- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 2-19700-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12871-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- V. B., S. N. L.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinei teismo medicinos tarnybai, Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui, VRM
rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo V. J. ieškinio atsakovams V. B. ir S. N. L. tretiesiems asmenims Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinei teismo medicinos tarnybai, Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui, VRM dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti 850,11 Eur turtinės ir 2000 neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismo pripažinti L. S. Z. vardu atsakovų 2011-01-19 surašytame paaiškinime neegzistuojančioje administracinio teisės pažeidimo byloje apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakytina priimti ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, taigi ši konstitucinė norma įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, šios teisės negalima paneigti, kadangi šios teisės įgyvendinimas yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Pavyzdžiui, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus (pvz.: teismas gina civilines teises jas pripažindamas; atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; kitais įstatymų nustatytais būdais), o CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš ieškovo pareikšto materialaus reikalavimo turi būti aišku, kurį CK numatytą civilinių teisių gynimo būdą šie reikalavimai atitinka bei kokio sprendimo siekia ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2006). Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Šiuo atveju ieškovo reiškiamus reikalavimus gali suskirstyti į kelias grupes, t. y. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šią žalą ieškovas kildina dėl kitose byloje patirtų bylinėjimo išlaidų. Teismas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas toje byloje, kuriose jos yra patirtas. Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalie 3 punktą teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovas nurodo, kad šios išlaidos patirtos kitose bylose, todėl jos negali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku.
Taip pat ieškovas prašo priteisti solidariai neturtinės žalos atlyginimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalį) nustatyta, kad šiuo metu reikalavimai V. B. ir S. N. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo sprendžiami civilinėse byloje Nr. 2-14171-528/2017 ir 2-19739-955/2017. Teismas nurodo, kad minėtuose byloje iš esmės nurodomos tokio paties pobūdžio aplinkybės. CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punkte atsisako priimti ieškinį, jeigu jo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priklauso išimtinai nuo jo pageidavimų, todėl skirtingos sumos nurodymas pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti reikalavimo savarankišku ir nagrinėtinu teisme. Išaiškintina, kad asmuo disponuoja jam priklausančio reikalavimo dydžio, todėl turit teisę keisti ieškinio dalyką, tikslindamas reikalavimą. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad nėra teisiškai egzistuojančių aplinkybių reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo vertinti savarankišką ir netapatų pagal CPK nuostatas, todėl šį reikalavimą atsisakytina priimti, nes teismo žinioje yra tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko toks pats reikalavimas. Konstatuotina, kad reikalavimų keičiamos lingvistinės formuluotės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pasikeičia ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 137 str. 2 d. 5 p.).
Ieškovas taip pat prašo teismo sprendimu pripažinti neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo orumą duomenis neegzistuojančioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas nurodo, kad pats ieškovas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla neegzistuoja, todėl tokio pobūdžio reikalavimas negali būti sprendžiamas, nes nesukels teisinių pasekmių, t. y. negalima paneigti duomenis jeigu jie nurodyti neegzistuojančioje byloje. Darytina išvada, kad šis reiškiamas reikalavimas neatitinka CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto, todėl jį atsisakytina priimti.
Išaiškintina, kad procesinio pobūdžio prašymai nėra materialiniai reikalavimai, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodo, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškovo teikiami procesiniai dokumentai skirtingose byloje iš esmės yra identiški.
CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Išaiškintina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). Esant šios aplinkybės išaiškintina, kad ieškovui jam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama bauda iki 5792 Eur.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo ieškinį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtina teisme ir dėl reiškiamų reikalavimų tapatumo kitose byloje nagrinėjamose Kauno apylinkės teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir grąžinti jį ieškovui.
Išaiškinti ieškovui, kad piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam gali būti skiriama bauda iki 5792 Eur.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.