Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškovui V. J. 4 680 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui V. J. 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

3. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, prašydamas nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti - pasirašytam atskirajam skundui paštu arba elektroniniu parašu patvirtintam atskirajam skundui per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (LITEKO VEP) pateikti.

5. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai teismui privalo būti pateikti raštu (ir atitikti CPK 111- 114 ir 142 str. nuostatas) arba per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (LITEKO VEP).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovas V. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai pažeidė CPK 3 straipsnio 3 dalies, 5 dalies nuostatas, nes: nepagrįstai nesustabdė bylos, nesikreipė į LR Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar LR Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka LR Teismų įstatymo 37-1 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; nepagrįstai nesustabdė bylos, nesikreipė į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar norminis aktas – LR Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka LR Teismų įstatymo 37-1 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; nepagrįstai nesustabdė bylos, nesikreipė į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl LR Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams.

6.2. Ieškovo atskirasis skundas yra be skundžiamoje nutartyje nepagrįstai įvardintų trūkumų, nes jis pasirašytas saugiu kvalifikuotu sertifikuotu elektroniniu parašu.

6.3. Apeliantas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir: 1) kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašant prejudicinio sprendimo dėl 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimų aiškinimo ar galiojimo Lietuvos Respublikoje; 2) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos 11 protokolo 13 straipsnyje ir 14 straipsnyje apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu sąryšyje su prookupacinio rėžimo teisingumo ministro Lietuvos Respublikoje 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo tvarka, kuria grubiai pažeidžiamos ieškovo teisės naudoti saugų kvalifikuotą elektroninį ieškovo parašą tik dėl to, kad parašas yra elektroninis, ir atimama ieškovo kaip politinio kalinio ir piliečio konstitucinė teisė kreiptis į teismą tik dėl to, kad jo parašas yra elektroninis; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar prookupacinio rėžimo teisingumo ministro Lietuvos Respublikoje 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo tvarka atitinka Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. J. elektroniniu paštu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 4 680 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

11. Apeliantas nesutinka su teismo reikalavimu pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą – pateikiant raštu pasirašytą originaliu parašu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą, teikiamą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pasak apelianto, jis, teikdamas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, juos pasirašė saugiu elektroniniu parašu.

12. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

14. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo praktika taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo reikalavimo pateikti tinkamai pasirašytą procesinį dokumentą teisingumą.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovo atskirasis skundas nebuvo teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatytą tvarką, o buvo išsiųstas į Vilniaus miesto apylinkės teismo elektroninį paštą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atskirąjį skundą teismui pateikė elektroniniu paštu, t. y. nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumas pašalinti – ieškovo pasirinkimu pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą – pateikiant (atsiunčiant paštu ar atnešant į teismą) popierinį dokumentą (su priedais), pasirašytą originaliu parašu, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą, teikiamą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 175¹ str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3-4 p.).

Dėl apelianto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją.

16. Klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas nustatyta tvarka (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant elektroniniu paštu teismui ieškinį.

18. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.