Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1205-264/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-02
Bylos Nr.: 2S-1205-264/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05406-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Baubienė
Atsakovas: V. J., V. B., R. O.
Ieškovas: V. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1205-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05406-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17037-1041/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams V. B. ir R. O. dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17037-1041/2018, kuriuo atmetė ieškovo V. J. 2018 m. gegužės 5 d. ir 2018 m. birželio 20 d. ieškinius atsakovams V. B. ir R. O. dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus - pateikti apeliacinį skundą surašytą ir pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus, kad apeliantas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei įrodymus, kad apeliacinis skundas apmokėtas 270,00 Eur žyminiu mokesčiu.

2. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį, panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti teismui apeliacinį skundą surašytą ir pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus, kad apeliantas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Taip pat, nustatęs, kad apeliantas tiek apeliacinį skundą, tiek patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17037-1041/2018 (reg. Nr. 137226 ir reg. Nr. 136573) teismui pateikė elektoriniu paštu, prie apeliacinio skundo pridėjęs momentinę kompiuterio ekrano vaizdo, kuriame užfiksuotas jam suteiktas skaitmeninio parašo sertifikatas, nuotrauką, sprendė, kad apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo taip pat neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų reikalavimų, nes jis pateiktas elektroniniu paštu, t. y. įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu ir nepasirašytas CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismas nustatė apeliantui V. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti ir šį apeliacinio skundo trūkumą – pateikti apeliacinį skundą, kuris būtų tinkamai pasirašytas jį paduodančio asmens, o taip pat sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti Kauno apylinkės teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Šalies argumentai

3. Šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, apeliantas V. J. elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą (DOK-51228), kuriuo prašo į bylą priimti 2019 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymą 20 Eur sumai, apeliacinį skundą nagrinėti kaip pagrįstai ir teisėtai pateiktą pasirašytą elektroninių ryšių priemonėmis, asmenybę ieškovui patvirtinus teisės aktų nustatyta tvarka – elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat prašo užskaityti žyminį mokestį kaip sumokėtą už apeliacinį skundą iš grąžintinų žyminių mokesčių kitose civilinėse ir administracinėse bylose; apeliacinį skundą nagrinėti ieškinio sumai, kurią dengia 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma; leisti ieškovui pasirašyti apeliacinį skundą ranka. Taip pat prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į LR Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar LR Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka LR Teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. bei LR Konstitucijos 30 str. nuostatas; sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas - LR Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos – atitinka LR Teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. nuostatas; sustabdyti bylą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl LR Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 str. ir 46 str. reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo laikė nepaduotu.

5. Teismas sprendė, kad apeliantas neįvykdė Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kadangi nustatytu terminu nepateikė tinkamai pasirašyto apeliacinio skundo, o taip pat nesumokėjo visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo terminas baigėsi 2019 m. balandžio 30 d.

7. Teismas pažymėjo, kad jau ne vienoje teismų priimtoje nutartyje dėl V. J. paduodamų procesinių dokumentų buvo pasisakyta, kad jis procesiškai ydingai siekia įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien dėl to, jog apeliantas nesutinka su įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarka, nėra pagrindo stabdyti bylą ir kreiptis į ieškovo nurodytas institucijas, tuo labiau, kad tokie apelianto prašymai suformuluoti jo procesiniame dokumente, kuris pateiktas teismui elektroniniu paštu, t.y. įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu ir nepasirašytas CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantas prašo teismo: 1) panaikinti 2019 m. gegužės 2 d. teismo nutartį ir bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo; 2) sustabdyti bylą, kreiptis į LR Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar LR Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka LR Teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. bei LR Konstitucijos 30 str. nuostatas; 3) sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas - LR Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos - atitinka LR Teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. nuostatas; 4) sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl LR Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms - 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 str. ir 46 str. reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 str. 1 d., 10 str., 13 str., 14 str. nuostatoms; 5) prašo iš jo nereikalauti spausdintų procesinių dokumentų, jų priedų ir leisti jų nepateikti papildomai atskirai kiekvienai šaliai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisako kreiptis į Konstitucinį Teismą ir taip pažeidžia Konstitucijos 6 ir 30 straipsnių nuostatas.

9.2. Teismas gali ir turi įskaityti neteisėtais veiksmais nusavintas apelianto lėšas kaip apeliacinio skundo žyminį mokestį.

9.3. Ieškovui V. J. neteisėtai neleista procesinius dokumentus pasirašyti ranka, nors jis buvo daug kartų atvykęs asmeniškai.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisės aktų, pagal kuriuos jis negali nagrinėti apeliacinio skundo už sumokėtus 20 Eur dėl atitinkamos žalos priteisimo.

9.5. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio, 17 straipsnio, 21 straipsnio, 137 straipsnio 3 dalies, 263 ir 270 straipsnių nuostatas.

9.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesustabdė bylos, nes jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka Nr. 2-1539-945/2019. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

9.7. Teismas nepagrįstai nepriėmė apelianto apeliacinio skundo, nors prašymus priėmė – jie visi pasirašyti vienodai – elektroniniu parašu teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo V. J. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas V. J. iki termino pabaigos (t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d.) nepašalino apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo trūkumų, kurie buvo nustatyti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, apeliacinį skundą laikė nepaduotu (6 t., b. l. 73).

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliantas (ieškovas) V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo (6 t., b. l. 93).

Dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu, nepašalinus trūkumų.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas V. J. 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat apeliantas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (5 t., b. l. 121-123). Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus - pateikti apeliacinį skundą surašytą ir pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus, kad apeliantas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei įrodymus, kad apeliacinis skundas apmokėtas 270,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 306 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis, 316 straipsnio 1 dalis) (5 t., b. l. 159-160). Apeliantas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi tenkino iš dalies panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti teismui apeliacinį skundą surašytą ir pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus, kad apeliantas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Taip pat nustatė apeliantui V. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti apeliacinį skundą, kuris būtų tinkamai pasirašytas jį paduodančio asmens, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti Kauno apylinkės teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (6 t., b. l. 39-45). 2019 m. gegužės 2 d. pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog apeliantas iki termino pabaigos (t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d.) nepašalino apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo trūkumų, kurie buvo nustatyti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, apeliacinį skundą laikė nepaduotu (6 t., b. l. 73).

15. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. CPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 316 str. 2 d., 338 str.).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinėje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (procesinių dokumentų) trūkumų šalinimo institutą, todėl pagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų ir tokiu būdu pagrįstai apribojo apelianto teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, apeliantas V. J. elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą (DOK-51228), kuriuo prašė į bylą priimti 2019 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymą 20 Eur sumai, apeliacinį skundą nagrinėti kaip pagrįstai ir teisėtai pateiktą pasirašytą elektroninių ryšių priemonėmis, asmenybę ieškovui patvirtinus teisės aktų nustatyta tvarka – elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat prašė užskaityti žyminį mokestį kaip sumokėtą už apeliacinį skundą iš grąžintinų žyminių mokesčių kitose civilinėse ir administracinėse bylose; apeliacinį skundą nagrinėti ieškinio sumai, kurią dengia 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma; leisti ieškovui pasirašyti apeliacinį skundą ranka (6 t., b. l. 72).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantui V. J. jau ne vienoje byloje buvo išaiškinta, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-4-516/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai nepriėmė apelianto apeliacinio skundo, kuris pasirašytas elektroniniu parašu teisės aktų nustatyta tvarka, bei nepagrįstai neleido procesinius dokumentus pasirašyti ranka, laikytini nepagrįstais.

19. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas nenurodė jokių teisės aktų, pagal kuriuos jis negali nagrinėti apeliacinio skundo už sumokėtus 20 Eur dėl atitinkamos žalos priteisimo. Nurodo, kad teismas gali ir turi įskaityti neteisėtais veiksmais nusavintas apelianto lėšas kaip apeliacinio skundo žyminį mokestį.

20. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Proceso įstatyme imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos (CPK 83 straipsnis, 84 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė, kad už apeliacinį skundą, kurį pateikė V. J. turi būti sumokėtas 270 Eur žyminis mokestis. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtino, kad Kauno apylinkės teismas, įpareigodamas apeliantą V. J. sumokėti žyminį mokestį, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų. Pažymėjo, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apeliantas aktyviai naudojasi savo teisių gynimu ne vienoje paties inicijuotoje byloje, todėl turi prisiimti prievolę mokėti valstybės nustatytą žyminį mokestį ir nustatė papildomą 7 dienų terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumus (įskaitant ir žyminio mokesčio sumokėjimą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 178 straipsnis numato pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus, tačiau apeliantas prašydamas panaikinti minėtą Kauno aplinkės teismo nutartį, nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog jis nustatytu terminu įvykdė teismo įpareigojimą sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas už procesinį dokumentą laikytinas trūkumu, kurio nepašalinimas sudaro pagrindą laikyti procesinį dokumentą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

22. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesustabdė bylos, nes jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama Kauno apygardos teisme civiline tvarka Nr. 2-1539-945/2019. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

23. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016, 16, 18 punktai; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 52 punktas).

24. Teismas sprendžia bylą sustabdyti, kai jos negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta kita byla, o kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 274 305,47 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. 2-1539-945/2019.) Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytoje byloje nustatyti faktai negali turėti įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios šioje byloje sprendžiamam ginčui, todėl apelianto argumentai dėl privalomo bylos sustabdymo atmestini.

25. Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl teismo atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje jau buvo apeliantui išaiškinęs, jog nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl tenkinti apelianto prašymą nėra jokio pagrindo. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė V. J. apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes V. J. nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, t.y. nesumokėjo žyminio mokesčio už procesinį dokumentą bei nepateikė apeliacinio skundo, kuris būtų tinkamai pasirašytas jį paduodančio asmens, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 1,17 Eur, todėl į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė