- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2-5049-647/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01200-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- K. U.-V., D. V.
- Atsakovas
- I. U.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Stapma“
- Advokatai
- Telesforas Urbaitis, Mindaugas Kaziukonis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. U.-V. ir D. V. ieškinį atsakovei I. U. dėl nuosavybės teisės gynimo ir naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Stapma“, išvadą teikianti institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė:
1) įpareigoti atsakovę I. U. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti nekilnojamojo turto registre 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TVP-5266 pagrindu įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis: pašalinti ant 3,50 m pločio įvažiavimo į sklypą neteisėtai pastatytos tvoros ir(arba) vartų 3,50 m pločio dalį; pašalinti pravažiavimui trukdančias grunto krūvas ar jų dalis, esančias ant pravažiavimo mažesniu nei 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo; išmontuoti ir pašalinti ant pravažiavimo išlietus statybos projekto dokumente (eksplikacijoje) 2020-326-TP-SP.B-04 nenumatyto statinio pamatus ir išlyginti gruntą; pašalinti neteisėtai pastatytos ant bendraturčių dalies bendrai valdomame žemės sklype skiriančios ribos, pravažiavimui ir praėjimui trukdančios tinklinės tvoros 3,50 m pločio dalį nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo; pašalinti visas ant pravažiavimo iki ieškovų buto Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, sukrautas statybines atliekas, statybinius reikmenis, šiukšles ir kitus kilnojamuosius daiktus, o atsakovei nurodytu terminu nepašalinus nurodytų kliūčių, leisti jas pašalinti ieškovams savo nuožiūra ir atsakovės lėšomis;
2) uždrausti atsakovei šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, tverti tvoras, parkuoti automobilį, daryti grunto sankaupas ar krūvas, kasti duobes, griovius, sodinti bet kokius augalus, statyti bet kokio sudėtingumo statinius ar kitas bet kokios medžiagos konstrukcijas, sudėti, sandėliuoti ar laikyti bet kokios paskirties bet kokius kilnojamuosius daiktus ar medžiagas, arba bet kokiomis kitomis atsakovės sukuriamomis fizinėmis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams ne mažiau kaip 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios šalių valdomą sklypą nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, prieiti, privažiuoti ir statyti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buto Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), nustatant atsakovei 3000 EUR (trijų tūkstančių eurų) baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą.
3) Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu (toliau – Planas) siūlomą žemės sklypo (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, pagal kurią:
3.1. I. U. atskirai individualiai naudosis 477 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ribos apibrėžtos taškais 13, 12, 14, 3),
3.2. K. U.-V. ir D. V. atskirai individualiai naudosis 556 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 14, 12, 11, 10, 9, 8),
3.3. Sklypo plane indeksu C pažymėta 128 kv. m. ploto sklypo dalis, kurios ribos apibrėžtos taškais 4, 8, 9, 10, 11, 12, 13, išliks bendrai naudojama sklypo dalimi.
4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad ieškovams su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendras žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklype esantis dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai atsakovės 1 butas ((duomenys neskelbtini)), ieškovų 2 butas, (duomenys neskelbtini). Dalį namo ir sklypo, pasinaudodami valstybės finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ieškovai banko kredito lėšomis įsigijo iš statytojo UAB „Stapma“ pagal 2020 m. gruodžio 1 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir notariškai patvirtintą 2021 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinis Reg. Nr. NJ-706. Patekimui prie nekilnojamųjų daiktų (sklypo ir namo) nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kelio servitutas, - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Pirkimo-pardavimo sutarties pabaigoje jos prieduose esantis matininko N. Maželio 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, iš kurio matosi, kad ieškovų ir atsakovės bendras sklypas (duomenys neskelbtini) yra padalintas į dalis B (620 kv. m.), įsigytą ir valdomą ieškovų, ir A (541 kv. m.), įsigytą ir valdomą atsakovės. Trečiasis asmuo UAB „Stapma“ prie 2020 m. gruodžio 1 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, kaip sutarties esminį Priedą Nr. 1 pridėjo darbinį egzempliorių UAB „GEOEKSPERTAI“ 2019 m. liepos 25 d. parengto statybos projekto dokumento, apibrėžiančio bendraturčių privažiavimą prie kiekvienam savo buto ir viso 4 automobilių parkavimą. Šitas dokumentas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriumi suderintas 2020 m. rugpjūčio 4 d., keli mėnesiai iki N. Maželio 2020 m. lapkričio 17 d. naudojimosi sklypu tvarkos. Kito kelio įvažiavimui į sklypą, dvibučio namo kiemą, tiesiog nėra. Atsakovė tyčia trukdo ieškovams patekti į savo namus neteisėtai suvaržydama ieškovų teises: tarp sklypų A ir B ištempė tinklinę tvorą, ant pravažiavimo iš servitutinio kelio į kiemo gilumą supylė grunto krūvą, išliejo neteisėto statinio pamatus ant įvažiavimo, servitutinį kelią užtvėrė tvora. Nekvestionuojamą ieškovų teisę statyti du automobilius prie savo buto durų įrodo ir statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įpareigojantys statybų projektuotojus ir statytojus pasirūpinti, kad naujai statomiems vienbučiams ar dvibučiams namams būtų numatytos automobilių statymo vietos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. Pirkimo pardavimo sutartimi I. U. ir S. K. iš UAB „STAPMA“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko Butą/Patalpą – Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, Sutartimi atsakovė iš UAB „STAPMA“ asmeninės nuosavybės teise nusipirko 541/1161 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties VI dalyje atsakovei yra nustatyta naudojimo žemės sklypu tvarka - I. U. asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių naudosis ir valdys 541 kv. m ploto dalimis, žemės sklypo plane (naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plane), pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2. Pažymėjo, jog pirmuoju savo prašymu ieškovai iš esmės prašo teismo apriboti atsakovės asmeninės nuosavybės teises, t. y. neleisti taip, kaip įtvirtinta Sutarties 6.1 p. asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių naudotis ir valdyti 541 kv. m ploto dalimis. Ieškovai prašo patvirtinti Planu siūlomą žemės sklypo (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką. Ieškovų siūlomų pakeitimų esmė yra ta, kad jie nori įgyti teisėtą pagrindą naudotis dalimi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Ieškovai nurodo, kad rašytinės 2020 m. gruodžio 1 d. preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties 1 priede yra grafiškai atvaizduota po dvi vietas abiejų butų savininkų automobilių parkavimui. Tačiau ieškovų minimas preliminariosios sutarties 1 priedas tėra vietos planas – realiai statytojo pasiūlymas aplinkos sutvarkymui, bet nereiškia, kad jo privalu laikytis (būtent taip, kaip grafiškai atvaizduota) jeigu yra pasirašytų kitų susitarimų. Šis dokumentas jokiu būdu nenustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkos preliminariojoje sutartyje ir šis dokumentas negali būti laikomas pagrindu, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką. Statytojas atsakovei žodžiu žadėjo, kad bendraturčiai turės atskirus įvažiavimus į savo žemės sklypo dalis, šias aplinkybes atitiko ir atsakovės pasirašyta Sutartis, todėl atsakovė, pasirašydama notarinės formos sutartį, tikėjosi gauti tai kas buvo pažadėta statytojo ir kas atitinka Sutarties turinį. Faktinė situacija yra tokia, kad sklypas adresu (duomenys neskelbtini) ribojasi su keliais iš trijų pusių. Pagal sklypo padalijimą bendrasavininkams, atitinkamai sklypo dalis (duomenys neskelbtini) ribojasi su keliais iš šiaurės rytų pusės ir pietryčių pusės, o sklypo dalis (duomenys neskelbtini) (priklausanti atsakovei) ribojasi su keliais iš pietryčių pusės ir pietvakarių pusės. Ieškovai kasdien, jau ilgą laiką naudojasi pietrytiniu keliu (vedžioja šunį, eina pasivaikščioti ir pan.). Be to, automobilius jie palieka šalia jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos. Tai, kad ieškovai nenori savo automobiliais įvažiuoti į patį savo sklypą (kuris beje lygus ir tinkamas važiuoti), nereiškia kad tokia galimybė neegzistuoja. Todėl kiekvienas bendraturtis gali ir turi susiformuoti savo atskirą privažiavimą prie jam priklausančio nekilnojamojo turto.
4. Trečiasis asmuo UAB „Stapma“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
5. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog susipažinus su matininko UAB „Geoksis“ matininko J. Masio 2022 m. vasario 17 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu M 1:500, pridėtu prie ieškovų ieškinio, nustatyta, kad Planas yra parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka: iš Plano aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas Žemės sklype; naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis yra galima nustatyti Žemės sklypo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje; Plano turinys ir forma atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Žemės sklypo naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta pagal Planą.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas D. V. nurodė, kad su sutuoktine nusipirko butą su žemės sklypo dalimi. Prieš perkant, jiems buvo aprodyta vieta, nurodyta, kur bus įvažiavimas bei pasakė, kad jei keturios šeimos: ieškovai, atsakovė ir priešais gyvenantys kaimynai susidės po 500,00 Eur, statytojas galėtų padaryti visiems atskirus įvažiavimus iš aplinkinių gatvių. Susitikę nusprendė, kad kol statytojas įvažiavimų nepadarys, jam pinigų nemokės. Tuomet statytojas nurodė, kad ieškovai turi servitutą visam sklypui iš kairės namo pusės, todėl juo turi ir naudotis. Atsakovė darė visas kliūtis, kad ieškovai negalėtų privažiuoti prie savo namų, dėjo akmenis, tvėrė tvoras ir pan. Kai vėliau prasidėjo kitų namų statybos kvartale ir ėmė nukasinėti šlaitą, atsakovė pradėjo sakyti, kad ieškovai gali prie namo privažiuoti iš kitos pusės. Nurodė, kad fiziškai kelio kitoje vietoje neturi, nes jis suformuotas kitiems sklypams ieškovų namo dešinėje pusėje, be to, sklype yra gręžinys, aplink kurį 3 m. atstumu negali nieko kasti, sodinti ar daryti. Kai įsigijo namą, dešinėje pusėje buvo ariami laukai, todėl jokio kelio nebuvo. Dabar automobilius turi palikti sklypo gale, neapšviestoje dalyje, kur vėliau radus apgadintas mašinas pakabino žibintą ir vaizdo stebėjimo kamerą. Nori, kaip numatyta projekte, kad atsakovė patrauktų visas kliūtis naudotis jiems numatytu servitutu ir jo neužtvertų.
Šalies argumentai
7. Ieškovų atstovas advokatas Telesforas Urbaitis paaiškino, kad dalyvauja dar vienoje byloje, kurioje ieškovai yra I. U. su sutuoktiniu, o atsakovai yra V. ir S., kur I. U. teigia, kad servituto teisė neegzistuoja, todėl taikos sutarties nėra galimybės pasirašyti. Kelio servitutas visam sklypui yra įrodytas nekilnojamojo registro išrašais, pirkimo pardavimo sutartimi, projektu, servitutas nustatytas tiek ieškovams, tiek atsakovei. Atsakovė privalo įrodyti, kodėl ieškovai turi važinėti per kitą žemės sklypą, žemės ūkio paskirties. Atsakovai nenuginčijo servituto egzistavimo ar jo reikalingumo, nenurodė, kam priklauso tas kitas kelias, kieno daiktinės teisės ten įregistruotos. Atsakovė siekia, kad ieškovai per savo daržus įsirenginėtų atskirą kelią, to nebus.
Atsiliepimas
8. Atsakovė I. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad naudojimosi sklypu tvarka jau yra nustatyta pirkimo pardavimo sutartimi, sutartyje nėra išskirta bendro kiemo ar žemės, kurią valdytume kartu su bendraturčiu. Ieškovai gali naudotis keliu, esančiu aplink sklypą. Ieškovų pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo plane nurodyta, kad butai yra sujungti, nors taip nėra, nepažymėti valymo įrenginiai. Stengėsi išspręsti konfliktą su ieškovais taikiai, tačiau jie siūlė tik savo vieną variantą, užvertė skundais, tačiau pažeidimų niekas nerado. Ieškovai nori keisti jau esančią naudojimosi tvarką, ji yra per daug drastiška, programuojanti ginčus ateityje, kristų namo vertė, mažinama nuosavybė, be to nesutinka, kad būtų važinėjama per infiltracinį šulinį. Jų siūloma naudojimosi tvarka naudinga tik ieškovams, o atsakovė servitutu vis tiek nesinaudotų. Atsakovės žiniomis, statytojas galėtų sudaryti galimybę padaryti atskirus privažiavimus tiek bendraturčiams, tiek kitiems kaimynams.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Mindaugas Kaziukonis nurodė, kad iš planų matyti, kad yra kitas kelias iš ieškovų namo dešinės pusės, kuriuo gali naudotis. Registrų centras nurodo, kad taškai 4 ir 6 yra 4 m. pločio kelias, todėl ieškovai turi galimybę naudotis šiuo keliu. Kiekvienam naudotojui turi būti padarytas susisiekimas su viešaisiais keliais, šiuo atveju sklypas iš trijų pusių apsuptas kelių, vienas sklypas yra apsunkintas, kitu keliu ieškovai turi galimybę naudotis. Ieškovai naujoje naudojimosi tvarkoje siekia nustatyti 3,5 m. pločio servitutą, kuriuo galėtų važinėti. Tačiau nuo infiltracinio šulinio vidurio iki kaimyno tvoros yra 2,74 cm., tai per maži atstumai, todėl statytojas projektuodamas numatė, kad per šią sklypo dalį nebus važinėjama. Nuotekų valymo įrenginiai ir infiltracinis šulinys yra bendro naudojimo, važinėjant per šulinius ir juos gadinant, ginčai būtų užprogramuoti ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Stapma“ ir D. V. su K. U.-V. 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto ir dalies žemės sklypo įsigijimo, priede Nr. 2 pažymėta indeksu „B“, adresu (duomenys neskelbtini), sutarties priedus sudarė UAB „GEOEKSPERTAI“ pastatų pririšimo sklype planas, N. Maželio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, darbų aprašas, sklypo išrašas iš Registrų centro bei statybos leidimas. Pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta 2021 m. vasario 17 d., patvirtina, kad D. V. ir K. U.-V. iš UAB „Stapma“ įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 620/1161 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pridėtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. D. V. ir A. S. prašymu antstolis Gintautas Puodžiukas 2022 m. kovo 9 d. konstatavo, jog apžiūrėjus pareiškėjams priklausančias žemės sklypų dalis iš kitos pusės, nustatyta, kad privažiavimo automobiliais galimybės nėra, kadangi nėra įrengto servitutinio kelio, o tarp kaimyninių sklypų yra status 1 m. aukščio šlaitas. I. U. ir S. K. iš UAB „Stapma“ 2021 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 541/1161 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pridėtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. S. K. 2021 m. vasario 26 d. pasirašė sutikimą, kad jo sutuoktinė I. U. 54/1161 dalį žemės sklypo įgytų asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės nuosavybės teise įgyti žemės sklypo ar jo dalies. I. U. prašymu antstolė Brigita Palavinskienė 2022 m. birželio 22 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksavo (duomenys neskelbtini), esančio sklypo gerbūvio sutvarkymo būklę bei matininko atliekamus matavimo veiksmus. Byloje pateiktas UAB „Geodezija ir architektūra“ dvibučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. KADI-67 patvirtino 0,8271 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus r. savivaldybės administracijos Statybos skyrius 2020 m. liepos 31 d. statytojui išdavė prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, numatant susisiekimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tvora neaptveriant servitutinės teritorijos.
Dėl bendros dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
12. Sprendžiant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo klausimą turi būti siekiama interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.).
13. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir jame esantį dvibutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), ieškovams priklausantis butas (duomenys neskelbtini), atsakovei – (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovai įsigijo 620/1161 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė - 541/1161 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visam sklypui nustatyta naudojimosi tvarka pagal N. Maželio 2020 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris yra neatskiriama anksčiau minėtų pirkimo-pardavimo sutarčių dalis.
14. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju svarbu atskleisti bendros dalinės nuosavybės teisės turinį, kadangi ginčo šalys skirtingai suvokia šios teisės įgyvendinimo galimybes, savo teises bei pareigas. Naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos nustatymas nėra pagrindas bendrosios dalinės nuosavybės teisei pasibaigti, todėl bendraturčiai, pagal nustatytą naudojimosi tvarką įgiję teisę naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, neįgyja tų dalių asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022). Šalys neginčija N. Maželio 2020 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano egzistavimo ir privalomumo kiekvienam bendraturčiui, tačiau pagrindinis ginčas kyla dėl bendros dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimo, kadangi ieškovai teigia neturintys galimybės prieiti bei privažiuoti prie savo buto, o atsakovė nurodo, jog pirkimo-pardavimo sutartyje buvo parašyta, jog savo dalį žemės sklypo ji naudosis ir valdys asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių. N. Maželio naudojimosi tvarkos planas nustato, kuria konkrečiai žemės sklypo dalimi bendraturčiai naudosis, atsižvelgiant į kiekvienos šalies įsigyto žemės sklypo dalies plotą, tačiau tai nereiškia, jog pasibaigė bendros dalinės nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nereiškia, jog sklypas A asmeninės nuosavybės teise priklausys atsakovei, o sklypas B – išimtinai ieškovams. Pažymėtina, jog atsakovės pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punktas, kad savo dalį žemės sklypo ji naudosis ir valdys asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių, reiškia, jog žemės sklypą ji įgyja ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu S. K., kadangi jis pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus neturi teisės įgyti žemės sklypo ar jo dalies, o asmeninėn nuosavybėn. Šis sutarties punktas nepaneigia bendros dalinės nuosavybės teisės su bendraturčiais egzistavimo bei nenustato, jog įgyjama žemės sklypo dalis A yra asmeninė nuosavybė žemės sklypo B bendraturčių atžvilgiu, kadangi sutartimi įgytas vienas žemės sklypas, o ne du atskiri žemės sklypai.
Dėl žemės sklypo servituto
16. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutas, būdamas teisė į svetimą daiktą, yra nustatomas konkretaus asmens (viešpataujančiojo daikto savininko) naudai. Tai lemia ir servituto turėtojo pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (CK 4.114 straipsnio 1 dalis), o tuo atveju, jei servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu (CK 4.114 straipsnio 2 dalis).
17. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis) ir teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis). Įregistravimo pagrindas – 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. TPV-5266, servituto plotas – 1499 kv. m. Šalys, bendros dalinės nuosavybės teise įgydamos žemės sklypą, žinojo apie sklypo apsunkinimus servitutu, susipažino su sutarties prieduose esančiu N. Maželio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuriame konkreti servituto vieta nepavaizduota. Servituto, kaip daiktinės teisės egzistavimo minėtame žemės sklype šalys neginčija.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovų privatus interesas – jiems priklausančios nuosavybės teisės įgyvendinimas taip, kad jie turėtų galimybę privažiuoti prie savo buto durų, turėtų susisiekimą su viešuoju keliu, gali būti patenkintas tik nustatant servitutą (kuris, beje, jau yra nustatytas ir įregistruotas viešajame registre). Kaip matyti iš N. Maželio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano, byloje esančių foto nuotraukų bei UAB „GEOEKSPERTAI“ plano, ieškovų butas yra žemės sklypo gilumoje, iš kairės pusės besiribojantis su atsakovės butu, todėl norint patekti į ieškovų butą iš pagrindinės (duomenys neskelbtini), neišvengiamai reikia pravažiuoti pro atsakovės valdomą žemės sklypą A. Akivaizdu, kad visam žemės sklypui nustatytas servitutas apriboja visų sklypo bendrasavininkų teises, nes turi būti paliktas ir tvoromis neaptvertas tam tikras žemės sklypo plotas ne tik privažiuoti prie buto, tačiau iškilus būtinybei – tiesti komunikacijas, privažiuoti gaisrinei mašinai ir kt.
19. Iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio, kurį patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. sausio 23 d. įsakymu, matyti, kad kelio ir inžinerinės infrastruktūros servitutinė teritorija numatyta sklypų kairėje pusėje. Dvibučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezija ir architektūra“ statybos techninio projekto 12 punkte nurodyta, kad projektiniai sprendiniai atitinka visus privalomus reikalavimus, tame tarpe ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, prisijungimo prie komunikacijų sąlygas ir kt. Projekto 4.8.1. punkte nurodyta, jog žemės sklypo eismo jungtis bendra dviem sklypams yra 7 m. pločio, įjungiama į (duomenys neskelbtini) gatvę pagal prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Brėžinyje pavaizduotas žemės sklypo apstatymas, nurodyta eismo kryptis į Butus iš kairės pusės, įvažiavimas iš pagrindinės (duomenys neskelbtini), parkavimo vietos dvibučio gyvenamojo namo savininkams-bendraturčiams bei įėjimas į Butą 1 ir Butą 2. Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose nurodyta, kad numatomas susisiekimas į žemės sklypą (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tvoros vietą numatyti neaptveriant servitutinės teritorijos. Tiek pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tiek pagal statybos techninį projektą, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas bei Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ XIII skyriuje „Automobilių stovėjimo reglamentavimas“ reikalavimus, gyvenamosios paskirties pastatams privalomai numatomos automobilių stovėjimo vietos, o šiuo konkrečiu atveju – dvibučio bendrasavininkai savo namus turi pasiekti iš (duomenys neskelbtini) g. per numatytą 3,5 m. įvažiavimą iš sklypo kairės pusės, šio 3,5 m. pločio ruožo neužtveriant tvoromis ar kitomis kliūtimis. Aplinkybė, kad aplink bendrą šalių valdomą žemės sklypą yra kitų kelių, kuriais galbūt būtų galimybė privažiuoti prie savo buto, nepaneigia bendraturčių nuosavybės teisės į žemės sklypą ir Butą bei teisės pasiekti savo namus per servitutinį kelią.
Dėl negatorinio ieškinio sąlygų egzistavimo
20. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė negatorinį ieškinį su prašymu įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias visas kliūtis, uždrausti atsakovei bet kokiomis fizinėmis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams ne mažiau kaip 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios šalių valdomą sklypą nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, prieiti, privažiuoti ir statyti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo bei patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 620/1161 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. vasario 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. NJ-706 bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, todėl pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga (ieškovai yra turto savininkai) laikoma įrodyta.
22. Dėl negatorinio ieškinio antros sąlygos egzistavimo pasisakytina, kad ieškovai turi įrodyti, kad jų teisės yra pažeistos, o atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė apribojo galimybę ieškovams prieiti, transporto priemone privažiuoti bei prie savo buto statyti automobilius kaip tai numatyta statybos techniniame projekte. Foto nuotraukose užfiksuota, kad privažiavimas yra užtvertas tvoromis, išpilta smėlio ar žvyro krūva, mėtosi įvairūs daiktai, statybinės medžiagos. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, kad žemės sklypas A, pagal N. Maželio naudojimosi tvarkos nustatymo planą išimtinai priklauso atsakovei ir jos sutuoktiniui, todėl ieškovai privalo pasidaryti privažiavimą prie savo buto iš aplinkinių gatvių. Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, ieškovai turi teisę naudotis servitutine teritorija, statyti automobilius prie savo Buto, o servitutinė teritorija negali būti aptverta jokia tvora. Pažymėtina, kad nors žemės sklypo naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, tačiau ji yra su trūkumais, t. y. nurodyta tik kuriomis sklypo dalimis naudosis bendraturčiai, tačiau nei įvažiavimas į sklypą, nei servitutinė teritorija neatvaizduotos. Jau egzistuojantis žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nepaneigia pačio servituto egzistavimo, nustatyto nustatymo formavimo ir pertvarkymo projekte, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose bei įregistruoto viešajame registre.
23. Ieškovų pateiktame UAB „Geoksis“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodyta, kad ieškovai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, atsakovė naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, bendraturčiai bendrai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu C 128 kv. m. ploto. Pateiktas planas atitinka šalių turimas ir faktiškai naudojamas turto dalis, o sklypas C numatytas bendram naudojimui: ieškovams privažiuoti prie Buto, aptarnaujančiam transportui, nes kaip matyti iš sklypo plano, sklypo gale yra įrengtas vandens gręžinys. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, todėl svarbu aiškiai nustatyti, kuriomis sklypo dalimis kiekvienas bendraturtis naudosis. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad UAB „Geoksis“ matininko J. Masio 2022 m. vasario 17 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka: iš Plano aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas Žemės sklype; naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis yra galima nustatyti Žemės sklypo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje; Plano turinys ir forma atitinka Nuostatų ir Taisyklių reikalavimus. Teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra tinkamas, atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus, šalių turimas realias nuosavybės teisės dalis bei atitinka protingumo ir racionalumo principus.
24. Nustačius antrą negatorinio ieškinio egzistavimo sąlygą, t. y. ieškovams įrodžius, kad jų teisės yra pažeistos, o atsakovei neįrodžius, kad ieškovų teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, ieškinys tenkinamas visiškai pagal patikslinto ieškinio reikalavimus.
25. Teismas pažymi, kad atsakovė priešieškinio byloje nepareiškė, savo naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos plano nepateikė, nesuformulavo reikalavimo ieškovams dėl žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarkos.
26. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovų naudai priteistina 1 694,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 212,00 Eur žyminis mokestis, 302,50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 1 180,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų K. U.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovę I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti nekilnojamojo turto registre 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TVP-5266 pagrindu įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis: pašalinti ant 3,50 m pločio įvažiavimo į sklypą neteisėtai pastatytos tvoros ir(arba) vartų 3,50 m pločio dalį; pašalinti pravažiavimui trukdančias grunto krūvas ar jų dalis, esančias ant pravažiavimo mažesniu nei 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo; išmontuoti ir pašalinti ant pravažiavimo išlietus statybos projekto dokumente (eksplikacijoje) 2020-326-TP-SP.B-04 nenumatyto statinio pamatus ir išlyginti gruntą; pašalinti neteisėtai pastatytos ant bendraturčių dalies bendrai valdomame žemės sklype skiriančios ribos, pravažiavimui ir praėjimui trukdančios tinklinės tvoros 3,50 m pločio dalį nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo; pašalinti visas ant pravažiavimo iki ieškovų buto Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, sukrautas statybines atliekas, statybinius reikmenis, šiukšles ir kitus kilnojamuosius daiktus. Atsakovei nurodytu terminu nepašalinus nurodytų kliūčių, leisti jas pašalinti ieškovams savo nuožiūra ir atsakovės lėšomis;
Uždrausti atsakovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, tverti tvoras, parkuoti automobilį, daryti grunto sankaupas ar krūvas, kasti duobes, griovius, sodinti bet kokius augalus, statyti bet kokio sudėtingumo statinius ar kitas bet kokios medžiagos konstrukcijas, sudėti, sandėliuoti ar laikyti bet kokios paskirties bet kokius kilnojamuosius daiktus ar medžiagas, arba bet kokiomis kitomis atsakovės sukuriamomis fizinėmis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams ne mažiau kaip 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios šalių valdomą sklypą nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, prieiti, privažiuoti ir statyti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buto Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), nustatant atsakovei 3000 EUR (trijų tūkstančių eurų) baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą.
Patvirtinti UAB „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siūlomą žemės sklypo (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, pagal kurią:
- I. U. atskirai individualiai naudosis 477 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ribos apibrėžtos taškais 13, 12, 14, 3),
- K. U.-V. ir D. V. atskirai individualiai naudosis 556 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 14, 12, 11, 10, 9, 8),
- Sklypo plane indeksu C pažymėta 128 kv. m. ploto sklypo dalis, kurios ribos apibrėžtos taškais 4, 8, 9, 10, 11, 12, 13, išliks bendrai naudojama sklypo dalimi.
Priteisti iš atsakovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų K. U.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 694,50 (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.