad ieškovai šiai dienai neturi teisės ginčyti faktiškai ką tik Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 d. sprendimu nustatytos naudojimosi Sklypu ir Pastatais tvarkos, kuri jam yra tinkama, nes neatsirado jokių objektyvių priežasčių, kurių pagrindu teismas galėtų patvirtinti naują naudojimosi tvarką. Šiuo atveju ieškovų siūloma neva naujos naudojimosi tvarkos pakeitimo priežastys yra siejamos tik su jų tariamo privatumo pažeidimu ir anksčiau teismo nustatytos tvarkos neatitikimu racionaliam Sklypo ir Pastatų naudojimuisi. Ieškovai visiškai nenurodo ir neįrodinėja įvykusių juridinių faktų, dėl kurių esamas projektas neatitinka realiai šiuo metu susiklosčiusios situacijos. Atsakovai Š. į savo Sklypo dalį, A. M. plane pažymėtą indeksais A ir B2, nuo 2017 m. investavo daug lėšų ir aptvėrė didžiąją dalį A teritorijos, įrengė laistymo sistemą savo naudojimosi Sklypo dalyse. A. M. plano A teritorijos dalyje (2023 m. plano C3), kurią siekia S. J. ir J. S. priskirti jiems naudotis, yra aptverta tvora, teritorijoje buvo pasodinti ir auga vaiskrūmiai, vaismedžiai, įrengti gėlynai, daržas, įrengta laistymo sistema, nuolat prižiūrima, investuota daug lėšų, atvežtos durpės ir t. t., ir šios aplinkybės buvo jau įrodytos bei patvirtintos teisme 2016 m.. Tad kyla klausimas, kas atlygins atsakovų investuotas lėšas. Todėl atsakovas H. Š. kategoriškai nesutinka su jiems priskirtų naudotis Sklypo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimu. Pakeitus žemės sklypų A. M. plane pažymėtų C raide ir A raidėmis teismo nustatytą naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą, neišvengiamai būtų apsunkintas ir pasidarytų neįmanomas atsakovo J. Š. naudojimasis kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta plane (duomenys neskelbtini)) ir lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėta (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad pagal galiojantį ir teismo patvirtintą A. M. naudojimosi žemės sklypu planą, teritorija pažymėta indeksu C, visiškai nepagrįstai panaikinama, vietoj jos paliekamas tik susiaurintas kelias K4, per kuria būtų neįmanomas žemės ūkio technikos įvažiavimas. Teritorija C daugeliu metų buvo ir iki šiol nevaržomai naudojama visų bendrasavininkių kaip plotas skirtas privažiavimams, patekimas prie naudojamų kitomis sklypo dalimis, nuosavais pastatais, prie esančio inžinerinių komunikacijų, spec. transportu aptarnavimui. Dėl to nebuvo kilę jokių su to susijusių konfliktų tarp atsakovų Š. ir ieškovų. Tokiu būdu būtų pažeistos atsakovų J. Š. ir H. Š. nuosavybės teisės ir interesai bei apribota jo disponavimo teisė valdyti nevaržomai žemės sklypą ir pastatus. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė J. S. klaidina teismą teigdama, jog A. M. plane C raide pažymėtu žemės sklypu naudojasi ir jį tvarko tik ji. Iš tiesų, faktiškai šią žemės sklypo dalį tvarko trys bendrasavininkiai J. Š., H. Š. ir S. J..
A. M. parengtame plane teritorija pažymėta indeksu A (ieškovės B1) patenka į užstatytą teritoriją ir yra vertingesnė, tuo tarpu ieškovai ją pasiima naudoti sau. Be to, A. M. parengto plano teritorija pažymėta indeksu A (ieškovės B1), negali būti mažinama ir dėl to, kad joje yra 3 ūkiniai pastatai, sodas, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros, o atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra seni, remontui būtinas privažiavimas, kuriuo galėtų patekti statybinė technika, atvežti statybines medžiagas ir pan. Tad teismui patvirtinus ieškovės naujai parengtą naudojimo tvarką, viso to nebūtų galima padaryto, o atsakovo J. Š. teisės pastatais ir žemės sklypo dalimi būtų neproporcingai ribojamos. Taip pat J. Š. patirtų papildomų išlaidų, nes reikėtų pertverti tvorą, persodinti medžius ir krūmus, gėlynus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. ir J. S. pilnai sutiko su anksčiau priimtu 2021-06-10 teismo sprendimu ir apeliaciniu skundu jo neskundė, nagrinėjant bylą iš naujo ieškovai neturi teisės, priešingai nei E. D., reikšti šioje byloje ieškinį ir jį tikslinti. Ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos planas nebuvo derintas nei su viena institucija, nors A. M. planas buvo derintas su NŽT. Ieškovų pateiktame plane išreikšti vien tik ieškovų asmeniniai norai ir interesai, perbraižytų sklypo dalių dydis nėra iki galo žinomi: pvz., ar projekte nurodyti bendro naudojimo keliai atitinka bent minimalius standartus, plotas nepakankamas, ar iš viso tokį projektą galima tvirtinti. Juk be specialistų pagalbos aiškiai matosi, kad ieškovų pateiktame naudojimosi plane keliai aiškiai yra nevienodo pločio, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovų patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad ginčo sklypui galioja Saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatyti draudimai ir apribojimai hidrografiniams draustiniams, pagal kuriuos draudžiama vykdyti pakrančių želdinių ir aplinkos pertvarkymo darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už hidrografinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 72 str. 1 d.). Todėl nesant 2023 m. plano suderinimo su atsakinga už saugomas teritorijas institucija toks planas negali būti teikiamas ir tuo labiau teismo virtinamas. Pažymėtina, kad ieškovai savo 2023 plane įpiešė kelio ir pastato servitutą, tačiau pačiame plane nėra jokių privalomų duomenų apie tokio servituto suformavimą – nei jo plotas, nei koordinatės, o pačiame patikslintame ieškinyje visiškai neprašo tokio servituto patvirtinti, kas reiškia, jog įbrėžimas 2023 plane yra niekinis ir todėl jo negali būti.
Ieškovai neva suprojektavo bendro naudojimo žemę kaip privažiavimą (2023 m. plane pažymėtas K1, K5, K8), tačiau kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, jokio kelio ar net takelio šioje vietoje nėra, o įrengti kelią (pravažiavimą) remiantis Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. spalio rašto nuostatomis su niekuo nederintas tik naudojimosi tvarką žemės sklypu numatantis 2023 m. planas negali keisti žemės sklypui nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo, nustatytų servitutų, privalomų laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų - apribojimų ir reikalavimų, įteisintų patvirtintame žemės sklypo plane pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles. Taigi, atsakovai 2023 m. plane negalės nurodytu keliu privažiuoti prie savo naudojamų dalių, kas užprogramuos ateityje dar vieną ginčą tarp bendrasavininkių kuris tęsiasi beveik dešimtmetį. Todėl tokia neracionali ir neteisinga ieškovų naudojimosi tvarka negali būti patvirtina. Jei ieškovai mano, kad kuriam iš atsakovų trūksta žemės bendram naudojimui (keliui), atsakovas gali sumokėti vienkartinę kompensaciją už atitinkamą plotą. O jei ieškovai mano, kad J. Š. trūksta žemės bendro naudojimo keliui, teismas galėtų leisti J. Š. išpirkti šią dalį iš ieškovų, siekiant ekonomiškesnio, greitesnio ir patogesnio ginčo šioje byloje išsprendimo. Visiškai neaišku kokiomis proporcijomis ir ar dalimis ieškovai skaičiuoja bendro naudojimo žemę. Kaip matyti iš 2023 m. plano, bendro naudojimo žemės plotas pažymėtas indeksais K1, K4, K5, K6 tarp bendrasavininkių dalinamas yra lygiomis dalimis, tačiau plotas pažymėtas indeksais K3 ir K7 paskaičiuotas proporcijomis. Įstatymas nustato proporcingą bendro daikto valdymą, kas reiškia, kad ir nustatant bendro naudojimo žemės dalis pažymėtas indeksais K1, K4, K5, K6 turėjo skaičiuoti proporcingai bendrasavininkių turimai daliai ir atsakovui H. Š. pvz. bendro naudojimo žemės dalyje pažymėtoje indeksu K4, turėjo priskirti tik 2 kv. m, o ieškovui S. J. – 61 kv. m, J. Š. – 2 kv. m. Taip pat turėjo priskirti K4 ir K. Š., kadangi ji naudojasi sklypo dalimi 2023 m. plane pažymėtoje B2, priešingu atveju K. Š. taip pat negalės patekti į savo naudojamą žemės sklypo dalį. Be to, kaip atsakovai H. Š. ir K. Š. pateks į savo žemės plotą 2023 m. plane pažymėtą B2, jei nuo bendro naudojimo žemės K4 iki B2 yra J. Š. naudojama dalis B1. Akivaizdu, jog negalės ir tokiu būdu bus neišpildyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodytos sąlygos dėl bendro naudojimo kelių.
Ieškovų teikiamas planas negali būti tvirtinamas ir dėl to, kad 2023 m. plane indeksu C5 pažymėtoje dalyje randasi vandens gręžinys, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), gręžinio žiočių koordinatės x(duomenys neskelbtini) y(duomenys neskelbtini), į kurį iki šiol nėra registruotos nuosavybės teisės, nepaisant to, kad kitoje civilinėje byloje atsakovui H. Š. ir nebuvo pripažintos nuosavybės tiesės, todėl nesant aiškaus, Nekilnojamojo turto registre registruoto turto savininko, teismas negali tvirtinti naudojimosi plano, nes būtų pažeistos kitų gręžinio bendrasavininkių teisės, kurie negalėtų prieiti prie savo vandens gręžinio. Ieškovai atsakovams siūlo naudojimui priskirti ne jau esamą kelią S, o tik teritoriją skirtą keliui, tačiau joje oficialiai įrengti kelio atsakovas H. Š. negali, nes reiktų pakeisti žemės paskirtį ir pateikti kelio projektą. Tačiau ieškovai nesiūlo atsakovui kompensuoti kelio projekto parengimo ir kelio įrengimo išlaidų. Todėl teismas negali tvirtinti plano, pagal kurį atsakovas H. Š., norėdamas privažiuoti prie savo sklypo dalies (2023 m. plane B2), patirs didelių finansinių išlaidų, kas tokiu būdu pažeis šio atsakovo teises. Todėl tokia atsakovo H. Š. teises pažeidžianti naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti patvirtina. Ieškovų pateiktame 2023 m. plane matyti sąmoningai buvo nuslėptos kartografinės detalės, kad nesimatytų, jog suprojektuoti keliai K1, K6 eina per pievą ir pelkyną, nors A. M. plane akivaizdžiai matyti kur yra pelkė, pieva, ties kur prasideda miškas ir pan. Suprojektuoti keliai K1, K6 yra ydingi ir jų nebus galima praktiškai naudoti patvirtina ir anksčiau 2022-07-19 į bylą atsakovo H. Š. pateiktas brėžinys, iš kurio aiškiai matosi kad siūlomas patekimas bendro naudojimo keliais K1, K6 prie sklypu padvigubėja du kartus negu važiuojant per jau įrengtą kelią S. Todėl teisingiausias sprendimas turėjo būti bendro naudojimo kelią projektuoti per kelią S, tačiau kadangi tai nebuvo padaryta patikslintas ieškinys kaip neracionalus ir neteisingas neturėtų būti virtinamas, o ieškinys turėtų būti atmetamas. Ieškovas A. J., prie savo namo ir jam priklausančio sklypo gali patekti ir bendro naudojimo žeme esančia servitutinio kelio S1 vietoje, tiek neegzistuojančiu pravažiavimu suprojektuota bendro naudojimo žemės vietoje, plane pažymėtoje K1, K6 ir K8. Kas reiškia, kad žemė naudojama neracionaliai ir vien tik ieškovo interesais, kadangi ieškovui ir atsakovui H. Š. prieiti prie savo žemės sklypo dalių – B3 ir B2 yra geriausia būtent tik bendro naudojimo žeme esančia servitutinio kelio S1 vietoje ir bendro naudojimo žeme pažymėta K8. Sklypo bendrasavininkiams, naudojantiems sklypo dalimi 2023 m. plane pažymėtoje A1 ir D1, gali patekti iš kitos Sklypo pusės. Todėl ieškovų priskirtas atsakovo H. Š. plotas K1 (38 kv. m) ir K6 (64 kv. m) galėtų būti skirtas jo asmeniniams naudojimui, o nereikalingiems pravažiavimams.
Dėl atsakovės E. D. atsiliepimo į ieškinį nurodė, kad atsakovė E. D. atsiliepimu į ieškinį iš esmės atsisakė savo priešieškinio reikalavimo, todėl mano, kad priešieškinys ir jame nurodyti reikalavimai negali būti toliau nagrinėjami. Kaip matyti iš atsakovės E. D. priešieškinio – vieninteliame procesiniame dokumente, kuriame tik ir galima reikšti atlternatyvius reikalavimus, jokių alternatyvių reikalavimų nereiškia. Priešingai - savo atsiliepimu į ieškinį atsakovė pripažįstą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Kas reiškia, kad ji pripažįsta ieškinį (CPK 42 str. 1 d.). Kadangi atsakovė negali tuo metu ir pripažinti ieškinį, ir tuo kelti bei palaikyti priešingą reikalavimą, todėl akivaizdu, jog atsakovė E. D. atsisakė savo priešieškinio, o ne iškėlė alternatyvų reikalavimą. Dėl šios priežasties priešieškinys byloje neturėtų būti nenagrinėtinas.
21. Tretieji asmenys atsiliepimų nėra pateikę, apie teismo posėdžių datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai.
22. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė Marina Paplinska nurodė, kad ieškinį palaiko. Dėl priešieškinio - kadangi atsakovė E. D. pasirašė ant ieškovų plano, todėl prieškieškinį prašo atmesti bei paaiškino, kad ieškinio sprendiniai buvo šalių derybų ir kompromisų rezultatas. Pažymėjo, kad priešieškinyje nėra išspręstas privažiavimo Š. šeimai klausimas ir patenkinus priešieškinį šie klausimai liktų neišspręsti ir vėl būtų byla teisme. Ieškiniu bandoma išspręsti maksimalų klausimų kiekį, o E. D. sprendžia siauresnės grupės bendrasavininkų klausimus. Nuo 2016 metų pasikeitė situacija: gyvenamasis namas tapo vieno savininko (S. J.) nuosavybe. Vienam savininkui priklausantis gyvenamasis namas yra bendro naudojimo žemėje; iškilo privažiavimo klausimas. 2016 m. Š. buvo priskirta žemė pagal jų idealiąsias dalis ir jie tam, kad patekti į savo dalis važinėjo per kitiems bendraturčiams priklausančią žemę, t. y. naudojosi bendraturčių turtu. Likusieji bendraturčiai, kadangi buvo dovanojimai ir kiti veiksmai per tuos metus, nori nusistatyti sau naudojimosi tvarką, kad jie žinotų kur yra jų naudojimo dalis. Š. iš viso žemės sklypo ploto priklauso 1,7 ha. Likusiems bendraturčiams priklauso 17 ha, t. y. 90 proc. viso žemės sklypo. Likusieji savininkai turi problemų ir negali susitvarkyti su savo žeme, naudotis savo turtu. Žemės sklype yra servitutinis kelias. Viduryje žemės sklypo yra dar du atskiri pašalinių, t. y. kitų asmenų, žemės sklypai. Prie šių svetimų sklypų buvo nustatytas servitutinis kelias, kuris nėra bendro naudojimo, o yra prie tų svetimų sklypų, kur svetimi sklypai yra viešpataujantys daiktai. Nustatant naudojimosi tvarką visiems kitiems bendraturčiams, pagal planą šis servitutinis kelias atsiduria ieškovams priskirtoje dalyje. Ieškovai iš savo pusės darė viską, kad suderinti pozicijas su bendrasavininkais. Pagal pateiktą planą visiems yra išskirtos dalys, nėra kelių, yra atskiros bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kuriomis galima privažiuoti, skirtos bendram naudojimui. Žemės skirtos privažiavimams sąskaita turi būti mažinamos asmeninės dalys. Pagal tokį principą buvo rengtas planas. Siūloma nustatyti tvarka šiek tiek sumažintos bendrasavininkų Š. naudojamos dalys, o visiems kitiems bendrasavininkams nustatytos, nes jie neturėjo išskirtų savo dalių. Š. dalys minimaliai sumažintos tam, kad tą žemę priskirti privažiavimams prie jų dalių. Prašoma patvirtinti tvarka konkrečios žemės sklypo dalys priskirtos naudotis bendraturčiams pagal susitarimą tarp bendraturčių. Š. nesutinka, kad nors kažkiek būtų mažintos jų dalys tam, kad nustatyti jiems privažiavimus prie jų dalių. Taip pat Š. nesutinka, kad prie gyvenamojo namo, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso S. J., būtų S. J. priskirta žemė asmeniškai naudotis. Kur 2016 m. buvo C dalis pagal siūlomą planą tai yra privažiavimas ,,K“ (K4, K8). Pagal ieškinio planą yra padaryta aplinkui gyvenamąjį namą ieškovui S. J. asmeniškai naudotis žemė (C5, 198 m²). Dėl ribos prie gyvenamojo namo - pagal ieškinio planą taškai 104 ir 157 (prie gyvenamojo namo) bei 2016 m. plane taškai 112 ir 91 sutampa, koordinatės tos pačios, niekas nekeista.
Į atsakovės K. Š. klausimą, kodėl esant keliui S1, kurio statusas yra servitutinis, jie turi įrenginėti naują kelią ir negali naudotis jau įrengtu keliu, atsakė, kad jie nurodė norintys, kad jų dalys būtų mažinamos minimaliai, o iš tos pusės kur yra pažymėtas kelias K1, tai jis yra trumpesnis. Servitutinis kelias eina tik per ieškovams pagal ieškinio planą asmeniškai priskirtą naudotis žemę. Į nurodytą, kad žemės sklype yra trečiųjų asmenų nuosavybė, atsakė, kad statinys yra žemėje, kuri siūloma priskirti L. Č., statinių savininkai yra įtraukti į bylą ir jokių klausimų tretieji asmenys L. Č. neturi, o Š. nieko bendro su šia dalimi neturi. Į teisėjo klausimą, ar įbrėžimas prie pirties D2 teritorijoje yra numatytas išskaičiavimams pagal savininkus dalies pažymėjime plane ir plote ir koordinačių sistemoje, atsakė, kad ne, tai yra tik nurodyta ta vieta, statinys, kadangi taip istoriškai gavosi, kad pirtis yra toje dalyje kuri priskirta naudojimuisi L. Č.. Kadangi patys atsakovai Š. 2023-04-04 prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo, pareiškė, kad čia yra tas statinys ir, kad turi būti įtraukiami tretieji asmenys į bylą. Įbrėžta tik dėl aiškumo, kad toje vietoje yra tas statinys.
Ieškovė J. S. prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad K4 bus priėjimas prie šulinio, kadangi J. Š., H. Š. ir S. J. turi bendro naudojimo šulinį. K4 (74 m²) padalinti tarp šulinio savininkų, kad jie galėtų prieiti prie šulinio ir juo naudotis. Plotas K8 – padarytas bendro privažiavimo plotas, kad Š. galėtų pasiekti įvažiavimą prie 69 taško, kad galėtų pasiekti keliuką K1 ir tęsti toliau kelią prie kitų savo sklypų. Sklypas B2 priskiriamas H. Š. ir K. Š.. K. Š. ploto dalis B2 sklype buvo sumažinta, kad ji galėtų privažiuoti prie 159 taško, kur yra įvažiavimas į jų teritoriją, į jų sklypą. B1 sklype yra J. Š. priklausantis vienas ūkinis pastatas, rūsys ir ,,N“. B1 dalis pagal ieškinio planą priskirtina J. Š., kuris yra K. brolis. Nurodo, kad ieškinio plane nepažymėjo kaip K. Š. per J. Š. sklypą pateks į savo sklypo dalį B2, kadangi jie yra vienos šeimos nariai. K. Š. prie 159 taško privažiavimas yra išskirtas. Į advokato Artūro Cibulsko klausimą, kokiu pagrindu atsirado antras privažiavimas prie namo K1, kodėl prireikė naujo privažiavimo, atsakė, kad jis buvo visada, tik dabar jis yra apaugęs, ilgą laiką niekas juo nesinaudojo, nebuvo nušienauta ir sutvarkyta. Į klausimą, kodėl nenumatė Š. pravažiavimo keliu, ieškinio plane pažymėto S1, kuriuo visuomet jie naudojasi, atsakė, kad K1 kelias eis per Š. žemės sklypą, kad visi savininkai turėtų galimybę privažiuoti prie jiems priskirtų naudotis dalių. Pagal ieškinio planą S1 yra S. J. ir J. S. bendroje teritorijoje. Jei yra galimybė padaryti pravažiavimą per savininkų sklypą tai toje vietoje ir turi būti padarytas pravažiavimas. Į klausimą, už kieno lėšas bus įrengiamas kelias K1, atsakė, kad už bendraturčių lėšas, kurie turės žemės plotą. Į atsakovės K. Š. klausimą, kodėl J. Š. padarytas privažiavimas K1, atsakė, kad sklypas B3 priklauso J. Š., K. Š. ir H. Š.. Į klausimą, kokiu būdu K. Š. pateks į dalį B2, atsakė, kad K1, K8 privažiavimais privažiuojama iki taško 159. Į klausimą, kada darytos 2024-04-18 į bylą įkeltos nuotraukos, atsakė, kad ten kur su rulete daryta 2024 m. kovo mėnesį. Į atsakovo H. Š. klausimą, kodėl vienais atvejais privažiavimo plotas lygiomis dalimis išskirtas, o kitais atvejais proporcingai, atsakė, kad kur padarė su atsakovais Š. bendro naudojimo plotą, bendro naudojimo plotą padalino po lygiai, kad nekiltų ateityje jokių klausimų. Jei reikės įrenginėti kelią, tai visi turės sumokėti po lygiai, nes visiems reikalingas kelias, visi turi teisę naudotis ir nesinori kad vieni bendrasavininkai naudotųsi kitų bendrasavininkų sąskaita.
Dėl įbrėžimo prie pirties D2 teritorijoje – įbrėžimo taškai numatyti koordinačių sistemoje, tačiau įbrėžimo plotas įeina į L. Č. plotą. Tretieji asmenys - pirties savininkai patys susitars su L. Č. dėl priėjimo prie pirties. Šis plotas nėra išskirtas, kad priklausys būtent kaimynams L., įbrėžimo plotas įeina į L. Č. plotą.
Į teisėjo klausimą dėl nustatytų privažiavimų su atsakovais Š. vadovaujantis lygių dalių principu, o su kitais bendrasavininkais vadovaujantis proporcingumo principu, atsakė, kad su kitais bendrasavininkais išskyrus Š., jie susitarė dėl tokio nustatymo. Su Š. visur padarė po lygiai.
Ieškovas S. J. palaikė atstovės išdėstytus argumentus.
Atsakovės E. D. atstovė advokatė Liudmila Grigorjeva nurodė, kad atsakovę tenkina bet kuris variantas – tenkinti ieškinį arba priešieškinį. Pažymėjo, kad atsakovė ginčo su Š. neturi, kadangi pagal atsakovės pasiūlymą 2016 m. nustatyta tvarka Š. nekeičiama, ginčo su ieškovais taip pat nėra. Kompromisas dėl D dalies pasiektas. Jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo keisti 2016 m. sprendimą taip kaip prašo keisti ieškovai, tuomet prašo patvirtinti priešieškinio planą. 2016 m. buvo C sklypas prie gyvenamojo namo ir šulinio, jis buvo priskirtas bendram naudojimui H. Š. ir S. J. (iš pradžių S. J. sutuoktinei), t. y. ten buvo du bendranaudotojai. Pagal ieškinį sklypo dalis C keičiama, kadangi niekam iš Š. nepriklauso gyvenamasis namas, prašo išskirti gyvenamojo namo dalį, t. y. sumažinti bendram naudojimui liekančią C dalį. Š. iki šiol servitutiniu privažiavimu naudojosi neteisėtai ir savavališkai, kadangi jie savo plotą kuris jiems asmeninės nuosavybės teise priklauso turi asmeniniam naudojimui, o bendram naudojimui nėra iš ko imti nesumažinus. Visi bendraturčiai, išskyrus Š., servitutiniu keliu naudojasi teisėtai, kadangi ten jų bendro naudojimo žemė, o Š. bendram naudojimui nepaliko žemės. 2016 m. sprendime K. Š. B2 sklypo dalis taip pat neturėjo jokio atskiro privažiavimo. Priešieškinio planu neliečiami Š. sklypai. Š. pozicija nenuosekli ir prieštaringa. Vilniaus apygardos teismas nematė pagrindo keisti 2016 m. sprendimą, tai visi kiti šio teismo išaiškinimai liečia tik pradinį priešieškinio planą, kuomet ginčas vyko su ieškovais. Pastabos yra ištaisytos. Priešieškinio plane nesprendžiamas privažiavimas prie Š. sklypų, nes jis nebuvo sprendžiamas ir 2016 metais, palikta taip kaip 2016 m. sprendime. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. K. Š. buvo priskirtas sklypas prie kurio taip pat nebuvo privažiavimo ir į kurį ji patekdavo servitutiniu keliu neteisėtai, nes jis ne jai skirtas ir tuomet patekdavo per tėvo, o dabar per brolio sklypą ir jokių pretenzijų niekas niekam neturėjo, jų pačių buvo 2016 m. parengtas planas, kuris teismo buvo patvirtintas. Tai, kad šiuo metu K. kelią klausimą dėl patekimo į jos sklypą, tai reiškia, kad atsakovai supranta, kad 2016 m. sprendimas yra ydingas ir yra pagrindas jį keisti. Ieškovai pamažino asmeninio naudojimo sklypus ir priskyrė prie bendro naudojimo. Tai, kad nepatiko kaip priskyrė yra kitas dalykas. Nesutikimas su priešieškiniu tuo argumentu, kad jis neatitinka Vilniaus apygardos teismo 2021 m. nutarties išaiškinimų yra be faktinio pagrindo, nes priešieškinio planas atitinka ir liečia tik D1 ir D2 dalis, kuriose, kaip ir buvo pasakyta, naudojimosi tvarką reikia nustatyti. Dėl atsakovo H. Š. nurodymo, kad ieškinio plane nematyti naudmenų, pažymėtų pievų, pelkių, miško ir t. t., atstovė nurodė, kad sklypo kadastrinių matavimų planas atspindi viską, o naudojimosi tvarkos plane neprivaloma. Į teisėjo klausimą, dėl bylinėjimos išlaidų paskirstymo tarp ieškovų ir atsakovės E. D., tuo atveju, jei būtų tenkinamas ieškinys, o priešieškinys atmestas bei atvirkščiai, nurodė, kad kiekviena šalis pasiliks prie savo bylinėjimosi išlaidų, su atsakovės E. D. bei ieškovų pritarimu. Į ieškovų atstovės klausimą, ar pagal priešieškinio planą K. D., V. D. ir D. Č. yra priskiriama bendram naudojimui tarpas nuo taškų 153 ir 131, o iki šių taškų privažiavimas tiesiog servitutiniu keliu nenustatant bendro naudojimo, patvirtino, kad taip ir yra.
Atsakovo H. Š. atstovas advokatas Arūnas Bertulis nesutinka nei su ieškiniu nei su priešieškiniu, prašo atmesti. Ieškinyje numatyti privažiavimai, tačiau jie yra pertekliniai. Ieškovė nenurodė dėl kokių juridinių faktų turėtų būti keičiama 2016 m. patvirtinta tvarka. Atsakovė E. D. išsprendžia tik dėl savęs, o dėl kitų bendrasavininkų privažiavimo klausimai neišspręsti. Apygardos teismas nagrinėjo tik vienos atsakovės E. D. apeliacinį skundą. Jokio pagrindo keisti 2016 m. patvirtintą tvarką nėra. Dėl privažiavimo kelių - byloje pateikta saugomų teritorijų direkcijos atsakymas, kuriame aiškiai nurodyta, kad žemės sklype nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, natūralios pievos ir ganyklos. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 96 str. nurodo, kad natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip pakeisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką, todėl svarbu, kad įvažiavimas patenkantis į šių pievų plotą būtų formuojamas ir naudojamas taip, kad neblogintų pievų būklės. Ten ir toliau turi būti pieva. Ieškovai siūlo būtent per šitas pievas kitiems bendrasavininkams įsirengti privažiavimą – kelią. Kalbama apie inžinerinį statinį, bus pažeista pievos paklotė, o tai draudžiama pagal Saugomų teritorijų įstatymą. Jeigu nesprendžiamas pirties naudojimosi servituto klausimas, tai naudojimosi tvarkos plane negali būti jokių pažymėjimų ar išskyrimų žemės plotų, kurie nesusiję su naudojimosi tvarka arba jie turi atspindėti esamą žemės sklypo planą. Naudojimosi tvarkos plane sprendžiami tik naudojimosi tvarkos klausimai tarp bendraturčių, o ne tarp bendraturčių ir trečiųjų asmenų. Dėl privažiavimo - turint statinį, reikės privažiuoti su transporto priemone prie savo statinių. Saugomų teritorijų tarnyba pretenzijų dėl S1 servitutinio kelio naudojimo neturi. Visiems bendrasavininkams turėjo būti formuojamas privažiavimas per šį kelią. Servituto ribose galėjo būti padaryta bendro naudojimo žemė. Nustatydami privažiavimus su atsakovais Š. ieškovai vadovavosi lygių dalių principu, o nustatant privažiavimus su kitais bendrasavininkais vadovavosi proporcingumo principu, tačiau bendrasavininkiai žemę naudoja, išlaidas dengia ir t. t. vadovaudamiesi proporcingumo principu. Vadinasi, nustatydami privažiavimus ieškovai turėjo vadovautis proporcijomis ir privažiavimą paskirstyti proporcingai turimai nuosavybės daliai bendrame daikte, o ne lygiomis dalimis. Pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Ieškovai ne savo, o bendrą žemę dalina. Į ieškovų atstovės klausimą, jei būtų atmesta ieškinys ir priešieškinys, kaip pateks į savo dalis, atsakė, kad pagal galiojančią naudojimosi tvarką. Į klausimą, kokiu būdu važiuoja dabar ir kokiu būdu numato važiuoti, jeigu būtų atmesti ieškinys ir priešieškinys prie dalies B3 pagal ieškinį, atsakė, kad galės prieiti. Į ieškovės J. S. klausimą, dėl K. privažiavimo į sklypą B2, kaip ji dabar ten patenka, atsakė, kad patekdavo lygiai taip pat kaip ir visi.
Atsakovas H. Š. nurodė, kad sutinka su tuo ką pasakė advokatas.
Atsakovo J. Š. atstovas advokatas Artūras Cibulskas nurodė, kad nesutinka nei su ieškiniu nei su priešieškiniu. Pažymėjo, kad svarbu šioje byloje tai, kad 2016 m. priimtas teismo sprendimas, kuris nustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant pakeisti jau teismo nustatytą naudojimosi tvarką turi būti įrodyti juridiniai faktai, kurie atsirado po teismo sprendimo. Turi būti numatyti privažiavimai prie kiekvienam bendraturčiui priskirtos žemės sklypo dalies. Naujas kelias sukuria daugiau problemų negu išsprendžia. Atsakovai neturi lėšų keliui įrengti. Į ieškovės J. S. klausimą, dėl nurodyto, kad atsakovai neturi lėšų keliui įrengti, atsižvelgiant į tai, kad dabartinį kelią taip pat reikia prižiūrėti, kadangi yra duobės bei buvo perkami akmenys, kad sutvarkyti servitutinį kelią, atsakė, kad čia ne šios bylos objektas. Turėtų tartis visi kas naudojasi tuo keliu.
Atsakovas J. Š.: nurodė, kad palaiko advokato išsakytą poziciją.
Atsakovė K. Š. nurodė, kad nesutinka nei su ieškiniu nei su priešieškiniu. Dėl ieškovų nurodyto, kad atsakovai neteikė jokių savo variantų, nurodė, kad tai netiesa. Ne kartą buvo išsakyta atsakovų nuomonė kaip jie norėtų pakeisti naudojimosi tvarką, iš esmės prieš kiekvieną teismo posėdį. Argumentai išdėstyti atsiliepime. Neteikė plano, kadangi tai finansiškai neracionalu pagal turimą nuosavybę. Į ieškovų atstovės klausimą, kokiu būdu atsakovė pateks į savo priskirtą naudotis plotą, atsakė, kad per servitutinį kelią. Į klausimą, o toliau kaip privažiuos per J. Š. sklypą, atsakė, kad privažiuos taip kaip iki šiol naudojosi. Į klausimą, ar šiuo metu važiuoja per J. Š. asmeniškai priskirtą naudotis dalį atsakė, kad taip kaip nustatė 2016 m. teismas. Paaiškino, kad J. šiuo metu leidžia naudotis, bet atsakovė nežino kaip gali būti ateityje. Į klausimą, ar atsakovei asmeniškai priskirtose naudotis žemės sklypo dalyse dar yra kažkokie asmenys būtent šiose dalyse turintys teisę naudotis ar tik atsakovė viena naudojasi, atsakė, kad kaip nustatė teismas taip ir naudojasi – atsakovė ne viena, nes yra kitų bendraturčių, tačiau tarp bendraturčių taip pat yra vidiniai susitarimai kaip jie naudojasi ta dalimi. Į klausimą, ar su tais bendraturčiais su kuriais priskirta naudotis atitinkamomis dalimis, atsakovė yra sudariusi kažkokius susitarimus, atsakė, kad tai yra atsakovės asmeninis klausimas.
Atsakovė J. Š. nurodė, kad palaiko savo šeimos poziciją.
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys netenkintinas, patikslintas priešieškinys netenkintinas
23. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, iš kurių: atsakovui J. Š. – 2250/191143 dalys, atsakovui H. Š. – 2865968/178718705 dalys, ieškovei J. S. – 2333/187000 dalys, ieškovui S. J. – 7797/17000 dalys, atsakovei J. Š. – 7533/187000 dalys, atsakovui K. D. – 31/1870 dalys, atsakovei E. D. – 400/1870 dalys, atsakovui V. D. – 867/187000 dalys, atsakovei L. Č. – 137/1870 dalys, atsakovei K. Š. – 5200/187000 dalys, atsakovei D. Č. – 23300/187000 dalys.
24. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad minėtame žemės sklype yra pastatai: a) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui S. J.. Ieškovo S. J. vardu taip pat yra įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) bei pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)); b) pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui J. Š.. Atsakovui J. J. taip pat nuosavybės teise priklauso kiemo pastatas – ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) bei pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)); c) kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), kurio 1/6 dalis nuosavybės teise priklauso J. Š., 1/6 dalis – H. Š., o 2/3 dalys – S. J..
25. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354- 855/2016 nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą paskiriant H. Š. asmeniškai naudotis 0,2184 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 81-102-101-100-99-98-97-96-95-94-93-92-91-112-113-114-83-82-81; paskiriant H. Š. ir K. Š. bendrai naudotis 0,3406 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B-2“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 81-31-32-33-97-98-99-100-101-102-81; paskiriant H. Š., K. Š. ir J. Š. bendrai naudotis 1,2607 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B-1“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 4-79-2-3-4; paskiriant H. Š. ir J. J. bendrai naudotis 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 76-83-114-113-112-91-90-89-88-87-86-85-84-76; paskiriant J. J., L. Č., E. D., D. Č., K. D., V. D., S. B. bendrai naudotis 5,9197 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D-1“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-81-80-79-4, bei 11,3349 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D-2“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 1-2-79-78-77-76-84-85-86-87-88-89-90-91-92-93-94-95-96-97-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-64-65-66-67-68-69-70-71-72-73-74-75-1. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 18 d.
26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimu nustatyta naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka gali būti keičiama įvykus tam tikriems juridiniams faktams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005; kt.). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja kriterijai, kurie taikomi ją nustatant (teisėtumo; socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo ir kiti), tačiau dėl minėtų kriterijų taikymo sprendžiama tik esant nustatytiems juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo. Teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo, priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).
27. Vilniaus apygardos teismas 2021-12-16 nutartimi nurodė, kad po J. J. mirties, jos turtą paveldėjo ieškovas S. J.. Po S. B. mirties jo turtą paveldėjo ieškovė J. S.. Taigi, byloje pasikeitė turto dalių savininkai, tačiau šis pasikeitimas nėra pagrindu keisti nustatytąją naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovė E. D., prašydama pakeisti anksčiau priimtu teismo sprendimu tarp bendrasavininkių naudojimosi žemės sklypu tvarką, nurodė, jog planuoja ūkininkauti, todėl jos asmeniniam naudojimui priskirtinas vientisas sklypas, užtikrinantis jos interesą turėti konkrečią jai skirtą vietą, kurią ji galės valdyti, naudoti ir disponuoti ja savo nuožiūra. Šis savininkės atsiradęs interesas pripažintinas aplinkybe, kuri yra pagrindu keisti nustatytąją naudojimosi tvarką.
28. Ieškovai patikslintu ieškiniu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad po naudojimosi tvarkos nustatymo pasikeitė tam tikros aplinkybės, atsirado naujos reikšmingos aplinkybės, bendraturčiai nori ūkininkauti jiems asmeniškai priskirtose žemės sklypo dalyse, auginti daržoves, taip pat į tai, kad būtina išspręsti klausimus dėl privažiavimų prie asmeniškai (arba kelių konkrečių asmenų bendrai) naudojamų žemės sklypo dalių, kilo poreikis naudojimosi tvarkos patikslinimui. Atsakovė E. D., kuri pagal teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką neturi jai paskirtos naudotis asmeniškai sklypo dalies, nori ūkininkauti jai asmeniškai priskirtoje žemės sklypo dalyje, turi teisę bendrasavininkiams atsakovams paskirtoje naudotis bendrai sklypo dalyje prašyti keisti nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Taigi konstatuotina, kad šios aplinkybės yra pagrindas keisti nustatytąją naudojimosi tvarką. Tai, kad savininkas, turintis jam priskirtą naudotis plotą kartu su kitais bendrasavininkiais pareiškia norą naudotis dalimi sklypo asmeniškai (arba kelių konkrečių asmenų bendrai), yra svarbia priežastimi pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
29. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-12-23 nutartimi, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2021-12-16 nutarties išaiškinimus pasiūlė proceso dalyviams pateikti naudojimosi žemės sklypu planą, kuriame būtų numatytas bendram naudojimui, t. y. privažiavimams priskiriamas žemės sklypo plotas, o jiems tenkanti ploto dalis priskaičiuojama bendrasavininkams, kurie naudosis šiais privažiavimais.
Dėl pakeitimo teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos
30. Ieškovai J. S. ir S. J. (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2023-09-28 Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą.
31. Atsakovė E. D. patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2022-02-28 UAB „Krianta“ matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, toliau detalizuojant prašomą nustatyti tvarkos planą.
32. Nagrinėjamu atveju, su ieškovų siūloma naudojimosi tvarka nesutinka atsakovai H. Š., J. Š., J. Š., K. Š. (toliau – ir Š.). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
33. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
34. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 37 punktas).
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
36. Kasacinis teismas savo praktikoje yra taip pat pažymėjęs, kad dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
37. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalies (šalių) pateiktą variantą (pateiktus variantus) vertina nurodytais aspektais ir esant keliems projektiniams pasiūlymams parenka racionalesnį, patogesnį, optimalesnį, teisingesnį, labiau teismų praktikoje nustatytus kriterijus, o svarbiausia - visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą užtikrinantį variantą, o visiems siūlomiems variantams neatitinkant minėtų kriterijų – atmeta abu pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
38. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu S. J. buvo įregistruota nuosavybės teisė į pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu visas gyvenamasis namas priklauso S. J. nuosavybės teise. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
39. Atsakovas J. Š. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, be kita ko, todėl, kad pagal pateiktą patikslintą ieškinį iš atsakovo siekiama paimti jam priskirtą naudotis 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu dalį pažymėtą indeksu „A“. Pažymi, kad siūloma H. Š. (dabar priklauso atsakovui – J. Š.) paskirto naudotis sklypo dalį, su patikslintu ieškiniu pateiktame plane apibrėžtą ribų posūkio taškais 172-171-104-105-172 perduoti naudotis S. J.. Atsakovas H. Š. atsiliepimu į patikslintą ieškinį yra nurodęs, kad atsakovai Š. į savo Sklypo dalį, A. M. plane pažymėtą indeksais A ir B2, nuo 2017 m. investavo daug lėšų ir aptvėrė didžiąją dalį A teritorijos, įrengė laistymo sistemą savo naudojimosi Sklypo dalyse. A. M. plano A teritorijos dalyje (2023 m. plano C3), kurią siekia ieškovai priskirti jiems naudotis, yra aptverta tvora, teritorijoje buvo pasodinti ir auga vaiskrūmiai, vaismedžiai, įrengti gėlynai, daržas įrengta laistymo sistema, nuolat prižiūrima, investuota daug lėšų, atvežtos durpės ir t. t., ir ši aplinkybės tai buvo jau įrodyta bei patvirtinta teisme 2016 m. Kyla klausimas, kas atlygins atsakovų investuotas lėšas. A. M. parengtame plane teritorija pažymėta indeksu A (ieškovės B1) patenka į užstatytą teritoriją ir yra vertingesnė, tuo tarpu ieškovai ją pasiima naudoti sau. Pažymėjo, kad ieškovas S. J. naudojasi nevaržomai savo gyvenamuoju namu ir žeme aplink namą. Jis gali nevaržomai prieiti, patekti į namą ir jį tvarkyti iš visų pusių. A. M. parengto plano teritorija pažymėtame indeksu A (ieškovės B1), negali būti mažinama. Tuo tarpu ieškovai byloje pateikė įrodymus – nuotraukas (el. b. failas 7, p. 81-84), nurodydami, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovai savo atsiliepimuose teigia, kad prašoma priskirti naudojimui S. J. dalis yra labai išpuoselėta, ten pasodinti vaiskrūmiai, teikia nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad jokių vaiskrūmių ten nėra.
40. Teismas pažymi, kad priskyrus bendraturčiams asmeniniam ir bendram naudojimui keliems bendraturčiams žemės sklypo dalis, bendrasavininkių interesai nebūtų pažeisti tuo atveju, jei būtų nustatyti bendram naudojimui priskiriami plotai, kurie būtų priskaičiuoti kaip kiekvienam besinaudojančiam šia sklypo dalimi tenkančios bendros nuosavybės dalys, o ne priešingai, bendram naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys skaičiuojamos kaip asmeniškai naudojami plotai. Todėl atitinkamai mažėja tokių bendrasavininkių asmeniniam naudojimui (ar keliems iš jų bendrai) priskirta dalis. Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. turi turėti galimybę pakliūti prie jam asmeniškai pagal ieškinio planą priskirtinos naudotis dalies B1, dalis ploto paskirstoma tarp pravažiavimų, tokiu būdu kompensuojant ploto sumažėjimą ir atsiranda galimybė pasiekti sklypo dalį pažymėtą B1. Bendraturčių dalys turi būti sumažintos minimaliai užtikrinant jų dalyvavimą bendro naudojimo privažiavimuose prie jiems asmeniškai ar keliems bendrai naudotis priskirtų dalių. Atsakovams nurodant, kad toks dalių sumažinimas sukels reikšmingus nuostolius dėl investuotų lėšų, byloje turėtų būti pateikti konkretūs paskaičiavimai ir įrodymai tokioms aplinkybėms pagrįsti.
41. Atsakovas H. Š. savo atsiliepimuose yra nurodęs, kad nustatant bendro naudojimo žemės dalis pažymėtas indeksais K1, K4, K5, K6 turėjo skaičiuoti proporcingai bendrasavininkių turimai daliai ir atsakovui H. Š. pvz. bendro naudojimo žemės dalyje pažymėtoje indeksu K4, turėjo priskirti tik 2 kv. m, o ieškovui S. J. – 61 kv. m, J. Š. – 2 kv. m.
42. Iš ieškinio bei jo plano matyti, kad ieškovai skirtingai skaičiuoja bendro naudojimo žemės ploto dalis kiekvienam bendrasavininkiui. Bendro naudojimo žemės plotas pažymėtas indeksais K1, K4, K5, K6 tarp bendrasavininkių dalinamas yra lygiomis dalimis, tačiau plotas pažymėtas indeksais K3 ir K7 paskaičiuotas proporcijomis. Šiuo atveju, bendro naudojimo žemės ploto dalys tarp bendrasavininkių turėtų būti visiems priskirtos vadovaujantis ta pačia tvarka, kitu atveju pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.
43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, įstatymas nustato proporcingą bendro daikto valdymą.
44. Tai, kad ieškovai ir atsakovė E. D. nesiekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o reikalavimai pareikšti dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, pakeičiant jau nustatytąją ankstesniu sprendimu tvarką, reiškia, kad jie turi galimybę pasiūlyti naudojimosi žemės sklypu tokį planą, kuriame būtų nurodyti bendram naudojimui skiriami privažiavimai, ir atitinkamai pagal juos nustatytos bendraturčiams priskirtinos žemės sklypo dalys asmeniniam ir bendram naudojimui. Minėta, priskyrus bendraturčiams asmeniniam ir bendram naudojimui keliems bendraturčiams žemės sklypo dalis, bendrasavininkių interesai nebūtų pažeisti tuo atveju, jei būtų nustatyti bendram naudojimui priskiriami plotai, kurie būtų priskaičiuoti kaip kiekvienam besinaudojančiam šia sklypo dalimi tenkančios bendros nuosavybės dalys, o ne priešingai, bendrai naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys skaičiuojamos kaip asmeniškai naudojami plotai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2488-275/2021).
45. Byloje pateiktas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) raštas ,,Dėl naujų kelių įrengimo“ (el. b. failas 5, p. 23), kuriame nurodyta, kad Tarnyba išnagrinėjo prašymą dėl naujų kelių įrengimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), naudojimo tvarkos išaiškinimo. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad visas Sklypas (19,1143 ha) patenka į valstybinį Vilnios hidrografinį draustinį (toliau – Draustinis) ir Europos Bendrijos svarbos ekologinio tinklo Natura 2000 buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Minijos upės slėnis ties Mickūnais“. Pagal pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad Sklype yra esama sodyba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 2 straipsnio 55 punktu, sodyba yra vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Į sodybą gali būti įrengtas privažiavimas – iš ortofotografinių duomenų matyti, kad toks privažiavimas jau yra įrengtas, jokie kiti privažiavimai į atskiras sklypo dalis šiuo atveju negali būti įrengti. Taip pat nurodė, kad Sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurioms galioja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 25, 69, 72, 95, 96, 99, 100, 102 straipsnių nuostatos. Planuojant ūkinę veiklą Sklype, turi būti kreipiamasi į Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistus, kurie įvertins, ar konkreti planuojama veikla nepakenks Draustinio steigimo tikslams, nesukels reikšmingo neigiamo poveikio Natura 2000 teritorijoms. Taigi Tarnyba nurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių planuojant ūkinę veiklą Sklype būtina kreiptis į saugomų teritorijų direkcijos specialistus dėl konkrečios planuojamos veiklos poveikio įvertinimo.
46. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 4 d. planuojama ūkinė veikla – numatoma ūkinė veikla, apimanti statybą, statinių rekonstravimą, gamybą, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir ertmių naudojimą, kitų gamtos išteklių naudojimą, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą veiklą ir kitą galinčią daryti poveikį aplinkai ūkinę veiklą. Ūkinę veiklą saugomose teritorijose apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymai ir šių teritorijų nuostatai. Draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato STĮ, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti STĮ 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (STĮ 9 str. 1 d.). Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti) (STĮ 9 str. 1 d.). Dėl nustatytų apribojimų ir draudimų Sklype negali būti įrenginėjamos bendro naudojimosi teritorijos skirtos pravažiavimui nesuderinus su saugomų teritorijų direkcija, kadangi tai galimai gali pakenkti draustinio steigimo tikslams ir sukelti reikšmingo neigiamo poveikio Natura 2000 teritorijoms. Byloje toks suderinimas nėra pateiktas.
47. Atsakovas J. Š. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2024-01-13) nurodė, kad ieškovų S. J. ir J. S. 2022-08-31 patikslintu ieškiniu siūlomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje, taip pat ir ankstesniuose planuose atsakovui H. Š. siūlomas privažiavimas prie žemės sklypo iš šiaurės vakarų pusės projektuojama bendrojo naudojimo sklypo dalimi yra neteisėtas ir fiziškai negalimas, nes iš tos pusės prie žemės sklypo nėra jokio privažiavimo, t. y. jokio viešo ar servitutinio kelio. Todėl vien dėl to ieškovų S. J. ir J. S. 2022-08-31 patikslintu ieškiniu siūloma naudojimosi žemė sklypu tvarka negali būti tvirtinama. Tačiau byloje pateikti duomenys (2022-11-10 DOK-71110) dėl privažiavimo galimybės prie šalims priklausančio žemės sklypo iš šiaurės vakarų pusės, nurodant, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas ribojasi su 53,3943 ha ploto valstybei priklausančiu miško žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), patikėjimo teisėmis valdomu Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos. Šis sklypas savo ruožtu ribojasi su Vilniaus rajono savivaldybei priklausančiu vietinės reikšmės keliu. Žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-11-29 nustatytas 792 kv m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas). Šis kelio servitutas jungia vietinės reikšmės kelią su šalims priklausančiu žemės sklypu šiaurės vakarų pusėje. Paminėtas aplinkybes patvirtina žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro 2022-11-09 išrašas ir šio žemės sklypo kadastrinių matavimo plano kopija esantys byloje (el. b. failas 5, p. 56-60).
48. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalys ne vienerius metus laikė, kad atsakovai Š. turi teisę patekti į jiems priskirtas naudotis žemės sklypo dalis per servitutinį kelią (ieškinio plane pažymėta – S1) ir visi žemės sklypo bendraturčiai faktiškai naudojosi būtent servitutiniu keliu tam, kad pasiekti jiems priskirtas naudotis dalis. Aplinkybė, kad aplink bendrą šalių valdomą žemės sklypą yra kitų kelių, kuriais būtų galimybė privažiuoti prie ginčo žemės sklypo, nepaneigia bendraturčių teisės pasiekti jiems priskirtas naudotis dalis per ginčo žemės sklypui numatytą servitutinį kelią (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-614/2023). Nagrinėjamu atveju 1 072 kv. m servitutinis kelias yra vienintelis kelias, teisę iš kurio patekti (privažiuoti, prieiti) iki savo valdomų ginčo sklypo dalių turi bendraturčiai. Pagal ieškinio planą kelias S1 faktiškai yra ir šiuo metu bendraturčių yra naudojamas. Ieškinio plane servitutiniame kelyje S1 privažiavimui skirta dalis pažymėta K7. Ieškovai prašo paskirti tik J. S., S. J., K. D., V. D., D. Č. bendram naudojimui 494 kv.m. žemės sklypo dalį (pravažiavimą) ieškinio plane pažymėtą K7 ir taškais 148- 137- 147- 138- 139- 155- 89- 75- 144- 145- 146- 148. Pagal 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką šiuo privažiavimu naudojosi visi jo bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovai J. Š., K. Š., H. Š., J. Š.. Be to, šiam keliui yra nustatytas servitutas, kuriuo turi teisę naudotis ir kaimyninių sklypų savininkai bei juo yra užtikrinamas priėjimas ir privažiavimas prie visų bendraturčių naudojimui priskirtos žemės dalių. Atsakovas J. Š. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad šiuo privažiavimu ginčo šalys naudojosi ir iki minėto teismo sprendimo priėmimo. Ieškinio planu siūloma paskirti S. J., E. D., L. Č., J. Š., K. Š., H. Š., J. Š. - bendram naudojimui 276 kv.m. ploto žemės sklypo dalį (pravažiavimą), plane pažymėtą K1 ir taškais 69- 169- 120- 168- 166- 167-69, kuris šiuo metu nėra įrengtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius tikslu užtikrinti proporcingą bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo, ieškovai byloje nėra pateikę teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl atsakovams J. Š., K. Š., H. Š., J. Š. ieškinio planu nepriskiriama dalis naudotis faktiškai esančiu pravažiavimu S1, atsižvelgiant į tai, kad šis kelias ir toliau būtų naudojamas kitų ieškinio plane numatytų bendraturčių ir kaimyninių žemės sklypų savininkų.
49. Pastebėtina ir tai, kad esant galimybei įrengti naujus pravažiavimus Sklype, atsakovai Š. turėtų investuoti į naujo kelio įrengimą. Iš byloje esančio ginčo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad kelių plotas: 0,1072 ha, kitos daiktinės teisės: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), plotas 0,1072 ha. Kaip pastebėjo ieškovė J. S. teismo posėdžio metu, privažiavimas prie namo K1 buvo visada, tik dabar jis yra apaugęs, ilgą laiką niekas juo nesinaudojo, nebuvo nušienauta ir sutvarkyta. Į advokato Artūro Cibulsko klausimą, už kieno lėšas bus įrengiamas kelias K1, atsakė, kad už bendraturčių lėšas, kurie turės žemės plotą. Atsakovas J. Š. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2024-01-13) nurodė, kad žemės sklypo dalis (pravažiavimas) ieškinio plane pažymėta K1 realiai (išskyrus planą) neegzistuoja, jis pažymėtas krūmynais apaugusioje, pelkėtoje teritorijoje, kuri yra nepravažiuojama. Tai pagrindžia atsakovų pateiktos ginčo sklypo nuotraukos (el. b. failas 7, p. 46). Kaip nurodo atsakovas siūlomas naujas privažiavimas atsakovams būtų nepriimtinas ir tuo, kad ženkliai (beveik dvigubai) pailgėtų atstumas nuo pagrindinio kelio Mickūnai-Gaidunai iki jų naudojamo sklypo dalies, šiuo metu naudojamo kelio ilgis yra 0,610 km, siūlomo kelio ilgis - 1,14 km (atstumo paskaičiavimai matyti el. b. failas 5, p.156).
50. Iš ieškinio plano matyti, kad J. Š. ieškiniu priskiriama teritorija Kl ir K6, kai ji gali tiesiogiai patekti į savo naudojimui priskirtą teritoriją B3 iš valstybinio miško žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) servitutinio kelio.
51. Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
52. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą, kuris atitiktų racionalumo, patogumo, interesų derinimo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-513/2022).
53. Negali būti patvirtinta naudojimosi tvarka, kurioje nenumatyti privažiavimai prie atskirų sklypo dalių, skiriamų bendrasavininkiams asmeniniam naudojimui, kadangi tokia tvarka pažeistų savininko teisę turėti numatytą galimybę patekti į jam priskirtą naudotis plotą. Nagrinėjamu atveju ieškinio planu nenumatytas ir neužtikrintas atsakovams K. Š. ir H. Š. patekimas į jiems paskirtą naudotis sklypo dalį, patikslinto ieškinio plane pažymėtą indeksu B2. Ieškovės nurodomas paaiškinimas, kad ieškinio plane nepažymėjo kaip K. Š. per J. Š. sklypą pateks į savo sklypo dalį B2, kadangi jie yra vienos šeimos nariai, nesuteikia pagrindo nenumatyti jokio patekimo atsakovei į jai paskirtą naudotis sklypo dalį vien tuo pagrindu, kad B1 dalis pagal ieškinio planą priskirtina J. Š., kuris yra K. Š. brolis, t. y. B1 dalies priskyrimas atsakovės broliui negali būti vertinamas kaip visais atvejais užtikrinantis atsakovei patekimą prie dalies B2, kadangi toks situacijos vertinimas teisiškai nepagrįstas. Tokiu būdu pažeidžiami šių atsakovų kaip bendraturčių teisės ir interesai.
54. Priešieškiniu prašoma pakeisti 191143 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2022-02-28 UAB „Krianta“ matininko E. G. parengtą Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Atsakovė E. D. nurodė, kad priešieškinio planu numatytas bendram naudojimui, t. y. privažiavimams priskiriamas žemės plotas ir šių privažiavimų ploto dalis priskaičiuota bendrasavininkams, kurie naudosis šiais privažiavimais, taip pat pakoreguotas asmeniniam naudojimui atitenkantis plotas. Pažymima, kad žemės sklypo dalių B1, B2, B3 ir C1 plotai ir ribos parodytos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-855/2016 patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal matininko A. M. parengtą 2016-02-22 žemės sklypo planą. UAB „Krianta“ matininko E. G. 2022-02-28 parengtame Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymo plane išlieka anksčiau nustatytas 1072 kv. m ploto kelio servitutas, plane pažymėtas indeksu S1, privažiavimui prie žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016-02-22 suprojektuotas 272 kv. m kelio servitutas, pažymėtas indeksu S2. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad 272 kv. m ploto kelio servitutas nėra nustatytas. Šią aplinkybę pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje. Privažiavimui prie bendraturčiams asmeniniam naudojimui priskiriamų žemės sklypų dalių suplanuota dvi bendram naudojimui privažiavimui skirtos žemės sklypo dalys pažymėtos indeksais K1 ir K2. Privažiavimui skirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu K1 plotas yra 2080 kv. m. K1 dalis skirta E. D., L. Č., J. S., ir S. J. bendram naudojimui. Šia sklypo dalimi užtikrintas patekimas į žemės sklypo dalį, skirtą asmeniniam J. S. ir S. J. naudojimui prie žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu C3, į L. Č. asmeniniam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais D l ir D2 bei į E. D. asmeniniam naudojimui priskiriamos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A1. Privažiavimui skirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu K2 plotas yra 944 kv. m. K2 dalis skirta K. D., V. D., D. Č., J. S. bei S. J. bendram naudojimui. Šia sklypo dalimi užtikrintas patekimas į žemės sklypo dalį, skirta asmeniniam J. S. ir S. J., pažymėta indeksu C2 bei į žemės sklypo dalį, skirta asmeniniam K. D., V. D., D. Č. naudojimui, pažymėta indeksu E1.
55. Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, galiojančiame žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo plane patekimui į tam tikras sklypo dalis, priskiriamas asmeniniam naudojimui keliems bendraturčiams, buvo numatytas vienas įregistruotas servitutas ir kitas numatytas kaip planuojamas. Nei vienas iš jų priimtu teismo sprendimu nebuvo nustatytas, buvo nustatytos tik asmeniniam naudojimui bei bendram naudojimui priskiriamos žemės sklypų dalys. Tačiau teikiant siūlymą nustatyti atskiriems bendrasavininkiams naudojimui sklypus, į kuriuos patekti galima tik per kitiems bendrasavininkiams priskiriamus sklypus, bendro naudojimo plotų, kuriais bus patenkama į atskirus sklypus, nustatymas, yra būtinas, užtikrinant bendraturčių teises naudotis jiems paskiriamais plotais.
56. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė E. D., atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus, koregavo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą tiek, kiek tai lietė žemės sklypo dalių Dl ir D2 naudojimosi tvarką, nustatytą ankstesniu teismo sprendimu. Atsakovė pažymi, kad neturi materialinio ir procesinio teisinio suinteresuotumo dėl žemės sklypų „C1“, „B1“, „B2“ ir „B3“ nustatyto ploto ir ribų pagal matininko A. M. parengtą 2016-02-22 žemės sklypo planą pakeitimo, todėl pateiktame UAB „Krianta“ 2022-02-28 matininko E. G. parengtame Žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo plane jų ribos ir plotai nepakeisti, privažiavimas prie šių sklypų nebuvo sprendžiamas. Taigi, priešieškinio planu nenumatytas privažiavimas prie atsakovams H. Š., J. Š. ir K. Š. priskirtų naudotis žemės sklypo dalių.
57. Minėta, keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Nors nagrinėjamu atveju naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka šiuo metu yra nustatyta pagal matininko A. M. parengtą 2016 m. vasario 22 d. žemės sklypo planą, tačiau ji yra su trūkumais, kadangi neišspręsti klausimai dėl privažiavimų prie asmeniškai (arba kelių konkrečių asmenų bendrai) naudojamų žemės sklypo dalių. Atsakovų H. Š., K. Š. ir J. Š. naudojimui priskirtos bendro sklypo dalys yra bendro sklypo viduje, todėl patekimui prie jiems naudojimui priskirtų sklypo dalių jie naudojasi kitiems bendraturčiams skirtu plotu. Taigi priešieškinio planu paminėtiems atsakovams yra suteiktas neproporcingas pranašumas lyginant su kitais bendraturčiais bei kartu nėra užtikrintos bendraturčių teisės naudotis jiems paskiriamais plotais. Be to iš priešieškinio plano matyti, kad K. D., V. D. ir D. Č. yra priskiriama bendram naudojimui tarpas nuo taškų 153 ir 131, o iki šių taškų privažiavimas tiesiog servitutiniu keliu nenustatant bendro naudojimo. Tai patvirtino ir atsakovės E. D. atstovė advokatė Liudmila Grigorjeva teismo posėdžio metu. Darytina išvada, kad priešieškinio plano sprendiniai neatitinka visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros.
58. Teismas įvertinęs tiek ieškovų, tiek atsakovės E. D. į bylą pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią faktinę bylos situaciją, remiantis išdėstytu konstatuoja, kad tiek ieškovų tiek atsakovės pateikti planai yra su trūkumais, todėl tiek ieškinys tiek priešieškinys atmestini. Turi būti pateikti tinkami naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo sprendiniai ir projektai, kurie atitiktų aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teisėtumo kriterijų - naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti suderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir jos įgyvendinimas neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių, atitiktų racionalumo, patogumo ir mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus bei neprieštarautų visų bendraturčių interesams.
59. Teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
60. Teismas pažymi, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 597,25 Eur, kurios ieškinį ir priešieškinį atmetus valstybės naudai priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų J. S., S. J. ir atsakovės E. D., t. y. iš ieškovų 298,5 Eur bei atsakovės 298,5 Eur (CPK 96 straipsnio 2, 5 dalys; priteistinos pašto išlaidos, jas suapvalinus Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka).
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
63. Nagrinėjamu atveju ieškovai S. J., J. S. bei atsakovė E. D. teismo posėdžio metu dėl bylinėjimos išlaidų paskirstymo tarp ieškovų ir atsakovės E. D. nurodė, kad kiekviena šalis pasiliks prie savo bylinėjimosi išlaidų. Todėl atsižvelgiant į tai, minėtų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos.
64. Atsakovas H. Š. patyrė 3 219,20 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašė priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų. Pagal sąskaitas – faktūras 2020 m. liepos 1 d. 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 2020 m. spalio 15 d. 175 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį rengimą, 2020 m. lapkričio 27 d. – 150 Eur už tripliko parengimą, 2021 m. gegužės 24 d. – 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 2022 m. balandžio 11 d. - 235,95 Eur už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą, 2022 m. liepos 28 d. 635,25 Eur už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą (iš kurių pasirengimas ir atstovavimas 211,75 Eur, procesinių dokumentų rengimas 423,50 Eur), 2022 m. rugsėjo mėn. 16 d. 484 Eur (pasirengimas ir atstovavimas 363 Eur, procesinių dokumentų rengimas 121 Eur), 2023 m. balandžio 13 d. 242 Eur (atskirojo skundo parengimas 181,50, atstovavimas 60,50 Eur), 2024 m. vasario mėn. 20 d. 484 Eur (atstovavimas 90,75 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas 242 Eur, atstovavimas 151,25 Eur), 2024 m. birželio 13 d. 363 Eur už atstovavimą 2024-04-18 ir 2024-06-14 teismo posėdžiuose. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Atsakovo H. Š. argumentai/gynyba buvo susiję iš esmės tik su ieškovų reikalavimais. Ieškinį ir priešieškinį atmetus, įvertinus atsakovo H. Š. bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, iš ieškovų atsakovui H. Š. priteistina 3 219,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1609,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateiktas ieškovės J. S. mokėjimo nurodymas (el. b. failas 7, p. 80), iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 737,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, šia suma mažintina bylinėjimosi išlaidų sumą priteistina atsakovui iš ieškovės J. S., t. y. iš S. J. priteistina 1609,60 Eur, o iš J. S. 872,1 Eur.
65. 2024 m. birželio 13 d. teismui pateikti duomenys patvirtina, kad valstybė šioje byloje turėjo 1079,59 Eur išlaidų už atsakovui J. Š. suteiktas advokato Artūro Cibulsko paslaugas (suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo J. Š. argumentai/gynyba buvo susiję iš esmės tik su ieškovų reikalavimais, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 1080,00 Eur, t. y. iš kiekvieno po 540 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96, 98, 99 straipsniai; priteistina suapvalinus Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais
nusprendžia:
Patikslinto ieškinio netenkinti.
Patikslinto priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo H. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 3 219,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš S. J. 1 609,60 Eur, o iš J. S. 872,1 Eur.
Priteisti iš ieškovų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1080,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, t. y. iš kiekvieno po 540 Eur (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš ieškovų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai lygiomis dalimis 298,5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 149,25 Eur. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Priteisti iš atsakovės E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 298,5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.