- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 2-362/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00647-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- F. L. B. P.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejui „Alka“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės F. L. B. P. atstovo advokato J. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-1351-71/2011 pagal ieškovės F. L. B. P. ieškinį atsakovui Telšių rajono savivaldybės tarybai, trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejui „Alka“ dėl kompensacijos priteisimo už nuosavybės teise priklausančių meno vertybių nusavinimą visuomenės reikmėms.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės F. L. B. P. atstovas advokatas J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Telšių rajono savivaldybės tarybai, trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejui „Alka“ dėl kompensacijos priteisimo už nuosavybės teise priklausančių meno vertybių nusavinimą visuomenės reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 28 480 Lt dydžio žyminį mokestį, pateikti įrodymus apie meno vertybių grąžinimą ieškovės šeimai bei įrodymus, kad ieškovės šeima buvo reabilituota.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas J. L. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ieškovė yra vienintelė P. turto paveldėtoja atkūrusi nuosavybės teisę į nacionalizuotą turtą. J. P. 1941 m. buvo ištremtas ir mirė tremtyje 1943 m., o kadangi jis nebuvo teistas, o buvo ištremtas, tremtis nereabilituojama, o tik atkuriamos visos turtinės ir pilietinės tremtinių teisės. A. P., J. P. sūnus, buvo įtrauktas į tremtinų asmenų sąrašus, tačiau slapstėsi ir išvengė tremties. Atstovas taip pat nurodė, kad ieškovė kaip nukentėjusių nuo okupacinių režimų asmenų turto paveldėtoja turi būti atleista nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės F. L. B. P. ieškinį.
Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas nepateikė prašymui pagrįsti įrodymų, patvirtinančių, kad būtent asmeniškai F. L. B. P. patyrė meno vertybių nacionalizavimą ryšium su politinių represijų vykdymu, todėl ji neatleistina nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Teismas nurodė, kad žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas nepateiktas, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodyti trūkumai nepašalinti, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės F. L. B. P. atstovas advokatas J. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti teismą priimti ieškinį.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, reikalaudamas sumokėti 28 480 Lt žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis, t. y. atleidimą nuo žyminio mokesčio šios kategorijos bylose įstatymų leidėjas sieja su turto nacionalizavimo faktu, o ne su asmens nukentėjimu vykdant politines represijas. Byloje pateikti įrodymai, kad dvarininkas J. P., vykdant politines represijas, buvo ištremtas ir mirė tremtyje, o jo sūnus A. P. buvo įtrauktas į trėmimo sąrašus, vengdamas tremties slapstėsi. Politinės represijos prieš šios šeimos narius yra akivaizdžios, jų pasekmė yra viso šeimos turto, taip pat ir meno kūrinių, nacionalizavimas. Apeliantas pažymėjo, kad analogiškose bylose teismai nereikalavo mokėti žyminio mokesčio ir jo nepriteisė iš ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodoma, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis. Minėta įstatymo nuostata nedetalizuoja politinių represijų sampratos, todėl aiškindamas ją teismas turėtų remtis sisteminiu teisės aiškinimo metodu. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas apibrėžia nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus (Įstatymo 1 str. 1 d.). Nors minėtas įstatymas mini asmenis, nukentėjusius nuo okupacijų, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusių nuo politinių represijų ir nukentėjusių nuo okupacijų asmenų sąvokų turinys iš esmės nesiskiria. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurie okupacinių režimų buvo įkalinti, ištremti, nutremti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta laisvė. Bylos duomenys preliminariai patvirtina, kad J. P. buvo ištremtas, o jo sūnus A.- A. P. buvo įtrauktas į sąrašus asmenų, numatytų ištremti, taigi prieš tuometinius P. turto savininkus buvo vykdomos politinės represijos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ieškinys grindžiamas turto nusavinimu, kuris įvykdytas 1940 metais, paimant vertybes iš Vilkėnų ir Švėkšnos dvarų. Toks turto nusavinimas buvo politinių represijų pasekmė, todėl bylose, susijusiose su tokiu turtu, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Aplinkybė, jog ne pati ieškovė asmeniškai patyrė politinis represijas nėra teisiškai reikšminga. Įstatymų leidėjas minėtą atleidimo nuo ieškinio pagrindą susiejo su byloje nagrinėjamų teisinių santykių turiniu, o ne su ieškovo statusu.
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovė neatleistina nuo žyminio mokesčio remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktu, neteisingai aiškino teisės normas, todėl teismo nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovės F. L. B. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.