- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1561-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10404-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento
- Kategorijos
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17729-775/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento, Policijos generalinis komisaras L. P. ir R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 4 895,01 Eur turtinę žalą, 110 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį pateikė elektroniniu paštu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, bet ir turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu, nes tokiu būdu neįmanoma identifikuoti dokumentą pateikusio asmens. Šiuo atveju ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus.
4. Teismas įvertinęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta įstatymu, konstatavo, kad ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
5.1. Ieškinys pasirašytas teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisiškai nepagrindė atsisakymo priimti ieškinį, neteisėtai netaikė trūkumų šalinimo instituto, pažeidė CPK 5 straipsnio, 21 straipsnio, 263 straipsnio, 270 straipsnio nuostatas.
5.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis Nr. 2-4-516/2019 yra nepagrįsta ir antikonstitucinė.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškinio argumentų civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Kaip matyti iš apelianto skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 115 straipsnio 2, 3 d. pagrindu.
9. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
10. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliantas nurodo, kad jo pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, pasirašytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, be to, nustatęs ieškinio trūkumus, teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Dėl ieškinio pateikimo elektroniniu paštu.
12. Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.
13. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
14. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad 2019 m. sausio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019 yra nepagrįsta ir antikonstitucinė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad minėta nutartis būtų panaikinta ar negaliojanti, priešingai, nutartis yra įsiteisėjusi nuo 2019 m. sausio 10 d., ir galiojanti, todėl šis apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinį teismui pateikė elektroniniu paštu, šios aplinkybės jis neneigia ir atskirajame skunde. Kaip matyti iš šioje nutartyje išdėstyto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, CPK nenumato galimybės procesinius dokumentus pateikti teismui elektroniniu paštu. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog apeliantas procesinius dokumentus pasirašė teisės aktų nustatyta tvarka, nepagrįsti ir atmestini.
Dėl atsisakymo priimti ieškovo ieškinį.
18. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas.
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai netaikė trūkumų šalinimo instituto, pažeidė CPK 5 straipsnio, 21 straipsnio, 263 straipsnio, 270 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto teiginiais nesutinka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos teismuose 2018-2019 metais pagal V. J. pateiktus ieškinius, atskiruosius skundus bei apeliacinius skundus yra užvestos apie 229 bylos. Ne vienoje iš šių bylų, ir ne kartą, apeliantui buvo išaiškinta procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka (civilinės bylos Nr. 2S-1169-560/2019, Nr. 2S-1301-273/2019, Nr. 2S-1239-259/2019, Nr. 2S-1205-264/2019, Nr. 2S-983-340/2019, Nr. 2S-1071-638/2019, Nr. 2S-761-614/2019, Nr. 2S-764-413/2019, Nr. 2-4-516/2019, Nr. 2S-696-413/2019, 2S-627-657/2019, 2S-612-254/2019 ir kt.), tačiau apeliantas ir toliau teikia procesinius dokumentus būdu, kuris nėra numatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, tokiu būdu ne tik netinkamai įgyvendindamas jam suteiktą teisę į teisminę gynybą, bet ir pažeisdamas CPK 7 straipsnyje įtvirtintą ekonomiškumo principą.
20. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojamus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Šiuo atveju nustačius, kad apeliantas, ignoruodamas teismų išaiškinimus, jau ne pirmoje byloje teikia procesinius dokumentus elektroniniu paštu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui bylose, kuriose jis teikia ieškinius ir kitus procesinius dokumentus analogišku būdu jau ne kartą buvo taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, tačiau dėl pritaikyto ieškinio trūkumų šalinimo instituto, daugeliu atvejų, apeliantas teikia atskiruosius skundus, kurie netenkinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad apeliantui šioje byloje pritaikius ieškinio trūkumų šalinimo institutą nebūtų pasiekti šio instituto taikymo tikslai, kadangi apeliantas nepriklausomai nuo teismų išaiškinimų, iš esmės nesutinka su CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintoje Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše įtvirtintais procesinių dokumentų pateikimo būdais.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
23. CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą šios išlaidos 2,34 Eur iš jo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.