Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17037-1041/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams V. B. ir R. O. dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17037-1041/2018, kuriuo atmetė ieškovo V. J. 2018 m. gegužės 5 d. ir 2018 m. birželio 20 d. ieškinius atsakovams V. B. ir R. O. dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

4. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).

6. Civilinio proceso kodekso (CPK) 301 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinių skundų formai ir turiniui yra nustatyti ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Jeigu paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kuria teismas nustatė apeliantui terminą pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus - pateikti apeliacinį skundą surašytą ir pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus, kad apeliantas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 306 straipsnio 3 dalis) bei įrodymus, kad apeliacinis skundas apmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

Dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies taikymo

8. CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2018 pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, taip pat nurodytos tam tikros šios taisyklės išimtys, kai tokį skundą gali surašyti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jis atstovauja sau arba artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui), taip pat tam tikrais atvejais kiti nurodyti subjektai. Taigi, norėdamas paduoti bet kokį apeliacinį skundą, net ir nesudėtingoje byloje arba tik dėl faktinių aplinkybių nustatymo, asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo arba jį įgijusio artimojo giminaičio, pagal ginčytą nuostatą buvo verčiamas kreiptis į advokatą.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčijama CPK 306 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), pagal kurią aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo ar tokį išsilavinimą įgijusio darbuotojo neturintis juridinis asmuo savo byloje pats negali surašyti apeliacinio skundo ir privalo kreiptis į advokatą bei už jo paslaugas mokėti savo lėšomis, yra nustatyta tokia teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą įgyvendinimo tvarka, pagal kurią teisė turėti advokatą yra paversta pareiga; dėl šios pareigos daliai asmenų (ypač tiems, kurie pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) neturi teisės gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, inter alia (be kita ko) dėl to, kad jų turtas ir metinės pajamos bent kiek viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti) kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tampa itin sunku, inter alia dėl patiriamos atitinkamos finansinės naštos, o kai kuriais atvejais tampa neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog CPK 306 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu konstitucinė asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, esanti neatsiejama teisės kreiptis į teismą dalimi, yra neproporcingai apribota, o kai kuriais atvejais yra paneigiama pačios teisės esmė; tokiu teisiniu reguliavimu užkertamas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieštaraujantys Konstitucijai teisės aktai negali būti taikomi nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, t. y. jie netaikomi nuo jo paskelbimo momento, toks netaikymas nukreipiamas į ateitį. Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarime yra aiškiai pasakyta, kad pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai teisės aktas nebegalės būti taikomas, taigi konstatuojamas Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimas į ateitį.

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai skundžiama 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė apeliacinio skundo trūkumus pagal tuo metu galiojančią teisę, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą bei teisingumo ir sąžiningumo principus, skundžiama nutarties dalis, kuria apeliantas V. J. įpareigotas per teismo nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą surašytą ir pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus, kad apeliantas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, naikintina.

Dėl žyminio mokesčio

15. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Proceso įstatyme imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos (CPK 83 straipsnis, 84 straipsnis).

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog apeliantas nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6, 7 punktuose numatytų subjektų ratą, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio dokumento priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: 3) ieškovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo; 5) prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą; 6) šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą; 7) šalys – bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų, taip pat 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. B., taip pat parašė pripažinti atsakovų rašte, liudininko apklausos protokole ikiteisminiame tyrime bei teisiamajame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokio procesinio dokumento iš kurio būtų matyti, jog atsakovai būtų pripažinti padarę nusikalstamas veikas ieškovo atžvilgiu iš kurių yra kildinamas nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ar dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apelianto reikalavimai yra kildinami iš garbės ir orumo įžeidimo teisinių santykių ir atitinkamai dėl to padarytos žalos atlyginimo, pagrįstai sprendė, jog apeliantą atleisti nuo žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6, 7 punktus nėra pagrindo.

19. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminio mokesčio suma turtiniuose ginčuose nustatoma nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo atveju už paduotą apeliacinį skundą mokėtinas 360,00 Eur žyminis mokestis, o apeliacinį skundą pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis – 270,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys).

20. CPK 84 straipsnis nustato, jog teismas atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

21. Apeliantas nurodo, kad jis laikinai neturi lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui, jo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas nėra toks likvidus, jog galėtų būti greitai parduotas be didelių nuostolių, LITEKO sistemoje matomos bylos, kuriose apeliantas yra sumokėjęs kelis tūkstančius eurų žyminio mokesčio, iki apeliacinės instancijos teismo procesinio dokumento priėmimo apelianto naudai bus išieškotos skolos ir jis turės pajamų sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinės padėties įvertinimas jo galimybės sumokėti žyminį mokestį už paduodamą procesinį dokumentą kontekste yra priskirtas teismo, sprendžiančio to dokumento priėmimo klausimą, diskrecijai. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą, o apelianto nurodyti deklaratyvūs teiginiai nesudaro teisinio pagrindo tokį prašymą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apeliantas aktyviai naudojasi savo teisių gynimu ne vienoje paties inicijuotoje byloje, todėl turi prisiimti prievolę mokėti valstybės nustatytą žyminį mokestį.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, įpareigodamas apeliantą V. J. sumokėti žyminį mokestį, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų, todėl šią teisėtą ir pagrįstą skundžiamos nutarties dalį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantui skundžiama nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato jam naują 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį ir pateikti Kauno apylinkės teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

23. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl kitų apeliacinio skundo trūkumų

24. Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

25. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-4-516/2019).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas tiek apeliacinį skundą, tiek patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17037-1041/2018 (reg. Nr. 137226 ir reg. Nr. 136573) teismui pateikė elektoriniu paštu, prie apeliacinio skundo pridėjęs momentinę kompiuterio ekrano vaizdo, kuriame užfiksuotas jam suteiktas skaitmeninio parašo sertifikatas, nuotrauką. Kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu). Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus.

27. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, konstatuotina, kad apelianto V. J. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo taip pat neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų reikalavimų, nes jis pateiktas elektroniniu paštu, t. y. įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu ir nepasirašytas CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliantui nustatytinas terminas ir šiam procesinio dokumento trūkumui pašalinti – pateikti apeliacinį skundą, kuris būtų tinkamai pasirašytas jį paduodančio asmens.

28. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti apeliacinį skundą, surašytą ir pasirašytą advokato, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą, nustatant naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti teismui apeliacinį skundą surašytą ir pasirašytą advokato arba pateikti įrodymus, kad apeliantas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui V. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti apeliacinį skundą, kuris būtų tinkamai pasirašytas jį paduodančio asmens, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti Kauno apylinkės teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.