- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-924-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01897-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6386-1070/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 824,53 Eur turtinės ir 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. 2019 m. vasario 11 d. nutartimi teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė šiuos ieškinio trūkumus: nesumokėtas 71 Eur žyminis mokestis, nepateiktos ieškinio priedų kopijos, patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, bei tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai bei tretiesiems asmenims. Ieškovas įpareigotas per teismo nustatytą terminą sumokėti 71 Eur žyminį mokestį, pateikti tiek ieškinio ir jo priedų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų kopijų, kad po vieną tektų šalims bei tretiesiems asmenims.
3. 2019 m. vasario 26 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas (analogiškas nepasirašytam 2019 m. vasario 22 d. teisme gautam ieškovo prašymui), kuriuo prašoma 1) leisti savo ranka pasirašyti ieškovo į bylą pateiktus dokumentus; 2) dėl Kauno miesto apylinkės teismo atsisakymo pripažinti teisinę ieškovo elektroninio parašo galią civilinio teisinio veiksnumo atėmimo, atsisakant priimti elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu) į bylą pateiktus elektroniniu parašu pasirašytus ieškovo procesinius dokumentus, ieškovui atlyginti neturtinę 1 000 Eur žalą, kuri pasireiškia ieškovo nepatogumais, pergyvenimais, diskriminacija, žmogaus ir pilietinių teisių apribojimu; 3) leisti ieškovui nepateikti spausdintų procesinių dokumentų priedų dalyvaujantiems byloje asmenims dėl didelės priedų apimties (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 2 dalis) ir dėl kitų objektyvių priežasčių: Kauno miesto apylinkės teismo vykdomo ieškovo diskriminavimo įvairiose civilinėse bylose; 4) iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nustačius, jog žala atsirado dėl neteisėtų teismo (Marijampolės apylinkės teismo) ir neteisėtų teisėjo Laimondo Noreikos veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, nes byloje buvo pareikštas patikslintas ieškinys, kurio teisėjas netenkino, piktnaudžiaudamas savo teise.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2019 m. kovo 1 d. teisme gautas ieškovo ranka pasirašytas patikslintas ieškinys (2 egzemplioriai), kuriame pakartotinai prašoma atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinti jam 2019 m. vasario 24 d. sumokėtą 71,39 Eur žyminį mokestį, priteisti iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 824,53 Eur turtinės ir 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. 2019 m. kovo 1 d. teisme elektroniniu paštu taip pat gautas ieškovo patikslintas ieškinys su priedais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė ieškovui V. J. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (pateikti teismui arba vieną spausdintą ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų ieškinio priedų kopijų egzempliorių, arba pateikti ieškinio priedus elektroninių ryšių priemonėmis įstatymo nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 371 straipsnis, Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3, 4, 13, 15 punktai). Teismas atsisakė priimti ieškovo prašymą atlyginti neturtinę žalą ir prašymą pakartotinai spręsti klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
7. Teismas nustatė, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu, todėl asmuo, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, 19 punktas).
8. Ieškovas 2019 m. kovo 1 d. pateikė teismui ranka pasirašytus du patikslinto ieškinio egzempliorius, kuriuose kaip priedus nurodė 22 skirtingus dokumentus, tačiau iš Nerastų dokumentų akto nustatyta, kad teisme priėmus V. J. elektroniniu paštu siųstus dokumentus, registracijos Nr. DOK-27341, nerasta pareiškime nurodytų priedų Nr. 3, 4, 8-12, 17-19, 21, 22.
9. Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl leidimo nepateikti ieškinio priedų spausdintų versijų pažymi, kad šis ieškovo prašymas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu jis pateiks visus jo kaip ieškinio priedus nurodomus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis įstatymo nustatyta tvarka, t. y. per EPP (elektroninių paslaugų portalą).
Šalies argumentai
10. Ieškovo prašymas leisti pasirašyti į bylą pateiktus dokumentus buvo patenkintas dar iki ieškinio priėmimo, 2019 m. vasario 6 d. suteikiant ieškovui galimybę pasirašyti byloje pateiktą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
11. Ieškovo prašymas atlyginti 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą atsisakytinas priimti, nes tai yra visiškai naujas reikalavimas, grindžiamas visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis bei pareikštas iš esmės kitam atsakovui.
12. Ieškovo prašymas pakartotinai išspręsti jo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat negali būti sprendžiamas šioje stadijoje, kadangi ieškovas jau yra apskundęs šioje byloje 2019 m. vasario 11 d. teismo nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nutartis palikta nepakeista. Be to, teismas 2019 m. kovo 4 d. patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad ieškovas yra sumokėjo 71 Eur žyminį mokestį 2019 m. vasario 24 d.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Atskirajame skunde atsakovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl galėtų būti apmokestinamas 75 proc. žyminiu mokesčiu. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019. Apeliantas prašo išreikalauti nurodytos bylos medžiagą.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai be pagrindo atsisakė atsispausdinti elektroniniu būdu pateikto ieškinio priedų kopijas, tokiu būdu pažeisdamas protingumo, ekonomiškumo, rungimosi principus ir ieškovo teises.
14.3. Apeliantas skunde taip pat išdėstė prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą ir: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; 2) kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti, ar norminis aktas – Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25, 46 straipsnių nuostatoms.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
15. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio priedų trūkumams pašalinti ir atsisakytas priimti prašymas pakartotinai spręsti klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
16. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, spręsdamas ieškovo V. J. pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą pašalinti pateikto ieškinio trūkumams: sumokėti 71 Eur žyminį mokestį ir pateikti ieškinio priedų kopijas, patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, bei tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai bei tretiesiems asmenims. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs V. J. atskirąjį skundą, paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą (civ. byla Nr. 2S-764-413/2019). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio ir dėl ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu bei dėl ieškinio pateikimo teismui formos tinkamumo. 2019 m. vasario 26 d. ieškovas pateikė naują prašymą, kuriame be kita ko išdėstė prašymus leisti savo ranka pasirašyti ieškovo į bylą pateiktus dokumentus; leisti ieškovui nepateikti spausdintų procesinių dokumentų priedų dalyvaujantiems byloje asmenims dėl didelės priedų apimties; iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. 2019 m. kovo 1 d. ieškovas teismui pateikė pasirašytą patikslintą ieškinį ir dar vieną jo egzempliorių kitai šaliai. 2019 m. vasario 24 d. ieškovas sumokėjo 71 Eur žyminį mokestį už paduodamą ieškinį.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui V. J. dar kartą nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikti teismui arba vieną spausdintą ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų ieškinio priedų kopijų egzempliorių, arba pateikti ieškinio priedus elektroninių ryšių priemonėmis įstatymo nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 371 straipsnis, Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3, 4, 13, 15 punktai). Teismas atsisakė priimti ieškovo prašymą atlyginti neturtinę žalą ir prašymą pakartotinai spręsti klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
18. Apeliantas atskiruoju skundu prašo naujai įvertinti aplinkybes, kad ieškinys yra pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl galėtų būti apmokestinamas 75 proc. žyminiu mokesčiu. Apelianto teigimu, šias aplinkybes patvirtina ieškovo atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, todėl apeliantas prašo išreikalauti nurodytos bylos medžiagą. Be to, apelianto vertinimu, apylinkės teismas be pagrindo atsisakė atsispausdinti elektroniniu būdu pateikto ieškinio priedų kopijas tokiu būdu pažeisdamas ieškovo teises. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
Dėl ieškinio priedų pateikimo formos
19. Pažymėtina, kad CPK įtvirtina reikalavimus, visiems teismui pateikiamiems procesiniams dokumentams (CPK 111, 113, 114 straipsniai). Visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus (CPK 113 straipsnio 1 dalis).
20. Prie procesinių dokumentų pridedami priedai taip pat turi būti pateikiami originalūs, arba jų kopijos, patvirtintos teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 straipsnio 2 dalis).
21. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti teikiamo procesinio dokumento trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto dokumento. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo leisti savo ranka pasirašyti į bylą pateiktus dokumentus, taip pat leisti ieškovui nepateikti spausdintų procesinių dokumentų priedų dalyvaujantiems asmenims dėl didelės priedų apimties ir dėl kitų objektyvių priežasčių.
23. Pirmosios instancijos teismas, nors ir neįvardijo, kad netenkina ieškovo prašymo nepateikti spausdintų procesinių dokumentų priedų dalyvaujantiems asmenims dėl didelės priedų apimties (CPK 113 straipsnio 2 dalis), tačiau iš teismo nutarties turinio, įpareigojančio ieškovą pateikti ieškinio priedus įstatymo nustatyta forma darytina išvada, kad šis ieškovo prašymas buvo atmestas. Be to pastebėtina, kad ieškovui tinkamai pateikus ieškinio priedų egzempliorius teismui, teismas galės spręsti dėl atleidimo ieškovo nuo ieškinio priedų pateikimo kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teismui teisę spręsti, ar leisti nepateikti procesinių dokumentų priedų, ar neleisti. CPK nenumatyta, kad tokia nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu. Be to, ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Įvertinus tai, kad atskirasis skundas nėra grindžiamas argumentais dėl teismo nutarties šioje dalyje (dėl leidimo nepateikti procesinių dokumentų priedų), apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl teismo nutarties dalies, kuria buvo nustatyti pateikto ieškinio trūkumai, aptarti CPK 113 straipsnio 2 dalyje ir CPK 114 straipsnio 1 dalyje (pateikiamų procesinių dokumentų skaičius, priedų pateikimo forma) ir dėl žyminio mokesčio dydžio.
24. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje proceso dalyviams numatyta galimybė procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti ir elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant elektroninių ryšių priemones. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).
25. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras (Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis).
26. Taigi, Teismų įstatyme teisingumo ministrui deleguota funkcija nustatyti asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus, teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Ši deleguota funkcija įgyvendinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Apraše nurodyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu. Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę dviem būdais: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis arba naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 5 punktas).
27. Aptartas teisinis reglamentavimas ir aktuali jo taikymo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019) nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus ir atitinkamai jų priedus, kitokiomis formomis (pavyzdžiui, siunčiant juos elektroniniu paštu).
28. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pasirinko dokumentus teikti ne per Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO VEP posistemį. Jis tiek ieškinį, tiek ir jo priedus pateikė elektroniniu paštu. Vėliau, ieškinio du egzemplioriai buvo teismui pateikti ir paprasta forma bei pasirašyti ieškovo parašu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad ieškinys yra teikiamas paprasta, ne elektronine forma. Atitinkamai, ieškovas turėjo tokia pačia forma pateikti ir ieškinio priedus tiek teismui, tiek ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Tačiau ieškinio priedai teismui nebuvo pateikti nei paprasta forma, nei per EPP. Tai, kad ieškovas to nepadarė, matyti ir iš atskirojo skundo argumentų, kuriame jis tvirtina, kad teismas nepagrįstai iš ieškovo reikalavo, kad jis pats atspausdintų elektroniniu paštu pateiktus dokumentus.
29. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, siekdamas realizuoti CPK 175¹ straipsnyje numatytą galimybę teismo procese naudotis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, inter alia (lot. be visa kita) – teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, kas jį atleistų nuo pareigos pateikti procesinių dokumentų kopijas šalims, taip pat ir procesinio dokumento priedus (jų kopijas), tokius veiksmus turi atlikti pagal teisės aktais nustatytą tvarką, o ne elektroniniu paštu, nes toks procesinio dokumento pateikimas, kaip jau aptarta nutarties 24-28 punktuose, neatitinka Teismų įstatyme nustatytų būdų.
30. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi teismas pakartotinai nustatė terminą ieškinio priedų trūkumams pašalinti, nes 2019 m. vasario 11 d. nutartyje tokie trūkumai be pagrindo nebuvo nurodyti. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kaip šis trūkumas per teismo nustatytą terminą turi būti pašalintas – nurodė ieškovui pateikti teismui arba vieną spausdintą ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų ieškinio priedų kopijų egzempliorių, arba pateikti ieškinio priedus elektroninių ryšių priemonėmis įstatymo nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 371 straipsnis, Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3, 4, 13, 15 punktai).
Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį mokėjimo
31. Apeliantas atskiruoju skundu prašo naujai įvertinti aplinkybes dėl ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu dydžio bei ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.
32. Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovą įpareigojo sumokėti 71 Eur dydžio žyminį mokestį, kartu išsprendė ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Ši nutartis peržiūrėta apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-764-413/2019), taigi yra įsiteisėjusi. Ieškovas, pateikdamas pakartotinį prašymą dėl žyminio mokesčio dydžio ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių nebūtų pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Be to, ieškovas 71 Eur žyminį mokestį 2019 m. vasario 24 d. sumokėjo, todėl teismas naują ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turėjo atmesti, o ne atsisakyti priimti nagrinėti (CPK 12, 178 straipsnis, 83 straipsnis). Kadangi teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio esmės, todėl nutarties rezoliucinė dalis patikslinama.
33. Apelianto teigimu, aplinkybes dėl žyminio mokesčio dydžio patvirtina ieškovo atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, todėl teismas turėtų išreikalauti nurodytos bylos medžiagą. Teismas patikrino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria buvo spręstas apelianto nurodytas atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, tačiau jokių nagrinėjam ginčui reikšmingų aplinkybių nenustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją
34. Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.
35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant elektroniniu paštu teismui ieškinį ir jo priedus.
Dėl bylos baigties
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje proceso teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi terminas atlikti nurodytus veiksmus jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas ieškovui nustato naują terminą 2019 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad prašymas pakartotinai spręsti klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne atsisakomas priimti, o atmetamas.
Nustatyti ieškovui V. J. naują 10 (dešimties) dienų terminą Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytiems ieškinio priedų trūkumams pašalinti – pateikti teismui arba vieną spausdintą ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų ieškinio priedų kopijų egzempliorių, arba pateikti ieškinio priedus elektroninių ryšių priemonėmis įstatymo nustatyta tvarka.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.