Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17037-1041/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl duomenų paskleistų apie jį pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas pateikė 2018 m. birželio 20 d. patikslintą ieškinį ir atskirąjį skundą dėl 2018 m. birželio 6 d. nutarties. Ieškovas patikslintu ieškiniu, teismo prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; pripažinti Panevėžio apygardos teismo teisiamajame 2015 m. balandžio 7 d. posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 (Nr. 1-14-749/2016) atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Teismas patikslintą ieškinį priėmė 2018-06-21 teisėjos rezoliucija, nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į jį pateikti.Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. nutartis nepagrįsta, ieškinio ribos aiškios, nutartyje nurodyti trūkumai nėra esminiai arba jų nėra, byloje spręstini klausimai dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 21 d. nutartimi apelianto V. J. atskirąjį skundą priėmė bei iš dalies sutikdamas su atskirajame skunde pateiktais argumentais, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį, kuria apeliantui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi taip pat nutarė pašalinti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administraciją, viešąją įstaigą Respublikinę Kauno ligoninę, Kauno apygardos prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P., Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiają prokurorę N. G., Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinį komisarą, Europos Parlamentą, Europos Parlamento Prezidentą, Europos Parlamento informacijos biurą Lietuvoje, Europos Komisijos Pirmininką Ž. K. J. ir Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje.Teismas pažymėjo, kad 2018 m. birželio 6 d. trūkumų šalinimo nutartyje teismas nurodė, kad šioje byloje ieškinio ribos – galimas ginčas tik dėl dviejų konkrečių teiginių, t. y. 1) „Dabar jis jau priėjo iki to, kad pradėjo rašyti, jog yra nusikalstama gauja. O jis rašo, kad aš esu gaujos narys“; 2) „Mane pažįsta aplinkiniai gyventojai, man skambina, pasakoja: J. eina, terorizuoja, šneka visokias nesąmones“, atitikties tikrovei, todėl kaip neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo garbę ir orumą turi būti vertinami tik šie ginčo teiginiai, atsakovo (nukentėjusiojo) nurodyti teisiamajame posėdyje, o ne kitas ieškovo ieškinyje dėstomas atsakovo ar kitų asmenų (trečiųjų asmenų) elgesys ar veiksmai, įskaitant ir jų išsakytus teiginius ieškovo atžvilgiu, turintys savarankišką turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas nurodė, kad ieškovas buvo įpareigotas patikslinti ieškinio pagrindą išimtinai dėl dviejų jo atžvilgiu atsakovo išsakytų teiginių, atitinkamai pašalinti visus trečiuosius asmenims, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs tik su atsakovo veiksmų vertinimu, byloje nespręstini klausimai dėl nurodytų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, todėl byloje priimtas sprendimas neturės įtakos nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis). Teismo vertinimu, trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą prieštarautų proceso ekonomiškumo, protingumo ir operatyvumo principams, todėl teismas nutarė pašalinti nurodytus trečiuosius asmenis iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties dalį, dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos kaip nepagrįstą bei bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, atsisakė vertinti su ieškinio pagrindu ir dalyku susijusius atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, veiksmus - teismas iš anksto pažeidė CPK 135 str. 1 d. 2 p., 176-178 str., 180 str., 183 str., 185 str. nuostatas.Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriuo faktiniu bei teisiniu pagrindu atsisako nustatyti ir vertinti ne tik neteisėtus atsakovo, bet ir su ieškiniu susijusius neteisėtus atsakovo veiksmus prieš ieškovą, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, veiksmus - teismas iš anksto pažeidė CPK 270 str. 4 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. nuostatas.Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovo nurodytų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas neturės įtakos, nepaneigė ieškovo argumentų - teismas pažeidė CPK 47 str. 1 d., 5 d., 270 str. 4 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. nuostatas.Teismo teiginys, jog „byloje nespręstini klausimai dėl nurodytų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų“ prieštarauja CPK 47 str. 5 d. nuostatai, kuri numato, jog ne klausimų sprendimas byloje, o tik bylos išsprendimas įtakos teisėms ir pareigoms neturėjimas gali būti pagrindu trečiųjų asmenų teisių pašalinimui iš bylos.Teismo nurodyta aplinkybė, jog „byloje nespręstini klausimai dėl nurodytų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų“ negali reikšti, jog jų teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas neturės įtakos. Teismas teiginiu „byloje nespręstini klausimai dėl nurodytų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų“ pažeidė CPK 266 str. nuostatas dar net nepradėjęs nagrinėti bylos.Pirmosios instancijos teismas nenurodė faktinių ir teisinių pagrindų, jog ieškovo nurodytų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylą „prieštarautų ir proceso ekonomiškumo, protingumo, ir operatyvumo principams“ - teismas iš anksto pažeidė CPK 5 str., 7 str., 13 str., 263 str. nuostatas, nes atsisakė apginti įstatymų saugomą ieškovo interesą.Teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi vilkino procesą, nepriėmė ieškovo įrodymų bei argumentų, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, susiję su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimu į bylą, bei jų nepagrįstai nevertino. Teismo 2018 m. birželio 21 nutartis dalyje dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos prieštarauja teisingumo, proceso ekonomiškumo, protingumo, ir operatyvumo principams.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, kuriuos patikslintame ieškinyje nurodė ieškovas.CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal CPK 47 straipsnio 5 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-17037-1041/2018 ieškovas patikslintu ieškiniu, teismo priimtu 2018 m. birželio 21 d. , prašo priteisti iš atsakovo V. B. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; pripažinti Panevėžio apygardos teismo teisiamajame 2015 m. balandžio 7 d. posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 (Nr. 1-14-749/2016) atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.Ieškovas ieškinyje kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nurodė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatą, Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administraciją, viešąją įstaigą Respublikinę Kauno ligoninę, Kauno apygardos prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P., Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąją prokurorę N. G., Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinį komisarą, Europos Parlamentą, Europos Parlamento Prezidentą, Europos Parlamento informacijos biurą Lietuvoje, Europos Komisijos Pirmininką Ž. K. J. ir Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto V. J. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties ir patikslinto ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl duomenų paskleistų apie jį pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą 2018 m. birželio 21 d. nutartimi pašalino iš bylos ieškovo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenims, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, konstatavęs, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs tik su atsakovo veiksmų vertinimu, dėl ko byloje priimtas sprendimas neturės įtakos ieškovo nurodytų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, atsisakė vertinti su ieškinio pagrindu ir dalyku susijusius atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, veiksmus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos klausimą, pagrįstai identifikavo byloje esantį materialųjį teisinį santykį bei vertino, ar apelianto ieškinyje įvardinti tretieji asmenys susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas byloje teismo sprendimas galėtų daryti įtaką jų teisių ir pareigų apimčiai.Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bei trečiuosius asmenis bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas - padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino jo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenis iš bylos. Ieškovas ieškinį pagal pareikštus reikalavimus dėl duomenų paskleistų apie jį pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad atsakovas V. B. 2015 m. balandžio 7 d. teisiamojo teismo posėdžio metu Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamojoje politinėje byloje Nr. 1-23-749/2015 (teisminio proceso Nr. 1-20-9-00783-2013-6) apie ieškovą V. J. davė melagingus parodymus, kurie jo vertinimu, neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas, įtraukdamas į bylą prokurorus, prokuratūras, taip pat kitas valstybės institucijas, įstaigas bei tarnybas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš esmės nepagrindė, kokius materialinius teisinius padarinius šiems asmenims sukels bylos išnagrinėjimas, kaip nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu gali būti paveikta jų teisinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodytas šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi vertinimas neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra suteikti trečiajam asmeniui galimybę apsiginti nuo galimo regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo.Įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius, pripažintina, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto ieškinyje įvardintų trečiųjų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinės bylos iškėlimo stadijoje priėmė procesinį sprendimą pašalinti šiuos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, tarp jų ir imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis, iš bylos proceso. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į teisminį procesą, todėl naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nėra pagrindo. Dėl to skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš apelianto V. J. į valstybės biudžetą priteisiamos 4, 12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė pašalinti iš bylos ieškovo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenimis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš V. J. (asmens kodas - (duomenys neskelbtini) 4, 12 Eur (keturis Eur ir 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.