Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2333-924/2018 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-2333-924/2018, pagal apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė nušalinimo pareiškimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas inicijavo baudžiamąją bylą pareiškėjo atžvilgiu, šio teismo administracija sistemingai pažeidinėja jo teises, todėl byla šiame teisme negali būti išnagrinėta nešališkai.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. 2S-2333-924/2018 nagrinėjančiu teisėju. Nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams dėl teismo pirmininko bei teismo administracijos atliekamų veiksmų ar galimo poveikio teisėjams. Tokie argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Kauno apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjo atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-2333-924/2018 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2333-924/2018 nagrinėjimo netenkinti.