- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1471-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06932-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį G. R., A. G. ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės orumą žeminančios informacijos paskleidimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. R., A. G. ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuriuo prašė: (i) pripažinti, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) G. R. ir (duomenys apie pareigas neskelbtini) A. G. paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančias ir jos orumą žeminančias žinias, t. y. paskelbė, kad ieškovė platina dezinformaciją ir melą; (ii) priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 10 000 Eur neturtinės žaos atlyginimą, kadangi ieškovei dėl atsakovių tyčinių veiksmų buvo sukeltos sunkios pasekmės, t. y. buvo uždarytas ir daugiau kaip metus neveikia portalas www.laisvaslaikrastis.lt, kuris veikė daugiau nei 20 metų ir turėjo daugiau nei 100 tūkst. skaitytojų auditoriją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį.
3. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtinas teisme, konstatavęs, kad parengtas ieškinys neatitinka jam keliamų turinio, įrodymų įforminimo reikalavimų, ieškinys neaiškus, tuo tarpu ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju neatitiktų proceso koncentracijos principo bei šaliai numatytų pareigų tinkamo įgyvendinimo. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad:
3.1. Visų pirma, iš ieškinio, kuriuo reiškiamas reikalavimas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir šio juridinio asmens darbuotojams ir kuriuo dalykas formuluojamas kaip reikalavimas dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovo orumą žeminančios informacijos paskleidimo, žalos padarymo ir atlyginimo, turinio neaišku, kieno vardu reiškiami reikalavimai – ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ar ieškovės atstovo - direktoriaus A. D. vardu. Teismas pažymėjo, kad nors ieškove teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodoma bendrovė, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje reikalavimas formuluojamas dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovo orumą žeminančių žinių paskleidimo, nors taip formuluojamą reikalavimą pagal įstatymą gali reikšti tik fiziniai asmenys, bet ne juridiniai, kaip yra aptariamu atveju (ieškinį reiškia juridinis asmuo).
3.2. Antra, Juridinis asmuo, reikšdamas ieškinį dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022 m. kovo 18 d. priimto sprendimo, kuris buvo priimtas Tarnybos vardu dėl neskelbtinos informacijos, ieškinį reiškia ne tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, bet ir Tarnybos darbuotojams, tačiau ieškinyje nenurodoma, kodėl reikalavimas reiškiamas Tarnybos darbuotojams, kurie sprendimą priėmė ne savo, o nurodytos įstaigos vardu.
3.3. Nurodyti argumentai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sąlygoja išvadą, kad šioje stadijoje suformuluoti reikalavimai negali būti vertinami kaip aiškiai ir suprantamai formuluojami (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
3.4. Su ieškiniu nepateikti įrodymai dėl atsakovių (visų) neteisėtų veiksmų. Ieškinyje nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-3911-535/2022 yra neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
3.5. Teismui nepateikti įrodymai dėl 10 000 Eur neturtinės žalos patyrimo. Šiuo atveju taip pat yra neaišku, kieno atžvilgiu reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir nenurodoma, kaip grindžiamas tokios žalos paskaičiavimas.
3.6. Ieškinys šiuo atveju nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tačiau tam, kad būtų galima tinkamai nurodyti, kaip turi būti apskaičiuotas žyminis mokestis, pirmiausia turi būti aiškiai ir tinkamai suformuotas ieškinio reikalavimas (nurodytas ieškinio dalykas), nes tik tada galima tinkamai nustatyti mokėtiną žyminį mokestį.
4. Visų šių argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas tokią ieškovės poziciją vertino kaip nesuderinamą su ieškovei CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, bei su CPK 142 straipsnio nuostatomis, numatančiomis atsakovui pareigą teikti atsiliepimą, todėl turi būti aišku, ko iš atsakovo reikalaujama, kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais tai grindžiant, bei su CPK 115 straipsnyje įtvirtinto trūkumų šalinimo instituto paskirtimi. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį ir tuo pačiu nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Renatą Kasimovienę nuo šios bylos nagrinėjimo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog teismui nėra aišku, kieno vardu yra pateiktas ieškinys. Ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kad A. D. yra portalo www.laisvaslaikrastis.lt vyr. redaktorius, ir šį portalą administruojančios UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ vadovas bei savininkas. Paskleidusios melagingas ir A. D. šmeižiančias žinias apie tai, kad neva www.laisvaslaikrastis.lt platina dezinformaciją, atsakovės tiesiogiai pažemino ne tik visuomenės informavimo priemonės, tačiau ir A. D., kaip redaktoriaus ir savininko, dalykinę reputaciją, nes A. D. yra tiesiogiai atsakingas už šio portalo tūrinį.
5.2. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog neaišku kam yra reiškiamas ieškinys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 5 punktas nurodo, jog visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo. Tad šiuo atveju visiškai nesvarbu, kokios įstaigos vardu atsakovės paskleidė šmeižtą apie A. D., nes įstatymas aiškiai sako, kad visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo. Šiuo atveju melagingus duomenis apie A. D. paskleidė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (duomenys apie pareigas neskelbtini) G. R., kuri rėmėsi savo darbuotojos A. G. melaginga išvada, todėl jos pagal įstatymą ir atsako už savo veiksmus.
5.3. Nesutiktina, jog į bylą nėra pateikta įrodymų dėl atsakovių veiksmų. Į bylą yra pateiktas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (duomenys apie pareigas neskelbtini) G. R. dokumentas, kuris labai plačiai buvo išplatintas.
5.4. Nors teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I2-3911-535/2022, yra neįsiteisėjęs, kadangi yra apskųstas, tačiau teismas neišsiaiškino, jog šio sprendimo atsakovas neskundė, o skundė tik ieškovas dėl turtinės žalos atlyginimo.
5.5. Nepagrįstas teismo išaiškinimas, kad teismui nepateikti įrodymai dėl 10 000 Eur neturtinės žalos patyrimo. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad žala - 10 000 Eur yra padaryta įmonės ir portalo reputacijai, apkaltinus "dezinformacija". Šis melas buvo paskleistas valstybinės įmonės - Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vardu, kuri turėjo įgaliojimus veikti šioje srityje, todėl tai dar viena aplinkybė, kuri sunkina atsakovių padėtį, nes jos piktnaudžiavo savo padėtimi ir skleidė melą apie ieškovą, turėdama valstybės įgaliojimus veikti.
5.6. Lygiai taip pat melagingas ir teismo paaiškinimas, kad nesumokėtas žyminis mokestis - jis buvo prikabintas prie ieškinio ir teismui pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (iš lot. kb.- pagal pareigą) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
10. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, kad parengtas ieškinys neatitinka jam keliamų turinio, įrodymų įforminimo reikalavimų, ieškinys neaiškus, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju neatitiktų proceso koncentracijos principo bei šaliai numatytų pareigų tinkamo įgyvendinimo.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pareikšto ieškinio turinį bei jame nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl tikrovės neatitinkančios ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo bei žalos atlyginimo, o taip pat pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties turinį, visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo atsisakymo priimti ieškovės ieškinį negalėjo grįsti jo neatitiktimi CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtintiems ieškinio turinio ir formos reikalavimams, kadangi tokiu atveju, t. y. kai ieškovo ieškinys turi trūkumų ir neatitinka tam tikrų jo turiniui ir formai civilinio proceso įstatymo nustatytų reikalavimų, turi būti taikomas ne atisakymo priimti ieškinį institutas, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas, suteikiant teisinę galimybę trūkumų turintį procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui tuos trūkumus ištaisyti.
12. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų buvimo faktu (pavyzdžiui, iš ieškinio turinio nėra aišku, kieno vardu reiškiami reikalavimai – ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“, kaip juridinio asmens, ar ieškovės atstovo – direktoriaus A. D., kaip fizinio asmens vardu; nepateikti įrodymai, kuriais siekiama įrodinėti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl prašomos priteisti žalos patyrimo, dydžio ir t.t.), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai gali būti ištaisyti pasitelkus ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad šiuo atveju ieškinio trūkumų šalinimo institutas neatitiktų proceso koncentracijos principo bei šaliai numatytų pareigų tinkamo įgyvendinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinio proceso įstatymas nenumato ir nesuteikia teismui kompetencijos bei diskrecijos spręsti dėl ieškinio trūkumų instituto taikymo tikslingumo / netikslingumo, o įpareigoja teismą šį institutą taikyti visais atvejais, kai pateiktas ieškinys neatitinka CPK jo turiniui ir formai numatytų reikalavimų.
13. Pastebėtina ir tai, kad dalis motyvų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį (pvz., ieškinio nepagrįstumas, aplinkybių neįrodymas ir t.t.), apskritai gali būti tik galutinio procesinio sprendimo, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, dalykas, tačiau ieškinio materialinis pagrįstumas / nepagrįstumas, ieškovo tinkamumas (materialinės teisės į atsakovą turėjimas), atsakovo tinkamumas (atsakovo materialinės pareigos atsakyti pagal ieškinį buvimas) nėra ir negali būti teismo vertinami pirminėje – civilinės bylos iškėlimo – stadijoje.
14. Apibendrinant konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį dėl tikrovės neatitinkančios ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo bei žalos atlyginimo, o nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams šalinti, o pastarajam tokių trūkumų nepašalinus – laikyti ieškinį nepaduotu, kaip tai aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta LR CPK 115 str. 2 d. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė ieškinį priimti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
15. Ieškovės atskirojo skundo reikalavimas nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Renatą Kasimovienę nuo šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo nespręstinas, kadangi jis negali sudaryti atskirojo skundo dalyko (apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo), tuo tarpu ieškovė turi teisę pareikšti nušalinimus teismo sudėčiai CPK 68 straipsnio nustatyta tvarka, ir tokie pareiškimai nagrinėjami CPK 69 straipsnio nustatytų kompetentingų subjektų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.