Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2119-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-14
Bylos Nr.: e2S-2119-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06932-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“
Atsakovas: G. R., A. G.

Kategorijos

3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas

Civilinė byla Nr. e2S-2119-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06932-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.1.14.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ ieškinį atsakovėms G. R., A. G. dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės orumą žeminančios informacijos paskleidimo, žalos padarymo ir atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliam saugumui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms G. R. ir A. G., nurodydama, kad atsakovės paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančias ir jos orumą žeminančias žinias, t. y. paskelbė, kad neva ji platina dezinformaciją ir melą, tokiais savo veiksmais sukėlė pasekmes ieškovei, nes buvo uždarytas portalas www.lasvaslaikraštis.lt, taip pat prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms dalyvauti priimant sprendimus dėl portalo ir nagrinėjant jo tariamus pažeidimus, kadangi atsakovės jau ne kartą yra pateikusios melagingas išvadas; prašė teismo nušalinti jas nuo www.lasvaslaikraštis.lt klausimų nagrinėjimo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1471-855/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį (už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir visus ieškinio reikalavimus) ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; aiškiai nurodyti prašomos priteisti žalos pobūdį (ar prašoma turtinės, ar neturtinės žalos atlyginimo), kas sudaro prašomą priteisti žalą bei pateikti prašomos priteisti žalos dydį patvirtinančius įrodymus; patikslinti ieškinyje dėstomas aplinkybes, nurodant ieškinio faktinį pagrindą (aiškiai išdėstyti aplinkybes, nurodant atsakovus, kuriems yra reiškiami reikalavimai, patikslinti, kurio subjekto vardu galutinai yra reiškiami reikalavimai – juridinio ar fizinio asmens), bei pateikti įrodymus, kuriais grindžiama žala, jos dydis, priežastinis ryšys tarp prašomos priteisti žalos ir atsakovių neteisėtų veiksmų; paaiškinti, ar tapačios publikacijos („Global research: septynios melagingų naujienų istorijos iš Ukrainos“ ir „Global research: septynios melagingų naujienų istorijos iš Ukrainos“) arba pateikti visas publikacijas, kurios nurodomos ieškinyje; pasiūlyta pateikti publikacijas tokias, kokios jos buvo paskelbtos internetiniame puslapyje, t. y. su visomis foto nuotraukomis; pateikti 2022 m. kovo 24 d. UAB „CSC Telecom“ raštą; pateikti teismui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-3911-535/2022; paaiškinti, kaip straipsnis „Lietuvių pamėgtas Sakartvelas – įspūdžių gausa, išskirtiniai patiekalai ir prieinamos kainos“ susijęs su nagrinėjama civiline byla ir kokioms ieškinio aplinkybėms įrodyti jis skirtas; patikslinti ieškinyje nurodomą ieškovės pavadinimą; nurodyti, kokią įtaką Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos teisėms ir / ar pareigoms gali turėti bylos išsprendimas.

5. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ieškovei įteikta 2023 m. rugpjūčio 1 d. Terminas pašalinti trūkumus baigėsi 2023 m. rugpjūčio 8 d.; ieškovės patikslintas ieškinys teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 1 d., papildomi dokumentai (DOK-122551, DOK-122530) – 2023 m. rugpjūčio 3 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

7. Teismas nurodė, kad 2023 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota sumokėti 390 Eur žyminį mokestį (už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir visus ieškinio reikalavimus) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė, šalindama trūkumus, teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame duomenų, patvirtinančių, jog sumokėjo žyminį mokestį (jo dalį) nepateikė, tačiau pateikė prašymą atidėti ar atleisti nuo žyminio mokesčio.

8. Teismas pastebėjo, kad 2023 m. gegužės 25 d. nutartyje, kuria ieškovės ieškinį buvo atsisakyta priimti, buvo nurodyta, kad ieškinys žyminiu mokesčiu neapmokėtas. Ieškovė, nesutikdama su šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kitų argumentų, nurodė, kad prie pradinio ieškinio pateikė įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1471-855/2023 panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį ir perdavus ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, 2023 m. liepos 27 d. pasikeitė teismo sudėtis.

9. Teismas pažymėjo, kad naujos sudėties teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio nei už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei už visus ieškinio reikalavimus. Taigi ieškovė inicijavo civilinę bylą nesumokėjusi žyminio mokesčio, o atskirajame skunde klaidingai teigė žyminį mokestį sumokėjusi. Teismas vertino, kad ieškovei nesumokėjus žyminio mokesčio ir tokiu būdu nepašalinus nustatyto esminio trūkumo, yra pagrindas spręsti dėl ieškinio grąžinimo ieškovei.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės orumą žeminančios informacijos paskleidimo, žalos padarymo ir atlyginimo, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra prarastas turtas ryšium su politinėmis represijomis (pvz., žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1263-555/2020). Taip pat nurodė, kad ieškovė, teikdama prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tik išdėstė savo subjektyvius samprotavimus, tačiau jų nepagrindė jokiais įrodymais. Todėl aplinkybė, kad ieškovė prarado turtą (pajamas iš veiklos) būtent dėl politinių represijų, bylos iškėlimo stadijoje nėra pagrįsta jokiais duomenimis.

11. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atidėti ar atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas vertino, kad nors ieškovė patikslintame ieškinyje formulavo prašymą dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar atidėjimo, tačiau šio prašymo nemotyvavo (tik nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki).

12. Teismas nurodė, kad ieškovė savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė banko „Citadelė“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., iš kurio matyti, jog pradinis sąskaitos likutis buvo 135,71 Eur, o galutinis likutis – 605,45 Eur. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu ieškovės pateiktoje sąskaitoje pajamos didėjo ir galutinai sudarė 605,45 Eur. Kadangi mokėtinas žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir visus ieškinio reikalavimus sudaro 390 Eur, teismas sprendė, kad šio dydžio sumą ieškovė turi.

13. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės, kaip įmonės, lėšos yra galimai naudojamos veikloms, nesusijusioms su šio juridinio asmens veikla: 2023 m. liepos 13 d. restorane McDonalds iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 5,75 Eur, 2023 m. liepos 5 d. restorane Submarine Vilnius Lt iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 2 Eur, 2023 m. liepos 19 d. Ikea restaurant Vilnius iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 6,40 Eur, 2023 m. liepos 28 d. Smart Kava pupelė Klaipėdos r. iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 2 Eur, 2023 m. liepos 28 d. Kepyklėlė molas iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 2,06 Eur, 2023 m. liepos 29 d. Hesburger Klaipėda iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 2 Eur, 2023 m. liepos 29 d. Hesburger Kaunas iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 3,50 7E4ur, 52023 m. liepos 29 d. Caffeine Palanga iš įmonės sąskaitos buvo sumokėti 2,40 Eur, taip pat apsiperkama parduotuvėse Lidl, Rimi, Maxima, Ikea, Depo, Vynoteka ir užsienio parduotuvėse Biedronka, Ica supermarket Kvaren Huddinge ir kt.

14. Taigi teismas sprendė, kad įrodymai dėl ieškovės naudojamų lėšų sričių patvirtina, kad ieškovei nėra pagrindo sudaryti išimčių dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nes ieškovė yra pajėgi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie kitą (ne)turimą turtą (pvz., duomenų iš VĮ Registrų centras ir pan.), duomenų, patvirtinančių, jog kituose bankuose neturi sąskaitų ir lėšų, o pateiktas sąskaitos išrašas yra už ganėtinai trumpą laikotarpį (1 mėn.) ir negali būti laikomas pakankamu įrodymu išvadai apie ieškovės negalėjimą sumokėti žyminį mokestį daryti.

16. Teismo vertinimu, byloje mokėtino žyminio mokesčio suma juridiniam asmeniui, vykdančiam Juridinių asmenų registre deklaruojamą veiklą (vieši duomenys patvirtina, kad yra teikiamos metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos, kas patvirtina įmonės faktinį veiklos vykdymą https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=305440939) – knygų, periodinių leidinių leidykla ir kita leidybinė veikla, nelaikytina itin didele. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų apie jos banko sąskaitose esančias (ir ankstesniais laikotarpiais buvusias) lėšas ir kitą turimą turtą, kurie pagrįstų, kad ieškovė neturėjo galimybės sukaupti mokėtiną žyminio sumą. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra pagrindas atidėti mokėtiną žyminį mokestį.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta pagrindų taikyti ieškovei atleidimą nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą, o ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio (jo dalies), teismas sprendė, jog ieškovė nepašalino pagrindinio trūkumo – sumokėti žyminį mokestį, kuris yra vienas iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

18. Teismas pastebėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė, atstovaujama A. D., turi teisminės procesinės patirties (pvz., civilinių bylų Nr. e2-13206-1102/2023, e2-14035-1176/2023, e2-4861-1099/2023, kt.). Žyminio mokesčio sumokėjimo būtinybė pradedant civilinį procesą ieškovės atstovui yra žinoma ir ne kartą buvo aiškinta teismų bylose.

19. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė nepašalino ir kitų ieškinio trūkumų. Teismas nurodė, kad ieškovė prie šalių nurodė tik ieškovę UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui, o formuluodama ieškinio turinį, t. y. apibrėždama ieškinio faktinį pagrindą, nurodė kitus ieškovus – įmonę ir patį A. D. Taigi ieškovė, tikslindama ieškinį, galutinai nepaaaiškino, kurio subjekto vardu yra reiškiami reikalavimai.

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė prie šalių nurodė atsakoves G. R., A. G., Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, tačiau ieškinio reikalavimus reiškia tik atsakovėms G. R. ir A. G.. Taip pat ieškovė, formuluodama patikslintą ieškinio faktinį pagrindą, jame atsakove išskyrė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Taigi ieškovė, tikslindama ieškinį, galutinai nesuformulavo, ką byloje laiko atsakovais ir kam reiškia reikalavimus.

21. Be to, teismo vertinimu, ieškovė, dėstydama ieškinio faktinį pagrindą, tik perrašė straipsnius, tačiau nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovėms.

22. Teismas sprendė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė argumentus, kuriais yra vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-3911-535/2022 teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau tai nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko. Pabrėžė, kad LITEKO duomenimis, byloje pateiktas apeliacinis skundas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrins Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

23. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje tinkamai nenurodė savo pavadinimo. Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad ieškovės pavadinimas yra UAB „Grėsmės nacionaliam saugumu“, o patikslintame ieškinyje nurodomas pavadinimas UAB „Grėsmės nac. saugumui“.

24. Be to, ieškovė teismui pateikė straipsnį „Lietuvių pamėgtas Sakartvelas – įspūdžių gausa, išskirtiniai patiekalai ir prieinamos kainos“, tačiau nepaaiškino, kaip šis įrodymas yra susijęs su pareikštu ieškiniu.

25. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokią įtaką Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos teisėms ir / ar pareigoms gali turėti bylos išsprendimas. Taip pat ieškovė prie šalių nurodydama tiek atsakovus, tiek trečiąjį asmenį nurodė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, o dėstydama faktinį ieškinio pagrindą – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą įvardijo kaip atsakovę, todėl teismui neaišku, kokią Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos procesinę padėtį pasirinko ieškovė.

26. Teismas nurodė, kad 2023 m. liepos 31 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pasinaudoti advokato pagalba. Ieškovė, šalindama trūkumus, nurodė, jog byla bus vedama per advokatą, tačiau nenurodė advokato duomenų.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovė nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino (pašalino ne visus), taip pat nepaaiškino teismui ir nenurodė priežasčių, dėl kurių kai kurių minėtų trūkumų negali / neturi galimybių pašalinti, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas procesinį dokumentą grąžinti, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, atitinkančiu CPK reikalavimus.

28. Teismas, ieškovės ieškinį laikęs nepaduotu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nesprendė.

III. Atskirojo skundo argumentai

29. Ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio dėl politinių represijų ir ieškinį priimti nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Visi pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai buvo pašalinti, pridėti papildomi dokumentai, prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, taip pat paaiškinta, kad straipsnis apie Sakartvelą prie dokumentų buvo pridėtas per klaidą, todėl buvo prašoma nekreipti į jį dėmesio.

29.2. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Dėl neteisėtų atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiksmų portalo laisvaslaikrastis.lt veikla yra numarinta, jis daugiau nei metus negauna jokių pajamų. Kartu su šiuo išpuoliu prieš spaudos laisvę ir prekybos tinklams yra uždrausta prekiauti savaitarščiu „Laisvas laikraštis“. Dėl politinių represijų prieš laisvą spaudą, portalas buvo sunaikintas, prarado turėtus 100 000 skaitytojų, visą savo 20 metų įdirbį, turtą ir pajamas. Laisvos spaudos uždarymas, remiantis melagingu pagrindu, yra tiesioginės neteisėtos politinės represijos.

29.3. Nenustačius pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra pagrindas ieškovei sumažinti mokėtiną žyminį mokestį ar jį atidėti, remiantis sunkia ieškovės finansine padėtimi.

29.4. Ieškovės banko sąskaitos ataskaita apie turimas lėšas ir pajamas už liepos mėnesį patvirtina ieškovės minimalias pajamas, kurių vos užtenka įmonės gyvybingumui palaikyti. Nepaisant to, teismas sprendė, kad ieškovė turi atiduoti visas savo lėšas žyminiam mokesčiui sumokėti. Tokiu atveju kyla klausimas, kokiu būdu įmonė turi mokėti atlyginimus, mokesčius, už einamas paslaugas, spaustuvei už spausdinamą leidinį. Be to, nors teismas pasisakė dėl lėšų iš įmonės sąskaitos naudojimo maistui pirkti, neva tai nesusiję su įmonės veikla, tačiau maistas būtent ir buvo perkamas įmonės darbuotojų reikmėms, kiek tai susiję su jų darbu.

29.5. Ieškovė jokių kitų sąskaitų bankuose, išskyrus sąskaitą banke „Citadelė“, ar kito turto neturi. Nors teismui pateikta liepos mėn. finansinė ataskaita ir sąskaitos likutis rugpjūčio 1 d. sudarė 49 Eur, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra pajėgi sumokėti beveik 400 Eur žyminį mokestį.

29.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra aiškus ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas. Be to, teismas „kabinėjasi“ prie smulkių detalių, pavyzdžiui, dėl to, kas reiškia ieškinį. Šioje byloje ieškovė yra UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“, kuri yra savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėja ir portalo www.laisvaslaikrastis.lt administratorė, tuo tarpu A. D. yra įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovaujantis ieškovę.

29.7. Ieškinio pagrindas yra atsakovių Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (duomenys neskelbtini) G. R. ir (duomenys neskelbtini) A. G. ieškinyje nurodyti neteisėti veiksmai (raštai, paskleista melaginga ir ieškovės garbę žeminanti, šmeižianti informacija (žinios) apie ieškovę tiek interneto paslaugų tiekėjams, tiek per visuomenės informavimo priemones, kt.). Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir (duomenys neskelbtini) A. G., parašiusi tikrovės neatitinkantį ekspertizės aktą, jį suklastojusi, perdavė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (duomenys neskelbtini) G. R. melagingą ekspertinę išvadą, dėl ko buvo uždaryta visuomenės informavimo priemonė laisvaslaikrastis.lt. Po to, G. R. ieškovę viešai apšmeižė, išplatinusi šmeižtą per visuomenės informavimo priemonę. Dėl neteisėtų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiksmų portalo veikla yra numarinta, jis daugiau nei metus negauna jokių pajamų, dėl to ieškovė patyrė ir neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismaskontatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės orumą žeminančios informacijos paskleidimo ir žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo laikyti ieškinį nepaduotu (ne)buvimo

33. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).

34. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

35. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Jei trūkumai nepašalinami, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

36. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su ieškinio dalyko ir pagrindo nurodymu (patikslinimu), įrodymų pateikimu, žyminio mokesčio už reiškiamą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimu. Ieškovė per nustatytą terminą pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė šalinanti ieškinio trūkumus, taip pat išdėstė argumentus dėl to, kad ji įstatymo pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba nuo jo mokėjimo ji turi būti teismo atleista ar jai jis turi būti atidėtas dėl sunkios finansinės padėties (CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

37. Pirmosios instancijos teismas sprendęs, kad ieškovė nepašalino esminių ieškinio trūkumų dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, kitų su tuo susijusių trūkumų, taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio, nenustatęs pagrindų ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio atleisti ar jo sumokėjimą atidėti, ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

38. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Ieškovės teigimu, ji neturėjo pagrindo sumokėti žyminį mokestį, kadangi nuo jo mokėjimo ji yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą, o netgi ir nenustačius šio atleidimo pagrindo, dėl sunkios ieškovės finansinės padėties yra pagrindas ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti, remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi ar 84 straipsniu. Be to, ieškovė teigia, kad ji pateikė teismui ieškinį, atitinkantį įstatymo jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, o kiti teismo nustatyti trūkumai nėra esminiai.

39. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

- dėl žyminio mokesčio mokėjimo, pagrindo atleisti nuo jo dalies sumokėjimo ar jo mokėjimą atidėti (ne)buvimo

40. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovės už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 390 Eur sumą (335 Eur už materialiuosius teisinius reikalavimus ir 55 už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nurodyto dydžio žyminio mokestį būtų sumokėjusi. Nors, kuomet ieškinio priėmimo klausimas buvo sprendžiamas pirmą kartą (ieškinį buvo atsisakyta priimti, tačiau nutartis apeliacine tvarka buvo panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui) ieškovė ir teigė, kad ji sumokėjo žyminį mokestį (teigė, kad pridedami dėl to įrodymai), visgi duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą byloje nėra, tokių įrodymų ieškovė nepateikė, taip pat nenurodė jokių žyminio mokesčio sumokėjimą identifikuojančių duomenų, kuriais remiantis teismas pats turėtų galimybę Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje nustatyti jo sumokėjimo faktą.

41. Priešingai, ieškovės teigimu, ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, arba ji nuo jo atleistina ar jo sumokėjimas jai atidėtinas remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi ar 84 straipsniu. Taigi darytina išvada, kad ieškovė mano, jog ji neturi pareigos šioje byloje už reiškiamus reikalavimus sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės teiginiams dėl žemiau nurodomų motyvų.

42. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 83 straipsnyje yra nustatyta, kada suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami ar iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis.

43. Ieškovė nurodo, kad neteisėtas žiniasklaidos priemonės uždarymas yra politinė represija, nes tokiais veiksmais yra siekiama politinių tikslų – sunaikinti nepriklausomos žiniasklaidos priemonę, o visos jos negautos pajamos dėl uždarymo prilygsta prarastoms pajamoms arba turtui. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

44. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis, tačiau nagrinėjamu atveju šioje byloje ginčas kilo ne dėl turto, kurį ieškovė galimai prarado dėl politinių represijų. Ieškovė byloje reiškia reikalavimus atsakovėms dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės orumą žeminančios informacijos paskleidimo ir dėl to neturtinės žalos atlyginimo (reikalavimai yra kildinami iš garbės ir orumo įžeidimo teisinių santykių), t. y. šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra prarastas turtas ryšium su politinėmis represijomis, todėl ieškovė nepatenka į asmenų ratą, kurie, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

45. Be to, vien tai, kad buvo uždaryta prieiga prie ieškovės interneto portalo www.laisvaslaikrastis.lt, savaime nėra pagrindas teigti, kad prieš ieškovę buvo taikytos politinės represijos (pvz., kaip tai suprantama teismų praktikoje – okupacinės valdžios vykdoma politika, politinių ar kilmės motyvų pagrindu taikomos politinės prievartos priemonės asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-362/2012), taigi ir pagrindo 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytai žyminio mokesčio lengvatai taikyti.

46. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 3 dalis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

47. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju, teismas įvertinęs įrodymų visumą (asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

48. Asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

49. Paminėtina tai, kad galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, o su realia jo turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas kiekvieno asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti panašūs įrodymai, o asmens turtinė padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias asmens materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-464/2022).

50. Visų pirma, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama pirmosios instancijos teismui prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, nepateikė net dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, kas neatitinka CPK 83 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta galimybė asmenį dėl turtinės padėties atleisti ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo jo dalies, reikalavimų.

51. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl to, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie itin sunkią finansinę padėtį. Ieškovės ieškinyje ir atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad ji negauna jokių pajamų, nes uždaryta prieiga prie jos interneto portalo, ar ieškovės tik už vieno mėnesio laikotarpį (nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d.) teismui pateiktas sąskaitos išrašas iš banko „Citadelė“, nelaikytini pakankamais duomenimis, patvirtinančiais ieškovės sunkią finansinę padėtį (CPK 178, 185 straipsniai).

52. Ieškovė nepateikė jokių kitų duomenų (pavyzdžiui, iš viešų registrų, buhalterinės apskaitos dokumentų dėl bendrovės turimo turto, įsipareigojimų, gaunamų pajamų bei jų pokyčio, sąskaitų kredito įstaigose (su istorija už ilgesnį laikotarpį), kt.), kuriuos vertinant, būtų galima padaryti išvadą, kad įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei būtų per didelė našta. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė ne tik pirmosios instancijos teismui, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui, nors atskirajame skunde ji būtent ir kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl jos turtinės padėties, atliekamų transakcijų (sąskaitose esančių lėšų panaudojimo, paskirties, likučio dydžio) ir galimybės sumokėti žyminį mokestį vertinimą (CPK 178 straipsnis).

53. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad asmens turtinės padėties neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas yra pagrindas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-1120/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pačios ieškovės selektyviai nurodytus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrąją ieškovės finansinę padėtį, jai nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį bei jos realias finansines galimybes. Kitaip tariant, pateiktų įrodymų nepakanka vertinimui, kad ieškovės finansinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog ji dabar nėra nepajėgi sumokėti už ieškinį visą žyminį mokestį.

54. Pažymėtina, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.

55. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-343-241/2021).

56. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik neįrodė sunkios savo finansinės padėties, tačiau iš nurodytų / pateiktų duomenų nėra galimybės spręsti ir dėl ieškovės turtinės padėties pokyčio laiko perspektyvoje. Ieškovė dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų neįrodinėjo.

57. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinio padavimą ieškovei yra per didelė finansinė našta, dėl kurios būtų pagrindas ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumo, susijusio su žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimu, yra pagrįsta.

- dėl trūkumų dėl ieškinio dalyko ir pagrindo bei kitų su tuo susijusių trūkumų vertinimo

58. Nors nagrinėjamu atveju įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio nesumokėjimas už paduodamą ieškinį savaime yra pagrindas konstatuoti, jog ne visi ieškinio trūkumai buvo pašalinti ir ieškovės pareikštą ieškinį laikyti nepaduotu, visgi, pirmosios instancijos teismui taip pat konstatavus ieškinio trūkumus dėl ieškinio dalyko ir pagrindo bei kitus su tuo susijusius trūkumus, pasisakytina ir dėl jų. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad toliau pasisakytina tik dėl tų trūkumų (ir jų (ne)pašalinimo), kurie buvo nustatyti pirmosios instancijos teismo, nevertinant galimai kitų (naujų, papildomų) trūkumų buvimo fakto.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022, 15 punktas).

60. Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra gali pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 56 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021). Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

61. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės orumą žeminančios informacijos paskleidimo ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje (kartu ir patikslintame ieškinyje) ieškovė dėsto aplinkybes, kurios, jos manymu, pagrindžia jos reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovės ieškinio pagrindas dėl paties reiškiamo reikalavimo ir yra pakankamai atskleistas, ieškovė nurodo atsakovių galimai neteisėtus veiksmus, juos detalizuoja, visgi spręstina, kad ieškinio dalykas ir pagrindas, kiek jie susiję su subjektais, kuriems reiškiami materialaus pobūdžio teisniai reikalavimai, nėra tinkamai suformuluoti ir aiškūs.

62. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės ieškinio (patikslinto ieškinio) nėra aišku, kam konkrečiai ieškovė reiškia reikalavimus – tik atsakovėms G. R. ir A. G. ar greta jų ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kurią ieškovė byloje įvardija tiek kaip atsakovę, tiek kaip trečiąjį asmenį, nors to paties subjekto buvimas dvejose procesinėse padėtyse toje pačioje byloje nėra galimas.

63. Pažymėtina tai, kad nors didžiąja dalimi šalis (atsakovas) ir trečiasis asmuo, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisminiame procese naudojasi tomis pačiomis jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42, 47 straipsniai), visgi, siekiant užtikrinti asmens, kuriam pareikšti materialaus pobūdžio reikalavimai, tinkamą teisių įgyvendinimą jam pareikštų reikalavimų atžvilgiu, atsakovo procesinių teisių apimtis yra kur kas platesnė negu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Be to, atsakovui įstatymas tam tikrais atvejais numato ir pareigas, kurių neįvykdžius jam kyla neigiamų procesinių teisinių padarinių, kai tuo tarpu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, šiais atvejais gali nuspręsti naudotis jam suteiktomis teisėmis ar ne (pavyzdžiui, atsakovas privalo, o trečiasis asmuo turi teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį; atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas gali priimti sprendimą už akių). Dėl to, tinkamas subjekto, kuriam reiškiami reikalavimai, įvardijimas, nurodant aiškiai jo procesinę padėtį byloje, jau ieškinio priėmimo stadijoje yra būtinas.

64. Nagrinėjamu atveju ieškovė, patikslintame ieškinyje dėstydama faktines aplinkybes, nurodo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos galimai neteisėtus veiksmus, pateikia dėl jų savo vertinimą, tačiau taip ir nenurodo, šį subjektą atsakovė laiko atsakingu pagal ieškinį ar ne. Ieškovė ieškinio dalyką formuluoja tik atsakovėms G. R. ir A. G., nors, kaip minėta, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą nurodo ir atsakovės procesinėje padėtyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė nepašalino šio jai pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškinio trūkumo. Be to, ieškovė, reaguodama į teismo motyvus, kurių pagrindu ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu, ir su tuo nesutikdama, taip pat ir atskirajame skunde nepaaiškino šių aplinkybių ir nepasisakė dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tikrosios procesinės padėties byloje. O tai laikytina esminiu ieškinio trūkumu.

65. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus (dėl netikslaus ieškovės pavadinimo nurodymo, pridėto straipsnio ir jo reikšmės nepaaiškinimo, dėl advokato nurodymo, kt.), sutinka, kad ieškovės ieškinys neatitinka CPK 111, 135 straipsnių reikalavimų ir teismas juos nurodė pagrįstai, tačiau sprendžia, kad šie trūkumai visgi nėra esminiai, ir, nesant kitų jau anksčiau minėtų esminių ieškinio trūkumų, savaime neužkirstų kelio ieškiniui priimti ir teisminiam procesui pradėti.

66. Šiuo atveju iš ieškovės ieškinio matyti, kad nors jame dažnu atveju pasisakant dėl ieškovės galimo teisių pažeidimo ir yra naudojama daugiskaitos forma „mes“ bei kartu yra akcentuojami galimai dėl to sukelti neigiami padariniai ir A. D., visgi visuma ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių patvirtina, kad ieškinio reikalavimus atsakovėms šioje byloje reiškia tik juridinis asmuo – ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“, o A. D. šioje byloje veikia tik kaip ieškovės atstovas – (duomenys neskelbtini). To, kad reikalavimus byloje reikštų ir pats A. D., kaip fizinis asmuo, nei ieškinyje ar patikslintame ieškinyje, nei atskirajame skunde ieškovė nenurodo. Priešingai, ieškovė atskirajame skunde pažymi, kad tik ji šioje byloje laikytina ieškove.

67. Nors ieškovė ieškinyje nurodo aplinkybes dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-3911-535/2022, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nelaikytina ieškinio trūkumu. Papildomų (perteklinių) aplinkybių ieškinyje nurodymas neužkerta kelio ieškiniui priimti ir bylą nagrinėti, o dėl jų įrodomosios reikšmės teismas gali spręsti ir pasisakyti bylą išnagrinėjęs iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu.

68. Tas pats pasakytina ir apie įrodymų (ar dalies jų), pagrindžiančių ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, nepateikimą. Nors įstatymas ir numato pareigą šaliai įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), tačiau tai, kaip ji šią pareigą ir kokia apimtimi įgyvendins, yra jos pasirinktas veikimo modelis, tuo pačiu prisiimant ir riziką, kad tokios pareigos nevykdymas (ar netinkamas vykdymas) jai gali sukelti neigiamas teisines pasekmes – reikalavimų atmetimą, neįrodžius jų pagrįstumo. Be to, paminėtina ir tai, kad šalis įrodinėjimo pareigą gali įgyvendinti ir vėlesnėse teisminio proceso stadijose, o ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, prisiimdama pavėluoto įrodymų pateikimo procesinę riziką.

69. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors ne visi anksčiau paminėti ieškovės ieškinio (patikslinto ieškinio) trūkumai atskirai sudarytų kliūtis ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti, tačiau tokie trūkumai, kaip kad netinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas (atsakingų pagal ieškinį subjektų aspektu) bei įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio nesumokėjimas, laikytini esminiais ir užkertančiais kelią teisminiam procesui pagal ieškovės ieškinį pradėti. Dėl to, ieškovei nepašalinus šių nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Ieškovės atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

70. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų šioje nutartyje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė