Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-924-254/2019 ir V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-924-254/2019, pradėta pagal V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad Kauno apygardos teismo teisėjas E. G. darė įtaką Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą Nr. 1-23-749/2015, persekiojo pareiškėją. Teisėjai R. B., D. B. ir A. Ž. nepagrįstai ir neteisėtai nesusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2A-176-260/2019 nagrinėjimo, atsisakė pripažinti pareiškėjo elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus bei neleido pareiškėjui atvykusiam į teismą jų pasirašyti. Teisėja D. B. civilinėje byloje Nr. 2S-267-254/2019 priėmė pareiškėją diskriminuojančią nutartį. Kauno apygardos teismo pirmininkas 2018 m. rugpjūčio 23 d. dėl pareiškėjo sveikinimo Molotovo–Ribentropo pakto 74–ųjų metinių proga, nepagrįstai ir neteisėtai apskundė pareiškėją Kauno apygardos prokuratūrai, kuri keletą metų su kitais Kauno apygardos teismo teisėjais persekiojo pareiškėją. Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas ėjęs E. G. su teisėja S. J., neteisėtai kišosi į baudžiamąjį procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016, žemino pareiškėjo garbę ir orumą. Pareiškėjo nuomone, Kauno apylinkės teismo teisėjos Ž. J. ir A. S. kartu su Kauno apygardos teismo teisėju V. V. dengė organizuotas nusikalstamas veikas prieš pareiškėją, apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis. Kauno apygardos teismo pirmininkas ir administracija su Kauno apylinkės teismu sistemingai pažeidinėja pareiškėjo teisę gauti Kauno apygardos teismo vaizdo kameromis darytų pareiškėjo vaizdo įrašų kopijas. Kauno apygardos teismas sistemingai atvirai tyčiojasi iš pareiškėjo, jo skundus tyčia skirdamas nagrinėti susikompromitavusiems asmenims - V. V., Ž. J.. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teismo pirmininkas ir visi Kauno apygardos teismo teisėjai yra tiesiogiai ir netiesiogiai suinteresuoti visų bylų baigtimi, nes jie administracinėse bylose Nr. I-1727-505-18 ir I-1307-423/2017 yra suinteresuoti asmenys ir priešiškų interesų pareiškėjo interesams turintys asmenys.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjams pareikštas nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams prieš nagrinėjant bylą iš esmės.

Nagrinėjamu atveju civilinę bylą Nr. 2S-924-254/2019, pradėtą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, prašoma, nušalinus visus Kauno apygardos teismo teisėjus, perduoti nagrinėti kitam teismui tuo pagrindu, jog pareiškėjo iš esmės netenkina kitose su pareiškėjo teisėmis ir interesais susijusiose bylose šio teismo teisėjų priimti procesiniai sprendimai ir atlikti procesiniai veiksmai, nors kaip pareiškėjui ne kartą išaiškinta - procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimo grindžiamas ir, pareiškėjo nuomone, neteisėtais Kauno apygardos teismo pirmininko bei teismo administracijos atliekamais veiksmas ir galimu poveikiu teisėjams. Pareiškėjui ne kartą yra išaiškinta, jog tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Pareiškėjo nušalinimo pareiškime dėstomi nušalinimo argumentai, susiję su teismo pirmininko ir administracijos atliekamais veiksmais bei priimamais procesiniais sprendimais nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi nurodytų teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nušalinimo pareiškime taip pat pažymima, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas pažeidžia pareiškėjo teises neperduodamas vaizdo kameromis darytų pareiškėjo atvaizdų vaizdo įrašų. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia dėmesį, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko raštu Nr. (1.12)-03-489 pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nesutikdamas su Kauno apygardos teismo pirmininko argumentais, kuriais atsisakyta pateikti vaizdo įrašų kopijas, pareiškėjas turi teisę tokį atsisakymą apskųsti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau tai nesudaro savarankiško teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindo.

Aplinkybe, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016 V. J. buvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažeminęs Kauno apygardos teismo teisėjus, nušalinimo pareiškimas grindžiamas jau ne pirmą kartą. Dėl to, pakartotinai nevertinami pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta ankstesnėse nutartyse sprendžiant klausimus dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo šiuo pagrindu, jie paremti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone bei įsitikinimais, o objektyvių duomenų, pagrindžiančius tokius teiginius, byloje nėra. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-531/2017 2017 m. sausio 9 d. nusprendžiu buvo nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. J. pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-924-254/2019 pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties nagrinėjimo.