Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viešųjų ryšių agentūra“, tretieji asmenys A. J., I. K., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę UAB „Viešųjų ryšių agentūra“ iš buto, esančio(duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį. Teismas skyrė ieškovui V. J. 500 Eur baudą. Teismas išaiškino ieškovui, kad jis per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

3. Teismas nurodė, kad nei CPK nei kituose teismui teikiamų procesinių dokumentų būdus ir formą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta asmenims galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu. Teismas ieškovui išaiškino, kad jis turi teismui pateikti ieškinį raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis) arba naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju jo pasirinktas elektroninių procesinių dokumentų pateikimo būdas neatitinka įstatyme nustatytų būdų, atitinkamai, ir CPK 111 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Teismas padarė išvadą, kad įstatymo leidėjo nenumatytu procesiniams dokumentams teikti būdu, šiuo atveju – elektroniniu paštu, Kauno apylinkės teismui pateiktas per kitas kompiuterizuotas dokumentų valdymo sistemas pasirašytas procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo sąlygų ir CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Teismas nurodė, kad ieškovas su analogišku ieškiniu jau buvo kreipęsis į teismą (civilinė byla Nr. 2-1676-214/2019), kur jam buvo išaiškintas teisinis reglamentavimas, kuris nenumato galimybės teikti į bylą elektroninius procesinius dokumentus siunčiant juos teismui elektroniniu paštu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas vėl teikia tą patį ieškinį teismui. Teismas nurodė, kad ieškovas piktybiškai nesilaiko įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, teikia ieškinį teismui elektroniniu paštu, iš anksto žinodamas, kad taip pateikto dokumento teismas priimti negali. Nors CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti, šiuo konkrečiu atveju ieškovo V. J. ieškinį teismas atsisakė priimti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškinys atitinka visus CPK reikalavimus, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytas ieškovo parašu. Procesinius dokumentus V. J. bylose pasirašo saugiu kvalifikuotu, sertifikuotu, kitų Lietuvos Respublikos teismų pripažįstamu elektroniniu parašu bei išsiunčia elektroninių ryšių priemonėmis, numatytomis taikyti Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nurodytose nuostatose. Teismas pažeidžia Konstitucijos 5-6 straipsnius, 8 straipsnį, 25 straipsnį, 29 straipsnį, 30 straipsnį, 33 straipsnį, Teismų įstatymo 5-6 straipsnius, 34 straipsnį, 43 straipsnį, 59 straipsnį. Teismas piktybiškai atsisakė priimti ieškinį. Teismas nepagrįstai skyrė V. J. 500 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį, teisėtumo patikrinimas.

8. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir ieškinys) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.

9. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 3 punktas, punkto redakcija, patvirtinta Teisingumo ministro 2015 12 30 įsakymu Nr. 1R-387, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.). Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytos išimtys yra susiję su administracinių ir baudžiamųjų bylų tvarkymu, todėl jos šioje byloje neaktualios.

11. Pažymėtina, kad išdėstytas teisinis reglamentavimas, galiojantis nuo 2016 m. sausio 1 d., nenumato galimybės teikti į bylą elektroninius procesinius dokumentus siunčiant juos teismui elektroniniu paštu, nors ir pasirašytus elektroniniu parašu. Ieškovas V. J., siekdamas realizuoti CPK 175¹ straipsnyje numatytą teisę teismo procese naudotis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, inter alia (be kita ko) ir teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti pagal nurodytą tvarką, t. y. prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir tapęs jos vartotoju. Šiuo atveju ieškovo V. J. pasirinktas elektroninių procesinių dokumentų pateikimo būdas neatitinka įstatyme nustatytų būdų, atitinkamai, ir CPK 111 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).

12. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019, konstatavo, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įstatymo leidėjo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu Kauno apylinkės teismui pateiktas per kitas kompiuterizuotas dokumentų valdymo sistemas pasirašytas procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo sąlygų ir CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos.

14. Apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių jis neprisijungia prie LITEKO VEP posistemio, kuo toks prisijungimas jam atrodo diskriminacinis ir apgaulingas, todėl spręstina, kad nepagrįstai atsisakydamas naudotis ta procesinių dokumentų teikimo tvarka, kuri yra nustatyta, apeliantas piktnaudžiauja teise.

15. Apelianto prašymai kreiptis į Konstitucinį teismą, į administracinį teismą, į E. S. teisminę instituciją (neaišku, kokią) yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Šios nutarties 9-10 pastraipose nustatytas procesinių dokumentų pateikimo būdas per LITEKo VEP posistemį yra suderintas su 2014 m. liepos 23 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr.910/2014 nuostatomis ir jas pilnai atitinka. Minėto reglamento 2 str. nustato reglamento taikymo sritį, šio straipsnio 3 d. nustato, kad reglamentas nedaro poveikio nacionalinės arba Sąjungos teisės aktams, susijusiems su sutarčių sudarymu arba kitų teisinių ar procedūrinių pareigų nustatymu ir šių sutarčių bei pareigų galiojimu, susijusių su forma. Išsamiau ši išimtis paaiškinta reglamento preambulės 18 punkte, kur nurodoma, kad reglamentas turėtų būti taikomas laikantis nacionalinių atsakomybę reglamentuojančių taisyklių. Todėl jis neturi poveikio toms nacionalinėms taisyklėms, pavyzdžiui, dėl žalos apibrėžties arba dėl atitinkamų taikytinų procedūrinių taisyklių, įskaitant dėl įrodinėjimo pareigos. Kaip jau minėta, iš esmės elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas yra pripažįstamas ir akceptuojamas, tačiau teismui turi būti pateikiamas laikantis nacionalinės teisės numatytos procedūros, t.y. per LITEKO VEP posistemį.

16. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai skyrė V. J. 500 Eur baudą.

17. Pažymėtina, kad pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Šiuo atveju Liteko duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2019 m. balandžio 10 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, prašymas dar neišnagrinėtas. Tik išnagrinėjus prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, dėl priimtos nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 107 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nepasisako dėl skundžiamos nutarties dalies dėl baudos paskyrimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama 2019 m. kovo 28 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.