Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. G., Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinis komisaras, Europos Parlamentas, Europos Parlamento Prezidentas, Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje, Europos Komisijos Pirmininkas Ž. K. J. ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. J. pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. B. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, pripažinti Panevėžio apygardos teismo teisiamajame 2015 m. balandžio 7 d. posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 (Nr. 1-14-749/2016) atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą: „Dabar jis jau daėjo iki to, kad pradėjo rašyti, kad yra nusikalstama gauja. O jis rašo, kad aš esu gaujos narys“. „Mane pažįsta aplinkiniai gyventojai, man skambina, pasakoja: J. eina, terorizuoja, šneka visokias nesąmones“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas nustatė, kad ieškovas buvo pareiškęs V. B., kaip atsakovui ar trečiajam asmeniui, nes atsakovu buvo patraukta institucija, reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-19700-944/2017, 2-19739-955/2017 ir 2-29475-877/2017. Ieškovo ieškiniai siejami su policijos pareigūnų, įskaitant atsakovo, ikiteisminio tyrimo veiksmais (pvz., atsakovo V. B. 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime apie ieškovą paskleistais duomenimis, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą), o šioje byloje su ieškovo atžvilgiu išnagrinėtoje Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 (Nr. 1-14-749/2016) teisiamajame posėdyje duotais atsakovo parodymais. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-268-454/2017, kurioje ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir Kauno apskrities policijos komisariato turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti atsakovo V. B. 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą. Įsiteisėjusiu 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas.Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą iš to paties atsakovo V. B., kartu prašydamas pripažinti teisiamajame posėdyje atsakovo duotus parodymus, kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą. Taigi ieškovas ieškinyje kelia dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios jo garbę ir orumą, bei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas sprendė, kad iš esmės yra pareikštas vienas materialusis reikalavimas – dėl žalos atlyginimo, nes aukščiau aptartose civilinėse bylose ir ieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl padarytų ieškovo nurodomų teisių pažeidimų yra vertintini ne kaip savarankiški (nepaisant, kad tokiais juos nurodo aptartose bylose ir ieškinyje ieškovas), o kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas ir viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju baudžiamojoje byloje paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti ieškovo garbę ir orumą). Atsižvelgdamas į tai, teismas šioje byloje ieškinį vertino kaip tapatų pagal CPK nuostatas, nes civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 jau buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o tai, kad nurodoma kita faktinė aplinkybė (duomenys paskleisti teisiamojo posėdžio metu, o prieš tai to paties tyrėjo (atsakovo) surašytame rašytiniame paaiškinime) nesudaro pagrindo pripažinti, jog pasikeičia ieškinio pagrindas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. suformuluoti teismui tikrovės neatitinkantį teiginį apie asmenį ir prašymą jį paneigti. Teismų praktikoje išskiriamas ir trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą. Taigi ieškovo reikalavimas pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą yra savarankiškas reikalavimas.Ieškovas turi teisę reikalauti pripažinti atsakovo apie jį paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą ir prašyti CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo. Šias aplinkybes ieškovas papildomai nurodė 2018 m. balandžio 17 d. patikslinto ieškinio pagrinde.Civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 nebuvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Civilinių bylų Nr. 2-268-454/2017 ir 2-12007-1041/2018 dalykas ir pagrindas yra visiškai skirtingi, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo V. J. ieškinys yra tapatus ieškiniui, pareikštam ir išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017, atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Apeliantas (ieškovas) V. J., nesutikdamas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, jog civilinių bylų Nr. 2-268-454/2017 ir 2-12007-1041/2018 dalykas ir pagrindas yra visiškai skirtingi ir jis turi teisę šioje byloje reikalauti pripažinti atsakovo apie jį paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą bei prašyti CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais apginti jo pažeistas teises.

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo

CK 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra ieškinys. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Ieškiniai pripažįstami tapačiais, atitinkamai, prižįstama, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; kt.).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas – nagrinėjamoje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 sutampa (yra tapatūs). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas V. J. nagrinėjamu atveju pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti jam iš atsakovo V. B. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, pripažinti Panevėžio apygardos teismo teisiamajame 2015 m. balandžio 7 d. posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 (Nr. 1-14-749/2016) atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą: „Dabar jis jau daėjo iki to, kad pradėjo rašyti, kad yra nusikalstama gauja. O jis rašo, kad aš esu gaujos narys“. „Mane pažįsta aplinkiniai gyventojai, man skambina, pasakoja: J. eina, terorizuoja, šneka visokias nesąmones“.Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 ieškovas V. J. pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 22,89 Eur turtinę žalą, 3 084 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir teismo sprendimu pripažinti atsakovo V. B. 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime apie ieškovą paskleistus duomenis, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą: „V. J. yra konfliktiškas žmogus, aplinkiniai jo bijo. Bijo ką nors pasakyti, kadangi gali prieš tuos asmenis imtis veiksmų. Aš pats stengiuosi nebendrauti, nes jo bijau. Prašau apie mano paaiškinimą V. J. nepranešti, nes jo bijome. Taip pat žinau jo bijo ir namiškiai, bijo pasiskųsti dėl jo elgesio“.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl aplinkybės, jog nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-268-454/2017 šalys tos pačios, nėra. Aplinkybė, kad šalių procesinė padėtis yra pasikeitusi, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 atsakovu buvęs Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šioje byloje yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą, neturi reikšmės. Tačiau vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, konstatavimo išvadai, kad ieškiniai tapatūs, nepakanka. Būtina konstatuoti ir ieškinio dalyko bei pagrindo tapatumą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš esmės yra pareikštas vienas materialusis reikalavimas – dėl žalos atlyginimo, nes ieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl padarytų ieškovo nurodomų teisių pažeidimų yra vertintini ne kaip savarankiški (nepaisant, kad tokiais juos nurodo aptartose bylose ir ieškinyje ieškovas), o kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas ir viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju baudžiamojoje byloje paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti ieškovo garbę ir orumą). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalį, išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai, būtent – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje civilinėje byloje iš esmės yra pareikštas tik vienas materialusis reikalavimas – dėl žalos atlyginimo, nepagrįsta.Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1285/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, tačiau minėtų bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 buvo prašoma konstatuoti tik patį teisės pažeidimo faktą (t. y. konstatuoti, kad bendrovės vadovas, priimdamas sprendimą sudaryti paskolos sutartis, pažeidė bendrovės ir akcininkės (ieškovės) teises), neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, kas reiškia, jog nėra apginamos pažeistos teisės ir nesukuriama jokių teisinių pasekmių, o Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1285/2014 buvo prašoma konstatuoti teisės pažeidimo faktą (pripažinti atsakovą pažeidus atitinkamas Konvencijos ir Konstitucijos nuostatas) ir kartu apginti pažeistas teises – priteisti turtinę ir neturtinę žalą; tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovas V. J. reiškia du savarankiškus materialiuosius reikalavimus – teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis bei atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, šie reikalavimai gali būti reiškiami tiek kartu, tiek atskirai, o bet kurio iš jų taikymas sukuria šalims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 ieškovas V. J. taip pat reiškė du analogiškus savarankiškus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šios ir civilinės bylos Nr. 2-268-454/2017 dalykai (reikalavimai) yra tapatūs.Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos civilinės bylos bei civilinės bylos Nr. 2-268-454/2017 faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovo reikalavimai) nėra tapatus, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje ieškovas V. J. prašo pripažinti Panevėžio apygardos teismo teisiamajame 2015 m. balandžio 7 d. posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 (Nr. 1-14-749/2016) atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 ieškovas prašė teismo sprendimu pripažinti atsakovo V. B. 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime apie ieškovą paskleistus duomenis, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą, administracinio teisės pažeidimo byloje (medžiagos Nr. 65-At-00165-11), taigi skiriasi duomenų paskleidimo forma (būdas, aplinkybės), kontekstas, kuriame tie duomenys buvo paskleisti. Be to, visiškai skiriasi prašomų pripažinti apie ieškovą paskleistų duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą, turinys (šioje civilinėje byloje prašoma pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą atsakovo paskleistus duomenis: „Dabar jis jau daėjo iki to, kad pradėjo rašyti, kad yra nusikalstama gauja. O jis rašo, kad aš esu gaujos narys“. „Mane pažįsta aplinkiniai gyventojai, man skambina, pasakoja: J. eina, terorizuoja, šneka visokias nesąmones“; o civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 – „V. J. yra konfliktiškas žmogus, aplinkiniai jo bijo. Bijo ką nors pasakyti, kadangi gali prieš tuos asmenis imtis veiksmų. Aš pats stengiuosi nebendrauti, nes jo bijau. Prašau apie mano paaiškinimą V. J. nepranešti, nes jo bijome. Taip pat žinau jo bijo ir namiškiai, bijo pasiskųsti dėl jo elgesio“). Pažymėtina, kad duomenų neatitikimas tikrovei reiškia, jog paskleistos žinios yra pramanytos, išgalvotos – iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Taigi nuo prašomų pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą duomenų turinio priklauso įrodinėjimo dalykas (ribos) byloje, kuris šiuo atveju nėra tapatus civilinės bylos Nr. 2-268-454/2017 įrodinėjimo dalykui.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymo priimti ieškinį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.