- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-1239-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24755-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- K. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei K. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei K. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, nepateikus prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir nenurodžius neatvykimo į teismo posėdį priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teisme 2019 m. kovo 18 d. gautas ieškovo V. J. prašymas grąžinti jam 71,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinio pareiškimą.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo V. J. prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkino.
Šalies argumentai
4. Ieškovas V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties, prašydamas šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
6. Teismas pažymėjo, kad atskirasis skundas pateiktas elektroniniu paštu, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato galimybės pateikti dokumentus vien tik elektroniniu paštu, nes tokiu atveju neįmanoma identifikuoti dokumentą pateikusio asmens.
7. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atskirasis skundas pateiktas elektroniniu paštu ir nors išrašas iš Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos patvirtina, kad V. J. parašas yra galiojantis, tačiau, vadovaudamasis CPK nustatytu reglamentavimu bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, pripažino, jog ieškovo atskirasis skundas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas turi pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą arba atsiunčiant jį paštu, arba pateikiant tiesiogiai teismui, arba pateikiant per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.
Šalies argumentai
8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas atskirajame skunde nurodė ne tik atsakovę K. T., bet ir kitus asmenis. Įvertinęs aplinkybę, kad patikslintas ieškinys, teisme gautas 2017 m. gegužės 9 d., kuriame ieškovas dalyvaujančiais byloje asmenimis nurodė ne tik K. T., bet ir kitus asmenis, nebuvo priimtas nagrinėti ir byla buvo išnagrinėta pagal ieškovo patikslintą ieškinį, priimtą 2016 m. gruodžio 20 d., teismas sprendė, jog ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą, turėjo vadovautis 2016 m. gruodžio 20 d. priimtu nagrinėti patikslintu ieškiniu ir byloje dalyvaujančiais asmenimis nurodyti tik ieškovą ir atsakovę K. T., todėl įpareigojo ieškovą atskirajame skunde nurodyti tinkamas šalis.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovas procesinius dokumentus pasirašė saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu, parašu bei išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis, numatytomis LR Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatose. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti elektroniniais parašais pasirašytus procesinius dokumentus.
9.2. Pirmosios instancijos teismas veikia prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą procesą. Teismo reikalavimai procesinius dokumentus teikti tik naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema yra diskriminaciniai, pažeidžia ieškovo teises ir laisves (taip pat ir judėjimo laisvę, teisę kreiptis į teismą, gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai), jį diskriminuoja, nes ieškovas nesutinka su Nacionalinės teismų administracijos prievartinės sutarties sąlygomis, kurios ieškovą, kaip politinį kalinį ir disidentą, diskriminuoja, pažeidžia jo teises ir laisves.
9.3. Teismas turėjo ir turi galimybę įsitikinti ieškovo valia – tą aplinkybę įrodo ir teismų nutarčių siuntimas ieškovo adresu, ieškovo parašai AB Lietuvos pašto registracijos dokumentuose apie teismo nutarčių gavimą. Teismų įstatymo nuostatos yra aukštesnės galios aktas nei Teisingumo ministro aprašas, kuris nepanaikina ir negali panaikinti Teismų įstatymo, Konstitucijos, Konvencijos nuostatų. Teismas tyčia siekia apsunkinti ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynybą.
9.4. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatai reglamentuoja elektroninio parašo teisinę galią, todėl jo galia yra susijusi su elektroniniu pateikimo būdu – elektroniniu paštu, šio būdo nedraudžia ir negali uždrausti, nes jis neturi įtakos elektroninio parašo teisinei galiai ir šios galios nepanaikina.
9.5. Byla nebuvo išnagrinėta pagal patikslintą V. J. ieškinį, teismai nepagrįstai ir neteisėtai pašalino iš bylos beveik visus atsakovus ir trečiuosius asmenis, siekdami dengti nusikalstamas ir neteisėtas kitų atsakovų veikas prieš ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
11. Apeliantas prašo bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014.).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nenurodė, jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ginčas sprendžiamas vadovaujantis rašytiniais įrodymais, kurie gali būti ištirti rašytinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas dėl bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl skundžiamos nutarties esmės
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai ir terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. Apeliantas V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytais jo pateikto atskirojo skundo trūkumais, teigia, jog teismas diskriminuoja apeliantą, veikia prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą procesą, reikalaudamas procesinius dokumentus teikti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema, nors pateiktas atskirasis skundas pasirašytas saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu, ir teismas, apelianto nuomone, turėjo galimybę identifikuoti atskirąjį skundą pasirašiusį asmenį bei jo valią. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde dėstoma pozicija.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad CPK nenustatyta galimybė pateikti teismui procesinius dokumentus vien tik elektroniniu paštu, kaip kad padarė apeliantas, bet teismui turi būti pateiktas atskirasis skundas, su jį pateikiančio asmens parašu, atsiunčiant paštu arba pateikiant tiesiogiai teismui, arba atskirasis skundas gali būti pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išaiškinimas atitinka šiuo metu galiojantį ir aktualų teisinį reguliavimą.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
18. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir ieškinys) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
19. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
20. LR teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
21. Taigi, pačiame LR teismų įstatyme, į kurį apeliuoja ieškovas savo atskirajame skunde, teigdamas neva jis, pasirašydamas atskirąjį skundą elektroniniu parašu ir pateikdamas jį elektroniniu paštu, laikosi būtent šio aukštesnės galios akto, o ne LR teisingumo ministro, nustatytų reikalavimų, funkcija nustatyti asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus, teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, deleguota būtent LR teisingumo ministrui, kuris pastarąją funkciją įgyvendino LR teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei supranta apeliantas, LR teismų įstatymo reikalavimų laikymasis, be kita ko, reiškia ir normų, į kurias šis įstatymas nukreipia, laikymąsi.
22. Savo ruožtu Apraše įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.
23. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
24. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl apeliantas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu, sau palankia linkme interpretuodamas iš bendro konteksto ištrauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų normas.
25. Remiantis šiuo metu galiojančiu ir ginčo klausimui aktualiu, šios nutarties 19-23 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu, teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, ką akcentuoja apeliantas, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu, todėl šiuo konkrečiu atveju apelianto atskirajame skunde minimos 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normos, kuriuose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, o ne procesinių dokumentų nacionaliniams teismams pateikimo būdus, iš esmės nesusijusios ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad V. J. atskirojo skundo pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant elektroniniu paštu teismui procesinį dokumentą bei momentinę kompiuterio ekrano vaizdo, kuriame užfiksuotas V. J. suteiktas skaitmeninio parašo sertifikatas, nuotrauką.
26. Pažymėtina, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip šiuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja būtent ieškovą, kai toks reikalavimas nustatytas visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodė.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstą, apelianto argumentą, kad reikalavimas teikti procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį pažeidžia jo teisę gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantas gali pateikti teismui dokumentus ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir pasirašydamas popierinį variantą fiziškai ir jį atsiųsdamas paprastu paštu teismui ar tiesiogiai pats ateidamas į teismą, t. y. įstatymo leidėjas suteikė į teismą besikreipiančiam asmeniui galimybę pasirinkti, kokiu būdu (elektronine forma ar popierine) jis teiks ir, atitinkamai, gaus procesinius dokumentus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti apie apelianto teisės gauti realiai, kaip kad jis įvardija, procesinius dokumentus apribojimą ir (ar) apelianto vertimą naudotis LITEKO VEP posistemiu.
28. Be jau paminėto atskirojo skundo trūkumo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovas atskirajame skunde turi nurodyti tinkamas šalis. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 1 dalis numato, kad be specialių šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, atskirasis skundas pirmiausia turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 338 straipsnis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo V. J. 2017 m. gegužės 9 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriame jis dalyvaujančiais byloje asmenimis nurodė ne tik K. T., bet ir kitus asmenis, nebuvo priimtas nagrinėti. Todėl ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties, turėjo vadovautis teisme 2016 m. gruodžio 20 d. priimtu nagrinėti jo patikslintu ieškiniu ir byloje dalyvaujančiais asmenimis nurodyti tik ieškovą ir atsakovę K. T.. Šiuo atveju atskirajame skunde dalyvaujančiais byloje asmenimis nurodžius daugiau asmenų, nei nurodyta priimtame nagrinėti patikslintame ieškinyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atskirasis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo, ir skundžiama nutartimi nustatė apeliantui terminą šiam atskirojo skundo trūkumui pašalinti.
Dėl bylos baigties
30. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties trūkumus ir terminą jiems pašalinti, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti šią nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. (įskaitytinai) atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje, pašalinti bei pateikti CPK reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad to nepadarius per nustatytą terminą, atskirasis skundas, kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. J. terminą iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. (įskaitytinai) atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje, pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.