Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant ieškovams H. Š., J. Š., K. Š., ieškovų atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovams J. J., S. B., jų atstovei advokatei Gitanai Gudaitei, atsakovei E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų H. Š., J. Š., K. Š. ieškinį atsakovams J. J., S. B., V. D., K. D., D. Č., E. D., L. Č. bei pagal atsakovės J. J. priešieškinį ieškovams H. Š., J. Š., K. Š., atsakovams S. B., V. D., K. D., D. Č., E. D., L. Č. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatyti ieškovui H. Š. ir atsakovei J. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise

priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., naudojimosi tvarką ir:

paskirti J. J. asmeniškai naudotis 34,04 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-5;paskirti H. Š. asmeniškai naudotis 16,54 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-4, ir 5,81 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-3;paskirti J. J. ir H. Š. bendrai naudotis 3,13 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-1, ir 5,04 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-2;

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui H. Š. ir atsakovei J. J.

priklausančius ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., ir:

- priteisti J. J. asmeninėn nuosavybėn: ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 3l1/m; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4l1/m,; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 5l1/m;

- priteisti H. Š. asmeninėn nuosavybėn: lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2l1/m; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 6l1/ž; kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 7l1/b.

pažymėtu indeksu „k“.

3) Nustatyti ieškovams H. Š., J. Š., K. Š., atsakovams J. J., V. D., K. D., E. D., D. Č., L. Č., S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4151/1000:4 Mickūnų k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., naudojimosi tvarką pagal matininko A. M. parengtą 2016-02-22 žemės sklypo planą (el. bylos priedo l. 174-175):

paskirti H. Š. asmeniškai naudotis 0,2184 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 81-102-101-100-99-98-97-96-95-94-93-92-91-112-113-114-83-82-81;

paskirti H. Š. ir K. Š. bendrai naudotis 0,3406 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B-2“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 81-31-32-33-97-98-99-100-101-102-81;paskirti H. Š., K. Š. ir J. Š. bendrai naudotis 1,2607 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B-1“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 4-79-2-3-4;paskirti H. Š. ir J. J. bendrai naudotis 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 76-83-114-113-112-91-90-89-88-87-86-85-84-76;paskirti J. J., L. Č., E. D., D. Č., K. D., V. D., S. B. bendrai naudotis 5,9197 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D-1“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-81-80-79-4; bei 11,3349 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D-2“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 1-2-79-78-77-76-84-85-86-87-88-89-90-91-92-93-94-95-96-97-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-64-65-66-67-68-69-70-71-72-73-74-75-1.

Ieškovai nurodė, kad dėl įtemptų santykių, ilgalaikių konfliktų tarp sklypo ir pastatų bendraturčių – ieškovų bei atsakovės J. J., jie negali susitarti dėl naudojimosi bendru turtu, todėl prašo teismo nustatyti protingą, racionalią ir teisingą naudojimosi turtu bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką. Nurodė, jog siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nepažeidžia bendrų namo konstrukcijų, nereikalauja nemažų piniginių investicijų, ja išvengiama bendraturčių konfliktų, kiekvienam iš bendraturčių skiriamos atskiros patalpos, turinčios atskiras krosnis ir įėjimą, į jas patenkama iš bendro naudojimo koridoriaus. Ūkio pastatą, pažymėtą indeksu 6I1/ž, prašė priteisti asmeninėn H. Š. nuosavybėn, kadangi šis pastatas buvo pastatytas tik jo šeimos lėšomis, 1996-05-22 įgijus statybininkų vagonėlį, kuris sudaro ūkio pastato pagrindą, t.y. pastačius jį ant pamatų ir geležinių betono perdangų, aplink vagonėlį padarius medinį karkasą, apkalus jį plastikinėmis dailylentėmis, uždengus stogą, sumontavus plastikinius langus, pastačius priestatą, padarius vidaus apdailą, sudėjus grindis ir kt., pastatas yra prižiūrimas ir naudojamas tik H. Š. ir jo šeimos, jis 2013-07-18 buvo padovanotas K. Š., tuo tarpu atsakovė J. J. prie šio ūkinio pastato statybų visiškai neprisidėjo, jo neprižiūri ir juo nesinaudoja. Kadangi viso ūkio pastatų bendras plotas sudaro 328 kv.m., ieškovui turėtų atitekti 109 kv.m. ploto, o J. J. – 219 kv.m., pagal ieškovo siūlomą atidalijimo tvarką ieškovui atitinka 104 kv.m. ploto, t.y. 5 kv.m mažiau, nei priklausytų, tačiau kompensuojant šį trūkumą, ieškovui atitenka 3,56 kv.m. ploto daugiau gyvenamojo namo ploto, nei priklausytų, nes bendras gyvenamojo namo plotas – 65,56 kv.m., bendro naudojimo patalpos – 8,17 kvm., likusi dalis patalpų – 56,39 kvm.m, ieškovui turi tekti 18,79 kv.m., o atsakovei – 37,58 kv.m, tuo tarpu pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką jam atitenka 22,35 kv.m. patalpų, o atsakovei – 34,04 kv.m. Nesutikdamas su atsakovės J. J. priešieškinio reikalavimais dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, juos visus natūra priteisiant atsakovei, ieškovas H. Š. pažymėjo, kad valdydami bei dirbdami turimą žemę, ieškovai suinteresuoti turėti natūra ir statinius, todėl jeigu visi statiniai būtų priteisti natūra vien atsakovei J. J., būtų pažeisti ieškovo ir jo šeimos interesai, ieškovas negalėtų tinkamai naudotis žemės sklypu, neturėtų kur pernakvoti, laikyti baldus, ūkinę techniką, įrankius ir kitus reikalingus žemės ūkio veiklai daiktus, atsakovės siūloma kompensacija yra itin maža ir už ją neįmanoma pastatyti jokių statinių ar įgyti naujų, be to, naujų statinių statyba hidrografiniame draustinyje, kuriame yra žemės sklypas, apskritai neleidžiama. Be to, priteisus visus statinius asmeninėn J. J. nuosavybėn, žemės sklypas, įskaitant ir esantis po statiniais, išliktų bendrąja daline nuosavybe. Pagaliau, atsakovė nepateikė įrodymų, kad negalima pastatų padalinti natūra ar nėra galimybės šalims pasidalinti atskirais pastatais.

Siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais „A“ ir „B-2“, daugelį metų prižiūri ir nuolat dirba, augina daržoves, sodą, krūmus ir medžius, tvarko aplinką būtent ieškovai, o kiti bendraturčiai šiose sklypo dalyse jokios veiklos nevykdo ir jomis nesinaudoja; žemės sklypo dalis „B-1“ yra apleista, apžėlusi menkaverčiais krūmais ir medžiais, nėra šienaujama, joje nevykdoma jokia kita veikla, todėl kitų bendraturčių interesai, priteisus ją ieškovams, nebūtų pažeisti. H. Š. ir J. J. bendrai naudotis skirtina žemės sklypo dalis „C“ užtikrintų jiems priėjimą/ privažiavimą prie pastatų ir šulinio. Atsakovei J. J. ir kitiems atsakovams atitinkamai skirtina naudotis sklypo dalimis „D-1“ ir „D-2“. Su atsakovės J. J. priešieškiniu siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutiko, kadangi ji nėra racionali ir efektyvi, pažeidžia bendraturčių interesus, sudaryta vien J. J. naudai, joje nėra numatytas priėjimas ir privažiavimas prie kiekvienam iš bendraturčių skiriamų naudotis sklypo dalių, sklypas sukarpomas į daug netaisyklingos formos dalių, turinčių daug ribų posūkio taškų, kiti bendraturčiai išreiškė nesutikimą su tokia tvarka.

Su atsakovės J. J. priešieškinio reikalavimu dėl išlaidų už kadastrinius matavimus priteisimo ieškovai nesutiko, kadangi apie atliekamus matavimus nieko nežinojo, su jais nebuvo derinama jų atlikimo tvarka, matininkas, kaina ir pan., atsakovė nepateikė tinkamų kainos sumokėjimo įrodymų.

Atsakovė J. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir patikslintu priešieškiniu prašė:

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui H. Š. priklausančią 1/3 dalį

gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-1669-3646, kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., ir priteisti ją atsakovei J. J. asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui H. Š. iš J. J. priteisti 4068 € piniginę kompensaciją;

V. D., K. D., E. D., D. Č., L. Č., S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 4151-1000-0004, esančio Rokantų k. 2, Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., naudojimosi tvarką pagal UAB „Norneda“ matininko S. L. parengtą žemės sklypo planą Nr. 1 (el. bylos priedo lapai 176-177) tokiu būdu:

- H. Š., J. Š., K. Š. turi teisę asmeniškai naudotis 14872 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A 1" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 2A-3-29B-29A-29-30-31-31A-31B-88-87-86A-2A, bei indeksu „A2" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 84M-2B-84G-84H-84I-84J-84K-84L-84M;

- J. J. ir S. B. turi teisę asmeniškai naudotis 77922 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B1" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 1A-1B-1C-1D-1E-1F-1G-1H-1J-1K-1L-77-76-75-83-82-81-81A-81B-81C-81D-81E-31A-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-69-70-71-71A-71B-71C-71D-71E-71F-71G-71H-71I-71K-71L-71M-71N-1A, bei indeksu „B2" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 2B-2-2A-86A-86-85-84-84A-84B-84C-84D-84E-84F-84G-2B;

- E. D., L. Č. turi teisę asmeniškai naudotis 49528 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-29A-29B-3;

- V. D., K. D., D. Č. turi teisę asmeniškai naudotis 25148 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „Dl" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 69-47-48-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-64-65-66-67-68-69, bei indeksu „D2" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 1-1A-71N-73A-73B-73C-73D-73E-73F-73-74-1;

- visi bendraturčiai bendrai naudojasi 17600 m² ploto žemės sklype esančia pelke, plane pažymėta indeksu „E1" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 71N-71M-71L-71K-71J-71I-71H-71G-71F-71E-71D-71C-71B-71A-72-73-73F-73E-73D-73C-73B-73A-71N; bei 1072 m² ploto keliu, plane pažymėtu indeksu „E2" ir apibrėžtu ribų posūkio taškais 1B-1C-1D-1E-1F-1G-1H-1J-1K-1L-77-84D-84E-84F-84G-84H-841-84K-84L-84M-1B;

- J. J., bei H. Š. bendrai naudojasi 5000 m² ploto žemės sklypo dalimi, apstatyta pastatais, plane pažymėta indeksu „AB" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 78-78B-78A-89-8831B-31A-81E-81D-81C-81B-81A-80-79-78;

tačiau tenkinus J. J. priešieškinio reikalavimus dėl pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti kad 5000 m² ploto žemės sklypo dalimi, apstatyta pastatais, plane Nr. 2 (el. bylos priedo lapai 178-179) pažymėta indeksu „AB" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 78-78B-78A-R9-8831B-31A-81E-81D-81C-81B-81A-80-79-78, turi teisę naudotis atsakovė J. J., tuo tarpu H. Š., J. Š., K. Š., turi teisę asmeniškai naudotis 14872 m2 ploto žemės sklypo dalimi, plane Nr. 2 pažymėta indeksu „A1" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 2A-3-29B-29A-29-30-31-31A-31B-88-87-86A-2A, bei indeksu „A2" ir apibrėžta ribų posūkio taškais 84M-2B-84G-84H-84I-84J-84K-84L-84M;

Priteisti atsakovei J. J. nuo jos sumokėtos 1158,38 Eur sumos už geodezinius matavimus: iš

H. Š. - 32,21 Eur; iš J. Š. - 46,67 Eur; iš K. Š. - 32,21 Eur, iš V. D. – 19,20 Eur, iš K. D. – 5,37 Eur, iš E. D. – 247,77 Eur, iš D. Č. – 144,35 Eur, iš L. Č. – 84,88 Eur.

4) Priteisti iš H. Š. J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ją ir pastatų bendraturtį H. Š. sieja itin konfliktiški tarpusavio santykiai, dėl ko bendras naudojimasis pastatais neįmanomas. Atsakovė, jos sutuoktinis ir brolis S. B. nuolat gyvena ginčo pastatuose, jais naudojasi, verčiasi sklype žemės ūkio veikla ir naminių gyvūnų auginimu, deklaruoja pasėlius ir gauna ES išmokas, kiekvienas pastatas yra atsakovei reikalingas ir turi tam tikrą tikslinę naudojimo paskirtį (gyvuliams, daržovėms, konservams, šienui laikyti, maistui gyvūnams gaminti, šeimai praustis), jų padalinti natūra ar bendrai naudotis su ieškovu nėra galimybės, atsakovė viena rūpinasi šiais pastatais, juos prižiūri, išlaiko, moka elektros, šiukšlių išvežimo mokesčius, kūrena namą, todėl jie turėtų būti natūra priteisti būtent jai, o H. Š. ji sutinka išmokėti 4068 € dydžio kompensaciją, atitinkančią jam priklausančios pastatų dalies vertę. Bendrai su ieškovu H. Š. naudotis gyvenamuoju namu nėra galimybės ir poreikio, nes name faktiškai gyvena vien J. J., jos vyras ir brolis, ieškovas gyvena mieste, name tik palikęs savo daiktus, niekada name nenakvojęs, pagal jo siūlomą naudojimosi namu tvarką atsakovė netektų galimybės naudotis virtuve, kurioje yra krosnis, gaminti maistą ir apšildyti visą namą, taip pat ir sandėliuku, kuriame laikomi atsakovės ir kartu gyvenančių asmenų daiktai, ieškovui atitektų 5 kv.m. daugiau namo ploto.

Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovams atitektų sklypo dalys „A1“ ir „A2“, kuriomis jie naudojasi ir dabar, atsakovams J. J. ir S. B. atitektų sklypo dalys „B1“ ir „B2“, kuriomis jie iki šios faktiškai ir naudojosi, kaip ariama žeme ir pieva gyvuliams ganyti bei šienauti, o kitiems bendraturčiams atitektų tos sklypo dalys, kurios su jais buvo suderintos, kurioms jie pritarė ir su kuriomis sutiko, tuo tarpu visų bendraturčių bendram naudojimui atitektų pelkė „E1“ ir kelias „E2“, reikalingas kiekvienam pasiekti jiems tenkančias sklypo dalis. Plane pažymėta sklypo dalis „AB“, ant kurios stovi H. Š. ir J. J. priklausantys pastatai, jeigu visus pastatus teismas priskirtų natūra atsakovei J. J., neturėtų būti paskirta ieškovui, ji turėtų būti skirta vien atsakovei, tuo tarpu ieškovui plotas būtų kompensuotas padidinant „A1“ sklypo dalį dalimi „B2“ sklypo ploto pagal pateiktą planą Nr. 2. Atsakovė taip pat prašė iš visų žemės sklypo bendraturčių proporcingai turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisti patirtas 1158,38 € išlaidas žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, nes šios išlaidos buvo patirtos siekiant tinkamai įgyvendinti visų bendraturčių teises ir interesus, kadastriniai matavimai atlikti visų bendraturčių naudai ir interesais.

Atsakovas S. B. su ieškovu ieškiniu nesutiko, o su atsakovės J. J. priešieškiniu sutiko tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovė J. J..

Atsakovai K. D. ir V. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, nes pagal ieškovų siūlymą žemės sklypas dalinamas per pusę, ateityje gali kilti nesklandumų tarp likusių bendraturčių. Atsiliepime į priešieškinį atsakovai K. D., V. D. ir D. Č. nurodė, kad nesutinka su atsakovės J. J. siūlomu naudojimosi žemės sklypu projektu, nes prie jiems siūlomos sklypo dalies „D1“ nėra numatyta jokio privažiavimo, atsakovams siūloma tik 0,68 ha natūralių pievų, norėtų, kad pelkės būtų padalintos, atsakovė J. J., rengdama planą, jo su atsakovais nederino, planas pažeidžia atsakovų interesus ir proporcingumo principą. Nesutiko su reikalavimu dėl atlyginimo už kadastrinius matavimus priteisimo, nes atsakovė nieko nederino, viską nusprendė vienašališkai, nurodė, kad sutiktų mokėti proporcingai turimai nuosavybės daliai su sąlyga, kad kiekvienas gaus po geodezinio plano egzempliorių. D. Č. nurodė, jog norėtų, kad žemės sklypas jai būtų atskiras, be bendrasavininkų, viename plote ir su privažiavimu. Atsakovai posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžių vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė E. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, nes pagal ieškovų siūlymą žemės sklypas dalinamas per pusę, tačiau teismo posėdžio metu prašė tiek ieškinį, tiek priešieškinį spręsti teismo nuožiūra, nurodė neprieštaraujanti atsakovės J. J. pateiktam naudojimosi žemės sklypu projektui, tačiau norėtų, kad jis būtų pakoreguotas pagal jos pateiktą UAB „Norneda“ parengtą planą.

Atsakovė L. Č. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tačiau parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, su priešieškiniu sutinka.

Tretytis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį prašė juos spręsti teismo nuožiūra trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad ieškovų pateiktas matininko A. M. 2016-01-20 žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas neatitinka Nuostatų reikalavimų, t.y. jame neišbraižytos kartografuotos žemės naudmenos ir situacijos elementai, kurie išbraižyti galiojančiame matininko S. L. 2012-12-02 žemės sklypo plane.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 19,1143 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. sav. Mickūnų sen. (duomenys neskelbtini): H. Š. priklauso 520/187000 dalys; J. Š. priklauso 7533/187000 dalys, K. Š. priklauso 5200/187000 dalys, J. J. priklauso 7797/17000 dalys, S. B. priklauso 2333/187000 dalys, J. D. priklauso 31/1870 dalys, V. D. priklauso 687/187000 dalys, E. D. priklauso 400/1870 dalys, L. Č. priklauso 137/1870 dalys, D. Č. priklauso 23300/187000 dalys šio sklypo. Be to, ieškovui H. Š. ir atsakovei J. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiame žemės sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB ‚Turto administravimo grupė“ parengtoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje esančiame plane pažymėtas indeksu 1A1/m, lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu 2l1/m, ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 3l1/m, ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 4l1/m, ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 5l1/m, ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 6l1/ž, kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 7l1/b ir kiemo inžinieriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu k: H. Š. priklauso 1/3 dalis, o atsakovei J. J. priklauso 2/3 dalys šių pastatų.

Kaip paaiškino ieškovai H. Š., K. Š., J. Š., atsakovė J. J., parodė apklausti liudytojai M. J., J. S., T. Š. ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (H. Š. skundų, prašymų bei raštų policijai, savivaldybei, statybos priežiūros institucijoms, Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilniaus r. PK Nemenčinės policijos nuovados, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus raštų bei nutarimų, teismų sprendimų bei nutarčių įvairiose bylose), tarp kai kurių žemės sklypo ir pastatų bendraturčių, o būtent tarp ieškovų Š. bei atsakovės J. J. nuolat kyla ginčai, konfliktai, nesutarimai dėl naudojimosi aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu ir savo bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl kiekviena iš šių ginčų šalių prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal savo pateiktą projektą, o taip pat atidalinti pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės ar nustatyti naudojimosi jais tvarką.

Teismas pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką (CK 4.81 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis c.b. P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis c.b. A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis c.b. P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (LAT 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis c.b. Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). CK gi 4.80 str. 2 d. nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo – pasibaigimo būdas - atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, kai daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Dėl gyvenamojo namo ir pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės / naudojimosi jais tvarkos nustatymo

Priešieškiniu atsakovė J. J., būdama su ieškovu H. Š., gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių Vilniaus r. sav. Mickūnų sen. (duomenys neskelbtini), bendraturte, prašė atsidalinti šiuos pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant natūra juos visus vien atsakovei J. J., o ieškovui H. Š. priteisiant jam priklausančios 1/3 dalies rinkos vertę atitinkančią piniginę kompensaciją, tuo tarpu ieškovas H. Š. prašė atsidalinti tik ūkinius pastatas, priteisiant natūra pilna apimtimi tam tikrus pastatus jam, o tam tikrus pastatus – J. J., tuo tarpu gyvenamąjį namą palikti bendrąja daline abiejų bendraturčių nuosavybe, nustatant naudojimosi juo tvarką.

Teismo nuomone, ieškovo H. Š. siūlomas ūkinių pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus teisės aktų reikalavimus bei teismų praktikos suformuotus tokio pobūdžio bylose kriterijus, itin konfliktiškus tarpusavio šalių santykius, eliminuojančius galimybę pastatais bendrai naudotis, o taip pat teisingumo ir protingumo principus, kiek įmanoma maksimaliai užtikrintų dabartinių pastatų bendraturčių ginčo teisių ir interesų pusiausvyrą, konfliktuojančių šalių atsiskyrimą, užkirstų kelią galimiems šalių ginčams ateityje kilti, būtų racionalesnis, tikslingesnis, tuo tarpu gyvenamojo namo palikimas bendrąja daline nuosavybe ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas, lyginant su atsakovės J. J. siūlomu jo atsidalijimu, priteisiant visą namą vienam iš bendraturčių, o kitam – piniginę kompensaciją, šiuo atveju būtų mažiau teisingas ir racionalus sprendimas.

Visų pirma, teismo nuomone, būtent atsakovei J. J. pilna apimtimi turėtų atitekti gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1A1/m, t.y. šiuo atveju teiktinas prioritetas ne naudojimosi juo tvarkos nustatymui, o atsidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jį pilna apimtimi vienam iš bendraturčių (atsakovei J. J.), o kitam iš bendraturčių (H. Š.) priteisiant jam priklausančios dalies rinkos vertę atitinkančią piniginę kompensaciją.

Kaip matyti iš atsakovės J. J. paaiškinimų, 2008 m. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių

matavimų bylos, antstolio M. D. 2016-02-08 Faktinių aplinkybių konstatavimų protokolo ir jame esančių nuotraukų, pačių ieškovų pateiktų nuotraukų, liudytojų M. J. ir J. S. parodymų, aukščiau nurodytų policijos nuovadų, prokuratūros ir kt. raštų nei nutarimų dėl bendraturčių ginčų, gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1A1/m, iš esmės yra skirtas gyventi vienai šeimai, nes yra vieno aukšto, jame yra vienas įėjimas, veranda 1-1 (3,13 kv.m.), iš kurios patenkama į koridorių 1-2 (5,04 kv.m.), vienas gyvenamasis kambarys 1-5 (34,04 kv.m.), viena virtuvė 1-4 (16,54 kv.m.), kurioje ant krosnies gaminamas maistas, stovi šaldytuvas ir pan., bei sandėlis 1-3 (5,81 kv.m.), kuriame laikomos daržovės, konservuoti maisto produktai ir kt.; šiame gyvenamajame name visą laiką nepertraukiamai ir nuolat gyvena, savo gyvenamąją vietą deklaruoja, namą prižiūri, šildo, išlaiko atsakovė J. J., jos sutuoktinis bei jų prižiūrimas neįgalus brolis - atsakovas S. B., kuris tuo pačiu yra ir žemės sklypo bendraturtis (taip pat iki 2010-09-06 Dovanojimo sutarties su J. J. sudarymo buvo ir 1/3 dalies sklype esančių pastatų bendraturtis), tuo tarpu ieškovas H. Š. (bei jo šeimos nariai) šiame gyvenamajame name faktiškai negyvena, juo naudojasi tik periodiškai (name yra tik tam tikri jam priklausantys baldai ir daiktai), kadangi jo pagrindinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra bute Vilniaus mieste, su šeima atvykęs į žemės sklypą, jame augindamas daržoves vasaros sezono metu, paprastai naudojasi ir esant reikalui nakvoja gyvenimui pritaikytame, geros būklės ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu 6l1/ž, esančiame prie jo faktiškai naudojamos ir dirbamos žemės. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju vienam iš bendraturčių paskyrus naudotis vien gyvenamuoju namo kambariu (nors ir galimu šildyti atskira krosnimi), o kitam bendraturčiui paskyrus naudotis vien virtuve ir sandėliuku, ypač įvertinus itin konfliktiškus jų tarpusavio santykius, būtų pažeisti tiek vieno, tiek kito bendraturčio interesai, teisės ir lūkesčiai, nei vienas iš jų negalėtų pilnavertiškai naudotis šiuo gyvenamosios paskirties pastatu, t.y. gyvenamojo namo naudojimasis iš esmės dviem šeimoms, o taip pat ir jo padalijimas /atidalijimas natūra (į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus) šiuo konkrečiu atveju būtų objektyviai neįmanomas, neracionalus ir neprotingas sprendimas. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes, atsakovės J. J. priešieškinio reikalavimas taikyti alternatyvų namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, o būtent priteisti jį pilna apimtimi vienam iš bendraturčių – šiuo atveju atsakovei J. J., kuriai priklauso didesnė šio namo idealioji dalis (2/3) ir kuriai faktiškai jis yra reikalingesnis, o kitam bendraturčiui – šiuo atveju ieškovui H. Š., kurio teisė apsistoti, pernakvoti sklype ir pan., gali būti užtikrinama kitais būdais (priteisiant jam natūra kitą sklype esantį statinį, faktiškai pritaikytą gyvenamajai paskirčiai) bei priteisiant jam atitinkamą kompensaciją, šiuo atveju yra pagrįstas ir pateisinamas, atitinka teismų praktikos tendencijas, todėl tenkintinas.

Priteisus visą gyvenamąjį namą natūra atsakovei J. J., iš jos ieškovui H. Š. priteistina jam priklausančios 1/3 namo vertės dydžio piniginė kompensacija, kurią pati atsakovė sutiko išmokėti. Naujausiais / aktualiausiais byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro šio namo rinkos vertės duomenimis 2015-10-28 dienai, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 8560 € (2016-01-14 Nekilnojamojo turto registro išraše vertė nustatyta senesnei dienai- 2013-07-16, todėl teismas remiasi naujesniais duomenimis), jokių kitų duomenų ir įrodymų apie galimai kitokią namo vertę nei vienas iš jo bendraturčių į bylą neteikė, viešajame registre nurodytos vertės nekvestionavo ir neginčijo, todėl ieškovui H. Š. priteistina 2853,33 € (8560 € / 3) dydžio kompensacija.

Antra, patenkinus atsakovės J. J. priešieškinio reikalavimą dalyje dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas, siekdamas užtikrinti abiejų pastatų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą, o taip pat vadovaudamasis sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano esant tikslinga ir racionalu atidalinti likusius jiems priklausančius ūkinės paskirties pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo H. Š. ieškinyje nurodytu būdu ir tvarka, o būtent kiekvienam iš bendraturčių priteisiant natūra pilna apimtimi tam tikrus konkrečius ūkinius pastatus, taip užbaigiant jų bendrąją dalinę nuosavybę ir eliminuojant nesutarimų ir konfliktų kilimo ateityje tikimybę, bendram jų naudojimui paliekant tik šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą indeksu „k“ (dėl ko nei vienas iš bendraturčių neprieštaravo), reikalingą vandeniui tiek atsakovei priteistinam gyvenamajam namui, tiek kitiems šalims priteistiniems pastatams eksploatuoti gauti: ieškovo H. Š. asmeninėn nuosavybėn priteistini - 31 kv.m. ploto lauko virtuvė (unikalus Nr. 4400-1669-3613), pažymėta indeksu 2I1/m, 48 kv.m. ploto ūkio pastatas (unikalus Nr. 4400-1669-3646), pažymėtas indeksu 6I1/m bei 25 kv.m. ploto kiemo rūsys (unikalus Nr. 4400-1749-4158), pažymėtas indeksu 7I1/b, tuo tarpu atsakovės J. J. asmeninėn nuosavybėn priteistini - 47 kv.m. ploto ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksu 3I1/m, 60 kv.m. ploto ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksu 4I1/m bei 117 kv.m. ploto ūkio pastatas (unikalus Nr. 4400-1669-3635), pažymėtas indeksu 5I1/m. Tokį savo sprendimą teismas motyvuoja tuo, jog:

kiekvienam iš bendraturčių priteistini natūra pastatai yra išsidėstę būtent toje žemės sklypo

dalyje, kuria pagal žemiau teismo tvirtinamą naudojimosi žemės sklypo planą, skiriama naudotis būtent tam iš bendraturčių: pastatai, pažymėti indeksais 2I1/m, 6I1/m ir 7I1/b yra ieškovui H. Š. skiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje, matininko A. M. 2016-02-22 plane pažymėtoje indeksu „A“, tuo tarpu pastatai, pažymėti 3I1/m, 4I1/m ir 5I1/m yra žemės sklypo dalyje, minėtame plane pažymėtoje indeksu „D-2“, skiriamoje naudotis atsakovei J. J. bei kitiems atsakovams, kuria faktiškai ilgą laiką ir naudojasi būtent atsakovė J. J., tuo tarpu bendram abiejų pastatų bendraturčių naudojimui skiriamas šulinys, pažymėtas indeksu „k“, yra bendram H. Š. ir J. J. naudojimui skiriamoje žemės sklypo dalyje, minėtame plane pažymėtoje indeksu „C“.

bendras visų aukščiau nurodytų ūkinės paskirties pastatų (išskyrus šulinį, kuris paliktinas

bendram naudojimui) plotas sudaro 328 kv.m., atitinkamai ieškovui H. Š. priklausanti 1/3 dalis sudaro apie 109,33 kv.m. ploto, atsakovei priklausančios 2/3 dalys sudaro apie 218,66 kv.m. ploto, tuo tarpu pagal ieškovo siūlomą ir teismo tvirtinamą pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, ieškovui atitenka apie 104 kv.m. ploto pastatų, o atsakovei J. J. atitenka apie 224 kv.m. ploto pastatų, t.y. kiekvienam iš bendraturčių priteisiamas beveik toks pats pastatų bendras plotas (su nežymiu nukrypimu), koks jam teisiškai priklauso nuosavybės teise.

Atitinkamai bendra visų aukščiau nurodytų ūkinės paskirties pastatų (išskyrus šulinį, kuris

paliktinas bendram naudojimui) vidutinė rinkos vertė, nustatyta naujausiais byloje turimais VĮ ‚Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2016-04-20 dienos duomenimis, sudaro 3779 €, atitinkamai ieškovui H. Š. priklausančios 1/3 dalies vertė sudaro 1259,66 €, atsakovei priklausančios 2/3 dalies vertė sudaro apie 2519,32 €, tuo tarpu pagal ieškovo siūlomą ir teismo tvirtinamą pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, ieškovui atitenka apie 1093 € bendros vertės pastatų, o atsakovei J. J. atitenka apie 2686 € bendros vertės pastatų, t.y. kiekvienam iš bendraturčių priteisiama beveik tokios pat vertės pastatų (su nežymiu nukrypimu), kokia jam teisiškai priklauso nuosavybės teise.

Nors atsakovei J. J. priteistina apie 6 kv.m. ploto ir apie 166,68 € vertės daugiau, o ieškovui H. Š. priteistina apie 6 kv.m. ploto ir apie 166,66 € vertės mažiau pastatų, tačiau toks nukrypimas šioje konkrečioje situacijoje vertintinas kaip itin nežymus, nepažeidžiantis nei vieno iš bendraturčių teisių, ypač turint omenyje tą aplinkybę, dėl kurios sutarė abi šalys, jog ieškovui H. Š. faktiškai atitenka kiek geresnės būklės, t.y. geriau išsilaikę ūkiniai pastatai, negu atsakovei J. J.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į teisingumo ir sąžiningumo principus, kompensacija ieškovui H. Š. už jam tenkančią nežymiai mažesnę ūkinių pastatų dalį, iš atsakovės J. J. šiuo atveju nepriteistina.

nors byloje yra skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys šalių paaiškinimai ir liudytojų

parodymai dėl to, kuris iš bendraturčių kokiais ūkiniais pastatais faktiškai naudojasi, ir ar apskritai jais naudojasi, tačiau abu bendraturčiai H. Š. ir atsakovė J. J. vienodai nurodė ir sutiko, kad ūkio pastatu, pažymėtu indeksu 4I1/m, kuris priteistinas atsakovei J. J., faktiškai visą laiką naudojosi tik atsakovė, kadangi joje laikė ir laiko auginamus naminius gyvulius (vištas, karves, arklį, veršį ir kt.), ką patvirtina ir antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios bei ieškovų pateiktos nuotraukos, tuo tarpu ūkio pastatu, pažymėtu indeksu 6I1/ž, kuris priteistinas ieškovui H. Š., faktiškai ilgą laiką naudojosi ir tebesinaudoja tik ieškovas su savo šeima. Ieškovų paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 1996-05-22 pirkimo – pardavimo sutartis, 2013-07-18 Dovanojimo sutartis, patvirtinta Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarės D. S., statybinių medžiagų (betoninių sienų blokų, gelžbetonio plokščių ir kt.) įsigijimo ir vežimo dokumentai, išrašyti H. Š., ieškovų pateiktos nuotraukos - patvirtina, kad 48 kv.m. ploto ūkio pastatas, pažymėtas indeksu 6I1/ž, suformuotas ir pastatytas statybininkų vagonėlio, įgyto ieškovo H. Š. lėšomis dar 1996 m., o vėliau jo bei sutuoktinės J. Š. padovanoto dukrai K. Š., pagrindu, šį vagonėlį apkalus dailylentėmis, įrengus stogą, įstačius langus, sutvarkius vidaus apdailą ir pan., t.y. nors tiek VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, tiek kadastrinių matavimų byloje jis aprašytas kaip pastatytas dar 1985 m., tačiau faktiškai buvo iš esmės atnaujintas 1996 m., o minėti įrodymai leidžia daryti teismui labiau tikėtiną išvadą, jog tai buvo padaryta vien ieškovo H. Š. ir jo šeimos narių lėšomis bei darbu, negu bendromis abiejų bendraturčių lėšomis ir darbu, ką nurodė atsakovė J. J. ir jos vaikai – liudytojai, nepateikę į bylą jokių kitų savo teiginius galinčių pagrįsti įrodymų.

atsakovės J. J. teiginys, kad priteisus lauko virtuvę, pažymėtą indeksu 2I1/m, ieškovui

H. Š., būtų iš esmės pažeisti jos interesai, kadangi joje ji verda maistą auginamiems naminiams gyvūnams (tą iš dalies patvirtina ir ieškovų pateiktos lauko virtuvės vidaus nuotraukos) bei prausiasi su šeima, faktiškai naudodama šį pastatą kaip pirtį, atmestinas, kadangi tokie atsakovės interesai šiuo atveju yra užtikrinami ir apginami jai priteisus natūra pilna apimtimi visą gyvenamąjį namą, kuriame (ar kituose ūkiniuose pastatuose) ji atitinkamai galės praustis ir gaminti maistą. Atsakovės J. J. teiginys, jog priteisus ieškovui H. Š. kiemo rūsį, pažymėtą indeksu 7I1/b, jie neturės kur laikyti daržovių ir konservų, taip pat vertintinas kritiškai, kadangi laikyti daržoves bei konservus atsakovė gali ir galės tiek jai priteistino gyvenamojo namo sandėlio patalpoje, pažymėtoje 1-3, kurioje šiuo metu ir laiko daržoves bei konservus, ir/ar kituose jai priteistinuose ūkiniuose pastatuose. Taip pat ir atsakovės teiginys, jog priteisus tam tikrus pastatus ieškovui, ji apskritai nebegalės laikyti gyvūnų ir verstis gyvulininkyste, atmestinas, nes kaip nurodė pati atsakovė ir kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, visus gyvūnus atsakovė laiko tik viename ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 4I1/m, kuris pilna apimtimi jai ir priteistinas, o žemdirbystės ir gyvulininkystės veiklai reikalingiems daiktams, technikai ir pan. laikyti gali būti naudojami kiti atsakovei priteistini ūkiniai pastatai.

Šiuo atveju teismas sprendžia, jog priteisus visus ūkinės paskirties pastatus vien atsakovei J. J., o jų bendraturčiui H. Š., kuris, kaip ir atsakovė, faktiškai intensyviai naudojasi žemės sklypu, jame augina bei laiko daržoves, medžius, krūmus, tvarko ir prižiūri aplinką, laiko atitinkamą šiai veiklai reikalingą inventorių ir techniką, vasaros sezono metu nakvoja ir nepertraukiamai leidžia laiką, moka mokesčius už elektrą ir šiukšlių išvežimą (šių aplinkybių neginčijo ir atsakovė J. J., jas patvirtina ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai), nepriteisus natūra nei vieno pastato, būtų nepateisinamai ir neproporcingai pažeistos jo interesais ir teisės, atsakovės J. J. interesai iškelti aukščiau už H. Š. interesus, t.y. vieno bendraturčio interesai patenkinti kito bendraturčio sąskaita. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pastatų atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, kuriam vadovaujantis CK nuostatomis bei teismų praktika, turi būti teikiamas prioritetas prie atidalijimą, paskiriant kompensaciją pinigais, šiuo konkrečiu atveju yra realiai ir objektyviai įmanomas įgyvendinti, o naujų statinių statyba žemės sklype, kuriam nustatytos specialios naudojimo sąlygos – visas sklypas yra hidrografiniame draustinyje, taip pat ir sklypo padalijimas / atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskirties pakeitimas apskritai yra ribojami ir/ar negalimi, ką patvirtino abi šalys ir ką rodo VĮ ‚Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenys bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2016-03-10 raštas Nr. 48SD-2612-(14.48.104).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Ieškovai H., J. ir K. Š. prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2016-02-25 teismui pateiktą, matininko A. M. parengtą 2016-02-22 projektą, o būtent ieškovams (tiek kiekvienam asmeniškai, tiek keliems bendrai) paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A“, „B-1“ ir „B-2“, bendrai ieškovui H. Š. ir atsakovei J. J., kaip sklype esančių pastatų bendraturčiams, paskirti naudoti sklypo dalimi „C“, esančia prie/aplink šiuos pastatus, tuo tarpu visiems atsakovams paskirti naudotis likusiomis sklypo dalimis „D-1“ ir „D-2“, konkrečiai neišskiriant kiekvienam iš atsakovui skirtinos naudotis sklypo dalies, atsižvelgiant į jų tarpusavio ginčų ir suinteresuotumo tokios dalies nustatymu nebuvimą (el. bylos priedo l. 174-175).

Atsakovė gi J. J. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal pateiktą UAB „Norneda“ matininko S. L. parengtą 2016-03-30 projektą Nr. 1 (el. bylos priedo lapai 176-177), o teismui tenkinus jos priešieškinio reikalavimus dėl pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – pagal UAB „Norneda“ matininko S. L. parengtą 2016-04-20 projektą Nr. 2 (el. bylos priedo lapai 178-179), o būtent ieškovams paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A1" bei „A2“, atsakovams J. J. ir S. B. – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „B1" ir „B2", atsakovams E. D., L. Č. - žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C"; atsakovams V. D., K. D., D. Č. žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „Dl" ir „D2", visiems bendraturčiams bendrai naudotis žemės sklypo dalimis „E1" (pelke) ir „E2" (keliu); pastatų bendraturčiams J. J. bei H. Š. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „AB".

Teismas pažymi, kad nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką teismų praktikoje vadovaujamasi tokiais principais bei kriterijais: 1) teisėtumo kriterijus - naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti suderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir jos įgyvendinimas neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus - naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir/ar kiek įmanoma labiau jas atitikti (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-956/2003); 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus - naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuoti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus -nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais ir pan. (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2006); 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus – turi būti atsižvelgiama į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, kad būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (LAT 2003 m. balandžio 9 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-494/2003; LAT 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-563/2007). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalies (šalių) pateiktą variantą (pateiktus variantus) vertina nurodytais aspektais ir esant keliems projektiniams pasiūlymams parenka racionalesnį, patogesnį, optimalesnį, teisingesnį, labiau teismų praktikoje nustatytus kriterijus, o svarbiausia - visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą užtikrinantį variantą, o visiems siūlomiems variantams neatitinkant minėtų kriterijų – atmeta abu pasiūlymus (LAT 2006 m. vasario 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-291/2007). Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniam naudojimosi bendru daiktu variantui, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (LAT 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-572/2004).

Nors nagrinėjamu atveju tiek pagal ieškovų Š., tiek pagal atsakovės J. J. siūlomą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką sklypo bendraturčiams skiriama naudotis tokiu žemės sklypo plotu, koks atitinka jų idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t.y. patenkinamas adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, tačiau atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kitus principus ir kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad naudojimosi šalių žemės sklypu tvarka šiuo atveju turėtų būti nustatyta pagal ieškovų pasiūlytą matininko A. M. projektą, kuri, lyginant su atsakovės J. J. pateiktu UAB „Norneda“ projektu, yra racionalesnė, optimalesnė, mažiau pažeidžianti atskirų bendraturčių interesus, labiau užtikrinanti visų bendraturčių, ypač tarpusavyje konfliktuojančių Š. bei J. J., teisių pusiausvyrą bei naudingesnį, efektyvesnį žemės sklypo naudojimą.

Pirma, pagal ieškovų siūlomą projektą bendram H. Š. ir J. J., kaip pastatų bendraturčių, naudojimui paliekama mažiau žemės sklypo, reikalingo priėjimui / privažiavimui prie jiems priklausančių ir po atidalijimo tenkančių pastatų, ploto – viso 400 kv.m. (žemės sklypo dalis „C“ ieškovų plane), negu pagal atsakovės J. J. siūlomą tvarką, kuomet bendram pastatų bendraturčių naudojimui skiriama 5000 kv.m. žemės sklypo ploto (žemės sklypo dalis „AB“). Atsižvelgiant į tai, kad teismas didžiąja dalimi išsprendžia pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą pagal ieškovų reikalavimą, iš esmės visus pastatus atidalindamas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir natūra juos priteisdamas konkrečiam bendraturčiui, eliminuodamas jų priklausymo abiem bendraturčiams ir būtinumo jais toliau bendrai naudotis galimybę, būtent ieškovų siūlomas sprendimas bendram H. Š. ir J. J. naudojimui palikti tik tą žemės sklypo dalį, kuri reikalinga privažiavimui/priėjimui prie kiekvienam iš jų priteistinų pastatų, prie bendram naudojimui paliekamo šulinio, o taip pat prie jų asmeniniam naudojimui skirtų žemės sklypo dalių (iš esmės einančią nuo servitutinio kelio „S“ ir aplink gyvenamąjį namą, iš kurios atitinkamai ieškovai patenka į jiems skirtiną sklypo dalį „A“ bei „B-2“, o atsakovai patenka į sklypo dalį „D-2“), šiuo atveju yra racionalesnis ir protingesnis, leidžiantis efektyviau išnaudoti žemę, lyginant su atsakovės J. J. siūlymu bendram jos ir H. Š. naudojimui skirti aplink visus ūkinius pastatus esančią žemę.

Be to, pagal atsakovės J. J. siūlomą naudojimosi sklypu tvarką visų sklypo bendraturčių (ne tik jos ir Š.) bendram naudojimui siūloma skirti dar ir žemės sklypo dalį „E1“, įsiterpusią tarp atsakovams J. J., S. B. bei K. D., V. D. ir V. Č. siūlomų sklypo dalių, o taip pat žemės sklypo dalį „E“, bendrai sudarančias net apie 18672 kv.m., kas savo ruožtu neleidžia kalbėti apie racionalų ir efektyvų sklypo ploto išnaudojimą, bendraturčių susidūrimo ir konfliktų ateityje eliminavimą ir pan. Teismų praktikoje yra vadovaujamasi nuostata, kad bendram naudojimui turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis – tik tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams ir pan., o jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-964/2003).

Antra, nors pats savaime šalims priklausantis didelio ploto žemės sklypas yra pakankamai netaisyklingos formos ir nevienodo funkcinio paskirstymo bei naudingumo, nes jį sudaro tiek ariama žemė, tiek pievos, tiek pelkė, tačiau pagal ieškovų siūlomą projektą jiems, kaip artimiems ir tarpusavyje sutariantiems asmenims (sutuoktiniams ir dukrai) asmeniškai būtų skirta naudotis iš esmės vientisu, pakankamai taisyklingos formos žemės sklypo plotu – „A“ ir „B-2“ sklypo dalimis, kurios yra viena šalia kitos ir viena į kitą pereina, bei pačių ieškovų sutikimu – kiek nutolusia trikampinės formos apleista ir nesutvarkyta sklypo dalimi „B-1“, į kurią užtikrinamas patekimas per servitutinius kelius „S“ ir „S2“, tuo tarpu visų likusių bendraturčių, įskaitant nuolat sklype gyvenančių ir juo betarpiškai besinaudojančių J. J. bei S. B., naudojimui būtų skirtos vientisos sklypo dalys „D-1“ ir „D-2, į kurias taip pat užtikrinamas patekimas per servitutinius kelius „S“ ir „S2“. Pagal atsakovės J. J. gi siūlomą projektą, kiekvienam iš bendraturčių norima skirti naudotis net keliomis atskiromis, neretai viena nuo kitos itin nutolusiomis žemės sklypo dalimis: pavyzdžiui, atsakovams K. D., V. D. ir D. Č. siūloma naudotis dviem atskiromis sklypo dalimis „D2“ ir „D1“, kurias skiria bendram visų bendraturčių naudojimui skiriama sklypo dalis „E1“; ieškovams H. Š., J. Š. ir K. Š. siūloma skirti naudotis net trimis atskiromis, viena nuo kitos nutolusiomis ir kitų bendraturčių žeme atskirtomis sklypo dalimis „AB“, „A1“ ir „A2“. Be to, kiekvienam iš bendradratučių (jų grupėms) siūloma naudotis itin netaisyklingos formos, daug ribų posūkio taškų turinčiomis sklypo dalimis. Nors atsakovė J. J. tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdyje duodama paaiškinimus nurodė, jog kiti sklypo bendraturčiai – atsakovai sutinka su tokia jos siūloma naudojimosi sklypu tvarka, jog su jais ji buvo suderinta ir ji juos visus tenkina, tačiau atsakovai K. D., V. D., D. Č. savo atsiliepime į priešieškinį neigė šias aplinkybes, nurodydami, jog su jais J. J. projektas nebuvo derinamas ir jie jam nepritaria, nes mano, jog jis pažeidžia jų interesus ir yra neproporcingas bei neteisingas jų atžvilgiu, atsakovė E. D., duodama paaiškinimus, taip pat nurodė, jog iš dalies nesutinka su atsakovės siūloma tvarka ir norėtų, jog ji būtų pakoreguota pagal jos pasiūlymus.

Trečia, ta aplinkybė, kad skirtingai nuo atsakovės J. J. priešieškiniu siūlomo projekto, ieškovų Š. siūlomu projektu yra iš esmės apibrėžiamas tik jų pačių naudojimui priskirtini žemės sklypo plotai bei visų likusių bendraturčių bendram naudojimui skirtini žemės sklypo plotai, neišskiriant konkrečiai kiekvienam iš likusių bendraturčių tenkančių konkrečių žemės sklypo dalių, šiuo atveju negali tapti pagrindu atmesti tokį pasiūlymą ir spręsti, jog tai pažeidžia kitų bendraturčių teises bei teisėtus interesus, kadangi:

a) kaip jau buvo minėta aukščiau ir nustatyta byloje esančiais įrodymais, ginčas ir konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypu iš esmės kyla tik tarp ieškovų Š. ir atsakovės J. J., tuo tarpu jokių konfliktų ir nesutarimų tarp šių asmenų ir visų likusių žemės sklypo bendraturčių – K. D., V. D., S. B., D. Č., E. D. ir L. Č. nėra, ką patvirtina ir posėdyje dalyvavusios atsakovės E. D. paaiškinimai, bei pasyvi kitų atsakovų pozicija šioje byloje (neteikiant atsiliepimų, nedalyvaujant posėdžiuose, nereiškiant priešinių reikalavimų ir pan.);

b) kaip patvirtino ieškovai Š. bei atsakovės J. J. ir E. D. savo paaiškinimais, kiti žemės sklypo bendraturčiai - K. D., V. D., D. Č., E. D., L. Č. – faktiškai žemės sklypu nesinaudoja, jame nesilanko, jame neužsiima jokia veikla, sklypo neprižiūri, nesirūpina ir nesidomi, kadangi žemės sklypu faktiškai nuolat naudojasi ir jame gyvena tik atsakovai J. J. ir jos prižiūrimas bei globojamas S. B., užsiimantys žemės ūkio, gyvulių auginimo veikla, bei ieškovai Š., sklype besilankantys, jame auginantys daržoves, medžius, krūmus, tvarkantys aplinką ir atitinkamai besinaudojantys H. Š. priklausančiais pastatais;

c) nepaisant to, kad kai kurie posėdžiuose nedalyvavę atsakovai ir pateikė atsiliepimus, kuriuose išreiškė nesutikimą su ieškovų ir atsakovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka, tačiau tai nereiškia bendraturčių nesutarimų buvimą, jokie kiti atsakovai priešieškinio reikalavimų ir jokių alternatyvių pasiūlymų dėl naudojimosi sklypu tvarkos nepareiškė, teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą iš esmės (išskyrus atsakovę E. D.) nedalyvavo, t.y. išliko pakankamai pasyvūs ir abejingi žemės sklypo naudojimo klausimu; nors teismas siūlė kitiems bendraturčiams, įskaitant ir posėdžiuose dalyvavusiai E. D. apsispręsti dėl priešieškinio pareiškimo byloje, atsakovė E. D. pateikė teismui savo naudojimosi sklypu planą (el. bylos priedo lapai 171-172), tačiau nei vienas jų atskirų / savarankiškų reikalavimų (priešieškinių) dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo nepareiškė.

d) kiti sklypo bendraturčiai - atsakovai, esant pageidavimui ir suinteresuotumui, galės netrukdomai nustatyti tarpusavio naudojimosi sklypu tvarką bendru sutarimu, o kilus ginčui – teismine tvarka.

Ketvirta, ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tiek jų pačių, tiek atsakovės J. J. interesą šiame pakankamai didelio ploto žemės sklype užsiimti žemės ūkio veikla, auginti jame daržoves, medžius, krūmus, gyvulius, šienauti, deklaruoti pasėlius ir pan., be to, yra sąžininga visų bendraturčių atžvilgiu, nes kaip paaiškino ieškovai, neginčijo atsakovė bei kaip matyti iš sklypo plano ir ieškovų pateiktų nuotraukų, ieškovai siūlo sau skirti naudotis net tik jų pačių sutvarkyta, geresnes kokybės derlinga ariama žemės sklypo dalimi „A“, bet ir apleista ir nesutvarkyta sklypo dalimi „B-1“, taip pat prie pat upės esančia ir dėl to dažnai užliejama, užtvindoma sklypo dalimi „B-2“, kurioje iš esmės negalima užsiimti žemės ūkio veikla, tuo tarpu likusių bendraturčių naudojimui paliekama tiek ariama žemė, tiek pievos, tiek pelkė, tiek prie upės esanti žemė, kurios naudojimosi tvarką, kaip jau buvo minėtą, jie, esant reikalui, gali nustatyti patys bendru sutarimu, o kilus ginčui – teismine tvarka.

Penkta, pagal ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu projektą kiekvienam iš bendraturčių per servitutinį kelią „S“ ir „S2“ yra užtikrinamas priėjimas ir privažiavimas prie jų naudojimui skirtinos žemės, J. J. užtikrinamas privažiavimas ir priėjimas prie jai skirtų pastatų, tuo tarpu atsakovės J. J. siūlomame naudojimosi žemės sklypu plane yra numatytas servitutinis kelias „E“ užtikrina tik ieškovų Š. ir atsakovų J. J. bei S. B. patekimą į kai kurias jiems skirtinas žemės sklypo dalis, tačiau plane apskritai nėra numatyta ir nėra aišku, kokiu būdu atsakovai K. D., V. D. ir D. Č. galės patekti į jiems siūlomą skirti žemės sklypo dalį „D2“, kaip atsakovai L. Č. ir E. D. galės patekti į jiems siūlomą skirti žemės sklypo dalį „C“, kaip ieškovai Š. galės patekti į jiems siūlomą skirti žemės sklypo dalį „A1“.

Šešta, ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, t.y. tarpusavyje nesutariantiems ir konfliktuojantiems žemės sklypo bendraturčiams – ieškovams Špakovskiams ir atsakovei J. J. didžiąja dalimi siūloma naudotis būtent tomis žemės sklypo dalimis, kuriomis, kaip neginčijo ir pačios šalys bei kaip matyti iš ieškovų pateiktų nuotraukų, jie faktiškai ilgą laiką iki šiol ir naudojosi: ieškovams Špakovskiams siūloma skirti naudotis žemės sklypo dalimi „A‘, esančia prie jiems skirtinų ir jų iš dalies naudojamų ūkinių pastatų, kuri yra jų pačiu lėšomis, darbu ir jėgomis sutvarkyta ir prižiūrima, kurioje yra jų auginamos daržovės, pasodinti medžiai, krūmai, įrengta laistymo sistema ir pan., tuo tarpu atsakovei J. J. bei visiems kitiems atsakovams skiriama naudotis žemės sklypo dalimi „D-2“, kurioje atsakovė J. J. augina daržoves, medžius, kuria ji rūpinasi, kurioje gano gyvulius, deklaruoja pasėlius, šienauja, kurioje yra jos naudojami ūkiniai pastatai, kuriuose ji laiko ir augina gyvulius ir pan.

Septinta, jokių kitų pagrįstų argumentų, dėl kurių ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų netinkama, neprotinga, pažeidžianti tiek atsakovės J. J., tiek kitų sklypo bendraturčių interesus ar iškreipianti šalių interesų pusiausvyrą, nei pati J. J., nei kiti bendraturčiai teismui nenurodė, atsiliepimus pateikusių kitų atsakovų argumentai iš esmės susiję su jų nesutikimu būtent su atsakovės J. J. siūloma naudojimosi sklypu tvarka, jokių pretenzijų į tas sklypo dalis, kuriomis siekia asmeniškai naudotis ieškovai, kiti atsakovai neišreiškė.

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus ir motyvus, darytina išvada, kad ieškovų ieškiniu siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo konkrečiu atveju geriau atitinka civiliniame įstatyme įtvirtintus bei teismų praktikos suformuotus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo principus, mažesne apimtimi pažeidžia kiekvieno iš bendraturčių teises ir mažiau iškreipia bendraturčių interesų pusiausvyrą, negu atsakovės J. J. priešieškiniu siūloma tvarka, kuria nustatomas mažiau racionalus ir efektyvus bendro nekilnojamojo turto naudojimo variantas, todėl ieškovų ieškinys šioje dalyje tenkintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas.

Dėl išlaidų už žemės sklypo kadastrinius matavimus priteisimo

Kaip matyti iš atsakovės J. J. paaiškinimų, liudytojos J. S. parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės J. J. iniciatyva, darbu ir lėšomis 2012-2013 m. buvo pradėta ir 2016 m. pabaigta S. L. įmonės „Norneda“ rengti šalims priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus r. Mickūnų sen. Rokantų k. 2, kadastrinių matavimų byla, atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, už ką atsakovė J. J. pagal S. L. įmonės „Norneda“ išrašytą 2013-06-07 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NOR 013044 sumokėjo 4000 Lt / 1158,48 € (2000 Lt sumokėti 2013-06-20 mokėjimo nurodymu, o 579,24 € sumokėta 2016-02-04 kvitu). Ieškovės reikalavimas iš kitų žemės sklypo bendraturčių (išskyrus atsakovą S. B.) priteisti jai proporcingą turimai nuosavybės teisės daliai šių jos patirtų išlaidų sumą, tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas, vadovaujantis CK 4.76 str., kuris numato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal su daiktu susijusias prievoles, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tokias išlaidas, vadovaujantis teismų praktika, charakterizuoja būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti, tuo tarpu pagal protingumo kriterijų vertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos A. T. 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog atsakovės J. J. patirtos išlaidos visiems bendraturčiams priklausančio žemės sklypo tiksliems geodeziniams matavimams atlikti, naujai kadastrinių matavimų bylai parengti bei įregistruoti viešame registre atitinka aukščiau nurodytus būtinumo ir protingumo kriterijus, buvo reikalingos, pagrįstos, patirtos visų sklypo bendraturčių naudai.

Tiek ieškovų Špakovsių, tiek atsiliepimus pateikusių atsakovų V. D., K. D., D. Č. argumentas, jog iš jų tokios išlaidos neturėtų būti priteisiamos, kadangi jie nieko apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus nežinojo, su jais jie nebuvo derinami ir pan., atmestinas, kaip nepagrįstas ir nesąžiningas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2360-341/2015 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams H. Š., J. Š., K. Š., K. D., V. D., I. D. patvirtina, kad visiems žemės sklypo bendraturčiams buvo žinoma apie J. J. dar 2012 m. pradėtą žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir registracijos procedūrą, visiems bendraturčiams buvo atsakovės per notarą išsiųsti atitinkami pranešimai dėl tokių matavimų atlikimo, prašant be kita ko, išreikšti savo sutikimą, su šiais matavimais dalis sklypo bendraturčių (D. Č., E. D. ir L. Č. raštu sutiko), o kita dalis nesutiko ar apskritai neišreiškė nuomonės, dėl ko J. J. buvo priversta kreiptis į teismą, prašydama leisti šią procedūrą atlikti be bendratučių sutikimo, ir šio teismo proceso metu teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria H. Š., J. Š., K. Š., V. D., K. D. ir I. D. sutiko leisti J. J. užbaigti tikslių kadastrinių žemės sklypo matavimų registracijos procedūrą, kas galiausiai ir buvo padaryta, parengus bei VĮ „Registrų centras“ 2016 m. sausį įregistravus naują UAB „Norneda“ parengtą, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM suderintą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Pažymėtina, kad naujai parengta kadastrinių matavimų byla abi ginčo šalys, įskaitant ieškovus Š., rėmėsi ir šioje nagrinėjamoje byloje, reikšdamos reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, pats ieškovas H. Š. 2015-12-23 net buvo teikęs prašymą VĮ ‚Registrų centras“ dėl naujų kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre, 2016-01-13 buvo atsiėmęs kadastrinių matavimų bylą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus ir jos pagrindu parengė su patikslintu ieškiniu pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, bylos originalą 2016-03-24 pateikė teismui. I. Š. argumentas, jog minėta teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, jog nereikš viena kitai jokių pretenzijų dėl patirtų išlaidų atlyginimo, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė ne dėl išlaidų, susijusių su žemės sklypo kadastriniais matavimais, o tik dėl c.b. Nr. e2-2360-341/2015 patirtų bylinėjimosi išlaidų, numatydamos, jog išlaidos advokatų pagalbai apmokamos kiekvienos šalies savo advokatui ir šalių bylinėjimosi išlaidų viena šalis kitai neatlygina, nereiškia viena kitai jokių pretenzijų dėl jų, o valstybei pašto išlaidas atlygina lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš ieškovo H. Š. atsakovei priteistina - 32,21 Eur, iš ieškovės J. Š. - 46,67 Eur, iš ieškovės K. Š. - 32,21 Eur, iš atsakovo K. D. – 19,20 Eur, iš atsakovo V. D. – 5,37 Eur, iš atsakovės E. D. – 247,77 Eur, iš atsakovės D. Č. – 144,35 Eur, iš atsakovės L. Č. – 84,88 Eur už atsakovės J. J. atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėtina, kad atsakovė priešieškinyje supainiojo ir neteisingai paskaičiavo iš V. D. ir K. D. priteistiną jai proporcingą jų turimai nuosavybės daliai išlaidų sumą, nes VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis K. D. turima dalis bendrojoje nuosavybėje yra 0,3169, o V. D. – 0,0886, o ne atvirkščiai, kaip nurodė atsakovė, todėl teismas šioje dalyje šią klaidą ištaiso.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

I. Š. byloje sumokėjo 87,59 žyminio mokesčio, patyrė 950 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 30,74 € išlaidų byloje teiktiems rašytiniams įrodymams (Nekilnojamojo turto registro išrašams, kadastrinių matavimų bylos įregistravimui, nuotraukoms) gauti, 100 € išlaidų matininko A. M. parengtam naudojimosi žemės sklypu tvarkos planui parengti, t.y. iš viso patyrė 1168,33 € bylinėjimosi išlaidų. Teismas neįtraukia į paskirstytinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą 150 € ieškovų išlaidų IĮ „Matavimų trasa“ už naudojimosi sklypu plano parengimą, kadangi teismo priimtose nutartyse dėl ieškovų tikslinamo ieškinio trūkumų šalinimo buvo nurodoma, jog šis planas neatitinka tokio pobūdžio bylose teikiamiems naudojimosi žemės sklypu tvarkos planams keliamų reikalavimų, planas nebuvo perengtas LR Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., jame nebuvo nurodyti ribų posūkio taškai, jų koordinatės ir kt. reikalingi duomenys), be to, paskutiniu savo patikslintu ieškiniu ieškovai prašė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką ne pagal IĮ ‚Matavimų trasa“, bet pagal matininko A. M. parengtą projektą, kurio parengimo išlaidos įtrauktinos į ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovė J. J. sumokėjo 76,75 € žyminio mokesčio bei patyrė 1350 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. iš viso šioje byloje patyrė 1426,75 € bylinėjimosi išlaidų. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys jokių duomenų ir įrodymų apie savo galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, jų atlyginti neprašė.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies tenkina tiek ieškinį, tiek priešieškinį (tenkina ieškovų reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir ūkinių pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; tenkina atsakovės reikalavimus dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadastrinių matavimų išlaidų atlyginimo), tačiau ginčo šalims pareiškus tiek neturtinius, tiek turtinius reikalavimus yra sudėtinga tiksliai matematiškai nustatyti kiekvienos iš šalių patenkintų reikalavimų procentą/proporcingą dalį, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, o taip pat įvertindamas kiekvienos iš šalių patirtų išlaidų pobūdį, dydį, advokatų atlikto darbo sudėtingumą, kokybę ir pan., sprendžia, jog tikslinga kiekvienai iš konfliktuojančių šalių priteisti po pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš ieškovų Š. atsakovei J. J. priteisti 713,38 €, o iš atsakovės J. J. ieškovams priteisti 584,16 € bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.). Teismas nei ieškovams, nei atsakovei J. J. iš kitų atsakovų (žemės sklypo bendraturčių) bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, kadangi šioje byloje iš esmės ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės į žemės sklypą ir jame esančius pastatus buvo kilęs tik tarp ieškovų Š. ir atsakovės J. J., o ne jų ir kitų sklypo bendraturčių, be to, patys ieškovai ir atsakovė J. J. prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas būtent iš jų pačių, o ne iš kitų bendraturčių. Iš ieškovų Š. bei atsakovės J. J. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis taip pat priteistina 46,40 € teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t.y. po 23,20 € iš kiekvienos šalies (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovų H. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tenkinti iš dalies.

A. J. J. priešieškinį ieškovams H. Š., J. Š., K. Š., atsakovams S. B., V. D., K. D., D. Č., E. D., L. Č., tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovams H. Š., J. Š., K. Š., atsakovams J. J., V. D., K. D., E. D., D. Č., L. Č., S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4151/1000:4 Mickūnų k.v., unikalus Nr. 4151-1000-0004, esančio (duomenys neskelbtini), Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., naudojimosi tvarką pagal matininko A. M. parengtą 2016-02-22 žemės sklypo planą (el. bylos priedo l. 174-175):

paskirti H. Š. asmeniškai naudotis 0,2184 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 81-102-101-100-99-98-97-96-95-94-93-92-91-112-113-114-83-82-81;

paskirti H. Š. ir K. Š. bendrai naudotis 0,3406 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B-2“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 81-31-32-33-97-98-99-100-101-102-81;paskirti H. Š., K. Š. ir J. Š. bendrai naudotis 1,2607 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B-1“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 4-79-2-3-4;paskirti H. Š. ir J. J. bendrai naudotis 0,0400 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 76-83-114-113-112-91-90-89-88-87-86-85-84-76;paskirti J. J., L. Č., E. D., D. Č., K. D., V. D., S. B. bendrai naudotis 5,9197 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D-1“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-81-80-79-4, bei 11,3349 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D-2“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais 1-2-79-78-77-76-84-85-86-87-88-89-90-91-92-93-94-95-96-97-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-49-50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-63-64-65-66-67-68-69-70-71-72-73-74-75-1.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui H. Š. ir J.

J. priklausančias pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., dalis ir:

ieškovui H. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti: lauko virtuvę, unikalus Nr.

(duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2l1/m; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 6l1/ž, ir kiemo rūsį, unikalus Nr. 4400-1749-4158, plane pažymėtą indeksu 7l1/b.

atsakovei J. J. asmeninėn nuosavybėn priteisti: gyvenamąjį namą, unikalus Nr.

(duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A1/m; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 3l1/m; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4l1/m; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 5l1/m.

tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus 33 ct) kompensacijos už jam tenkančią mažesnę bendro turto dalį.

Kiemo inžinierinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., plane pažymėtą indeksu „k“, palikti bendrąja daline ieškovo H. Š. ir atsakovės J. J. nuosavybe.

Priteisti atsakovei J. J. iš ieškovo H. Š. - 32,21 Eur (trisdešimt du eurus 21ct), iš ieškovės J. Š. - 46,67 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 67 ct), iš ieškovės K. Š. - 32,21 Eur (trisdešimt du eurus 21 ct), iš atsakovo K. D. – 19,20 Eur (devyniolika eurų 20 ct), iš atsakovo V. D. – 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct), iš atsakovės E. D. – 247,77 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 77 ct), iš atsakovės D. Č. – 144,35 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 35 ct), iš atsakovės L. Č. – 84,88 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 88 ct) žemės sklypo kadastrinių matavimų išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovų H. Š., J. Š. ir K. Š. atsakovei J. J. 713,38 € (septynis šimtus trylika eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 237,79 € iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovės J. J. ieškovams H. Š., J. Š. ir K. Š. 584,16 € (penkis šimtus aštuoniasdešimt keturus eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 194,72 € kiekvienam.

Priteisti iš ieškovų H. Š., J. Š., K. Š. bei atsakovės J. J. lygiomis dalimis 46,40 € bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, t.y. iš H. Š., J. Š. ir K. Š. – po 7,73 € (septynis eurus 73 ct) iš kiekvieno, o iš J. J. – 23,20 € (dvidešimt tris eurus 20 ct).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.