Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-974-638/2019 ir V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2S-974-638/2019, pradėta pagal V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019, kuria atsisakyta priimti V. J. ieškinį atsakovei UAB „Viešųjų ryšių agentūra“ dėl iškeldinimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pareiškė nušalinimą visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad Kauno apygardos teismo teisėjas E. G. darė įtaką Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą, persekiojo pareiškėją. Teisėjai R. B., D. B. ir A. Ž. nepagrįstai ir neteisėtai nesusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2A-176-260/2019 nagrinėjimo, atsisakė pripažinti pareiškėjo elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus bei neleido pareiškėjui atvykusiam į teismą jų pasirašyti. Teisėja D. B. civilinėje byloje Nr. 2S-267-254/2019 priėmė pareiškėją diskriminuojančią nutartį. Kauno apygardos teismo pirmininkas dėl pareiškėjo sveikinimo Molotovo–Ribentropo pakto 74–ųjų metinių proga, nepagrįstai ir neteisėtai apskundė pareiškėją Kauno apygardos prokuratūrai, kuri keletą metų su kitais Kauno apygardos teismo teisėjais persekiojo pareiškėją. Kauno apygardos teismo pirmininkas ir administracija su Kauno apylinkės teismu sistemingai pažeidinėja pareiškėjo teisę gauti Kauno apygardos teismo vaizdo kameromis darytų pareiškėjo vaizdo įrašų kopijas. Kauno apylinkės teismo teisėjos Ž. J. ir A. S. kartu su Kauno apygardos teismo teisėju V. V., pareiškėjo teigimu, dengė organizuotas nusikalstamas veikas prieš pareiškėją, apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teismo pirmininkas ir visi Kauno apygardos teismo teisėjai yra tiesiogiai ir netiesiogiai suinteresuoti visų bylų, kuriose dalyvauja pareiškėjas, baigtimi, nes jie administracinėse bylose Nr. I-1727-505-18 ir Nr. I-1307-423/2017 yra suinteresuoti asmenys bei priešiškų interesų pareiškėjo interesams turintys asmenys.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjams pareikštas nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams prieš nagrinėjant bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 str. 2, 4 d.), t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. 2-10068-435/2019 Kauno apylinkės teisme jau yra išnagrinėta, dėl joje priimto procesinio sprendimo, kuriuo ieškinį atsisakyta priimti, pareiškėjas ir teikia atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kurias grindžiamas nušalinimas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams, nevertinami.

Vertinant nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo pagrįstumą visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.), tačiau tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Šiuo atveju pareiškėjo pareikštas nušalinimas Kauno apygardos teismo teisėjams grindžiamas išimtinai procesiniais pagrindais. Nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimo grindžiamas, pareiškėjo nuomone, neteisėtais Kauno apygardos teismo pirmininko bei teismo administracijos atliekamais veiksmas ir galimu poveikiu teisėjams, bei Kauno apygardos teismo teisėjų priimamais, pareiškėjo teigimu, nepagrįstais ir neteisėtais procesiniais sprendimais. Pareiškėjui ne kartą yra išaiškinta, jog nušalinimo pareiškime dėstomi nušalinimo argumentai, susiję su teismo pirmininko ir administracijos atliekamais veiksmais bei teisėjų priimamais procesiniais sprendimais, sprendžiant bylas, susijusias su pareiškėjo interesais, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo. Tiek procesinių veiksmų nagrinėjant bylą atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, tiek teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų teismo teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstais ir neteisėtais Kauno apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, jis turi teisę prašyti teismo procesinį sprendimą įvertinti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne reikšti nušalinimo pareiškimą.

Nušalinimo pareiškime taip pat pažymima, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas pažeidžia pareiškėjo teises neperduodamas vaizdo kameromis darytų pareiškėjo atvaizdų vaizdo įrašų. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia dėmesį, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko raštu Nr. (1.12)-03-489 pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nesutikdamas su Kauno apygardos teismo pirmininko argumentais, kuriais atsisakyta pateikti vaizdo įrašų kopijas, pareiškėjas turi teisę tokį atsisakymą apskųsti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau tai nesudaro savarankiško teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindo.

Aplinkybe, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016 V. J. buvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažeminęs Kauno apygardos teismo teisėjus, nušalinimo pareiškimas grindžiamas jau ne pirmą kartą. Dėl to, pakartotinai nevertinami pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta ankstesnėse nutartyse sprendžiant klausimus dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo šiuo pagrindu, jie paremti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone bei įsitikinimais, o objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, byloje nėra. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nusprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-531/2017 buvo nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. J. pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti V. J. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10068-435/2019 nagrinėjimo.