Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) I. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. V. ir K. U.-V. ieškinį atsakovei I. U. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti byloje institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovai, pagal namo statybos projektą ir sutartis su statytoju/pardavėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi teisę įvažiuoti į savąją Sklypo dalį iš kairėje esančio viešo kelio bei statyti du automobilius kieme. Atsakovei savavališkai užtvėrus dvi tvoras - pirmą ties įvažiavimu į kiemą iš kelio, antrą - skersai kiemo jo viduryje, yra priversti nesaugiai palikti juos viešame kelyje arba Sklypo pietiniame gale prie alksnyno. Dalį namo ir Sklypo, pasinaudodami valstybės finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, ieškovai banko kredito lėšomis įsigijo iš statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir notariškai patvirtintą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios priede buvo numatyta naudojimosi daiktu tvarka, suderinta su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriumi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.1. Notarine tvarka yra patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys, kuriose ieškovams ir atsakovei yra nustatyta ir įtvirtinta naudojimo Sklypu tvarka, pagal kurią ieškovai ir atsakovė atskirai nuo bendraturčių naudojasi ir valdo jiems nuosavybės teise priklausančias Sklypo dalis.

7.2. Sutartimi buvo nustatyta tokia Sklypo naudojimo tvarka, kai bendraturčiai gyvena iš esmės autonomiškai ir vieni kitiems netrukdo, todėl kiekvienas bendraturtis turi susiformuoti savo atskirą privažiavimą prie jam priklausančio nekilnojamojo turto. Pagal Sklypo padalijimą bendrasavininkams, atitinkamai Sklypo dalis (duomenys neskelbtini) (priklausanti ieškovams) ribojasi su keliais iš šiaurės rytų pusės ir pietryčių pusės, o Sklypo dalis (duomenys neskelbtini) (priklausanti atsakovei) ribojasi su keliais iš pietryčių pusės ir pietvakarių pusės.

7.3. Ieškovai gali šalia jų Sklypo dalies esančiu keliu pasiekti savo Sklypą ir savo Butą.

7.4. Ieškovai neturi teisės pažeidinėti sutartimi nustatytos naudojimosi Sklypu tvarkos. Atsakovė turi teisę į asmeninę ir savo turto apsaugą. Ieškovai jau metus laiko naudojasi atsakovės Sklypu tam, kad pėsčiomis ir / arba savo transporto priemonėmis pasiektų savo Sklypo dalį.

9.1. Atsakovės sutuoktinis, nepaisydamas skundžiamos nutarties, pradėjo papildomą statybinę veiklą Sklype, iškasdamas griovius ir išliejęs pamatus su niekuo nederinto statinio statybai pravažiavimo ribose.

9.2. Yra tik vienas teisėtas įvažiavimas į bendraturčių Sklypą. Sklypo nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad egzistuoja kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Viešpataujantis daiktas – ginčo Sklypas. Kelio servitutas nustatytas ne atskiroms Sklypo dalims A ir B, valdomoms atsakovės (A) ir ieškovų (B), bet visam daiktui. Atsakovės suvokimas, kad kelias yra skirtas tik jos valdomai sklypo daliai A, yra visiškai klaidingas ir nepagrįstas.

9.3. Atsakovė teismui bando įrodyti šalių valdomo Sklypo dešinėje (šiaurės rytuose) esantį kelią, kuriuo naudotis siūlo ieškovams, tačiau šis kelias yra netinkamas dėl statybininkų sunkiasvorio transporto ir nėra įrodymų, kad bent jau artimiausioje perspektyvoje tokiu gali tapti.

9.4. Regia.lt oficialūs duomenys rodo, kad į dešinę nuo Sklypo ir ištisos sklypų su namais eilės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kelias teisiškai neegzistuoja. Yra tik privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), eilė, besiribojanti be jokio skiriančio kelio tiesiog su Sklypu. Į dešinę nuo Sklypo yra ne kelias, o du privatūs nežinomiems asmenims priklausantys sklypai.

9.5. Nėra jokio teisėto pagrindo manyti, kad turėdami su pirkimo-pardavimo sutartimi teisėtai įgytą daiktinę teisę naudotis Sklypo kairėje esančio kelio servitutu pilnaverčiam naudojimuisi savąja namo dalimi, t. y. privažiavimui iki jo ir dviejų automobilių parkavimui, ieškovai vien dėl atsakovų norų privalėtų ar galėtų susitarti su ne dviejų ((duomenys neskelbtini)) sklypų, o su visų (duomenys neskelbtini) sklypų eilės savininkais dėl naudojimosi tik jų namų eilei skirtu servitutiniu keliu. Yra nerealu tikėtis, kad dviejų sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkai (viso keturi tokių pačių dvibučių namų bendraturčiai), norėtų arba privalėtų leisti ieškovams vaikščioti ar važinėti per jų sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo atsakovei per penkias dienas nuo teismo nutarties gavimo pašalinti nuo dvibučio namo fasadinės pusės iki šalių bendraturčių valdomo Sklypo šiaurinės ribos užtvertas dvi tvoras, trukdančias ieškovams privažiuoti automobiliu ir prieiti prie savo Buto. Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

22. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė tris vaizdo įrašus, nemotyvuodama kokias konkrečias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas jie galėtų patvirtinti ar paneigti. Vadovaujantis CPK 180, 314 straipsniais bei atsižvelgus į nagrinėjamą klausimą, teismas atsisako priimti apeliacinės instancijos teisme atsakovės naujai pateiktus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

23. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant dviem sąlygoms – pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra - antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

24. Teismas ieškinį, kaip preliminariai nepagrįstą, nustato tada, kai teismui iš ieškinio reikalavimų, šalies nurodytų faktinių aplinkybių, teisinių argumentų yra aišku, jog ieškinys yra netenkintinas. Šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Sprendžiant dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, būtina atsižvelgti į susiklosčiusios situacijos specifiką ir nagrinėjamo klausimo pobūdį.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nustatė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nenustatė, jog ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovai nurodė aplinkybes, kurios grindžia savo reikalavimą, teismui pateikė faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos įvertinimu, kadangi nėra pagrindo nustatyti, jog ieškovų ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

26. Antrosios sąlygos egzistavimą pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į objektą. Atsakovė, pastačiusi tvorą, savo, tikėtina, tyčiniais veiksmais trukdo ieškovams patekti į jiems priklausančią žemės sklypo dalį, todėl yra tikimybė, jog dėl tokių atsakovės veiksmų sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021). Taip pat pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu (CPK 144 straipsnis), jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitiems galimiems teisminiams ginčams išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-934-407/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje e2-1240-464/2021).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovų nurodytus motyvus (savavališkas tvoros pastatymas, supiltos smėlio krūvos, vartų įrengimas, atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinio ir jo nulemto bendrabūvio nesuvokimas, trukdymas patekti į Sklypą), daro išvadą, kad ieškovai antrosios sąlygos taikymui neįrodė. Ginčo tvoros pastatymo teisėtumas ir su tuo susiję veiksmai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, bet nepatvirtina kilusios grėsmės teismo sprendimo vykdytinumui. Byloje nėra duomenų, kad, ieškinio patenkinimo atveju, toks teismo sprendimas pagal byloje pareikštus reikalavimus, kurie apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, dėl atsakovės pastatytos tvoros negalėtų būti įvykdytas įstatymų nustatyta tvarka.

28. Ieškovų pirmasis ieškinio reikalavimas - uždrausti atsakovei Sklype viena ar keliomis tvoromis ar bet kokiomis kitokiomis atsakovės sukuriamomis fizinėmis kliūtimis trukdyti ieškovams prieiti, privažiuoti ir statyti du automobilius prie dvibučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovei 5 000,00 Eur baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą, neatsižvelgiant į prašomą taikyti baudą, - yra tapatus pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovų prašymą, kartu iš dalies patenkino (įpareigojo nukelti tvorą) ir vieną iš ieškinio reikalavimų, o tai iš esmės prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.

29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės I. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų D. V. ir K. U.-V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.