Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-366-614/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-28
Bylos Nr.: e2A-366-614/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01200-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
Atsakovas: I. U.
Ieškovas: K. U.-V., D. V.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Stapma“

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-366-614/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01200-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.4.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. U.-V. ir D. V. ieškinį atsakovei I. U. dėl nuosavybės teisės gynimo ir naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Stapma“, išvadą teikianti institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. U.-V ir D. V. (toliau – ir ieškovai) prašė:

1.1. įpareigoti atsakovę I. U. (toliau – ir atsakovė) savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) pašalinti nekilnojamojo turto registre 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TVP-5266 pagrindu įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis: vadovaujantis statinio projekto „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ dokumentu (eksplikacija) 2020-326-TP-SP.B-04 pašalinti ant 3,50 m pločio įvažiavimo į sklypą neteisėtai pastatytos tvoros ir (arba) vartų 3,50 m pločio dalį; pašalinti pravažiavimui trukdančias grunto krūvas ar jų dalis, esančias ant pravažiavimo mažesniu nei 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo; išmontuoti ir pašalinti ant pravažiavimo išlietus statybos projekto dokumente (eksplikacijoje) 2020-326-TP-SP.B-04 nenumatyto statinio pamatus ir išlyginti gruntą; pašalinti neteisėtai pastatytos ant bendraturčių dalies bendrai valdomame žemės sklype skiriančios ribos, pravažiavimui ir praėjimui trukdančios tinklinės tvoros 3,50 m pločio dalį nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo; pašalinti visas ant pravažiavimo iki ieškovų buto Nr. 2 (duomenys neskelbtini) 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, sukrautas statybines atliekas, statybinius reikmenis, šiukšles ir kitus kilnojamuosius daiktus, o atsakovei nurodytu terminu nepašalinus nurodytų kliūčių, leisti jas pašalinti ieškovams savo nuožiūra ir atsakovės lėšomis;

1.2. uždrausti atsakovei šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame ginčo žemės sklype, 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, tverti tvoras, parkuoti automobilį, daryti grunto sankaupas ar krūvas, kasti duobes, griovius, sodinti bet kokius augalus, statyti bet kokio sudėtingumo statinius ar kitas bet kokios medžiagos konstrukcijas, sudėti, sandėliuoti ar laikyti bet kokios paskirties bet kokius kilnojamuosius daiktus ar medžiagas, arba bet kokiomis kitomis atsakovės sukuriamomis fizinėmis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams ne mažiau kaip 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios šalių valdomą sklypą nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, prieiti, privažiuoti ir statyti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buto Nr. 2 (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovei 3000 Eur baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą.

1.3. patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu (toliau – Planas) siūlomą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią:

1.3.1. atsakovė atskirai individualiai naudosis 477 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ribos apibrėžtos taškais 13, 12, 14, 3),

1.3.2. ieškovai atskirai individualiai naudosis 556 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 14, 12, 11, 10, 9, 8),

1.3.3. Sklypo plane indeksu C pažymėta 128 kv. m. ploto sklypo dalis, kurios ribos apibrėžtos taškais 4, 8, 9, 10, 11, 12, 13, išliks bendrai naudojama sklypo dalimi.

1.4. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovams su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendras ginčo žemės sklypas su statiniais ir sklype esantis dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai atsakovės 1 butas, ieškovų 2 butas. Dalį namo ir sklypo ieškovai įsigijo iš statytojo UAB „Stapma“ pagal 2020 m. gruodžio 1 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir notariškai patvirtintą 2021 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Patekimui prie nekilnojamųjų daiktų (sklypo ir namo) nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Pirkimo-pardavimo sutarties prieduose esantis matininko N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra padalintas į dalis B (620 kv. m.), įsigytą ir valdomą ieškovų, ir A (541 kv. m.), įsigytą ir valdomą atsakovės. Trečiasis asmuo UAB „Stapma“ prie 2020 m. gruodžio 1 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, kaip sutarties esminį Priedą Nr. 1 pridėjo darbinį egzempliorių UAB „GEOEKSPERTAI“ 2019 m. liepos 25 d. parengto statybos projekto dokumento, apibrėžiančio bendraturčių privažiavimą prie kiekvienam savo buto ir viso 4 automobilių parkavimą. Nurodytas dokumentas suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriumi2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. keli mėnesiai iki N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. naudojimosi sklypu tvarkos. Pažymėjo, kad kito kelio įvažiavimui į sklypą, dvibučio namo kiemą, nėra. Teigė, kad atsakovė tyčia trukdo ieškovams patekti į savo namus neteisėtai suvaržydama ieškovų teises: tarp sklypų A ir B ištempė tinklinę tvorą, ant pravažiavimo iš servitutinio kelio į kiemo gilumą supylė grunto krūvą, išliejo neteisėto statinio pamatus ant įvažiavimo, servitutinį kelią užtvėrė tvora. Nekvestionuojamą ieškovų teisę statyti du automobilius prie savo buto durų įrodo ir statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įpareigojantys statybų projektuotojus ir statytojus pasirūpinti, kad naujai statomiems vienbučiams ar dvibučiams namams būtų numatytos automobilių statymo vietos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. U. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė ir S. K. iš UAB „Stapma“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį ginčo žemės sklype. Be to, sutartimi atsakovė iš UAB „Stapma“ asmeninės nuosavybės teise nusipirko 541/1161 dalį ginčo žemės sklypo. Teigė, kad yra nustatyta naudojimo žemės sklypu tvarka, pagal kuria atsakovė asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių naudojasi ir valdo 541 kv. m ploto ginčo žemės sklypo dalį. Pažymėjo, jog ieškovai iš esmės prašo teismo apriboti atsakovės asmeninės nuosavybės teises, t. y. neleisti taip, kaip įtvirtinta Sutarties 6.1 p. asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių naudotis ir valdyti 541 kv. m ploto dalį. Pastebėjo, kad ieškovų siūlomų pakeitimų esmė yra ta, kad jie nori įgyti teisėtą pagrindą naudotis dalimi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi. Pažymėjo, kad ieškovai nurodė, kad rašytinės 2020 m. gruodžio 1 d. preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties 1 priede yra grafiškai atvaizduota po dvi vietas abiejų butų savininkų automobilių parkavimui, tačiau tai tėra vietos planas – realiai statytojo pasiūlymas aplinkos sutvarkymui, bet nereiškia, kad jo privalu laikytis (būtent taip, kaip grafiškai atvaizduota) jeigu yra pasirašytų kitų susitarimų. Šis dokumentas jokiu būdu nenustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkos preliminariojoje sutartyje ir šis dokumentas negali būti laikomas pagrindu, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką. Paaiškino, kad statytojas žadėjo, kad bendraturčiai turės atskirus įvažiavimus į savo žemės sklypo dalis, šias aplinkybes atitiko ir atsakovės pasirašyta sutartis, todėl atsakovė tikėjosi gauti tai kas buvo pažadėta statytojo ir kas atitinka sutarties turinį. Teigė, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su keliais iš trijų pusių. Ieškovai kasdien, jau ilgą laiką naudojasi kitų kelių (vedžioja šunį, eina pasivaikščioti ir pan.). Be to, automobilius jie palieka šalia jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos. Tai, kad ieškovai nenori savo automobiliais įvažiuoti į patį savo sklypą (kuris beje lygus ir tinkamas važiuoti), nereiškia kad tokia galimybė neegzistuoja. Teigė, kad kiekvienas bendraturtis gali ir turi susiformuoti savo atskirą privažiavimą prie jam priklausančio nekilnojamojo turto.

5. Trečiasis asmuo UAB „Stapma“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog susipažinus su UAB „Geoksis“ matininko J. M. 2022 m. vasario 17 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu M 1:500, pridėtu prie ieškovų ieškinio, nustatyta, kad planas yra parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka: iš plano aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas žemės sklype; naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis yra galima nustatyti ginčo žemės sklypo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje; plano turinys ir forma atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, žemės sklypo naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta pagal planą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame ginčo žemės sklype pašalinti nekilnojamojo turto registre 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TVP-5266 pagrindu įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis: pašalinti ant 3,50 m pločio įvažiavimo į sklypą neteisėtai pastatytos tvoros ir (arba) vartų 3,50 m pločio dalį; pašalinti pravažiavimui trukdančias grunto krūvas ar jų dalis, esančias ant pravažiavimo mažesniu nei 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo; išmontuoti ir pašalinti ant pravažiavimo išlietus statybos projekto dokumente (eksplikacijoje) 2020-326-TP-SP.B-04 nenumatyto statinio pamatus ir išlyginti gruntą; pašalinti neteisėtai pastatytos ant bendraturčių dalies bendrai valdomame žemės sklype skiriančios ribos, pravažiavimui ir praėjimui trukdančios tinklinės tvoros 3,50 m pločio dalį nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo; pašalinti visas ant pravažiavimo iki ieškovų buto 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, sukrautas statybines atliekas, statybinius reikmenis, šiukšles ir kitus kilnojamuosius daiktus. Atsakovei nurodytu terminu nepašalinus nurodytų kliūčių, leido jas pašalinti ieškovams savo nuožiūra ir atsakovės lėšomis. Uždraudė atsakovei šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame ginčo žemės sklype 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, tverti tvoras, parkuoti automobilį, daryti grunto sankaupas ar krūvas, kasti duobes, griovius, sodinti bet kokius augalus, statyti bet kokio sudėtingumo statinius ar kitas bet kokios medžiagos konstrukcijas, sudėti, sandėliuoti ar laikyti bet kokios paskirties bet kokius kilnojamuosius daiktus ar medžiagas, arba bet kokiomis kitomis atsakovės sukuriamomis fizinėmis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams ne mažiau kaip 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios šalių valdomą sklypą nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, prieiti, privažiuoti ir statyti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant atsakovei 3 000 Eur baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą. Patvirtino UAB „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siūlomą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią: atsakovė atskirai individualiai naudosis 477 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ribos apibrėžtos taškais 13, 12, 14, 3), ieškovai atskirai individualiai naudosis 556 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 14, 12, 11, 10, 9, 8), sklypo plane indeksu C pažymėta 128 kv. m. ploto sklypo dalis, kurios ribos apibrėžtos taškais 4, 8, 9, 10, 11, 12, 13, išliks bendrai naudojama sklypo dalimi. Priteisė iš atsakovės ieškovų naudai 1 694,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklypą ir jame esantį dvibutį gyvenamąjį namą, ieškovams priklauso butas 2, atsakovei – butas 1. Pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovai įsigijo 620/1161 dalį ginčo žemės sklypo, o atsakovė – 541/1161 dalį ginčo žemės sklypo. Visam sklypui nustatyta naudojimosi tvarka pagal N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris yra neatskiriama anksčiau minėtų pirkimo-pardavimo sutarčių dalis.

9. Nurodė, kad N. M. naudojimosi tvarkos planas nustato, kuria konkrečiai žemės sklypo dalimi bendraturčiai naudosis, atsižvelgiant į kiekvienos šalies įsigyto žemės sklypo dalies plotą, tačiau tai nereiškia, jog pasibaigė bendros dalinės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą, taip pat nereiškia, jog sklypas A asmeninės nuosavybės teise priklausys atsakovei, o sklypas B – išimtinai ieškovams. Pažymėjo, jog atsakovės pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punktas, kad savo dalį žemės sklypo ji naudosis ir valdys asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių, reiškia, jog žemės sklypą ji įgyja ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu S. K., kadangi jis pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus neturi teisės įgyti žemės sklypo ar jo dalies. Šis sutarties punktas nepaneigia bendros dalinės nuosavybės teisės su bendraturčiais egzistavimo bei nenustato, jog įgyjama žemės sklypo dalis A yra asmeninė nuosavybė žemės sklypo B bendraturčių atžvilgiu, kadangi sutartimi įgytas vienas žemės sklypas, o ne du atskiri žemės sklypai.

10. Nustatė, kad ginčo žemės sklypui įregistruoti servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis) ir teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis). Įregistravimo pagrindas – 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. TPV-5266, servituto plotas – 1499 kv. m. Šalys, bendros dalinės nuosavybės teise įgydamos žemės sklypą, žinojo apie sklypo apsunkinimus servitutu, susipažino su sutarties prieduose esančiu N. M. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuriame konkreti servituto vieta nepavaizduota.

11. Nurodė, kad ieškovų privatus interesas – jiems priklausančios nuosavybės teisės įgyvendinimas taip, kad jie turėtų galimybę privažiuoti prie savo buto durų, turėtų susisiekimą su viešuoju keliu, gali būti patenkintas tik nustatant servitutą (kuris, beje, jau yra nustatytas ir įregistruotas viešajame registre). Kaip matyti iš N. M. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano, byloje esančių foto nuotraukų bei UAB „GEOEKSPERTAI“ plano, ieškovų butas yra žemės sklypo gilumoje, iš kairės pusės besiribojantis su atsakovės butu, todėl norint patekti į ieškovų butą iš pagrindinės (duomenys neskelbtini), neišvengiamai reikia pravažiuoti pro atsakovės valdomą žemės sklypą A. Akivaizdu, kad visam žemės sklypui nustatytas servitutas apriboja visų sklypo bendrasavininkų teises, nes turi būti paliktas ir tvoromis neaptvertas tam tikras žemės sklypo plotas ne tik privažiuoti prie buto, tačiau iškilus būtinybei – tiesti komunikacijas, privažiuoti gaisrinei mašinai ir kt.

12. Iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio, kurį patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. sausio 23 d. įsakymu, teismas nustatė, kad kelio ir inžinerinės infrastruktūros servitutinė teritorija numatyta sklypų kairėje pusėje. Dvibučio gyvenamojo namo UAB „Geodezija ir architektūra“ statybos techninio projekto 12 punkte nurodyta, kad projektiniai sprendiniai atitinka visus privalomus reikalavimus, tame tarpe ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, prisijungimo prie komunikacijų sąlygas ir kt. Projekto 4.8.1. punkte nurodyta, jog žemės sklypo eismo jungtis bendra dviem sklypams yra 7 m. pločio, įjungiama į (duomenys neskelbtini) pagal prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Brėžinyje pavaizduotas žemės sklypo apstatymas, nurodyta eismo kryptis į butus iš kairės pusės, įvažiavimas iš pagrindinės (duomenys neskelbtini), parkavimo vietos dvibučio gyvenamojo namo savininkams-bendraturčiams bei įėjimas į butą 1 ir butą 2. Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose nurodyta, kad numatomas susisiekimas į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tvoros vietą numatyti neaptveriant servitutinės teritorijos. Tiek pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tiek pagal statybos techninį projektą, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas bei Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ XIII skyriuje „Automobilių stovėjimo reglamentavimas“ reikalavimus, gyvenamosios paskirties pastatams privalomai numatomos automobilių stovėjimo vietos, o šiuo konkrečiu atveju – dvibučio bendrasavininkai savo namus turi pasiekti iš (duomenys neskelbtini) per numatytą 3,5 m. įvažiavimą iš sklypo kairės pusės, šio 3,5 m. pločio ruožo neužtveriant tvoromis ar kitomis kliūtimis. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog aplink bendrą šalių valdomą žemės sklypą yra kitų kelių, kuriais galbūt būtų galimybė privažiuoti prie savo buto, nepaneigia bendraturčių nuosavybės teisės į žemės sklypą ir butą bei teisės pasiekti savo namus per servitutinį kelią.

13. Teismas nustatė, kad atsakovė apribojo galimybę ieškovams prieiti, transporto priemone privažiuoti bei prie savo buto statyti automobilius kaip tai numatyta statybos techniniame projekte. Privažiavimas yra užtvertas tvoromis, išpilta smėlio ar žvyro krūva, mėtosi įvairūs daiktai, statybinės medžiagos. Nurodė, kad ieškovai turi teisę naudotis servitutine teritorija, statyti automobilius prie savo buto, o servitutinė teritorija negali būti aptverta jokia tvora. Pažymėjo, kad nors žemės sklypo naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, tačiau ji yra su trūkumais, t. y. nurodyta tik kuriomis sklypo dalimis naudosis bendraturčiai, tačiau nei įvažiavimas į sklypą, nei servitutinė teritorija nepavaizduotos. Jau egzistuojantis žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nepaneigia pačio servituto egzistavimo, nustatyto nustatymo formavimo ir pertvarkymo projekte, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose bei įregistruoto viešajame registre.

14. Nurodė, kad ieškovų pateiktame UAB „Geoksis“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodyta, kad bendraturčiai bendrai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu C 128 kv. m ploto. Pateiktas planas atitinka šalių turimas ir faktiškai naudojamas turto dalis, o sklypas C numatytas bendram naudojimui: ieškovams privažiuoti prie buto, aptarnaujančiam transportui, nes ginčo žemės sklypo gale yra įrengtas vandens gręžinys. Teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra tinkamas, atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus, šalių turimas realias nuosavybės teisės dalis bei atitinka protingumo ir racionalumo principus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Atsakovė I. U. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino faktinės aplinkybės, kad ant ieškovų ir atsakovės žemės sklypo ribos yra įrengti nuotekų valymo įrenginiai, kuriais naudojasi ieškovai ir atsakovė ir kurie yra bylos šalių bendra dalinė nuosavybė. Nuo nuotekų sistemos infiltracinio šulinio (kurio aukštis yra virš 40 cm) dangčio vidurio iki kaimyninio sklypo tvoros yra 2,74 cm, todėl pravažiavimui liekanti dalis (apie 2,24 cm) yra per siaura, kad ja būtų galima racionaliai ir patogiai naudotis. Teigė, kad bendraturčiai bandė važinėti per infiltracinį šulinį ir tai sukėlė daug problemų. Ieškovų pasiūlyta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią išskiriama bendro naudojimo dalis C, neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijaus, nustatančio, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka turi užkirsti kelią konfliktams kilti ateityje. Pažymėjo, kad ieškovų pateiktame plane nėra pavaizduotos ilgalaikės konstrukcijos – valymo įrenginiai ir infiltracinis šulinys, kurie patenka į plotą, kuriuo ieškovai nuolat važinės. Nors siūloma bendrą dalį išskirti per abiejų bendraturčių valdomas sklypo dalis, praktiškai ieškovų pusėje esančia dalimi atsakovė pasinaudoti negalės. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovei draudžiama atlikti bet kokius veiksmus bendrai naudojamoje sklypo dalyje.

17. Atkreipė dėmesį į tai, kad nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka neišsprendžia atsakovės ir jos sutuoktinio saugumo klausimo. Atsakovei itin svarbu turėti aiškiai apibrėžtas nuosavybės ribas, pagal kurias būtų galima teritoriją apsitverti visu perimetru, niekam nepaliekant galimybės be atsakovės žinios patekti į jai priklausančią sklypo dalį. Vienintelis galimas būdas – apsitverti išimtinai atsakovei priskirtą teritoriją, paliekant bendro naudojimo teritoriją neaptvertą. Tokiu atveju praradimai tektų tik atsakovei: netektų dalies žemės sklypo, kristų nekilnojamo turto vertė, būtų prarastas privatumas.

18. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime didesnis dėmesys yra kreipiamas į preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, o ne į notariškai patvirtintą ir laike vėlesnę galutinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pasirašė ieškovai, pardavėjas ir atsakovė bei patvirtino notaras. Abi šalys – tiek ieškovai, tiek atsakovė – pasirašė sutartis su pardavėju dėl to paties žemės sklypo įsigijimo ir naudojimosi to paties sklypo dalimis nustatymo. Pasirašytose pirkimo-pardavimo sutarčių 6.1 punkte nurodyta, kad kiekviena šalis atskirai nuo bendraturčių naudosis ir valdys atitinkamą ginčo žemės sklypo dalį. Pastebėjo, kad preliminarioje ieškovų pirkimo-pardavimo sutartyje esantis priedas Nr. 1 – Pastatų pririšimas sklype yra vietovės planas, nurodantis pastato ar pastatų išdėstymą sklype, sklypo sąryšį su aplinkiniais sklypais, bet jokiu būdu nenustatantis sklypo naudotojų teisių ir pareigų. Toje pačioje sutartyje esantis priedas Nr. 2 – Sklypo naudojimosi tvarkos planas būtent nurodo, kaip bendru sklypu bus naudojamasi, kokios dalys kiekvienam bendraturčiai teks, ar bus, ar nebus tam tikra dalimi naudojamasi bendrai. Pažymėjo, kad tiek preliminarioje sutartyje, tiek galutinėje notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje bendrai naudojama ginčo žemės sklypo dalis nepalikta, nustatytos tik atskirai naudojamos dalys. Šalys, pasirašydamos minėtas sutartis, su tokia tvarka sutiko.

19. Pabrėžė, kad pačiame ginčo žemės sklype joks servitutas nėra nei išskirtas, nei įregistruotas. 1499 kv. m dydžio servitutas, kaip atskiras sklypas yra bendraturčių valdomo sklypo (viešpataujantis daiktas) kairėje, tačiau jiems nuosavybės teise nepriklauso. Ginčo žemės sklypo savininkams suteikiama teisė naudotis kitu 1499 kv. m žemės sklypu. Taigi aplinkybė, kad yra įregistruotas viešpataujantis kelio servitutas, nesudaro pagrindo teigti, jog servitutas yra ieškovės naudojamoje teritorijoje. Tarnaujantis kelio servitutas ginčo žemės sklype nenustatytas ir neįregistruotas. Paaiškino, kad ieškovai patenka tiek į savo butą, tiek į savo sklypo dalį. Ieškovai kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ne tik namų valdos sklypą su pastatais, bet ir žemės ūkio paskirties sklypą, besiribojantį su namų valdos sklypu šiaurės vakaruose ir su 4 m. pločio keliu pietryčiuose, kuriuo šiuo metu ieškovai ir naudojasi. Ginčo sklypo šiaurės rytuose yra dar vienas servitutinis kelias, kuris tiek ieškovų, tiek atsakovės nekilnojamo turto įsigijimo momentu nebuvo pilnai paruoštas naudoti. Pažymėjo, kad pagal aukščiausiojo teismo praktiką, kiekvienam bendraturčiui turi būti užtikrintas susisiekimas su viešaisiais keliais, kuris šiuo atveju ieškovams yra užtikrinamas.

20. Teigė, kad patvirtinus naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovė prarastų dalį privatumo, kuris buvo užtikrintas vadovaujantis pirmine nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes sklypas tampa apsuptas keliais iš trijų pusių, o ketvirtoje pusėje ribojasi su ieškovų kiemu, iš kurio atsakovę ir jos sutuoktinį nuolat tyčia stebi ieškovai, jų šeimos nariai ir draugai. Dėl išvardintų priežasčių atsakovės turimas nekilnojamas turtas prarastų dalį rinkos vertės.

21. Nurodė, kad kyla klausimas, kodėl viską ką atsakovė įrengė ginčo žemės sklypo dalyje, kuria ieškovai prašo pripažinti bendrai naudojama sklypo dalimi, turi pašalinti atsakovė savo lėšomis ir pastangomis. Pažymėjo, kad iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendraturčiams galioja pirminė pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tai reiškia, kad visi objektai, esantys atsakovės sklypo dalyje, ten atsirado teisėtai. Atsakovė neturėtų patirti jokių teisinių ar finansinių pasekmių, nes iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo yra keičiama naudojimosi žemės sklypu tvarka, įsiteisėjimo dienos, atsakovė elgėsi teisėtai.

22. Teigė, kad bendraturčių turima bei šiuo metu vis dar galiojanti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, nustatyta pirkimo-pardavimo sutartimis, aiškiai nustato kiekvienam bendraturčiui jo atsakomybės ir naudojimosi žemės sklypu ribas, išlaikydama realias bendraturčiams tenkančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje arti idealiųjų dalių. Bendro naudojimo dalis ginčo sklype, kuri tokio teisinio reglamentavimo sklype gali būti palikta bendraturčiams valdyti kartu, nėra išskirta. Tai reiškia, kad kiekvienam bendraturčiui buvo formuojamas atskiras privažiavimas. Ieškovas teismo posėdyje yra nurodęs, kad laukė, kol kelias ginčo žemės sklypo dešinėje bus pilnai paruoštas naudoti. Dėl atsakovei nežinomų priežasčių, o pačiam ieškovui teigiant, kad dėl nepasitikėjimo statytoju (pardavėju), ieškovai nusprendė nemokėti pinigų (statytojo prašomų 500 Eur) už notaro išlaidas registruojant tą kelią ir kitus susijusius dokumentus.

23. Pažymėjo, kad ieškovai turi privažiavimą prie savo sklypo dalies per viešą kelia (ginčo sklypo pietryčiuose) ir 1499 kv. m dydžio servitutą (jo dalį tai pat pietryčiuose), kadangi servitutinis kelias susisiekia su ieškovų valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalimi toje pačioje pietryčių pusėje.

24. Prašė pridėti prie bylos medžiagos vaizdo įrašą, policijos 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos 2022 m. lapkričio 7 d. reikalavimą bei fotografiją, kurie patvirtina, kad jokia socialinė taika pirmosios instancijos sprendimu keičiant žemės sklypo naudojimo tvarką nebuvo pasiekta. Nurodė, kad nusikalstama veika atlikta jau išnagrinėjus civilinę bylą, todėl pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui nebuvo jokios galimybės.

Atsiliepimas

25. Ieškovai K. U.-V. ir D. V. atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Nurodė, kad abiejų bendraturčių sutarimu 2021 metų pavasarį buvo nutarta įsirengti abiems namo dalims bendrą nuotekų valymo sistemą, t. y. vieną kanalizacijos šulinį per vidurį tarp dvibučio namo dalių ant šalių dalis bendrame sklype skiriančios ribos. Pažymėjo, kad ieškovai važinėjo iki savo buto durų pro kanalizacijos šulinį ir tai atsakovei nekėlė problemų.

27. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. ginčo namo statytojui išduotose prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose draudžiama užtverti servitutines teritorijas, tiek ir šalių valdomo dvibučio namo statybos projekto dviejuose skirsniuose pakartotas draudimas užtverti pravažiavimą, patenkantį į kelio servituto daiktinės teisės veikimo teritoriją (kelio servitutas galioja visam šalių bendram sklypui).

28. Paaiškino, kad kompleksinę naudojimosi ginčo sklypu tvarką, kokia ji buvo su kelio servitutu nustatyta ankstesniųjų sklypo savininkų pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. KADI-67, UAB „Geoekspertai“ 2020 m. gegužės 21 d. žemės sklypo planą, 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartį Nr. TPV-5266 ir matininko N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą šalys perėmė iš ankstesniųjų savininkų, nė viena iš šalių tokios tvarkos egzistavimo neginčija. Tokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas nėra pagrindas bendrosios dalinės nuosavybės teisei pasibaigti, todėl bendraturčiai pagal nustatytą naudojimosi tvarką įgiję teisę naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, neįgyja tų dalių asmeninės nuosavybės teise.

29. Nurodė, kad ieškovų preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1 labai aiškiai pažymėtas įvažiavimas į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą iš kairės ir su keturiomis automobilių parkavimo vietomis, po dvi kiekvienam iš sklypo ir namo bendraturčių. Nurodytas dokumentas lėmė ieškovų apsisprendimą sudaryti preliminarią sklypo dalies ir namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį.

30. Teigė, kad iš VĮ Registrų centro išrašo matosi kad kelio servitutas yra viešpataujantis (kairėje esančio tarnaujančio sklypo atžvilgiu), tai reiškia, jog kelio servitutas, tarnaujančiame svetimame 1499 kv.m. sklype yra nustatytas šalių valdomo (duomenys neskelbtini) viešpataujančio sklypo naudai.

31. Nurodė, kad ieškovai sklypo dalį B pagal pirkimo-pardavimo sandorį įsigijo su tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, kokią perėmė iš ankstesniųjų daikto savininkų. Kito kelio šios bylos šalims teisiškai nėra. Paaiškino, kad gretutiniai (duomenys neskelbtini) sklypai tiesiogiai ribojasi su šios bylos šalių valdomu ginčo žemės sklypu be jokio juos atskiriančio viešo kelio. Nekilnojamojo turto registro išrašai įrodo, jog gretutinių (duomenys neskelbtini) sklypų savininkai tik sau patiems naudotis skirtą servitutinį kelią yra suformavę atitinkamai iš kiekvienas savo sklypo dalių. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neįrodinėjo, jog trijų gretutinių sklypų iš dešinės savininkų ultima ratio nuosavybės teisių suvaržymas būtų didesnis teisinis ar socialinis gėris už jau dabar esantį tarnaujančio sklypo iš kairės savininkų teisių suvaržymą. Pažymėjo, kad užtikrinimas sklypo naudotojui (bendraturčiui) priėjimo (privažiavimo) iš viešo ar kitokio kelio prie jam priklausančių statinių yra būtinas buitiniams ir ūkiniams poreikiams tenkinti.

32. Nurodė, kad iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo tebegalioja pirminė naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurią sudaro ne vien tik atskirai nuo konteksto aiškinamas matininko N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. planas, tačiau naudojimosi sklypu tvarką sudaro sistemiškai-logiškai suprantama visuma vietos savivaldos aktų, žemėtvarkos projektų, sandorių, geodezinių planų, namo statybos projekto dokumentų, kuriais remiantis nereiškia, kad dalį A bendrame žemės sklype valdanti atsakovė turi teisę elgtis tarsi atskiro sklypo savininkė, be bendraturčio sutikimo teisėtai galinti apsitverti tvoromis visu jos valdomos sklypo dalies perimetru, arba supiltomis grunto krūvomis ir(arba) ant pravažiavimo išlietais neaiškaus statinio pamatais atimti iš bendraturčių susisiekimą su sklypo kairėje esančiu keliu.

33. Teigė, kad dviejų kelio servitutų vienam viešpataujančiam sklypui būti negali. Nes būtų neproporcingai suvaržomos net kelių gretutinių sklypų savininkų teisės vieno viešpataujančio sklypo bendrasavininkų naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

36. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria teismas patvirtino ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, įpareigojo atsakovę savo sąskaita ir jėgomis šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame ginčo žemės sklype pašalinti nekilnojamojo turto registre įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis ir uždraudė atsakovei apsunkinti ieškovų pateikimą prie servitutinio kelio, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė pridėti prie bylos medžiagos vaizdo įrašą, policijos 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos 2022 m. lapkričio 7 d. reikalavimą bei fotografiją, kurie patvirtina, kad jokia socialinė taika pirmosios instancijos sprendimu keičiant žemės sklypo naudojimo tvarką nebuvo pasiekta.

38. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.

40. Vertinant, ar egzistuoja būtinybė priimti teikiamus duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos, nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme, dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka ir atsakovė įpareigota pašalinti bei ateityje nekurti kliūčių bendrai naudojamoje ginčo žemės sklypo dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Papildomai teikiami duomenys ir jais įrodinėjamos aplinkybės susijusios ne su šioje byloje analizuojamu klausimu, todėl atsakovės papildomai teikiamus duomenis atsisakoma priimti, kaip neturinčius reikšmės šioje byloje vertinamo klausimo išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

41. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes), kurie nėra šios teisės turėtojai. Savininko teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises riboja tik įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y., įgyvendindamas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (tiek valdydamas ir naudodamas nuosavybės teisės objektą, tiek juo disponuodamas), savininkas gali elgtis savo nuožiūra, jeigu nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kitaip yra, kai to paties nuosavybės teisės objekto savininkai yra keli asmenys kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai.

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir yra ginčo žemės sklype esančio dvibučio gyvenamojo namo savininkai, atsakovei su sutuoktiniu priklauso 1 butas, ieškovams 2 butas. Ieškovams priklauso 620/1161 dalis ginčo žemės sklypo, atsakovei – 541/1161 dalis ginčo žemės sklypo. Nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, pagal N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kuria ieškovai, atskirai nuo bendraturčių, naudojasi ir valdo žemės sklypo dalį B (ant kurios stovi butas 2) (šiaurės rytų ginčo žemės sklypo dalis), atsakovė, atskirai nuo bendraturčių, naudojasi ir valdo žemės sklypo dalį A (ant kurios stovi butas 1) (pietvakarių ginčo žemės sklypo dalis).

44. Ieškovai dalį ginčo žemės sklypo įsigijo iš UAB „Stapma“ pasirašę 2021 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė dalį ginčo žemės sklypo įsigijo iš UAB „Stapma“ pasirašiusi 2021 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Abiejuose pirkimo–pardavimo sutarčių 6.1 punktuose numatyta, kad šalių susitarimu pirkėjai (pirkėja) atskirai nuo bendraturčių naudosis ir valdys atitinkamą ginčo žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos nustatymas nėra pagrindas bendrosios dalinės nuosavybės teisei pasibaigti, todėl bendraturčiai, pagal nustatytą naudojimosi tvarką įgiję teisę naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, neįgyja tų dalių asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1 punktas nepaneigia bendros dalinės nuosavybės teisės su bendraturčiais egzistavimo bei nenustato, jog įgyjama žemės sklypo dalis A yra asmeninė nuosavybė žemės sklypo B bendraturčių atžvilgiu, kadangi sutartimi įgytas vienas žemės sklypas, o ne du atskiri žemės sklypai.

45. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypas iš šiaurės vakarų pusės ribojasi su kitu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iš šiaurės rytų pusės ribojasi su žemės sklypais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai (duomenys neskelbtini)), iš pietryčių pusės ribojasi su ginčo šalims priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iš pietvakarių pusės su 1499 kv. m dydžio žemės sklypu (tarnaujantis daiktas ginčo žemės sklypo atžvilgiu), kuriuo numatytas privažiavimas prie ginčo žemės sklypo.

46. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

47. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypui įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis) ir servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis). Įregistravimo pagrindas – 2020-07-10 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. TPV-5266, servituto plotas – 1499 kv. m (toliau – 1 499 kv. m servitutas). Ginčo žemės sklypas, kaip minėta, ribojasi su 1 499 kv. m servitutu iš pietvakarių pusės. Taigi tam, kad būtų galima pasiekti ieškovų B sklypo dalį, esančią ginčo žemės sklypo šiaurės rytų pusėje, reikia kirsti atsakovės A sklypo dalį, esančią ginčo žemės sklypo pietvakarinėje pusėje.

48. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. sausio 23 d. įsakymu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino 0,8271 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir aiškinamąjį raštą. Pagal projektą susiekimas su ginčo žemės sklypu numatytas 1 499 kv. m servitutiniu keliu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose nurodyta, kad numatomas susisiekimas į ginčo žemės sklypą numatytas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tvoros vietą numatyti neaptveriant servitutinės teritorijos. Remiantis dvibučio gyvenamojo namo, esančio ginčo žemės sklype, statybos projekto sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) planu, peržiūrėtu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistės 2020 m. rugpjūčio 4 d., privažiavimas prie ginčo šalims priklausančių būtų numatytas iš 1 499 kv. m servitutinio kelio, privažiavimas ir parkavimo vietos ginčo žemės sklype numatyti šiaurės vakarų pusėje. Taigi tam, kad ieškovai galėtų pasiekti savo butą, nurodyta dalis ginčo žemės sklypo neturėtų būti aptverta, ar kitokiu būdu apsunkintas privažiavimas prie ieškovų valdomos sklypo dalies ir buto.

49. Bylos duomenis patvirtina, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) numatytas servitutinis kelias, kuris besiriboja su ginčo žemės sklypu iš ieškovų valdomos ginčo žemės sklypo pusės, tačiau ginčo žemės sklypas nėra viešpataujantis daiktas nurodytų servitutų atžvilgiu, o išvardinti žemės sklypai (jų dalys) tarnaujantis ginčo žemės sklypo atžvilgiu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai negali teisėtu pagrindu naudotis atsakovės nurodomu keliu einančiu per žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

50. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog ginčo žemės sklypas iš pietryčių pusės ribojasi su abiem ginčo šalims priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, nereiškia, kad ieškovai norėdami patekti prie savo valdomo ginčo žemės sklypo dalies bei buto turi naudotis nurodytu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Pažymėtina, kad privažiavimas prie ginčo žemės sklypo per nurodytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą nenumatytas.

51. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad aplink bendrą šalių valdomą žemės sklypą yra kitų kelių, kuriais galbūt būtų galimybė privažiuoti prie ieškovų buto, nepaneigia bendraturčių teisės pasiekti savo butus per ginčo žemės sklypui numatytą 1 499 kv. m servitutinį kelią.

52. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nors aktualus 1 499 kv. m servitutinis kelias nėra tiesiogine prasme viešasis kelias, tai yra vienintelis kelias, teisę iš kurio patekti (privažiuoti, prieiti) iki savo valdomos ginčo sklypo B dalies ir buto turi ieškovai.

53. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). CK 4.98 straipsnyje reglamentuota, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

54. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).

55. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

56. Minėta, kad aktualus 1 499 kv. m servitutinis kelias yra vienintelis kelias, iš kurio ieškovai turi teisėtą pagrindą patekti (privažiuoti, prieiti) iki savo valdomos ginčo sklypo B dalies ir buto. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovai privažiuodavo prie savo valdomos ginčo sklypo dalies per atsakovei valdomą žemės sklypo dalį ginčo žemės sklypo rytų vakarų pusėje, būtent taip, kaip nurodyta dvibučio gyvenamojo namo statybos projekto sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) plane. Tačiau galimybę ieškovams pateikti prie savo buto iš 1 499 kv. m servitutinio kelio atsakovė apribojo, privažiavimą užtverdama tvora, išliejant pamatus, pakeliant grunto lygį, ant pravažiavimo paliekant statybines medžiagas bei kitus kilnojamus daiktus. Kadangi atsakovės veiksmais buvo apribota galimybė ieškovams patekti prie jų valdomo ginčo žemės sklypo dalies, būtent atsakovė turi prisiimti su privažiavimo atlaisvinimu tenkančias neigiamas pasekmes, t. y. apribojimai turi būti pašalinti atsakovės sąskaita. Papildomai pažymėtina, kad įsigyjant ginčo žemės sklypo dalį ir butą 1, atsakovei turėjo būti žinoma apie dvibučio gyvenamojo namo statybos projekto sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) planą bei jame numatytą vienintelį privažiavimą prie ieškovų valdomo ginčo žemės sklypo dalies ir buto.

57. Nors nagrinėjamu atveju naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka šiuo metu yra nustatyta pagal N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, tačiau ji yra su trūkumais, kadangi joje nenumatytas privažiavimas iš 1 499 kv. m servitutinio kelio prie ieškovų valdomo ginčo žemės sklypo dalies ir buto 2. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino UAB „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siūlomą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią ginčo žemės sklypo plane indeksu C pažymėta 128 kv. m. ploto sklypo dalis, išliks bendrai naudojama sklypo dalimi, ja ieškovai galės pasiekti valdomo ginčo žemės sklypo dalį ir butą.

58. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

59. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61. Ieškovai apeliaciniame procese patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovams iš atsakovės priteisiamos 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų K. U.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai solidariai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Loreta BujokaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė