Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-02-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-36-963/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
II-36-963/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01235-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
,,Registrų centras"
Kategorijos
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-36-963/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01235-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
Registro objektas ROIK: 21147470393KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Linai Beniušienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau - VĮ „Registrų centras“) 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-550-2021 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. VĮ „Registrų centras“ 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-550-2021 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 223 straipsnio 2 dalį 400,00 Eur (keturių šimtų eurų ir 00 ct) dydžio bauda už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu A. K. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

2021 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas VĮ „Registrų centras“ persiųstas A. K. skundas dėl VĮ „Registrų centras“ 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-550-2021 pakeitimo. Skunde nurodoma, kad paties padaryto administracinio nusižengimo fakto neginčija, sutinka su juo ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nutarime nurodyti finansiniai dokumentai VĮ „Registrų centrui“ šiuo metu jau yra pateikti. Nurodė, kad yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių nebuvo laiku įvykdyti įstatymuose numatyti reikalavimai. Įmonės UAB “ (duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą jau daug metų tvarko vyriausioji buhaltere O. M., kuri pagal 2000-11-16 darbo sutartį Nr. 4, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji visada savo pareigas atlikdavo gerai ir jokių pažeidimų, susijusių su įmonės finansine apskaita nėra buvę iki tol, kol ji susirgo. 2020 metais smarkiai pablogėjo jos sveikata, jai buvo diagnozuota onkologinė liga, kurią ji turėjo gydyti. Taip pat jai buvo nustatytas darbingumo netekimas 45 proc. Nežiūrint į tai, ji ir toliau tvarkė įmones buhalterinę apskaitą, tačiau galėjo atsitikti taip, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių visų savo darbinių funkcijų neatliko. Be to, šiais metais buvo pablogėjusi ir jo paties sveikata, dėl kurios tinkamai nesukontroliavo situacijos. Jam būnant Ispanijoje 2021-05 28 pablogėjus sveikatai, buvo paguldytas į ligoninę, buvo atlikta operacija. Į Lietuvą grižo tik šių metų liepos pradžioje, nes gydytojai po operacijos nerekomendavo skristi. Grįžus į Lietuvą dar buvo nedarbingas iki 2021-09-10. Administraciniu pažeidimu už kurį yra nubaustas, jokia reali finansinė žala valstybei nebuvo padaryta. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, be to, kaip ir minėjo, finansines ataskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė. Savo skundu prašo pakeisti VĮ „Registrų centras“ specialistės 2021-11-08 nutarimą Nr. RC-ANR_N-550-2021 ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, už pažeidimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymą, administracinės nuobaudos neskirti arba skirti sankcijoje numatytą minimalią (b. l. 3-12).

Atsiliepimas

VĮ „Registrų centras“ 2021 m. gruodžio 7 d. atsiliepime į A. K. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodoma, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro (toliau - Registro) duomenimis A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2002-07-05 yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)", kodas-(duomenys neskelbtini) (toliau - ir Bendrovė) vadovas. Duomenys apie tai, kad pareiškėjas A. K. yra Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Klaipėdos skyrius 2021-10-15 A. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. RC-ANR_P-96-2021 pagal ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, už tai, kad jis, būdamas Bendrovės vadovas, Registrui nepateikė laiku UAB „(duomenys neskelbtini)" 2019 ir 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų. Registrų centras ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Registrų centro A. K. 2021-10-15 surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. RC-ANR_P-96-2021, 2021-11-08 priėmė nutarimą Nr. RC-ANR_N-550-2021, kuriuo A. K. paskyrė administracinę nuobaudą - 400 Eur dydžio baudą. A. K. Bendrovės 2019 ir 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Registrui pateikė 2021-11-12. Pateiktame Skunde pareiškėjas A. K. neginčija administracinio nusižengimo padarymo nusižengimo fakto, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda, nurodydamas, jog Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 ir 2020 metus nepateikė dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkanti vyriausioji buhalterė dėl jai diagnozuotos ligos ir nustatyto nedarbingumo, tinkamai neatliko savo darbinių funkcijų ir nepateikė Registro tvarkytojui metinių finansinių atskaitų rinkinių įstatymo nustatytu terminu. Be to, paaiškina, kad jam pačiam pablogėjus sveikatai, buvo nustatytas nedarbingumas iki 2021-09-10. Skunde pažymi, kad šiuo metu Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 ir 2020 metus Registro tvarkytojui yra pateikti. Skunde akcentuoja, kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo jokia reali finansinė žala valstybei nėra padaryta. Teigia, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. nuomone, skunde nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, „administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą - 30 Eur baudą". Kaip jau minėta prie faktinių aplinkybių, ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali nuobauda yra 200 Eur, o ne 30 Eur bauda, kaip klaidingai Skunde nurodo pareiškėjas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, Registro duomenis Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020-06-01, o 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinys - ne vėliau kaip iki 2021-06-01. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekse, Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2013-04-19 nutartis Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienašmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABI 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei nemokumo proceso inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 5 straipsnio 1 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (LAT 2017-10-17 nutartis Nr. 3K-7-177-701/2017). Vilniaus apygardos teismas 2019-12-16 nutarime administracinėje byloje Nr. AN2-565-626/2019 nurodė, kad: „Pažymėtina, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus".

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas finansines įmonės ataskaitas ir metinį pranešimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbti viešai Juridinių asmenų registre. O pagal šio įstatymo 28 straipsnio nuostatas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas. Be to, šiame straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis šių pareigų arba netinkamai jas vykdantis, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Vertinant šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad bendrovės vadovas, kaip vienašmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis - patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.

Pažymėtina, kad teisės aktais aiškiai įtvirtinta, jog tai yra vadovo pareiga teikti dokumentus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017- 12-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus ir už šios pareigos nevykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda.

Taigi pareiškėjo A. K. Skundo argumentas, kad Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 ir 2020 metus Registro tvarkytojui laiku nepateikti dėl objektyvių aplinkybių (t. y. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios buhalterės kaltės) atmestinas kaip visiškai neturintis teisinio pagrindo. Kaip jau nurodyta aukščiau, teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų savalaikiai nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Registrui, įskaitant ir priežastį, kad finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė buhalteriją tvarkantis kitas asmuo (pvz. įgaliotas bendrovės darbuotojas ar samdomas tokias paslaugas teikiantis ūkio subjektas). Tai, kad vadovai pasirenka sudaryti sutartis su įmonėmis arba įgalioja įmonę atstovauti kitą asmenį ir paskui visiškai nekontroliuoja jų atliekamų veiksmų, atsakomybės jų atžvilgiu nešalina ir nemažina.

Pavėluotas atskaitomybės pateikimas taip pat vadovo atsakomybės nešalina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad „<...> būtent bendrovės vadovas, kaip vienašmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis - patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Be to, pažymėtina ir tai, kad 2021-02-12 Panevėžio apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-491/2021 teismas konstatavo, kad „<...> aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo FA rinkinį pateikė pavėluotai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalį nešalina. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, su kurių buvimo ar nebuvimu būtų galima sieti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Taigi, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo baigtumo momentas siejamas su atitinkančio dokumento nepateikimo laiku Juridinių asmenų registrui, nereikalaujant jokių iš to kylančių pasekmių".

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo Skundo motyvas, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo jokia reali finansinė žala valstybei nėra padaryta, yra taip pat visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių kilimo, tai reiškia, kad įstatymo leidėjas pakankamai pavojinga veika pripažįsta patį finansinių ataskaitų nesavalaikio pateikimo valstybės institucijoms faktą (Šiaulių apygardos teismo 2018-02-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019-11-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Juridinių asmenų registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Juridinių asmenų registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju Registrų centras nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrė baudą, artimą minimaliai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, jam turėtų būti neskiriama administracinio nusižengimo nuobauda arba paskirta mažesnė nuobauda nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalyje, t. y. 30 Eur bauda. Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (Kauno apygardos teismo 2020-12-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-566-238/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2019-11-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019). Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai (Panevėžio apygardos teismo 2018-06-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-112-185/2018).

Registrų centro nuomone, pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. atžvilgiu nėra. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl ko Teismas turėtų administracinės nuobaudos neskirti arba skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalis. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. Skunde pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjas Bendrovės vadovas yra paskirtas dar 2002 metais, taigi jam šios pareigos nėra naujos, eilę metų vadovavęs Bendrovei jis neabejotinai turėjo žinoti apie pareigą pateikti Bendrovės metines finansines ataskaitas Registrui laiku, iki konkrečios datos. Registrų centras pažymi, kad JAR duomenimis, A. K. ir anksčiau teikė Bendrovės finansines ataskaitas Registrui pavėluotai. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, šiuo metu A. K. turi galiojančią administracinę nuobaudą už panašaus pobūdžio administracinį nusižengimą. Taigi Registrų centras pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. paskyrė baudą sankcijos ribose, ši bauda ir taip yra artima minimaliai. Tokia nuobauda Registrų centro vertinimu, nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinės nuobaudos priemonės paskirtis, nesant išskirtinių aplinkybių, įpareigoja administracinį nusižengimą padariusį asmenį sankcijos ribose atsakyti už savo netinkamą elgesį.

Papildomai pažymima, kad Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-966/2021, kurios faktinės aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos bylos (Kauno apygardos administracinio teismo 2021-02-17 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75- 966/2021), konstatavo, kad „administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį užtraukia ataskaitų nepateikimas nustatytu laiku ir jokios išimtys, kada ataskaitos gali būti teikiamos pavėluotai, nėra numatytos. Būdama juridinio asmens vadove, apeliantė neužtikrino, kad buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė ataskaitas pateiktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl tai, kad ataskaitos, nors ir pavėluotai, vis tik buvo pateiktos, jos atsakomybės nešalina ir nėra išimtinė aplinkybė, teikianti pagrindą švelninti sankcijos ribose paskirtą administracinę nuobaudą. D. M. padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, todėl vien tik šį nusižengimą padariusio asmens pageidavimus atitinkančios nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo".

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, mano, kad šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo A. K. atžvilgiu galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos nėra, todėl tenkinti Skundo reikalavimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Byla bus vedama be advokato, bei atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Teismo prašo VĮ „Registrų centro“ 2021-11-08 nutarimą Nr. RC-ANR_N-550-2021 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. K. Skundo netenkinti, administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Registrų centro atstovui nedalyvaujant (b. l. 75-81).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. K. parodė, kad įmonėje yra sudėtinga padėtis, pardavė visą savo transportą, išsikėlė iš ofiso vienų patalų į kitas mažesnes, buhalterė dirbo nuotoliniu būdu nuo 2019 m. Įmonės archyvas, bei ofisas Klaipėdoje, buhalterė gyvena Gargžduose, ko pasėkoje atsitiko nesklandumai su dokumentų tvarkymu. Deja, buhalterei diagnozuota liga, pradėjo labai stipriai įtakoti jos atliekamą darbą, turėjo įtakos balansų pridavimui, susikaupė daug dokumentų, todėl pripažįsta, kad nespėjo laiku pateikti finansinių ataskaitų, gailisi dėl to. Šiais metais, vasarą pasamdė papildomai apskaitininkę, kuri padės buhalterei. Nespėjo ataskaitų priduoti prieš terminą, matė, kad buvo jam internetu atsiųstas dokumentas, po to bandė susisiekti telefonu su VĮ „Registrų centru“, jei neklysta Michailovskiene, kuri vedė bylą, tačiau nepavyko, galiausiai buvo paskirta bauda. Šiuo metu pagrindiniai visi dokumentai yra sutvarkyti ir ateityje stengsis visus dokumentus pateikti laiku. Už 2019-2020 m. ataskaitos yra pateiktos šių metų spalio mėnesį. Kai nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos už 2019 m., jam jokie papildomi priminimai iš VĮ „Registrų“ centro nebuvo siunčiami, nebent siuntė kitu adresu, nes jie tokių laiškų nematė. Apie tai, kad bendrovė išsikėlė ir pasikeitė buveinės adresas Registrų centrą informavo. Įmonė registruota šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini). Įmonė veikia jau virš 20 metų, kiek pamena, pradėjo veikla strigti nuo 2019 m., kai išsikėlė į mažesnes patalpas, nuo tada pradėjo vėluoti pateikti privalomas ataskaitas. Apie tai, kad VĮ „Registrų centro“ atsiliepime į Skundą nurodyta, kad ataskaitas vėluodavo pateikti ir anksčiau jis nepamena tiksliai to, pamena, kad pavasarį buvo baustas, bet ši bauda taip pat priskirtina prie to laikotarpio, apie kurį jau išdėstyta skunde. Jis negali atleisti buhalterės dėl jos ligos, ji jau virš 20 metų dirba šioje įmonėje. Įmonės veikla nėra didelė, jie anksčiau turėjo savo transportą, bet išpardavė viską, liko tik sandėlis, per kurį praeina nemažai visokių smulkių ataskaitų. Buhalterė įmonės buhalterinius duomenis nuolat tvarko, mokesčius moka, kodėl tie patys duomenys negalėjo būti laiku pateikti Registrui negali pasakyti. Prašo atsižvelgti į pateiktus dokumentus, nors ir pavėluotai, būtų gal ir pateikti anksčiau, bet jis pats buvo paguldytas į ligoninę, kadangi ištiko infarktas, įmonėje liko vienas sandėlininkas, kuris neturėjo galimybės šių dokumentų pateikti. Šiuo metu yra pasamdyta papildoma darbuotoja, apskaitininkė, kuri padės buhalterei. Pažada, kad imsis visų priemonių, jog daugiau tokie nusižengimai nesikartotų.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo VĮ „Registrų centro“ 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, kad ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo byloje nėra, kad pagrįstai pripažinta, jog A. K. veikoje yra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, o A. K. yra tinkamas šio nusižengimo subjektas. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. iš esmės ir neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, nesutinka tik su jam paskirta administracine nuobauda, kad jam paskirta nuobauda yra per didelė.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada.

ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismo vertinimu, A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda, tačiau, teismo vertinimu, institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama jam už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą 400 Eur, tinkamai šios administracinės nuobaudos neindividualizavo. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismo nuomone, tokia administracine nuobauda bus pasiekti ANK 32 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad nors A. K., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nepateikė VĮ „Registrų centrui“ metinių finansinių ataskaitų už 2019-2020 metus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatytus įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau atsižvelgtina į A. K. skunde išdėstytus argumentus, į tai, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, šios rūšies administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastaraisiais metais A. K. susidūrė su išties nemažai sunkumų susijusių su jo paties bei jo ilgametės darbuotojos – buhalterės, kuri ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą bei turėjo pateikti nurodytas ataskaitas VĮ „Registrų centras“, sunkiais sveikatos sutrikimais, kurie akivaizdu turėjo didelės įtakos įmonės veiklos organizavimo, dokumentų tvarkymo nestabilumui, bei įvykdytiems terminų pažeidimams. A. K. teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina jo skunde išdėstytas aplinkybes dėl įmonės buhalterės sunkios onkologinės ligos, sumažėjusio darbingumo lygio (b. l.7-12). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis imasi visų įmanomų priemonių ištaisyti šį nusižengimą ir, kad nebebūtų kartojamas ateityje. Pateikė visas reikalaujamas įmonės finansines ataskaitas, pasamdė papildomą apskaitininkę, kuri padės buhalterei, nurodė, kad dėl jo padaryto nusižengimo išliekamųjų pasekmių nėra, žala valstybei nepadaryta.

Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį pažeidimą, todėl atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. K. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. K., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje asmuo nedarytų naujų administracinių nusižengimų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas tenkintinas ir skundžiamas VĮ „Registrų centras“ 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-550-2021 keistinas, A. K., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nusižengimų 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą patenkinti.

Pakeisti Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-550-2021, kuriuo A. K. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda - 400 Eur bauda, ir A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė