Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-46-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
2-46-330/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00382-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
A. J.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2-46-330/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00382-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.19.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1619-273/2019 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. J., antstolis S. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 415 355,03 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas elektroniniu paštu pateikė prašymus dėl įrodymų prijungimo, taip pat prašė išspausdinti ir prie bylos prijungti dėl atsakovo kaltės patirtą žalą patvirtinančius pridedamus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nutartyje nurodytiems prašymų trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

4. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti prašymai dėl įrodymų prijungimo neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kadangi prašymuose nėra nurodyta, kokias konkrečiai turinčias reikšmės bylai aplinkybes patvirtina kiekvienas iš ieškovo nurodytų rašytinių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas akcentavo, kad prašymai prijungti įrodymus ir įrodymai turi būti pateikiami teismui tokia pačia tvarka kaip ir dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai. Pagal teisinį reguliavimą galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra numatyta, todėl teismas sprendė, kad ieškovas prašymų priedus (rašytinius įrodymus) teismui privalo pateikti per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – LITEKO VEP) posistemį arba teismui raštu popierine forma.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas privalo pateikti teismui tinkamai pasirašytą bent po vieną prašymų ir jų priedų egzempliorių.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir jo prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas taip pat prašo leisti nepateikti neišspausdintų pridedamų procesinių dokumentų ir jų priedų kiekvienai šaliai, nes neturi pakankamai lėšų popieriaus ir spausdintuvo kasečių pirkimui.

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrindė atsisakymo priimti procesinius dokumentus.

8.2. Ieškovas elektroniniu paštu, kuris yra laikytinas elektroninių ryšių priemone, pateikė prašymus su priedais, pasirašytus saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl jam nekyla pareiga užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

8.3. Teismas nepagrįstai teigia, kad nėra galimybių nustatyti ieškovo tapatybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymų trūkumams pašalinti – pateikti prašymus ir jų priedus per LITEKO VEP posistemį arba teismui raštu popierine forma, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka yra nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami procesinių dokumentų priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymo numatytais būdais.

12. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir prašymai bei jų priedai) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.

13. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

14. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone; arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat išaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema.

15. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu, sau palankia linkme interpretuodamas iš bendro konteksto ištrauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų normas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

16. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, priešingai nei teigia apeliantas, teismas išsamiai išdėstė savo motyvus dėl prašymų trūkumų nustatymo, taip pat nurodė teisės normas, reglamentuojančias prašymų priėmimo tvarką, vadovavosi teismų praktikos išaiškinimais. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas privalo pateikti bent vieną procesinių dokumentų egzempliorių ir leido nepateikti procesinių dokumentų visoms bylos šalims.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo pateiktų prašymų ir jų priedų trūkumus. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

18. Ieškovui padavus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kurioje nustatytas prašymų trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, ieškovui nustatomas naujas terminas pašalinti nurodytus trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. J. naują 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nustatytus prašymų ir jų priedų trūkumus.

Teisėjas Gintaras Pečiulis