Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Kauno sporto mokyklos „Startas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Kauno sporto mokyklos „Startas“ ieškinį atsakovėms asociacijai „Hockey Lietuva“, viešajai įstaigai Nacionalinei vaikų ledo ritulio lygai, viešajai įstaigai Nacionalinei ledo ritulio lygai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Kauno sporto mokykla „Startas“ ieškinyje atsakovėms asociacijai „Hockey Lietuva“, viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Nacionalinei vaikų ledo ritulio lygai, VšĮ Nacionalinei ledo ritulio lygai prašė pripažinti negaliojančiomis:

1.1. Asociacijos „Hockey Lietuva“ 2020 m. sausio 9 d. tarybos susirinkimo sprendimo, įforminto protokolu Nr. 63, dalį, kuria nutarta: „Vadovaudamiesi ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018–2022 m. strateginiu planu nutariame, kad nuo 2020–2021 m. ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos „Hockey Lietuva“ organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. „Hockey Lietuva“ organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis bus mažesnė nei 50 proc.“;

1.2. VšĮ Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos 2020 m. liepos 15 d. tarybos susirinkimo sprendimo, įforminto protokolu Nr. 133, dalį, kuria 2020–2021 m. Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatų 4.2 punktu dalyviams nustato tokį reikalavimą: „Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie <…> atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020 m. sausio 9 d. tarybos posėdžio protokolas Nr. 63).“;

1.3. Asociacijos „Hockey Lietuva“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarybos susirinkimo sprendimo, įforminto protokolu Nr. 69, dalį, kuria 2020–2021 m. Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos nuostatų 4.2 punktu dalyviams nustato tokį reikalavimą: „Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie <…> atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020 m. sausio 9 d. tarybos posėdžio protokolas Nr.63).“;

1.4. VšĮ Nacionalinės ledo ritulio lygos 2020 m. rugpjūčio 4 d. tarybos susirinkimo sprendimo, įforminto protokolu Nr. 116, dalį, kuria 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 punktu dalyviams nustato tokį reikalavimą: „Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie <…> nėra biudžetinės įstaigos (2020 m. sausio 9 d. Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63).“;

1.5. Asociacijos „Hockey Lietuva“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarybos susirinkimo sprendimo, įforminto protokolu Nr. 69, dalį, kuria 2020–2021 m. atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 punktu dalyviams nustato tokį reikalavimą: „Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie <…> nėra biudžetinės įstaigos (2020 m. sausio 9 d. Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr.63).“;

1.6. Asociacijos „Hockey Lietuva“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. eilinio narių susirinkimo sprendimo dalį, kuria nutarta atmesti sprendimą „atšaukti „Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. priimtą sprendimą dėl biudžetinių įstaigų“;

1.7. Priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Teismo sprendimai, nereikalaujantys priverstinio vykdymo, gali būti užtikrinami laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje nurodoma, kad esant pareikštam ieškiniui dėl pripažinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusį, išsaugoti ginčo šalių status quo.

7.1. Būsimo teismo sprendimo vykdymui grėsmė nekyla dėl to, kad ieškovė nėra atsakovių narė ir neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo civilinės bylos dalyku. Taigi, ieškinys atsakovių atžvilgiu nėra prima facie pagrįstas.

7.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui. Laikinosios apsaugos priemonės siekiant užkirsti kelią žalai ar neigiamiems padariniams atsirasti taikytinos tik tokiu atveju, kai byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, ir tai yra vienintelis atvejis, kuomet taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su ieškinio reikalavimu. Šioje byloje prevencinis ieškinys nepareikštas, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos šios dvi sąlygos: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareikštame ieškinyje ginčija atsakovių valdymo organų priimtus sprendimus kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir pateikė prašymą taikyti CPK 145 straipsnio 6 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovėms imtis tam tikrų veiksmų, t. y. ginčijamo sprendimo įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes pagal suformuluotą ieškinio dalyką tokiam teismo sprendimui priverstinio vykdymo procedūra nėra reikalinga. Dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu apeliantės ieškinį patenkino, tačiau atsakovės šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka, taigi, šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

12. Apeliantė nurodo, kad esant pareikštam ieškiniui dėl pripažinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusį, išsaugoti ginčo šalių status quo. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl ieškinyje nurodytų atsakovių valdymo organų priimtų sprendimų, susijusių su biudžetinių klubų ir mokyklų teisės dalyvauti Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose apribojimu. Minėti sprendimai yra galiojantys, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti juos negaliojančiais dar nėra įsiteisėjęs. Apeliantė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovėms (jų organams) priimti sprendimus, kuriais būtų įgyvendinamas ginčijamas asociacijos „Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimas arba kurie būtų priimti šio sprendimo pagrindu. Apeliantės teigimu, nepritaikius nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškinio patenkinimo atveju jos teisės ir teisėti interesai nebūtų apginti, jeigu ginčijamo sprendimo pagrindu būtų priimti sprendimai patvirtinti 2021–2022 m. ir vėlesnių sezonų čempionatų ir lygų nuostatus, ir dėl to reikėtų inicijuoti naujus teisminius procesus. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri įtvirtinta CPK 144 straipsnyje.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas atsakovėms vadovautis ginčijamais sprendimais, jais remiantis priimti kitus sprendimus, kol tarp bylos šalių kilęs teisminis ginčas nėra galutinai išspręstas, neproporcingai pažeistų atsakovių teisėtus interesus ir šalių interesų pusiausvyrą.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantės skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti jos prašyme nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Apeliantė neįrodė, kad tuo atveju, jeigu nebus pritaikyta jos prašyme nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, kyla reali grėsmė, jog apeliantei palankaus galutinio teismo sprendimo priėmimas nebeturės prasmės arba jos teisės ir teisėti interesai realiai nebus apginti. Taigi, šiuo atveju nėra vienos iš minėtų būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

15. Kadangi ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, jos pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat nėra pagrindo tenkinti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.