- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-224-264/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-30312-10206/2019 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu skųsdamas 2019 m. lapkričio 6 d. antstolės A. A. priimtą patvarkymą dėl 2019 m. spalio 29 d. pareiškėjo skundo netenkinimo ir prašo jį panaikinti. Skundu pareiškėjas taip pat prašo iš Lietuvos valstybės priteisti V. J. 157 503,63 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, 57 688 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, iš Lietuvos valstybės priteisti bylinėjimosi išlaidas, atleisti nuo žyminio mokesčio. Nurodo, jog antstolė neteisėtai nepanaikina arešto V. J. turtui dėl objektyvaus V. J. negalėjimo antstolei sumokėti labai didelių neteisėtai nusavinamų sumų per labai trumpą laiką, antstolė neteisėtai neperdavė ne jos kompetencijoje esančių klausimų kitų institucijų žiniai, antstolė nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo 2019 m. liepos 18 d. skundo, teismo nutartis yra antikonstitucinė, ja nesivadovautina.
2. Nurodo, kad antstolė nepagrįstai teigia, kad V. J. reikalavimai nėra susiję su vykdymo veiksmais jos vykdomose bylose. Pareiškėjas pateikė pakankamai išieškojimo neteisėtumą pagrindžiančių ir sprendimo vykdymo atgręžimo taikymo būtinumą pagrindžiančių įrodymų. Antstolė netinkamai aiškina ir taiko CPK 749 straipsnį. Būtina sustabdyti vykdymo veiksmus visose vykdomosiose bylose, kuriose išieškojimas yra vykdomas V. J. atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės veiksmų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylose dėl antstolių veiksmų nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 510 straipsnio 2-3 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pareiškėjas tiesiogiai su skundu nesikreipė į antstolę A. A., su kurios procesiniais nesutinka, todėl teismas konstatavo, kad skundas negali būti nagrinėjamas teisme, jį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškėjui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė elektroniniu paštu. Nurodė, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta įstatymu, todėl teismas konstatavo, kad skundas dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų, todėl skundą atsisakoma priimti ir šiuo pagrindu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-974-638/2019, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1561-264/2019).
7. Teismas nurodė, kad pateiktame pareiškėjo skunde yra užgaulaus, įžeidžiančio pobūdžio nuostatų. Skunde pareiškėjas naudoja įžeidžią, užgaulią retoriką tiek valstybės įstaigų, tiek jose dirbančių asmenų atžvilgiu. Pareiškėjas, procesiniame dokumente naudodamas užgaulią, neigiamą reikšmę turinčią ir įžeidžią leksiką Lietuvos valstybės, jos institucijų ir pareigūnų atžvilgiu negali tikėtis veiksmingos teisinės gynybos. Teismui skirti procesiniai dokumentai nėra vieta, skirta dalyvaujančių byloje asmenų patyčioms surašyti. Tai, kad procesiniuose dokumentuose neturi būti įžeidžiančių, niekinančių proceso dalyvius, Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus formuluočių, o vien šių reikalavimų nepaisymas sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Pareiškėjui teikiant skundą, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, laikytina, kad jis turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms - 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 str. ir 46 str. reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 str. 1 d., 10 str., 13 str., 14 str. nuostatoms. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Antstolė, gavusi V. J. skundą, turėjo jį perduoti teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nevertino ar antstolė, gavusi pareiškėjo V. J. skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, jį tokį ir persiuntė teismui.
8.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų. V. J. procesiniai dokumentai pateikti asmenybę patvirtinus CPK 175¹ straipsnio 6 dalies ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl jam nekyla pareiga užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Pareiškėjas procesinius dokumentus pateikė elektroniniu paštu, kuris yra elektroninių ryšių priemonė. Procesinio dokumento pateikimo būdas elektroniniu paštu nereiškia, kad negalima nustatyti pareiškėjo asmens tapatybės. Teismas V. J. asmens tapatybę nustatė, nes paštu išsiuntė skundžiamą nutartį.
8.3. Teismo nutarties nepagrįstumą bei neteisėtumą patvirtina LITEKO sistemoje esantys duomenys, kuriuos pareiškėjas prašo prijungti prie bylos.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Teismas nustatė per trumpą laiko tarpą atvykti į teismą pasirašyti dokumentus bei nepagrįstai neapmokėjo pareiškėjo kelionės išlaidų.
8.5. Teismas nepagrįstai kaltina pareiškėją įžeidžia retorika, nes nenurodo įžeidžiančios retorikos elementų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-30312-1026/2019, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavus, kad jis pateiktas nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kaip neatitinkantis procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų bei kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. J. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės A. A. 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymą dėl pareiškėjo 2019 m. spalio 29 d. skundo netenkinimo (vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
15. CPK 5 straipsnyje įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos civilinio proceso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Vykdymo proceso metu asmens teisė į teisminę gynybą yra įgyvendinama teismui skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XXXI skyriuje. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka reglamentuota Civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Šį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). CPK 510 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
16. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
17. Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus vykdomosiose bylose Nr. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), t.y. pareiškėjas prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymą dėl 2019 m. spalio 29 d. skundo netenkinimo. Tačiau skunde nenurodytos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatos, t.y. kad antstolis per įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir tai yra pagrindas pateikti skundą tiesiogiai Kauno apylinkės teismui. Pažymėtina, kad tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas galėtų kreiptis tik tada, jei antstolė per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriimtų patvarkymo dėl pateikto skundo, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-1967-713/2020, kurioje teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas V. J. 2019 m. lapkričio 26 d. (antstolės kontoroje registruotas 2019 m. lapkričio 27 d.) pateikė antstolei A. A. skundą dėl antstolės priimto 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymo, kuriuo netenkintas skolininko 2019 m. spalio 29 d. skundas dėl antstolės veiksmų. Antstolė 2019 m. lapkričio 28 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, t.y. pareiškėjo skundas yra pateiktas teismui nagrinėti CPK 510 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas skundą dėl antstolio procesinių veiksmų pateikė nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti ir skundą grąžino pareiškėjui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 510 straipsnio 2 dalis).
18. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad V. J. procesiniai dokumentai pateikti asmenybę patvirtinus CPK 175¹ straipsnio 6 dalies ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl jam nekyla pareiga užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui jau ne kartą yra išaiškinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu, sau palankia linkme interpretuodamas iš bendro konteksto ištrauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų normas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-46-330/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1561-264/2019 ir kt.). Pirmos instancijos teismas pareiškėjui dar kartą pakartotinai nurodė įstatymų reikalavimus, susijusius su procesinių dokumentų pateikimu teismui elektroninių ryšių priemonėmis, jų pateikimo tvarką ir formą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nekartoja.
19. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta bei įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjo skundas pateiktas elektroniniu paštu, šios aplinkybės pareiškėjas neneigia ir atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundas dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų, todėl pagrįstai skundą atsisakė priimti ir šiuo pagrindu.
20. Iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties matyti, kad teismas be aukščiau nurodytų skundo atsisakymo priimti pagrindų, skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjas skunde naudoja įžeidžią, užgaulią retoriką tiek valstybės įstaigų, tiek jose dirbančių asmenų atžvilgiu (pvz., „ <...>Kauno chuntos ir prookupacinio režimo „teisėjais“ įdarbintų nusikaltėlių – tame tarpe Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme teisėjais įdarbintų asmenų <...>“ skundo 1 lapas), „<...> politinis okupacinio ir prookupacinio režimų Lietuvos Respublikoje kalinys<...>“ (skundo 1 lapas), „ <...> politinis prookupacinio režimo Lietuvos Respublikos kalinys“ <...>“ (skundo 1 lapas), „ <...> „kitus teisėjais įdarbintus kriminalinius nusikaltėlius“ <..>“ (skundo 2 lapas, 3 punktas), <..> „teisėjais įdarbintų asmenų nusikaltimus“ <..> (skundo 2 lapas, 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konkrečiai nurodė kokie pareiškėjo skundo argumentai laikytini įžeidžiančia, užgaulia retorika, todėl kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai kaltina pareiškėją įžeidžia retorika, nes nenurodo įžeidžiančios retorikos elementų. Pažymėtina, kad ir atskirajame skunde pareiškėjas naudoja kai kurias pirmos instancijos teismo nurodytas sąvokas, o tai patvirtina, jog apeliantas šias sąvokas vartoja sąmoningai. Tuo tarpu vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Draudžiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos situacijos aplinkybes, parinko tinkamą ir pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip pareikštą piktnaudžiaujant savo proceso teisėmis.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Apeliantas prašo kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl ieškovo nurodytų teisės aktų teisėtumo, atitikimo kitiems teisės aktams. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.