Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-576-513/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: e2A-576-513/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01887-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: J. Š., Z. V., R. P.
Ieškovas: L. S.
Trečiasis asmuo: Pajūrio regioninio parko direkcijai

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-576-513/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01887-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių J. Š., Z. V., R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovėms J. Š., R. P., Z. V., trečiajam asmeniui Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių J. Š., R. P., Z. V. priešieškinį ieškovei L. S., trečiajam asmeniui Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. ieškiniu prašė nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 5,9656 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ matininko 2020 m. spalio 7 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovė L. S. naudosis 9 927 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, taškai 1-2-12-13-10,11, o atsakovės J. Š., R. P. ir Z. V. bendrai naudosis 49 633 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta raide B, taškai 4-5-9-10, šalys bendrai naudosis 96 kv. m ploto privažiavimu, plane pažymėtu raide C, taškai 2-3-4-13,12; arba pagal alternatyvų UAB „Banesta“ matininko 2021 m. gegužės 3 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovė L. S. naudosis 9 589 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta raide A-1-2, taškai 14-17-18-19-12-13, o atsakovės J. Š., R. P. ir Z. V. bendrai naudosis 47 941 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B-1-2-3, taškai 4-5-6-7-8-9-10-11-12 ir 1-15-16-17-14, šalys bendrai naudosis 2 126 kv. m ploto privažiavimu, pažymėtu plane raide C, taškai 2-3-4-16-17-20-18-21-19.

2. Atsakovės J. Š., R. P., Z. V. priešieškiniu prašė nustatyti šalims priklausančio 5,9656 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininkės J. Z. 2021 m. balandžio 9 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį ieškovė L. S. naudosis žemės sklypo (rekreacinio naudojimo būdo) dalimis B2 (0,4154 ha) ir B3 (0,0676 ha), taškai 2–3–9–10, ir sklypo dalimi B1 (0,4763 ha), taškai: 4–5–6–7–8, žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties sklype; atsakovės J. Š., R. P., Z. V. bendrai naudosis sklypo (rekreacinio naudojimo būdo) dalimis A1 (2,0817 ha) ir A4 (0,3350 ha), taškai 1–2–10–11–12–13–14, bei sklypo dalimis A2 (2,0733 ha) ir A3 (0,3063 ha), taškai: 3–4–8–9, žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties sklype; šalys bendrai naudosis 0,2100 ha ploto privažiavimu, plane pažymėtu raide C.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas. Nustatyta naudojimosi 5,9656 ha (59 656 kv. m) ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka pagal UAB „Banesta“ 2020 m. spalio 7 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovė L. S. naudosis sklypo dalimi A – 9 927 kv. m asmeniškai ir C – 16 kv. m (iš 96 kv. m) bendrai su kitais sklypo bendraturčiais, iš viso 9 943 kv. m; atsakovės J. Š., R. P. ir Z. V. bendrai naudosis sklypo dalimi B – 49 633 kv. m ir bendrai su kitais sklypo bendraturčiais dalimi C – 80 kv. m (iš 96 kv. m), iš viso 49 713 kv. m.

4. Teismas nustatė, kad ieškovei L. S. ir atsakovei J. Š. priklauso po 102/612 dalių (9 943 kv. m), atsakovėms R. P. ir Z. V. po 1/3 dalis (19 885 kv. m) 5,9656 ha (59 656 kv. m) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

5. Teismas nustatė, kad žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 5,7775 ha (t. y. 96,85 proc. viso žemės sklypo ploto), vandens telkinių plotas 0,1881 ha (t. y. 3,15 proc. viso žemės sklypo ploto). Žemės sklypo šiaurinė riba eina (duomenys neskelbtini) upelio viduriu, žemės sklype statinių nėra, naudojimo tvarka žemės sklypu nenustatyta. Žemės sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir apsaugos zonos 2,3778 ha, valstybiniai parkai 5,9656 ha, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos 5,7775 ha. Žemės sklypas suformuotas 1999 m. kovo 15 d., Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrus nuosavybės teises B. L. į 23,5 ha žemės, grąžinant natūra lygiaverčius 7,42 ha žemės sklypus. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 4-9093-(1.3) patikslinti žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas 5,9656 ha, iš jo: 5,7775 ha ariama, 0,1881 ha vandenys, 5,7775 ha nusausinta žemė. Nustatytos žemės specialiosios naudojimo sąlygos: kurortų apsaugos zonos 5,9656 ha, valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai 5,7775 ha, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – 2,3778 ha (apsaugos juosta – 0,1166 ha, apsaugos zona – 2,3778 ha); rekreacinės teritorijos 1,4821 ha, nacionaliniai ir regioniniai parkai 5,9656 ha.

6. Teismas nustatė, kad žemės sklypas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-14 (koreguotas 2020 m. rugpjūčio 20 d.), pagrindiniame brėžinyje patenka į dvi funkcines zonas – ekstensyvaus užstatymo zoną (geltona spalva, indeksas 5) ir žemės ūkio teritorijų zoną (šviesiai žalia spalva, indeksas 6). Šios zonos tvarkomos pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623. Jeigu sklypą kerta dvi ar daugiau funkcinių zonų ribų, sklype yra nustatomi du arba daugiau žemės naudojimo būdų arba sklypas dalijamas teisės aktų nustatyta tvarka. Saugomų teritorijų ribos, plotas, tvarkymo režimas, funkcinių zonų bei buferinės apsaugos zonų ribos tikslinami šių teritorijų specialiaisiais planais (Klaipėdos rajono bendrojo plano aiškinamojo rašto 64, 66 psl.). Pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838, vakarinė žemės sklypo dalis – apie 3,0000 ha – patenka į rekreacinio prioriteto zoną, pietinė žemės sklypo dalis – apie 2,9656 ha – patenka į ekologinės apsaugos prioriteto zoną. Pagal Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 42, rekreacinio prioriteto funkcinėse zonose esančiuose kaimuose galima rekreacinių statinių statyba: žemės sklypų, kurių plotas daugiau nei 1,00 ha, bendras užstatymo plotas iki 5 proc. žemės sklypo ploto (37.3 punktas).

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, planavimo tikslas – padalyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į atskirus sklypus, daliai sklypų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms. Klaipėdos rajono savivaldybė 2021 m. kovo 16 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

8. Teismas nurodė, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Tačiau nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

9. Teismas nurodė, jog apie pusė (t. y. apie 3 ha) žemės sklypo patenka į rekreacinio prioriteto zoną. Ieškovei priklauso apie 1/6 dalis, atsakovėms – apie 5/6 dalys žemės sklypo, šalys nuosavybės teisę į jį įgijo 1999 ir 2001 m., naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta ir nėra nusistovėjusi, sklypu naudojosi tik atsakovė R. P., išnuomojusi jį ūkininkui be ieškovės žinios ir sutikimo. Kitos bendraturtės (atsakovės byloje) apie tai taip pat sužinojo tik neseniai ir nuomos mokestį gavo tik už keletą paskutiniųjų metų. Teismas nustatė, kad šalims kompromiso dėl disponavimo žemės sklypu pasiekti nepavyko.

10. Teismas nurodė, kad ieškovės iniciatyva buvo atliktas naudojimosi sklypo dalimis tvarkos projektų specialisto (ekspertinis) vertinimas, kurio išvadoje nurodyta, jog visi trys nagrinėti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai parengti be tinkamos urbanistinės analizės (pastatai, susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra) užstatomai sklypo daliai (atidalintam kitos paskirties sklypui), todėl vertinti parengtos sklypo naudojimosi tvarkos racionalumą yra keblu. Nurodyta, jog J. Z. IĮ 2021 m. balandžio 9 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte statybos sklype klausimai nėra vertinti (nėra parengtų galimos statybos sklype projektinių pasiūlymų), todėl toks projektas yra per ankstyvas ir negali atspindėti ir būti vertinamas kaip tinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes jame neatspindėta esminė naudojimosi sklypu teisė, t. y. teisė pritaikius naudingąsias savybes gauti jų duodamą naudą. Formalus lygių sklypo naudojimosi dalių tarp bendrasavininkų nustatymas šiuo atveju neatspindi sklypo ekonominio vertingumo, t. y. galimybių statyti sklype. Būtų racionalu rengti poilsio pastatų sklype statybos projektinius pasiūlymus (išnagrinėti statybos sklype galimybes), kartu sprendžiant ir sklypo naudojimo klausimus. Sklypo dalys B2 (ilgio ir pločio santykis apie 1:10) ir B1 (ilgio ir pločio santykis apie 1:12) nėra racionalios formos, be to, sklypo dalys B1, B2 ir B3 nesiriboja, tai irgi nėra racionalu. Galima daryti prielaidą, kad sklypo dalyje B2 dėl neracionalaus sklypo dydžio (sklypas siauras ir ligas) nebus galima statyti daugiau kaip vieną poilsio pastatą, projekte taip pat nėra nustatytos kitų sklypo savininkų naudojamos dalys, tai gali sudaryti prielaidas konfliktinėms situacijoms ateityje. UAB „Banesta“ 2020 m. spalio 7 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į bendraturčių turimą dalį bendrojoje nuosavybėje ir atitinka racionalios sklypo dalių naudojimo tvarkos nustatymo kriterijus, tačiau geriausiai gali būti taikoma žemės ūkio paskirties sklypui. UAB „Banesta“ 2021 m. gegužės 3 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte ieškovei L. S. numatyti sklypai yra kompaktiški, racionalios formos, skirtingos paskirties žemės sklypų dalys ribojasi, tačiau kitų bendraturčių naudojamos sklypo dalys nėra išskirtos. Pateikta ir galimo užstatymo schema. Numatytos (pasiūlytos) visų sklypo bendrasavininkų naudojamos dalys, todėl bendras sklypo naudojimo principas yra aiškesnis nei J. Z. IĮ 2021 m. balandžio 9 d. projekte. Šis projektas (jo principinė naudojimosi dalių schema) galėtų būti bendro susitarimo objektu, tačiau rekomenduojama papildoma sklypo užstatymo galimybių analizė įvertinant numatomas statybas ir sklypo naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad šalys neprašė apklausti projektus įvertinusio specialisto teismo posėdyje, o teismui abejonių dėl jo kvalifikacijos nekilo.

11. Teismas nurodė, jog šalys savo reikalavimus grindžia į rekreacinę funkcinę zoną patenkančios sklypo dalies vystymo vizija, t. y. tuo, kad padalijus žemės sklypą į rekreacinės ir žemės ūkio paskirties sklypus, rekreacinės paskirties žemės sklype būtų galima statyti statinius. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) upės apsaugos zonoje (50 m) statybos iš esmės yra galimos, o dėl statybų konkrečiai ginčo sklype taptų aišku tik parengus rekreacinės paskirties žemės sklypo, kaip urbanizuojamos teritorijos, detalųjį planą. Tuo tarpu visi trys šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planai parengti be urbanistinės analizės. Teismas nurodė, jog iš Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano matyti, kad nemaža už (duomenys neskelbtini) upelio esanti, su ginčo sklypu upelio viduriu besiribojanti, vizualiai kelis kartus didesnė už ginčo sklypą teritorija yra užstatyta gyvenamojo prioriteto zona. Dėl to pagrįsta manyti, kad ginčo sklypo šiaurinėje dalyje esančiai vandens telkinio apsaugos zonai gali būti taikoma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punkto b ir c papunkčiuose numatyta draudimo statyti statinius išimtis dėl kompaktiškai užstatytos teritorijos. Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiaurinė sklypo dalis, kurioje yra (duomenys neskelbtini) upelis ir jo apsaugos zona, yra mažiau vertinga nei pietinė dalis galbūt būsimo užstatymo požiūriu. Net ir išimties dėl kompaktiško užstatymo netaikymo atveju (t. y. galiojant draudimams) lieka pakankamai ploto visoms bendrasavininkėms įgyvendinti teisės aktų Pajūrio regioniniame parke leidžiamą užstatymą iki 5 procentų – t. y. 3 ha (3 000 kv. m) plote apie 1 500 kv. m, proporcingai šį leidžiamą užstatymo plotą paskirstant bendrasavininkėms pagal jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (1/6 daliai – 250 kv. m, 1/3 daliai – 500 kv. m). Be to, rekreacinio sklypo vystymo požiūriu, vandens telkinys, nepaisant apsaugos zonos, kurioje galbūt nebus galima statyba, gali turėti kitų privalumų, keliančių žemės sklypo dalies vertę. Teismas pažymėjo, jog ginčo žemės sklypo atidalijimui ir paskirties keitimui teisės aktai nustato privalomą detaliojo planavimo procedūrą, kuriai būtinas visų savininkių sutarimas, tačiau atsižvelgus į kilusį ginčą, konfliktinius šalių santykius, šalių akcentuojamos rekreacinio sklypo vystymo galimybės yra miglotos ir ribotos.

12. Teismas nurodė, jog ieškovės pirmuoju (2020 m. spalio 7 d. UAB „Banesta“ parengtu) planu siūloma tvarka yra paprasta, aiški, racionali, atitinka sklypo paskirtį, idealiosios dalys atitinka realiąsias, užtikrintas privažiavimas prie ieškovei ir bendrai atsakovėms naudojimui skirtų sklypo dalių, bendro naudojimo sklypo dalis sudaro tik 96 kv. m, t. y. 0,16 proc., viso žemės sklypo ploto, o tai maksimaliai sumažina konfliktinių situacijų tikimybę ateityje. Tvarka atitinka šiuo metu esančią žemės sklypo paskirtį, t. y. iš 5,9656 ha viso ploto nusausinta ariama žemė sudaro 5,7775 ha ir 0,1881 ha (t. y. 3,15 proc. viso žemės sklypo ploto) vandenys – (duomenys neskelbtini) upelis. Visas vandenų plotas atitenka atsakovėms ir joms bendram (tarpusavyje) naudojimui tenkančiame žemės 4,9633 ha plote sudaro tik 3,79 proc. Teismas, remdamasis specialisto konsultacija, vertino, kad ši tvarka atitinka racionalios sklypo dalių naudojimo tvarkos nustatymo kriterijus ir geriausiai gali būti taikoma žemės ūkio paskirties sklypui. Objektyvių duomenų, kad ši tvarka būtų netinkama ir / ar neatitiktų naudojimo tvarkos nustatymo kriterijų galbūt ateityje atidalijus sklypą ir pakeitus vakarinės dalies paskirtį į rekreacinę, nepateikta.

13. Teismas vertino, jog ieškovės pateiktu alternatyviu UAB „Banesta“ 2021 m. gegužės 3 d. parengtu planu siūloma tvarka orientuota į rekreacinio sklypo vystymą, tačiau be tinkamos urbanistinės analizės šiuo metu tai nėra galima. Pagal šį planą bendro naudojimo sklypo dalis sudaro net 2 126 kv. m, t. y. 3,56 proc. viso žemės sklypo, o tai sudaro prielaidas kilti konfliktinėms situacijoms. Be to, atsakovių teigimu, ši tvarka joms labiau nepriimtina nei siūloma pirmuoju variantu.

14. Teismas nurodė, jog atsakovių pateiktu J. Z. IĮ 2021 m. balandžio 9 d. parengtu planu siūloma tvarka taip pat orientuota į rekreacinio sklypo vystymą, bendro naudojimo sklypo dalis sudaro 2 100 kv. m, t. y. 3,52 procento viso žemės sklypo. Tai sudaro prielaidas kilti konfliktinėms situacijoms ir ginčams ateityje. Ieškovei naudotis priskiriamos sklypo dalys B1 ir B2 (ilgos ir siauros) bei B3 yra neracionalaus dydžio, formos ir išsidėstymo tarpusavyje, galbūt ateityje atidalijus žemės sklypą į ir pakeitus žemės sklypo paskirtį į rekreacinę dėl atstumų nuo sklypo (dalies) ribos bei būtinos inžinerinės infrastruktūros nurodytose sklypo dalyse užstatymo galimybės būtų neproporcingai apribotos bei suvaržytos. Ieškovei naudotis numatytos dalys yra neracionalios tiek rekreacinio sklypo vystymo požiūriu, tiek ir naudojimo pagal dabartinę žemės sklypo paskirtį požiūriu.

15. Teismas pažymėjo, kad pasikeitus faktinei situacija, t. y. pasikeitus žemės sklypo paskirčiai ar dydžiui, aktualiam teisiniam reglamentavimui ir pan., nustatyta naudojimosi tvarka gali būti keičiama, taip pat bendraturčiai bendru susitarimu gali bet kada pasikeisti teismo nustatytą naudojimosi tvarką.

16. Teismas pažymėjo, kad šalims ne kartą buvo siūloma ir sudarytos galimybės spręsti ginčą taikiai, ieškovė teikė alternatyvius pasiūlymus ir taikos sutarties projektus, nurodė, kad svarstytų alternatyvius atsakovių pasiūlymus, tačiau atsakovės alternatyvių pasiūlymų neteikė ir šalims taikiai susitarti nepavyko, atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalys nepageidavo. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareikšdama ieškinį ir netenkino atsakovių prašymo skirti ieškovei baudą.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovės J. Š., R. P., Z. V. (apeliantės) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovių priešieškinį.

Atsiliepimas

18. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

19. Teigia, kad ieškovė nei žodžiu, nei raštu bendrasavininkėms nepasiūlė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nepateikė žemės sklypo plano, kuriame būtų nurodyta, kuria žemės sklypo dalimi ji pageidauja naudotis, nepagrįstai nurodė, kad nepavyko susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškė teismui ieškinį. Pažymi, kad siūlė ieškovei atsisakyti teisminio ginčo, o susitarti dėl bendrai rengiamos žemės sklypo vizijos, informavo ieškovę, kad visoms bendrasavininkėms susitarus ir atlikus tam tikrus veiksmus būtų galima suformuoti patrauklaus dydžio ir formos, panašios vertės sklypus ir nustatyti naudojimosi tvarką. Vis dėl to ieškovei nesutikus, atsakovės 2021 m. vasario 17 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą dėl sklypo padalijimo, žemės naudojimo būdo pakeitimo ir sąlygų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išdavimo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (5.1.1 E) AV-504 pradėjo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, planavimo tikslas – padalyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į atskirus sklypus, daliai sklypų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms. Ieškovė 2021 m. kovo 4 d. taip pat kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu padalyti žemės sklypą į du žemės sklypus ir vienam naujai suformuotam žemės sklypui pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos. Nurodo, kad 2021 m. balandžio 8 d. gavo ieškovės siūlymą ginčą išspręsti taikiai ir nustatyti žemės ūkio paskirties sklypo naudojimosi tvarką žemės ūkio veiklai pagal ieškovės parengtą planą, kuris dar labiau pažeidžia atsakovių teises nei pirminis planas, todėl atsakovės parengė savo planą, kuris buvo proporcingas ir atitiko visų šalių interesus, nes paskirstė žemės sklypo dalis pagal esamus apribojimus, vertę, tačiau su juo nesutiko ieškovė.

20. Argumentuoja, kad ieškovė nesivadovavo interesų derinimo, proporcingumo, supratimo principais, nesistengė išnaudoti visų galimybių suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Priešingai, ieškovė visomis priemonėmis egoistiškai siekė tik savo turtinių interesų patenkinimo, o ne tarpusavio susitarimu tarp bendrasavininkių nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, prieš kreipdamasi į teismą su bendrasavininkėmis nesitarė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o tarėsi dėl žemės sklypo pardavimo, teisme pasiūlė tokį naudojimosi tvarkos planą, kuriuo pasirinko pačią geriausią žemės sklypo vietą, kuri neturi jokių apribojimų, yra didžiausios vertės, geriausiai prieinamoje vietoje, o proceso metu teikė dar labiau atsakovių teises ir interesus pažeidžiantį sklypo naudojimosi tvarkos planą. Be to, ieškovė iš esmės sutrukdė iki 2021 m. liepos 1 d. atlikti supaprastintą žemės sklypo padalijimo procedūrą, kurios metu nebūtų reikėję rengti daug laiko ir lėšų reikalaujančio detaliojo plano. Pažymi, kad nesutarimai kilo dėl sklypo pardavimo, o ne dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo ir yra didelė tikimybė, kad būtų sutikusios aptarti naudojimosi tvarkos klausimą su ieškove. Mano, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadų dėl kilusio ginčo nepagrindė jokiais įrodymais.

21. Teigia, kad 2020 m. spalio 7 d. UAB „Banesta“ parengtame ir teismo patvirtintame plane nėra įvertintos statinių statybos perspektyvos, kurios atsirastų pakeitus vieno iš sklypų naudojimo būdą iš žemės ūkio į rekreacinės paskirties po žemės sklypo padalijimo (pertvarkymo), dėl kurio į savivaldybę kreipėsi tiek atsakovės, tiek ieškovė. Be to, akivaizdu, kad ieškovei sudarytos išskirtinės sąlygos, nes ji siekia gauti visą sklypo dalį be apribojimų ir didesnės vertės. Ieškovės sau prisiskirta zona plane pagal jai priklausančią 1/6 sklypo dalį užima 0,9927 ha plotą (A dalis) ir yra be jokių apribojimų, neapima nė vieno kvadratinio metro su upeliu, krūmais apaugusiu grioviu. Tuo tarpu atsakovės, turėdamos 5/6, t. y. 4,9663 ha (B dalis), gauna zonas: 47,8 proc. (2,3778 ha) su paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos apribojimais, 4,6 proc. (0,2322 ha) su paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta ir griovį (upė (duomenys neskelbtini)), užimantį 3,8 proc. (0,1881 ha), t. y. kiekviena atsakovė gauna apie pusę žemės sklypo su apribojimais ir pusę žemės sklypo be apribojimų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime to neaptarė. Negali būti taip, kad tokia konfliktiška ir nesąžininga bendrasavininkė nepatirs jokių nepatogumų, jos dalis nuosavybėje bus geriausioje vietoje ir proporcingai didesnės vertės nei kitų bendraturčių dalys.

22. Nurodo, kad teismo rėmimasis specialisto G. T. ekspertiniu planų nagrinėjimu yra šališkas ir sudaro nepagrįstą regimybę apie vieno dokumento prioritetą prieš kitą. Pažymi, kad proceso metu šalys akcentavo, jog ketina padalyti žemės sklypą į rekreacinės ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kad būtų galima vystyti gyvenamųjų namų statybą viename iš sklypų. Taigi pagal specialisto nuomonę žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuriam teismas pritarė, visiškai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių byloje, šalys nėra ūkininkai ir neketina vystyti žemės ūkio veiklos žemės sklype, be to visi proceso dalyviai yra pateikę prašymus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai sklypą pertvarkyti (padalyti) ir vystyti statinių statybą.

23. Teigia, kad teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių byloje, nes šalys aiškiai nurodė, kad nori žemės sklype statyti gyvenamuosius namus (poilsio vilas), t. y. pasirinkti rekreacinį naudojimo būdą, o ne sodybinį ir statyti pirtį ar elingą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) upės apsaugos zonoje (50 m) statybos yra galimos, nes žemės sklypas nėra nei kaimo kompaktiškai užstatytoje teritorijoje, nei urbanizuoti numatytoje teritorijoje, jame mažesniu kaip 50 metrų atstumu šiuo metu įstatymu draudžiama statyti poilsio paskirties pastatų kompleksą. Dėl to teismas iš viso negalėjo daryti jokių konkrečių išvadų apie statybos (duomenys neskelbtini) upės apsaugos zonoje galimumą, tuo labiau spręsti dėl turtinių asmenų teisių. Pažymi, kad vadovaujantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623, vakarinė žemės sklypo dalis galėtų būti atidalyta ir jai gali būti pakeista paskirtis į kitą (rekreacinę), tačiau ir pakeitus žemės sklypo vakarinės dalies paskirtį į rekreacinę, bus taikomos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo bei Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos, pagal kurias nustatytas maksimalus sklypo užstatymo plotas iki 5 proc. Tai reiškia, kad Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais numatoma statybų plėtra nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo. Šis žemės sklypas nepriskirtinas kompaktiškai užstatytai, o tuo pačiu ir urbanizuojamai kaimo teritorijai, kuriai būtų galima taikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punkto b papunkčio išimtį.

24. Argumentuoja, kad nepagrįsta teismo išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad šiaurinė sklypo dalis, kurioje yra (duomenys neskelbtini) upelis ir jo apsaugos zona, yra mažiau vertinga nei pietinė galbūt būsimo užstatymo požiūriu. Priešingai nei nurodė teismas, šiaurinei žemės sklypo daliai yra nustatytos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrantės apsaugos juostose, pagal kurias net ir nekeičiant žemės sklypo paskirties ir jį naudojant tik žemės ūkio veiklai vykdyti, upelio apsaugos zonoje draudžiama vykdyti visą eilę žemės ūkio veiklos darbų (nėra galima statyba, trąšų naudojimas, kita žemės ūkio veikla), pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas ir t. t. Todėl visiškai neteisingas teiginys, kad parinktos dalys yra lygiavertės. Taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti yra 0,5, t. y. toje žemės sklypo dalyje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostą, nustatoma dvigubai mažesnė vertė žemės sklypo vertė. 2008 m. sausio 23 d. atliktas vertės apskaičiavimas, iš kurio matyti, jog bazinė žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė mažinama pritaikant 0,5 koeficientą dėl žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimų, taikomų vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje net ir vykdant tik žemės ūkio veiklą. Jeigu būtų įvertintos statybos galimybės ir apribojimai, kai bus pakeistas žemės naudojimo būdas iš žemės ūkio į rekreacinį (tai labai pakelia žemės vertę), vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje esančios žemės vertė ir pietinėje dalyje esančios žemės be apribojimų vertė, kurios pageidauja ieškovė, skirtųsi kelis ar net keliolika kartų. Tačiau teismo sprendime ne tik neįvertintas šis įrodymas ir nepaminėta skirtinga žemės vertė, bet ir padaryta išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog vertės skiriasi.

25. Taip pat nurodo, kad pagal Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai privalo sureguliuotų upių šlaituose šalinti krūmus, šienauti šlaitus ir palaikyti jų gerą agrarinę būklę. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) upelio griovyje auga menkaverčiai karklai, taigi, atsakovės, prižiūrėdamos žemės sklypą, turėtų išlaidų keletą kartų per metus privalomam šienavimui. Akivaizdu, kad žemė prie upelio ir dėl to yra mažesnės vertės lyginant su žemės verte toje dalyje, kuri priteista ieškovei.

26. Pažymi, kad ieškovė, įtikinėdama, kad šiaurinė sklypo dalis labai vertinga, pati jos nepasirinko. Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juosta yra 10 metrų ir pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 8 punktą dar 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos yra tiek statybų, tiek ir kitokios ūkinės veiklos draudimo zona. Taigi 70 metrų nuo šiaurinės žemės sklypo ribos negali būti nė vieno statinio (yra maža išimtis 25 kv. m pirtelės statybai, bet tik tada, jeigu būtų pasirinktas žemės naudojimo būdas namų valda), o pagal minėtą 99 straipsnį toje teritorijoje ribojama ir kitokia veikla. Ši apribojimų zona rekreacinės žemės sklypo teritorijos dalyje sudaro 0, 7851 ha, o žemės ūkio teritorijos dalyje – 0,8415 ha.

27. Atkreipia dėmesį, kad pakeitus žemės sklypo vakarinės dalies paskirtį į rekreacinę, jam bus taikomos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo bei Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos, pagal kurias nustatytas maksimalus sklypo užstatymo plotas iki 5 proc. turėtų būti proporcingas ir lygiavertis visoms bendrasavininkėms. Kiekvienos bendrasavininkės teises užtikrintų ir interesus atitiktų tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendrasavininkui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka idealiąją jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Netinkamas sklypo skaidymas į horizontalias dalis pagal teismo patvirtintą planą, nes 2/6 dalys rekreacinės paskirties sklypo patenka į statybos draudimų zoną dėl (duomenys neskelbtini) upelio, todėl viena ar net dvi bendrasavininkės negalėtų realizuoti 5 proc. užstatymo teisės (nepastatytų nė vieno namo). Be to, viena atsakovė gautų tik vandens telkinį, griovį ir privalomai paliekamą praėjimą prie vandens telkinio, negalėtų vykdyti net žemės ūkio veiklos. Toks variantas netinkamas, nes pažeidžia teisingumo ir lygiateisiškumo principus.

28. Teigia, kad ir ieškovės įvažiavimas į sklypą tiesus, užima mažai jai priskirtos žemės, o joms priskirtas įvažiavimas tik 12 m ilgio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir staigiu stačiu kampu (C dalis) į joms skiriamą žemės sklypo dalį, o tai vystant sklypą rekreaciniu požiūriu užkerta galimybes įvažiuoti specialiojo transporto priemonėms, be to toks projektinis sprendimas prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 26 punkte nurodytus reikalavimus gatvių tiesimui, nėra pagrindo ir priežasčių (griovio, ežero, kūdros, miško, kito kliuvinio) įrengti gatvės su tokiu posūkiu. Jau iš anksto galima preziumuoti, kad atsakovės negalės susiprojektuoti teisės aktų reikalavimus atitinkančio privažiavimo neužkliudžiusios ieškovei priteistos sklypo dalies, be to, vykdant bet kokį tolesnį žemės sklypo vystymą, visų pirma reikės jį padalyti į du skirtingų kadastrinių numerių sklypus, o tam turi būti numatytas privažiavimas į formuojamą visiškai atskirą rytinį sklypą. Tokio privažiavimo šiame plane nėra.

29. Argumentuoja, kad teismo sprendimas sukuria padėtį be išeities, nes negalima pradėti kito veiksmo, susijusio su tolesniu sklypo vystymu padalijant sklypą į rekreacinės ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nors ir atsakovės, ir ieškovė to nori bei yra pateikusios atitinkamus prašymus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. Taigi žemės sklypas toliau lieka žemės ūkio paskirties, o tai prieštarauja procese nustatytoms aplinkybėms bei įrodymams.

30. Teigia, kad jų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane ieškovės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) upeliu su apribojimų zona yra lygiavertė ir proporcinga, kurią gautų ir atsakovės. Jų parengtame plane nurodytoje rekreacinėje teritorijoje paskaičiuotas ieškovei tenkantis plotas 0,1323 ha (27 proc.), kuriame draudžiama statyba, ir 0,3507 ha plotas (73 proc.), kuriame leidžiama statyba. Atsakovėms tenkantis plotas yra 0,6528 ha dydžio (26 proc.), kuriame draudžiama statyba ir 1,7639 ha (73 proc.) plotas, kuriame leidžiama statyba. Toks sklypo planas nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovių turtinių teisių ir interesų, plane taip pat yra numatytas sklypo padalijimas į dvi dalis, nubraižytas teisės aktų reikalavimus atitinkantis kelias.

Šalies argumentai

31. Visos sklypo bendrasavininkės, įskaitant ir ieškovę, išreiškė norą vystyti sklype statinių statybą, pateikė prašymus dėl sklypo padalijimo ir paskirties keitimo, todėl teismo sprendimas prieštarauja visų proceso dalyvių interesams, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, įsigaliojus ginčijamam teismo sprendimui iš viso negalės būti toliau vystomas žemės sklypas, derinama šalių valia, o pagal galiojantį teisinį reguliavimą nei ieškovė, nei atsakovės negali atsidalinti savo sklypo dalies iš bendro žemės sklypo.

32. Mano, kad galima suabejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Ieškovė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo su antruoju planu pateikė baigiantis civilinės bylos nagrinėjimui, kai proceso metu iš esmės buvo nagrinėjami 2 planai – vienas pateiktas su ieškiniu, o kitas – su atsakovių priešieškiniu. Ieškovė savo antrąjį planą pateikė, kai šalys aptarė galimos taikos sutarties sąlygas, o teismui planas buvo pateiktas kaip papildoma bylos medžiaga, todėl negalima laikyti, kad jis buvo nagrinėjamas teisme. Taigi, toks ieškinio reikalavimų pakeitimas užvilkino procesą, pareikalavo iš atsakovių papildomų bylinėjimosi išlaidų, jo priėmimas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat ieškovės sugyventinis V. R., apklaustas kaip liudytojas, įspėjo atsakoves, kad yra laimėjęs daugybę teismo procesų, nes pažįsta teisėjus, advokatus, architektus Klaipėdoje ir Palangoje. Be to, buvo pastebėta, kad teismo posėdžių pertraukų metu ieškovė lankosi teisėjos kabinete. Taip pat ieškovė teismui teikė CPK 111 straipsnio reikalavimų neatitinkančius procesinius dokumentus (nė viename dokumente nebuvo nurodytas ieškovės adresas ir t. t.), dokumentai buvo netvarkingi, su gramatinėmis klaidomis, juose pateikiama daug neteisingų faktinių aplinkybių, nurodomi nesusiję teisės aktai, argumentų išdėstymas nerišlus ir neaiškus. Apie tai teismas nė karto neįspėjo ieškovės, tačiau drausmino atsakovę J. Š., kitus atsakovių pusės proceso dalyvius, bet neįžvelgė jokių pažeidimų kitoje pusėje. Teismas sudarė galimybę liudyti ieškovės liudytojui A. U., tačiau pirmą kartą teisme dalyvavę atsakovių liudytojai A. V. (atvykęs iš Kauno 200 km į vieną pusę) ir A. Š. (atvykęs iš Vilniaus 300 km į vieną pusę), 2021 m. lapkričio 17 d. posėdyje liko neapklausti ir turėjo vykti į kitą teismo posėdį.

Atsiliepimas

33. Ieškovė L. S. atsiliepimu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą.

34. Argumentuoja, kad jos pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas suteikė visoms šalims vienodai realizuoti savo turtines teises, susietas su tiksline paskirtimi, t. y. žemės sklypo dalyje, kurioje ateityje bus nustatoma kita, rekreacinė paskirtis, realizuoti galimybę statyti pastatus (namus) pagal leistiną užstatymo normą (5 proc.). Taigi, dalis sklypo privalo būti palikta neužstatyta (95 proc.). Įvertinusi realias statybos galimybes (pastatų galimus tūrius, atstumus nuo gretimybių ir pan.) pasiūlė visiems bendrasavininkiams optimaliausią variantą ateityje realizuoti statybos galimybę. Be to neužstatoma žalioji zona, tinkamai ją išnaudojus, tik kelia sklypo dalies vertę. Taigi nepagrįstas ir neįvertinus valstybės saugomų teritorijų specifikos atsakovių teiginys, kad jai atitenka vertingiausia sklypo dalis. UAB „Banesta“ parengtame plane būtent ir yra įvertintas sklypo, kaip rekreacinės teritorijos, vystymas užstatant mažaaukščiais pastatais ir atsižvelgiant į ribotą (5 proc.) užstatymą. Užstatymo tankumas ir neužstatytų plotų santykis visose sklypo dalyse išlieka tas pats nežiūrint į taikomus apribojimus.

35. Pažymi, kad UAB „Banesta“ parengtame plane įvertinta galimybė privažiuoti prie visų žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane bendrasavininkams numatytų valdomų dalių, o įvertinus teritorijos pobūdį stambių specialiųjų transporto priemonių judėjimas nenumatomos.

36. Teigia, kad turėjo teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, ne kartą siūlė atsakovėms kilusį ginčą spręsti taikiai, teismo proceso metu buvo siūlomas mediacijos procesas, tačiau visi pasiūlymai dėl taikaus ginčo sprendimo buvo atmesti. Siekiant realizuoti ieškovės teises pilnavertiškai (pagal realią faktinę situaciją) valdyti ir naudoti savo žemės sklypą bendroje (bendrai valdomoje) nuosavybėje būtinas aiškumas, kuri nekilnojamojo turto dalis yra valdoma konkretaus bendrasavininko. Ginčo sklypas patenka į žemės ūkio ir urbanizuojamos rekreacinės teritorijos zonas. Vertinant šią aplinkybę ir poreikį ateityje organizuoti detalųjį planą ne tik galimas, bet ir būtinas sklypo padalijimas pagal atskirų funkcijų zonų ribą suformuojant du sklypus, kuriuose bendrasavininkai turi proporcingas turto dalis. Detalusis planavimas, kaip priemonė numatyti ir išnaudoti sklypo galimybes, atliekamas tik tuo atveju, kai savininkai bendru sutarimu sutaria bendrai vystyti sklypą ir turi bendrą viziją, kaip tai bus realizuojama ir kaip bus pasidalinta gaunama bendra nauda. Detalusis planas teritorijoms, kurioms Klaipėdos rajono bendrajame plane nėra numatytas vystymas (užstatymas) nerengiamas. Taigi, pirmiausia turi būti parengtas žemėtvarkos projektas sklypo atidalijimui, o vėliau ir detalusis planas. Kad būtų aišku, kam ir kokios atskiriamų sklypų dalys priklauso, reikia nusistatyti sklypo naudojimosi tvarką, po to žemėtvarkos projektu atidalyti urbanizuojamą ir neurbanizuojamą sklypo dalis, suformuoti du sklypus, kuriuose iš anksto yra sutarta dėl jų naudojimosi tvarkos, vėliau urbanizuojamai teritorijai rengiamas detalusis planas, o sutarus dėl sklypo vystymosi gairių ir sprendinių galimas sklypo naudojimosi tvarkos koregavimas. Mano, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagerina sklypo naudojimą iki bus patvirtintas detalusis planas. Nurodo, kad tik po 2020 m. lapkričio 11 d., kai ji pareiškė ieškinį teisme, atsakovės ėmėsi aktyvių veiksmų rengti žemės ūkio paskirties sklypo padalijimo planus.

37. Nurodo, kad sklypo rekreacinė teritorija užima 3,0184 ha, žemės ūkio teritorija užima 2,9472 ha, iš viso sklypo plotas 5,9656 ha. Rekreacinėje teritorijoje galimas 5 proc. sklypo užstatymas, t. y. apie 1 500 kv. m visame plote, į kurį nepatenka 3 m pločio juosta palei sklypo ribas bei apie 65 m upelio apsaugos juostos ir zonos, komunikacijų techniniai koridoriai. Tai reiškia, jog didesnėje kaip 50 proc. sklypo ploto dalyje būtų galima statyti pastatus, kurių bendras užstatymo plotas apie 1500 kv. m.

38. Pažymi, kad eksperto G. T. vertinimu, nurodyti, kur konkrečiai bus statomi pastatai yra per anksti, plane nenurodomos tikslios pastatų statymo vietos, tačiau plane numatytas sklypo pasidalijimas yra optimalus planuojant ateityje statyti pastatus. G. T. architektas–urbanistas ekspertas, Lietuvos Respublikos teismo ekspertas (ekspertizės sritys – teritorijų planavimas (bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas), statinio projektavimas), atestuotas teritorijų bendrojo, detaliojo, specialiojo planavimo specialistas, ypatingo statinio projekto ir ekspertizės vadovas. Pažymi, kad atsakovės apeliaciniame skunde kelia eksperto kvalifikacijos klausimą, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė jo apklausti teismo posėdyje.

39. Ekspertinio nagrinėjimo metu ekspertas atkreipė dėmesį, kad atsakovių pateiktas naudojimosi sklypu tvarkos projektas neatspindi esminės naudojimosi sklypu teisės – pritaikius naudingąsias savybes gauti jų duodamą naudą. Formalus lygių sklypo dalių tarp bendrasavininkų nustatymas šiuo atveju neatspindi sklypo ekonominio vertingumo, t. y. galimybių statyti sklype. Sklypo dalis B2 nėra racionalios formos, sklypo ilgio ir pločio santykis apytiksliai 1:10, sklypo dalies B1 ilgio ir pločio santykis apie 1:12. Specialistas taip pat pažymėjo, kad sklypo dalys B1, B2, ir B3 nesiriboja, o tai taip pat nėra racionalu. Šiuo atveju įvertinti sklypų formavimo principai. Atsakovų naudojimosi tvarkos projekte yra atskirta tik vienos iš keturių bendrasavininkių sklypo dalis B, kitose dalyse A naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Dėl neracionalaus sklypo dydžio, kuris yra ilgas ir siauras, atsakovės turės žymiai geresnes užstatymo galimybes. Ieškovės pateikti du alternatyvūs naudojimosi tvarkos projektai atitinka pagrindinius principus: yra racionalios formos, kompaktiškos, skirtingos paskirties žemės sklypų dalys ribojasi, tačiau kitų bendraturčių naudojamos sklypų dalys nėra išskirtos ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad atsakovės neteikė susitarimo šioje byloje dėl jų tarpusavio naudojimosi tvarkos nustatymo.

40. Rengiant projektą buvo įvertintos ir žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Teismo sprendimas leidžia ateityje visiems bendrasavininkams bendrai ar atskirai savo valdomose dalyse statyti mažaaukščius pastatus užstatant 5 proc. teritorijos ir palikti privalomus 95 proc. neužstatytos teritorijos. Dėl to nepaisant apribojimų užstatymo tankumas ir neužstatytų plotų santykis visose sklypo dalyse išlieka toks pat. Svarbesnis yra statinių pastatymo realumas įvertinant normatyvinius atstumus nuo gretimybių, komunikacijų ar kitų statinių, o numatytas reikalavimas užstatymo liniją atitraukti nuo esamo upelio, labiau vertintinas kaip sklypo privalumas, o ne trūkumas, jei išlieka statybos galimybė likusioje valdomoje sklypo dalyje. Upelio apsaugos zonos sudarys puikias sąlygas suformuoti žaliąsias rekreacines erdves, tuo pačiu išsaugant galimybę maksimaliai išnaudoti numatytą užstatymo tankumą. Pažymi, jog teismas sprendime konstatavo tai, kas nurodyta teisės aktuose ir jokių naujų apribojimų bei pasekmių nesukūrė, neužkirto kelio tolesnėms detaliojo planavimo procedūroms, o šiuo metu nėra pagrindo vertinti to, kas galbūt bus ateityje. Taip pat reikia vertinti sklypo visumą, nes ji nedaloma, todėl nėra pagrindo teigti, kad viena ar kita sklypo dalis yra mažiau vertinga, nes jos atskirti nėra teisinio pagrindo ir tokia galimybė ribojama įstatymais. Pažymi, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje, kurioje galioja griežtesni reikalavimai, sudarantys sąlygas išsaugoti vertingą kraštovaizdį ir gamtines bei kultūrines vertybes. Būtent tai sudaro pagrindinę (duomenys neskelbtini) vietovės nekilnojamojo turto vertę, todėl bendraisiais komerciniais principais pagrįsti atsakovių vertinimai tokioje teritorijoje yra klaidingi.

41. Nurodo, kad sklypo vystymas galimas kaip vientisa urbanizuojama teritorija neišskiriant atskirų sklypų gatvėms, todėl atsakovių motyvas dėl STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ nepagrįstas. Sklype galimas tik vietinis privažiavimas prie galbūt būsimų pastatų, t. y. pagalbinės gatvės, kurios minimalus plotis 8 metrai, be to, privažiuojama nuo (duomenys neskelbtini) g. ir yra išskirta 9 m privažiavimo juosta. Tik rengiant detalų projektą bus nustatytas bendras kelio plotis su infrastruktūros koridoriais ir šaligatviais, bet tokiu atveju visoms bendrasavininkėms nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pradžios teks duoti po dalį savo žemės kelio platinimui. Pažymi, kad atsakovių siūlomame projekte B2 dalyje, kuri jų pageidavimu turėjo atitekti ieškovei, norint patekti į jai priskirtą sklypo dalį taip pat tektų įvažiuoti 90 laipsnių kampu, nes labai siaurame sklype norint ateityje suprojektuoti bent vieną pastatą, privažiavimo kelią reikia numatyti kuo siauresnį, kad liktų vietos pastatui.

42. Pažymi, kad atsakovės nepagrįstai teigia, jog jų siūlomame projekte yra numatytas sklypo padalijimas į dvi dalis, o tai iš karto leidžia padalyti sklypą į du. Priešingai, sklypai nedalijami, tai draudžia teisės aktai.

43. Teigia, kad atsakovių pateiktas J. Z. parengtas planas pažeidžia jos interesus, nes siūlomi žemės sklypai B1, B2, B3 yra neracionalūs ir statyti pastatus juose nėra galimybės, kadangi, suplanavus gatvę į sklypus (12 m pločio) ir pagal teisės aktus atsitraukus nuo gretimo sklypo 3 m, šiaurinėje sklypo dalyje lieka apie 4 metrus, o pietinėje apie 7 metrus. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai, turi būti numatomi mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos (3 m) ir gatvių raudonųjų linijų.

44. Priešingai nei teigia atsakovės, niekada neketino vystyti gyvenamųjų namų statybos. Nurodo, kad jos tikslas yra nustatyti naudojimosi tvarką, kad artimiausiu metu galėtų priimti sau palankius sprendimus ir realizuoti nuosavybės teises. Nurodo, kad buvo atsiradęs realus sklypo dalies pirkėjas, tačiau sandoris neįvyko, nes nebuvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.

45. Pažymi, kad nepagrįsti apeliančių teiginiai dėl teismo šališkumo, nurodo, kad teisėjos nepažįsta, į jos kabinetą nėra užėjusi ir su ja neturi jokio ryšio. Vienai iš atsakovių – jos seseriai J. Š., faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta yra puikiai žinomos. Teismas drausmino atsakovę J. Š. dėl jos elgesio teismo posėdžių metu ir ji dėl to vėliau atsiprašė. Tai rodo, kad drausminimas nebuvo be pagrindo. Teismas sudarė lygias galimybes visoms šalims apklausti byloje jų norimus liudytojus. Atsakovių skuba teismo proceso metu bei priekaištai dėl bylos nagrinėjimo išsamumo, kuris neva didino išlaidas, rodo ne norą išsiaiškinti detales ir rasti geriausią sprendimą, bet norą supainioti, palikti be aiškaus teismo sprendimo, sugrąžinti situaciją, kai ji nieko negalėjo daryti su savo nuosavybe dvidešimt metų.

46. Teismo sprendimas yra aiškus ir įvykdomas praktiškai, išsprendžiantis ginčą su mažiausia bendra teritorija, kuri galėtų būti ginčo objektas. Atsakovės nuo pat civilinės bylos pradžios nenorėjo ir niekad nepareiškė noro dalyvauti taikos sutarties sudarymo procese, atsisakė dalyvauti mediacijos procese. Pažymi, kad būtent atsakovės vis akcentavo, kad pirmiausia nori pasidalyti žemės sklypą į rekreacinės ir žemės ūkio paskirties sklypus, kad nukreiptų dėmesį nuo ginčo dalyko – naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Detalusis projektavimas šiame teismo etape, atsižvelgiant į bendraturčių santykius, yra neįmanomas, ji nenori įsitraukti su atsakovėmis, kuriomis nebepasitiki, į ne vienerius metus trunkančius bendrus projektus. Turtinių interesų siekia ne ji, o atsakovės, daug metų nuomojusios visoms priklausantį žemės sklypą ir iš to gaudamos piniginės naudos.

47. Pažymi, kad UAB „Banesta“ parengtame plane niekur nėra nurodyta, kad 6 ha sklypas turėtų būti dalijamas horizontaliai. Plane nubrėžta tik jos dalis, o atsakovėms pageidaujant tarp jų nenustatyti naudojimosi tvarkos, yra paliktas stačiakampis, didelis 5 ha sklypas, kurį jos gali dalintis savo nuožiūra.

48. Teigia, kad atsakovė J. Š. gerai pažįsta trečiojo asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorių D. N. J. Š. (duomenys neskelbtini) kadencijos Lietuvos Respublikos Seime buvo (duomenys neskelbtini) patarėja ir kuravo sritis, susijusias su Lietuvos saugomomis teritorijomis ir saugomų teritorijų kadastru bei kt. klausimus, atsakovių advokatas D. K. kuravo sodininkų bendrija ir kitas mažiau svarbias sritis. Pažymi, jog teismas išsamiai aiškinosi A. U. ryšius su ieškove, tačiau nesiaiškino D. N. ryšių su atsakove J. Š., nors ji, atstovas advokatas D. K. ir D. N. yra pažįstami maždaug dešimt metų. Šie asmenys nurodytų aplinkybių patys neatskleidė ir pažeidė nešališkumo, sąžiningumo principus bei būtinybę vengti galimo interesų konflikto. Teigia, kad D. N. duoti paaiškinimai teismui nėra pagrįsti teisiniu reguliavimu, buvo asmeninė nuomonė, patirtis, subjektyvus supratimas, buvo nukreipti ne į objektyvių bylos aplinkybių nustatymą, o į nesavalaikius sprendimus. Jam atsisakius nusišalinti nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime ir paaiškinimų teikimo, teismas leido jam toliau dalyvauti procese.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliančių prašymų

50. Apeliantės prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus, perduoti bylą su apeliaciniu skundu nagrinėti kitos apygardos teismui, kuris būtų arčiau jų gyvenamosios vietos.

51. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

52. Vertindama pirmosios instancijos teismo posėdžio eigą pagal byloje esančius teismo posėdžių garso įrašus teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovės neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos. Taip pat atsakovėms buvo sudaryta galimybė užduoti ieškovei klausimus, į teismo posėdžius iškviesti ir apklausti atsakovių nurodyti liudytojai, atsakovės buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Teisėjos vadovavimas teismo posėdžiams atitiko CPK 159, 255, 378 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Taigi, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovių teisė būti išklausytoms ar kitos jų procesinės teisės buvo pažeistos. Pažymėtina, kad visi atsakovių prašomi liudytojai – matininkė J. Z., A. Š., atsakovės J. Š. sutuoktinis, ir A. V., atsakovės Z. V. sutuoktinis, buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, o atsakovės nenurodo, kodėl reikėtų papildomai apklausti juos apeliacinės instancijos teisme.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog atsakovės nepagrindė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarkos ir nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio apeliacinio proceso tvarka, todėl apeliančių prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmeta.

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamam ginčui CPK 31 straipsnio 1 dalis nustato išimtinį teismingumą, t. y. ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingas nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, be to, CPK nenumatyta šalių teisė pasirinkti bylą nagrinėjantį teismą pagal patogumą. Byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui tik CPK 34 ir 62¹ straipsniuose nustatytais atvejais ir tvarka.

55. Su apeliaciniu skundu apeliantės pateikė įrodymus, kurie jau yra byloje, todėl nėra teisinio pagrindo jų pakartotinai priimti.

56. Pažymėtina, kad su apeliaciniu skundu pateiktas ir matininkės J. Z. 2022 m. balandžio 25 d. raštas dėl ieškovės pateikto pirmojo plano, kuris yra naujas, rašytas po ginčijamo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių ir apeliantės jų nenurodo, kodėl negalėjo kreiptis į matininkę dėl jos nuomonės dėl ieškovės siūlomo pirmojo plano, juo labiau, kai atsakovės yra pateikusios tos pačios matininkės 2022 m. sausio 17 d. raštą dėl ieškovės antrojo plano. Konstatuotina, kad atsakovių su apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas galėjo būti gautas ir turėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti aplinkybes ar priežastis, sutrukdžiusias atsakovėms laiku ir tinkamai įgyventi savo procesines teises ir pareigą įrodinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teikiamą naują įrodymą atsisakytina priimti.

58. Apeliantės R. P. ir Z. V. 2022 m. birželio 15 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose dėsto savo šeimos gyvenimo istoriją, sklypo įgijimo aplinkybes, savo nuomonę apie ieškovę ir susiklosčiusią situaciją ir pan. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Šių nuostatų pagrindu ir įvertinusi tai, jog papildomuose paaiškinimuose nėra išdėstyta jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių nagrinėjamam ginčui, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovių pateiktus papildomus paaiškinimus.

59. Apeliantėms argumentuojant, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galėjo būti šališkas, teisėjų kolegija, vertindama atsakovių argumentus, visų pirma pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą). Pažymėtina, kad atsakovės nė karto nereiškė teismui nušalinimo, nors nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje vyko septyni teismo posėdžiai.

60. Asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliančių argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra paremti vien tik apeliančių nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė atsakovėms nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Atsakovės nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliančių subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

61. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė ne pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, kaip nepagrįstai nurodo atsakovės, o 2022 m. sausio 6 d., atsižvelgusi į tai, kad byloje buvo nagrinėjami du jos pateikti naudojimosi tvarkos projektai, pareiškė alternatyvų reikalavimą, kuris atsakovėms buvo žinomas ir nebuvo naujas. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovių teiginiams, kad buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas.

Dėl ginčo esmės

62. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys ir atmestas atsakovių priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 5,9656 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ matininko 2020 m. spalio 7 d. arba 2021 m. gegužės 3 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Atsakovės reiškė priešieškinį ir prašė sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal matininkės J. Z. 2021 m. balandžio 9 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „Banesta“ parengtą 2020 m. spalio 7 d. planą.

63. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

64. Nustatyta, kad ieškovei L. S. ir atsakovei J. Š. priklauso po 102/612 dalių (9 943 kv. m), atsakovėms R. P. ir Z. V. po 1/3 dalis (19 885 kv. m) 5,9656 ha (59 656 kv. m) ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 5,7775 ha (t. y. 96,85 proc. viso žemės sklypo ploto), vandens telkinių plotas 0,1881 ha (t. y. 3,15 proc. viso žemės sklypo ploto). Žemės sklypo šiaurinė riba eina (duomenys neskelbtini) upelio viduriu, žemės sklype statinių nėra, naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. Žemės sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir apsaugos zonos 2,3778 ha, valstybiniai parkai 5,9656 ha, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos 5,7775 ha. Žemės sklypas suformuotas 1999 m. kovo 15 d., Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 4-9093-(1.3) patikslinti žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas 5,9656 ha, iš jo: 5,7775 ha ariama, 0,1881 ha vandenys, 5,7775 ha nusausinta žemė. Nustatytos žemės specialiosios naudojimo sąlygos: kurortų apsaugos zonos 5,9656 ha, valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai 5,7775 ha, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – 2,3778 ha (apsaugos juosta – 0,1166 ha, apsaugos zona – 2,3778 ha); rekreacinės teritorijos 1,4821 ha, nacionaliniai ir regioniniai parkai 5,9656 ha.

65. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-14 (koreguotas 2020 m. rugpjūčio 20 d.), pagrindinį brėžinį sklypas patenka į dvi funkcines zonas – ekstensyvaus užstatymo zoną (geltona spalva, indeksas 5) ir žemės ūkio teritorijų zoną (šviesiai žalia spalva, indeksas 6). Šios zonos tvarkomos pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623. Pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838, vakarinė žemės sklypo dalis – apie 3,0000 ha – patenka į rekreacinio prioriteto zoną, pietinė žemės sklypo dalis – apie 2,9656 ha – patenka į ekologinės apsaugos prioriteto zoną. Pagal Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 42, rekreacinio prioriteto funkcinėse zonose esančiuose kaimuose galima rekreacinių statinių statyba: žemės sklypų, kurių plotas daugiau nei 1,00 ha, bendras užstatymo plotas iki 5 proc. žemės sklypo ploto (37.3 punktas).

66. Iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų darytina išvada, jog ginčas tarp bendraturčių iš esmės kilo dėl to, kad visų teigimu, yra planuojama statyba sklype, tačiau atsakovių teigimu, ieškovei priskirta sklypo dalis pagal jos pasiūlytą naudojimosi tvarkos planą yra vertingiausia, joje geriausios galimybės vystyti statybą, yra mažiausiai apribojimų, todėl pažeidžiamas bendraturčių interesų derinimo principas, lygiateisiškumas, proporcingumo, sąžiningumo principai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių apeliacinį skundą, su apeliančių argumentais nesutinka.

67. CK 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o bendrumą kuria daiktas ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę įgyvendinant teises į daiktą ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

68. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

69. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Aptarta CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

70. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje.

71. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju faktiniai žemės naudojimo santykiai tarp šalių nėra susiklostę. Sklypas buvo nuomojamas ūkininkui ir šalys pačios sklypu šiuo požiūriu faktiškai nesinaudojo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys tarėsi sklypą parduoti, tačiau vėliau tarp jų kilo nesutarimai ir sklypas parduotas nebuvo. Nors apeliantės argumentuoja, kad dėl naudojimosi sklypu tvarkos ieškovė su jomis nesitarė, tvarkos nesiūlė, todėl ginčas būtent dėl naudojimosi tvarkos nėra kilęs, bylos duomenys ir pačių apeliančių apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės ir argumentai patvirtina priešingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių yra kilęs ginčas. Apeliantės nors ir teigia priešingai, tačiau byloje pareiškė priešieškinį ir kartu su juo teikė savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, prašė jį patvirtinti, tokį reikalavimą reiškia ir apeliaciniu skundu. Taigi nors apeliantės remiasi argumentu, jog ieškovė nepagrindė naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reikalingumo, teikdamos savo planą teismui patvirtina, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas yra reikalingas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė šalims susitarti, šešis kartus atidėjo teismo posėdžius vis akcentuodamas galimybę ginčą baigti taikiai, ieškovė reiškė alternatyvius reikalavimus, teikė įvairius taikos sutarties projektus, tačiau atsakovės nė vienam nepritarė, ginčą išspręsti teisminės mediacijos būdu šalys taip pat nematė galimybės. Taigi apeliančių teiginiai, kad yra didelė tikimybė, jog būtų sutikusios aptarti naudojimosi tvarkos klausimą su ieškove, yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ne teismas turėjo įrodyti atsakovėms, kad yra kilęs ginčas, kaip jos nepagrįstai teigia, bet atsakovės, argumentuodamos, kad ginčo nėra, turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigą turi šalys (CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis), o teismas vadovauja įrodinėjimo procesui ir vertina šalių pateiktus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą, kuris atitiktų racionalumo, patogumo, interesų derinimo kriterijus.

72. Taip pat nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį teisme, užkirto kelią joms pagal iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą supaprastinta tvarka atlikti žemės sklypo padalijimo procedūrą, kurios metu nebūtų reikėję rengti detaliojo plano. Nustatyta, kad sklypas atsakovei Z. V. priklauso nuo 1999 m., atsakovei R. P. nuo 2000 m., atsakovei J. Š. ir ieškovei L. S. nuo 2001 m. Daugiau kaip 20 metų bendraturtės neinicijavo jokių teisinių procedūrų, o į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl sklypo padalijimo, žemės naudojimo būdo pakeitimo ir sąlygų sklypo formavimo planui išdavimo atsakovės kreipėsi tik 2021 m. vasario 3 d., kai ieškovė ieškinį dėl sklypo naudojimo tvarkos nustatymo teismui pareiškė 2020 m. lapkričio 9 d. Pažymėtina ir tai, kad naudojimosi tvarkos nustatymas niekaip nekliudo sklypo atidalijimo procedūrai. Be to, praėjus daugiau kaip metams nuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-504, kuriuo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, byloje nėra jokių įrodymų, kad realiai sklypo pertvarkymo procedūra būtų prasidėjusi ir kad atsakovės būtų atlikusios kokius nors teisiškai reikšmingus veiksmus.

73. Iš apeliančių dėstomų argumentų matyti, jog jos iš esmės painioja naudojimosi tvarkos ginčo sklypu nustatymą su sklypo atidalijimu, t. y. naudojimosi tvarkos nustatymo teisines pasekmes iš esmės suvokia kaip atidalijimo teisines pasekmes. Nors savo tikslais į atidalijimą naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas yra panašus, tačiau tarp jų egzistuoja esminis skirtumas. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymas – tai du skirtingi institutai, reglamentuojantys skirtingus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdus, nors ir yra orientuoti į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismo nustatyta naudojimosi tvarka gali būti keičiama, o bendraturčiai bendru susitarimu gali bet kada pasikeisti teismo nustatytą naudojimosi tvarką.

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliančių argumentu, jog neanalizuoti pasiūlyti naudojimosi tvarkų projektai ir jų skirtumai. Kaip jau buvo nurodyta, byloje pateikti trys naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantai (du iš jų ieškovės ir vienas atsakovių), o pirmosios instancijos teismas išsamiai kiekvieną iš jų aptarė įvertindamas jų racionalumą, protingumą, šalių lygiateisiškumą ir galimybę įgyvendinti statybos teisę. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi sklypu tvarką pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją, įvertinęs šiuo metu esančią žemės sklypo paskirtį – žemės ūkio, ir aplinkybę, kad sklypas pagal Bendrąjį teritorijos planą patenka į dvi funkcines zonas – ekstensyvaus užstatymo zoną ir žemės ūkio teritorijų zoną, bei kad pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą vakarinė žemės sklypo dalis – apie 3,0000 ha – patenka į rekreacinio prioriteto zoną, kurioje pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 42 patvirtintą Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentą šioje zonoje esančiuose kaimuose galima rekreacinių statinių statyba (bendras užstatymo plotas iki 5 proc. žemės sklypo ploto), o pietinė žemės sklypo dalis – apie 2,9656 ha – patenka į ekologinės apsaugos prioriteto zoną. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių argumentai apie po sklypo padalijimo rekreacinėje zonoje esančiame sklype būsiančias apsaugos zonas, dėl jų kilsiančius statybos apribojimus ir pan., šiuo metu yra pernelyg ankstyvi ir teisiškai nereikšmingi. Tiek trečiojo asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas D. N. paaiškino, tiek buvęs Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius A. U., apklaustas kaip liudytojas, tiek kaip liudytoja apklausta atsakovių siūlomą planą parengusi matininkė J. Z. parodė, kad užstatymo galimybė yra tik rekreacinėje žemės sklypo zonoje, tačiau vykdyti statybas šioje dalyje būtų galima tik atidalijus sklypą ir suformavus vieną žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame statyba negalima, kitą – rekreacinės paskirties žemės sklypą ir pakeitus jo naudojimo paskirtį, kuriame statyba būtų galima. Tam, kad pakeisti sklypo paskirtį, būtina parengti detalųjį planą ir šiame plane, priklausomai nuo sklypo naudojimo būdo (namų valda ar poilsio) išaiškėtų konkrečios statybos galimybės ir konkretūs reikalavimai ir apribojimai. Taigi nepagrįsti apeliančių argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys nėra ūkininkai ir neketina vystyti žemės ūkio veiklos žemės sklype, kad aiškiai nurodė, jog ketina atidalinti sklypą ir nori žemės sklype statyti gyvenamuosius namus (poilsio vilas), t. y. pasirinkti rekreacinį, o ne sodybinį naudojimo būdą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino esamą faktinę ir teisinę situaciją, o ne šalių norus, vizijas ar įsivaizdavimus, bei pagrįstai nurodė, kad pasikeitus faktinei situacijai gali būti keičiama ir naudojimosi sklypu tvarka. Pažymėtina, jog nė viename pateiktame plane urbanistinė analizė nebuvo atlikta, nes, kaip minėta, šiuo metu vertinti užstatymo perspektyvą sklype yra per anksti.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateiktas UAB „Banesta“ parengtas 2020 m. spalio 7 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra pranašesnis už kitus racionalumo, protingumo požiūriu, atitinka faktinę situaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir specialisto G. T. 2021 m. rugpjūčio 20 d. ekspertiniu visų teismui pateiktų planų nagrinėjimu. Nors vertinimas atliktas ieškovės iniciatyva, t. y. šalys neprašė ir teismas byloje neskyrė ekspertizės, pateiktas įvertinimas nėra teismo ekspertizės aktas, tai nurodyta ir pačiame 2021 m. rugpjūčio 20 d. ekspertiniame vertinime, tačiau, įvertinus specialisto kvalifikaciją (specialistas yra parengęs daugiau kaip 160 specialisto išvadų, teismo ekspertizės aktų ir ekspertinių vertinimų, yra mokslininkas, turintis daug praktinės ir mokslinės patirties, rengęs teisės aktus bei mokslinius straipsnius ir pan.) nėra teisinio pagrindo ja abejoti. Niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs apeliančių teiginiai, kad specialistas buvo šališkas, o teismas vienam dokumentui suteikė prioritetą prieš kitus. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto vertinimas atitinka faktines bylos aplinkybes, nurodytų liudytojų parodymus, trečiojo asmens paaiškinimus, o jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, paneigiančių specialisto išvadas, atsakovės nepateikė. Apeliantėms teigiant, kad specialisto ekspertinis vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių, nes šalys nėra ūkininkai, neketina vystyti žemės ūkio veiklos žemės sklype ir viso proceso metu akcentavo, jog ketina padalyti žemės sklypą, kad būtų galima vystyti gyvenamųjų namų statybą, pakartotina, jog tai tėra atsakovių planai ir vizijos, bet ne faktai ir jokie bylos duomenys nepatvirtina ir atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad sklypas yra atidalytas ar kad jos šiuo metu turėtų teisę statyti ginčo žemės sklype. Apeliantėms teigiant, kad tiek jos, tiek ieškovė yra pateikusios prašymus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sklypo pertvarkymo (padalijimo), specialistas nurodė, jog ekspertinio nagrinėjimo metu (2021 m. rugpjūčio 20 d.) projektas nėra parengtas ir patvirtintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, sklypo pertvarkymo projektas nėra parengtas ir patvirtintas ir šios nutarties priėmimo metu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, pateiktas vertinimas būtent atitinka faktinę sklypo situaciją.

76. Specialistas nurodė, jog visi nagrinėti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai parengti be tinkamos urbanistinės analizės (pastatai, susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra) užstatomai sklypo daliai (atidalintam kitos paskirties sklypui), todėl vertinti parengtos sklypo naudojimosi tvarkos racionalumą yra keblu. Specialistas būtent ir pažymėjo, kad tik parengus ir patvirtinus žemės formavimo ir pertvarkymo projektą kitos paskirties žemės sklype (intensyvaus (formuojančio) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane – GRi zona) būtų galima poilsio pastatų statyba. Kiek poilsio pastatų būtų galima statyti sklype numatant privažiavimus, inžinerinių tinklų teritorijas (inžinerinius tinklus su apsaugos zonomis) nėra žinoma. Statybų sklype galimybėms sužinoti reikalinga urbanistinė analizė, kuri gali būti atlikta rengiant sklypo užstatymo projektinius pasiūlymus. Specialisto vertinime nurodyta, jog nagrinėjamu atveju rengiant projektinius pasiūlymus būtina vadovautis Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamente nurodytais reikalavimais pastatų architektūrai ir sklypo užstatymui, t. y. žemės sklypų, kurių plotas daugiau nei 1,00 ha, bendras užstatymo plotas iki 5 proc. žemės sklypo ploto. Taip pat būtina įvertinti statybos techninius reikalavimus visuomeninės paskirties statiniams, privažiavimams, automobilių parkavimo vietų įrengimui privalomuosius pastatų atstumus nuo sklypo ribų (šiuo atveju ir nuo naudojamų sklypo dalių) bei ginčo žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše – paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos, valstybiniai parkai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios specialisto išvados tik dar kartą patvirtina, kad apeliančių argumentai dėl statybų yra reiškiami per anksti, o specialisto išvados, priešingai nei teigia apeliantės, atitinka faktines bylos aplinkybes, Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovo D. N. paaiškinimus ir liudytojų buvusio Pajūrio regioninio parko direkcijos direktoriaus A. U. bei atsakovių siūlomą planą parengusios matininkės J. Z. parodymus.

77. Ekspertiniame vertinime nurodyta, kad matininkės J. Z. 2021 m. balandžio 9 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane statybos sklype klausimai nėra vertinti, todėl toks projektas yra per ankstyvas ir negali būti vertinamas, kaip tinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu – pritaikius naudingąsias savybes gauti jų duodamą naudą. Vien formalus lygių sklypo naudojimosi dalių tarp bendrasavininkų nustatymas šiuo atveju neatspindi sklypo ekonominio vertingumo, t. y. galimybių statyti sklype. Specialistas pastebėjo, kad sklypo dalis B2 nėra racionalios formos, sklypo ilgio ir pločio santykis apytiksliai 1:10, sklypo dalies B1 ilgio ir pločio santykis – apie 1:12, sklypo dalys B1, B2 ir B3, priskirtos ieškovei, nesiriboja, tai irgi nėra racionalu, be to, galima daryti prielaidą, kad sklypo dalyje B2 dėl neracionalaus sklypo dydžio (sklypas siauras ir ligas) nebus galima statyti daugiau kaip vieną poilsio pastatą išlaikant statybos techninių reglamentų numatytus reikalavimus pastatui, privažiavimui, inžineriniams tinklams, gaisrinei saugai, sklypo tvarkymui, atstumams nuo sklypo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, jog vizualiai matyti, kad, pavyzdžiui, nuo upelio iš sklypo dalies B2 norėdama patekti į sklypo dalį B1 arba atvirkščiai (tarp kurių įsiterpusi atsakovėms priskirta dalis A2), ieškovė iki numatyto kelio, pažymėto C, turėtų eiti per visą sklypo ilgį, o tai taip pat nėra racionalu ir patogu. Pažymėtina, jog kritikuodamos pirmosios instancijos teismo patvirtintą planą, kuriame ieškovės dalis atskirta horizontalia linija, atsakovės savo siūlomu planu ieškovei priskiria dvi atskiras vertikalias sklypo dalis, vieną, esančią rekreacinėje zonoje, ir vieną žemės ūkio paskirties, kurios tarpusavyje nesusisiekia, o sklypo dalis B2 ir B3 dar ir kerta kelias, kuriuo naudotųsi visos bendrasavininkės.

78. Specialisto vertinime nurodyta, kad UAB ,,Banesta” parengtas 2020 m. spalio 7 d. (I variantas) žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas atitinka L. S. turimą dalį bendrojoje nuosavybėje. Toks nustatytas naudojimosi sklypu dalių adekvatumas sudaro prielaidas užtikrinti, kad savininkų teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkamai pagal esamą situaciją, atsižvelgus į sklypo naudojimo paskirtį – žemės ūkio. Tačiau įvertinus, kad rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio planavimo tikslas – padalyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į atskirus sklypus, pakeisti vieno sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, taip pat būtų racionalu įvertinti statybos sklype galimybes ir parengti urbanistinę analizę rengiant sklypo užstatymo projektinius pasiūlymus, taip pat išanalizuoti kaimo turizmo pastatų statybos galimybę, nes būtų galima nekeisti dalies sklypo naudojimo paskirties ir išvengti dirbtinio sklypo ir naudojimo dalių skaidymo, bendro naudojimo sklypo dalių. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šiame ieškovės pasiūlytame projekte jai tenkanti sklypo dalis beveik po lygiai apima abi sklypo tvarkymo zonas (tiek žemės ūkio, tiek rekreacinę), tarpusavyje ribojasi, yra vientisa stačiakampio formos sklypo dalis, nesuskaidyta į atskiras, kaip siūlo atsakovės savo pateiktame plane. Atsakovėms palikta visa kita vientisa stačiakampė sklypo dalis, taip pat beveik po lygiai apimanti abi sklypo tvarkymo zonas, atsakovių dalyje, joms neprašant, naudojimosi tvarka nenustatoma ir jos gali tvarkytis tarpusavio sutarimu, o ekspertinio vertinimo išvadoje nurodyta, kad nagrinėtinas principinis pasiūlymas skaidyti sklypą į horizontalias dalis, nes taip galėtų būti nustatytos keturios dalys kiekvienai sklypo paskirčiai, kitos paskirties ir žemės ūkio paskirties sklypo dalys ribotųsi, būtų nustatytos bendro naudojimo dalys arba servitutai privažiavimui vakarinėje sklypo dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši ieškovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka yra aiški, racionali, atitinka šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, išlaikoma mažiausia bendrojo naudojimo teritorija taip užkertant galimybę naujiems ginčams ateityje. Tuo tarpu, pakartotinai akcentuotina, kad reali užstatymo galimybė nė viename siūlomame plane neanalizuota ir ją vertinti šiuo metu yra per anksti.

79. Dėl UAB ,,Banesta” parengto 2021 m. gegužės 3 d. naudojimosi tvarkos plano (II variantas) ekspertiniame vertinime nurodyta, jog kaip ir I variante, ieškovės naudojamos sklypo dalys yra kompaktiškos, racionalios formos, skirtingos paskirties žemės sklypo dalys ribojasi, tačiau kitų bendraturčių naudojamos sklypo dalys nėra išskirtos. Šiame naudojimosi sklypo tvarkos variante yra numatytos (pasiūlytos) visų sklypo bendrasavininkų naudojamos dalys, todėl bendras sklypo naudojimo principas yra daug aiškesnis nei J. Z. IĮ projektas bei nagrinėtas UAB ,,Banesta” I variantas. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės neprašė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką tarp jų, todėl šį specialisto pastebėjimą vertina kaip neaktualų nagrinėjamam ginčui. Specialistas pastebėjo, kad sklypo dalyse parodytų galimų pastatų skaičius taip pat atspindi nuosavybės dalių dydį, tačiau, kaip ir vertindamas kitus projektus, specialistas nurodė, jog būtina atlikti urbanistinę analizę, papildomai įvertinti žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus STR reikalavimus, taikomus poilsio pastatų statybai ir teritorijos tvarkymui. Pažymėtina, jog specialistas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) upės apsaugos zonoje statybos yra galimos pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnyje numatytas išimtis, tačiau konkrečiai įvertinti, ar sklype taikytini draudimai, ar išimtys galima tik detaliojo planavimo procese parengus galbūt būsimo rekreacinės paskirties žemės sklypo, kaip urbanizuojamos teritorijos, detalųjį planą, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovių akcentuojamas 2008 m. atliktas sklypo vertės apskaičiavimas, nors ir yra sklypo geodezinių matavimų dalis, šiuo metu gali būti nebeaktualus atsižvelgiant į pasikeitusią faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą. Taigi, šiuo požiūriu apeliantės neįrodė, kad pagal ieškovės siūlomą I variantą joms tenkanti šiaurinė sklypo dalis, kurioje yra (duomenys neskelbtini) upelis, yra mažiau vertinga dėl specialiųjų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų.

80. Taigi, nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB ,,Banesta” 2020 m. spalio 7 d. parengtas naudojimosi tvarkos projektas geriausiai atitinka tvarką pagal bendraturčių faktiškai turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir racionalios sklypo naudojimo tvarkos nustatymo kriterijus ir geriausiai gali būti įgyvendinamas pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją, o būtent įvertinus tai, kad sklypas yra žemės ūkio paskirties. Pažymėtina, jog tokią išvadą padarė ir specialistas, įvertinęs visus tris šalių pateiktus naudojimosi tvarkos projektus, taip pat ir pirmosios instancijos teismas, išdėstęs išsamius sprendimo motyvus, kuriems apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria ir plačiau nekartoja. Kaip jau ne kartą minėta, atsakovių argumentai dėl statybų galimybių ir realumo bei su tuo siejama sklypo dalių vertė yra keliami per anksti, konkrečios statybos galimybės ir reikalavimai gali būti įvertinti tik sklype atlikus urbanistinę analizę, parengus projektinius pasiūlymus, atlikus detalųjį planavimą, o ne remiantis šalių vizijomis ar įsivaizdavimu bei subjektyviu situacijos suvokimu.

81. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas skirtas ne dar kartą pasibylinėti ir reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantės, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

82. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

83. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

85. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovių apeliacinis skundas atmetamas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

86. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 089 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos pagrįstos, protingo dydžio, patirtos realiai, neviršija rekomenduojamų dydžių todėl ieškovei priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis po 363 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti naują įrodymą – matininkės J. Z. 2022 m. balandžio 25 d. raštą ir atsakovių R. P. ir Z. V. 2022 m. birželio 15 d. pateiktus papildomus paaiškinimus.

Priteisti ieškovės L. S. naudai po 363 Eur (po tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovių R. P., Z. V. ir J. Š..

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis