- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- 2S-1301-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07907-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria ieškovui V. J. nustatytas terminas ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Marijampolės rajono apylinkės teismui, Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai V. Š., Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkui L. N., Kauno apygardos teismui, Kauno apygardos teismo teisėjai D. B., Kauno apygardos teismo pirmininkui N. M., antstoliui R. S., Lietuvos notarų rūmams, Notarų garbės teismui, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 7 999,07 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovui nustatė septynių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti šiuos nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus: pateikti ieškinį raštu, pasirašytą asmeniškai (CPK 111 str. 1 d.), atitinkantį CPK 111 straipsnio 2 dalies 6, 7 punkto, 113, 114 straipsnių reikalavimus, arba pateikti ieškinį naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė elektroniniu paštu, tačiau nei CPK nei kituose teismui teikiamų procesinių dokumentų būdus ir formą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta asmenims galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu. Teismas nustatė, kad ieškovas raštu nepateikė ieškinio priedų egzempliorių (kopijų), kurias teismas galėtų išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, nors patikslinto ieškinio pabaigoje išvardijo eilę priedų (kurie, be kita ko, buvo netinkama forma pateikti elektroniniu paštu kartu su pradiniu ieškiniu ir teismo informacinių technologijų specialistų įrašyti į CD laikmeną).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei perduoti Kauno apylinkės teismui klausimą nagrinėti iš naujo; prašo sustabdyti bylą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms - 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 str. ir 46 str. reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 str. 1 d., 10 str., 13 str., 14 str. nuostatoms. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas CPK 3 str. pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai nesustabdė bylos, nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją - kaip to prašė ieškovas, dėl šių prašymų neteisėtai nepasisakė. Teismas pažeidė CPK 5 str., 17 str., 21 str., 137 str. 3 d., 263 str., 270 str. nuostatas;
1.2. Teismo nutartis yra neteisėta ir antikonstitucinė. Iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė. Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas daug kartų, o ir šioje byloje Kauno apylinkės teismas dėl teisinės elektroninio ieškovo parašo galios ieškinyje ir ieškinio pateikimo elektroninio ryšio priemonėmis neteisėtai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą - veikė ultra vires;
1.3. Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo raštinės ieškovui neteisėtai neleido procesinius dokumentus pasirašyti ieškovo ranka, nors jis buvo daug kartų atvykęs asmeniškai;
1.4. Ieškovas neturi susitaikyti su neteisėtais ir antikonstituciniais Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo bei prookupacinio režimo „teisingumo ministro“ veiksmais, ieškovo (apelianto) teisių ir pareigų pažeidinėjimu, kai Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas neteisėtai atsisako kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažeidžia Konstitucijos 6 str., 30 str. nuostatas;
1.5. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesustabdė bylos, nes jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka: Nr. 2-1539-945-2019. Šioje byloje nėra išspręstas ginčas dėl neteisėtų atsakovės Lietuvos valstybės veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, kuria Kauno apylinkės teismas vadovaujasi 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje, ir apeliantui V. J. neteisėtais, antikonstituciniais teismo veiksmais padarytos didelės turtinės bei neturtinės žalos. Kauno apylinkės teismas pažeidė CPK 163 str. 1 d. 3 p., 178 str., 179 str., 185 str. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
5. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
7. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
8. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi ir ieškinys) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
9. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
10. Apelianto skunde minimame Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas V. J. ieškinį teismui pateikė elektoriniu paštu, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus.
12. Pozicijos, jog procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019, konstatavo, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu.
13. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apelianto V. J. teismui pateiktas ieškinys neatitinka CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 114 straipsnio 1 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose numatytų reikalavimų, yra paduotas su trūkumais, ieškinys pateiktas įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu, ieškovo asmens tapatybė nėra patvirtinta teismų įstatyme nustatytais būdais kaip tai numatyta CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje.
14. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nesustabdė bylos nagrinėjimo, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-1539-945/2019. Visų pirma, byloje nebuvo pateiktas ieškovo prašymas pirmosios instancijos teismui sustabdyti bylą. Antra, byla gali būti sustabdyta tik po bylos iškėlimo, t. y. teisėjo rezoliucija priėmus ieškinį (CPK 137 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovo ieškinys nepriimtas (civilinė byla neiškelta), todėl bylos sustabdymas negalimas.
15. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, kad jam pirmosios instancijos teismo raštinės darbuotojai neteisėtai neleido pasirašyti procesinių dokumentų. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai turi būti minėtų asmenų pasirašyti dar iki jų pateikimo teismui. CPK normos nenumato pareigos teismo darbuotojams atspausdinti dalyvaujančio asmens procesinius dokumentus ir pateikti juos pasirašyti minėtam asmeniui.
16. Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant elektroniniu paštu teismui ieškinį ir jo priedus.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti nustatytas terminas jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas ieškovui nustato naują terminą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. J. terminą iki 2019 m. rugsėjo 4 d. (įskaitytinai) Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.