Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1205-264/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-1205-264/2019, pagal apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė nušalinimo pareiškimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas inicijavo baudžiamąją bylą pareiškėjo atžvilgiu, šio teismo administracija sistemingai pažeidinėja jo teises, todėl byla šiame teisme negali būti išnagrinėta nešališkai.

Pareiškimu nušalinimas reiškiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Sprendžiant dėl pareiškėjo pageidavimo nušalinti nuo nušalinimo klausimo nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę pažymėtina, jog įstatyme nustatyti subjektai, galintys spręsti visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. T-69 patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių 30 punkte nustatyta, jog pareiškimų dėl apygardos teismų teisėjų nušalinimo klausimas priskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai. Todėl vien pareiškėjo pageidavimas neapriboja Civilinių bylų skyriaus pirmininkės kompetencijos šiuo klausimu. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai neliks subjekto, turinčio teisę spręsti teisėjų nušalinimo klausimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Susipažinus su Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. 2S-1205-264/2019 nustatyta, kad joje pareiškėjas V. J. nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams reiškia ne pirmą kartą. Tais pačiais pagrindais pareiškėjo pareikštas nušalinimas jau buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-179-943/2018.

Esant šioms aplinkybėms, šioje nutartyje pakartotinai neanalizuojami (nekartojami) tie pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta nurodytose bylose, kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

Pateiktame nušalinimo pareiškime papildomai nurodoma, jog nušalinimo pareiškimo pagrindą sudaro ir tai, kad Kauno apygardos teisme atsisakoma priimti pareiškėjo elektroniniais laiškais teikiamus procesinius dokumentus. Šie argumentai nevertintini kaip sudarantys nušalinimo pagrindą, kadangi kaip ne kartą pareiškėjui buvo išaiškinta, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Kauno apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjo atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-1205-264/2019 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1205-264/2019 nagrinėjimo netenkinti.