Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-19 · Civilinė byla Nr. 2S-764-413/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-19Kauno apygardos teismas
  2. 2KT-84-943/2019Nutartis · 2019-04-18Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-14Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
2S-764-413/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01897-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-764-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01897-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos:(S)3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.Kauno apygardos teismasNutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6386-1070/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 824,53 Eur turtinės ir 1555 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad dėl neteisėtų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno K. K. veiksmų (neteisėto neveikimo) ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teigė, kad jo nuomone, J. M. išteisinimas yra tapatus neteisėtam ieškovo nuteisimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė faktinio pagrindo ir nepateikė teismui duomenų, leidžiančių atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas padavė teismui vieną ieškinio egzempliorių. Prie ieškinio pridėtų dokumentų kopijos nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, be to, prie ieškinio nepridėti jo priedai (dokumentai) – 1, 2 priedai. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis CPK 138 straipsniu, 115 straipsniu 2 dalimi, teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti 71 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus; pateikti teismui per nustatytą terminą įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas ieškinio ir jo priedų kopijas (CPK 114 straipsnio 1 dalis) bei tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną tektų priešingai šaliai bei tretiesiems asmenims (CPK 113 straipsnio 1, 2 dalys).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu, todėl galėtų būti reikalaujamas 75 nuošimčių žyminis mokestis – 53,54 Eur. Teismas neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 175¹ straipsnio, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25, 46 straipsnių nuostatas.

6.2. Teismas nepagrįstai ieškovo neatleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes ieškinys kildinamas dėl neteisėtų veiksmų bei L. N. veiksmų – nusikalstamo bendrininkavimo su atsakovu slepiant ieškovo sužalojimo faktą.

6.3. Apeliantas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir : 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; 2) kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti, ar norminis aktas – Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25, 46 straipsnių nuostatoms.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytais jo pateikto ieškinio trūkumais, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 175¹ straipsnio, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25, 46 straipsnių nuostatas, be to, nepagrįstai neatleido ieškovo nuo žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį mokėjimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apelianto V. J. atskirajame skunde išdėstyta pozicija.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

12. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

13. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi ir ieškinys) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.

14. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

15. Apelianto skunde minimame Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas V. J. ieškinį teismui pateikė elektoriniu paštu, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus.

17. Pozicijos, jog procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019, konstatavo, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu.

18. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apelianto V. J. teismui pateiktas ieškinys neatitinka CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 114 straipsnio 1 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų reikalavimų, yra paduotas su trūkumais, t. y. ieškinys pateiktas įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu ir nepasirašytas CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

19. Apeliantas nurodo, kad jis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo.

20. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.

21. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas negrindžia ieškinio tuo, jog jis buvo neteisėtai nuteistas, suimtas, kad jam buvo neteisėtai pritaikytos procesinės prievartos priemonės, ar kad jam neteisėtai buvo paskirta administracinė nuobauda – areštas, ar kad jo žala atsirado dėl neteisėtų teismo ar teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Priešingai, ieškinys grindžiamas argumentais, kad atsakovės darbuotojai, apelianto manymu, netinkamai atliko savo pareigas ir nenubaudė J. M., kuris, apelianto teigimu, jį sumušė.

22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovo savitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų interpretavimas negali būti pagrindu tenkinti jo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

23. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminio mokesčio suma turtiniuose ginčuose nustatoma nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 str. 7 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nurodė, kad ieškinio teismui pateikimas elektroniniu paštu yra negalimas, ieškinys teismas gali būti pateikiamas tinkamai pasirašytas arba per LITEKO VEP posistemį. Pateikus teismui ieškinį per LITEKO VEP posistemį, tik tuomet yra taikoma CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta žyminio mokesčio suma – 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

25. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys pateiktas ne elektroninių ryšių priemonėmis, kaip tai numatyta CPK 175¹ straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad už pareikštą ieškinį, kurio suma 2379,53 Eur, mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 71 Eur (CPK 85 str. 1 d. 1 p.,8 p.).

Dėl apelianto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją.

26. Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant elektroniniu paštu teismui ieškinį.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama 2019 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas