Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6386-1070/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Nutarties kopija ieškovui įteikta 2019 m. gegužės 17 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo laikomas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, su atskirajame skunde išdėstyta apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 138 straipsnyje nurodyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

12. Bylos duomenimis, ieškovas V. J. 2019 m. vasario 6 d. pasirašytu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 824,53 Eur turtinės ir 1555 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi konstatavo tokius ieškovo ieškinio trūkumus: nesumokėtas 71 Eur žyminis mokestis, nepateiktos ieškinio priedų kopijos, patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, bei tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai bei tretiesiems asmenims. Ieškovas įpareigotas per teismo nustatytą terminą sumokėti 71 Eur žyminį mokestį, pateikti tiek ieškinio ir jo priedų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų kopijų, kad po vieną tektų šalims bei tretiesiems asmenims.

14. Kauno apylinkės teisme 2019 m. vasario 26 d. buvo gautas dar vienas ieškovo prašymas: 1) leisti savo ranka pasirašyti ieškovo į bylą pateiktus dokumentus; 2) dėl KMAT atsisakymo pripažinti teisinę ieškovo elektroninio parašo galią civilinio teisinio veiksnumo atėmimo atsisakant priimti elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu) į bylą pateiktus elektroniniu parašu pasirašytus ieškovo procesinius dokumentus ieškovui atlyginti neturtinę 1000 Eur žalą, kuri pasireiškia ieškovo nepatogumais, pergyvenimais, diskriminacija, žmogaus ir pilietinių teisių apribojimu; 3) leisti ieškovui nepateikti spausdintų procesinių dokumentų priedų dalyvaujantiems asmenims dėl didelės priedų apimties (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 2 dalis) ir dėl kitų objektyvių priežasčių: KMAT vykdomo ieškovo diskriminavimo įvairiose civilinėse bylose; 4) iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nustačius, jog žala atsirado dėl neteisėtų teismo (Marijampolės apylinkės teismo) ir neteisėtų teisėjo L. N. veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, nes byloje buvo pareikštas patikslintas ieškinys, kurio teisėjas netenkino, piktnaudžiaudamas savo teise.

15. Ieškovas 2019 m. kovo 1 d. teismui pateikė ieškovo ranka pasirašytą patikslintą ieškinį (2 egzempliorius), kuriame pakartotinai prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinti jam 2019 m. vasario 24 d. sumokėtą 71,39 Eur žyminį mokestį, priteisti iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 824,53 Eur turtinės ir 1555 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi nustatydamas ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, kad ieškovas 2019 m. kovo 1 d. pateikė teismui ranka pasirašytus du patikslinto ieškinio egzempliorius, kuriuose kaip priedus nurodo 22 skirtingus dokumentus, bei teigia, kad pateikė šiuos dokumentus elektroniniu paštu. Tačiau teismas iš Nerastų dokumentų akto nustatė, kad teisme priėmus V. J. elektroniniu paštu siųstus dokumentus, registracijos Nr. DOK-27341, nerasta pareiškime nurodytų priedų Nr. 3, 4, 8-12, 17-19, 21, 22. Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl leidimo nepateikti ieškinio priedų spausdintų versijų CPK 113 straipsnio 2 dalies pagrindu, pažymėjo, kad šis ieškovo prašymas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu jis pateiks visus jo kaip ieškinio priedus nurodomus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis įstatymo nustatyta tvarka. Pagal teisinį reguliavimą procesinių dokumentų pateikimas teismui elektroniniu paštu nėra tinkamas procesinių dokumentų padavimo teismui būdas. Todėl teismas, siekdamas nevaržyti ieškovo teisės tinkamai kreiptis į teismą, sprendė, kad tikslinga nustatyti papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigoti ieškovą pateikti ieškinio priedus elektroninių ryšių priemonėmis įstatymo nustatyta tvarka pateikiant šiuo procesinius dokumentus per EPP (elektroninių paslaugų portalą) taip, kaip tai nurodyta teisės aktuose (Teismų įstatymo 37¹ straipsnis, Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3, 4, 13, 15 punktai). Teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti ieškovo prašymą atlyginti neturtinę žalą ir prašymą pakartotinai spręsti klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

17. Minėtą 2019 m. kovo 6 d. apylinkės teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ieškovas apskundė apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto V. J. atskirąjį skundą, 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-924-254/2019, paliko Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą ir nustatė ieškovui naują 10 dienų terminą pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

18. Apeliantas V. J. atskirajame skunde nurodo, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ir yra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu.

19. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje yra konstatuota, jog ieškinys yra teikiamas paprasta, ne elektronine forma, atitinkamai, ieškovas turėjo tokia pačia forma pateikti ir ieškinio priedus tiek teismui, tiek ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau ieškinio priedai teismui nebuvo pateikti nei paprasta forma, nei per EPP. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad šis trūkumas per teismo nustatytą terminą turi būti pašalintas ir apeliantui nustatė papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

20. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad skundžiamoje nutartyje teismas jokių trūkumų nenurodė, kadangi šios nutarties 16, 17, 19 punktuose yra nurodyta, jog patikslinto ieškinio trūkumai ieškovui buvo nustatyti 2019 m. kovo 6 d. nutartyje ir jos teisėtumo klausimas patikrintas apeliacine tvarka.

21. Apelianto argumentus, kad jis neturi Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties paneigia byloje esanti pažyma, iš kurios matyti, kad minėta nutartis V. J. įteikta 2019 m. gegužės 17 d. asmeniškai (b. l. 27). Taigi, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytas naujas 10 dienų terminas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti suėjo 2019 m. gegužės 28 d. įskaitytinai, tačiau iki nurodyto termino V. J. ieškinio trūkumų nepašalino.

22. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis yra neteisėta, kadangi šios teismo nutarties apeliantas neprašė peržiūrėti kasacine tvarka, taigi nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir įgavo res judicata (galutinio teismo sprendimo) bei teismo sprendimo privalomumo galią (CPK 18 str., 339 str.).

23. Todėl, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

Dėl apelianto prašymo sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

24. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

25. Apelianto teigimu, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis yra neteisėta, nes dėl jos teisme 2019 m. balandžio 24 d. yra priimtas kitas ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019, todėl byla privalomai stabdytina CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

26. Apelianto prašymas yra nepagrįstas, kadangi, visų pirma, civilinė byla pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl 824,53 Eur turtinės, 1555 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nėra iškelta; antra, apeliantas nenurodo nei teisinio, nei faktinio Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2- 1539-945/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašomos iškelti civilinės bylos prieš atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl 824,53 Eur turtinės ir 1555 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų atlyginimo sąsajumo pagrindo.

Dėl apelianto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją.

27. Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.

28. Nagrinėjamu šiuo konkrečiu ginčo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog toks procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant teismui ieškinį elektroniniu paštu.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama 2019 m. birželio 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.