Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-566-238/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-30
Bylos Nr.
AN2-566-238/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01609-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Byla Nr. AN2-566-238/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01609-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties G. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu G. J. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 (aštuonių) šimtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2020 m. liepos 31 d. 22.23 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,98 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, prašydamas jį pakeisti – panaikinti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o šio prašymo netenkintus – nustatyti trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartimi G. J. skundas tenkintas iš dalies – Institucijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas pakeistas, sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą iki 8 (aštuonių) mėnesių. Teismas, sutrumpindamas administracinio poveikio priemonės terminą, atsižvelgė į tai, jog G. J. prisipažino transporto priemonę vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jaučia visas neigiamas savo poelgio pasekmes, taip pat atsižvelgė jog nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, bylos medžiagoje yra pateiktas mokėjimo kvitas, kuris patvirtina, kad jis sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 16), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, jog 5 metų laikotarpyje jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo laiku. Pareiškėjas turi ilgametį vairuotojo stažą. Taip pat nurodė, kad G. J. pateikė įrodančius dokumentus, jog dirba UAB „U“, kuri užsiima tarptautiniais pervežimais, todėl be teisės vairuoti, jis negalės atlikti darbinių funkcijų, be to, jis gyvena užmiestyje, sudėtinga susisiekti viešuoju transportu su miestu, nes viešasis transportas nėra gerai išvystytas. Taip pat nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi šeimą, 4 nepilnametes dukras, iš kurių dvi serga onkologine liga, jas reikia nuvežti pas gydytojus. Teismas, įvertinęs faktines įvykdyto administracinio nusižengimo aplinkybes, taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, jog jam ne teismo tvarka priimtu nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – yra aiškiai per griežta, neatitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties, todėl nusprendė sušvelninti jo teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4. Apeliaciniu skundu (toliau-skundas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą be pakeitimų.

4.1. Institucijos viršininko nuomone, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vertinant tik teigiamai G. J. charakterizuojančias aplinkybes. Anot apelianto, nutartyje nurodytos aplinkybės, kuriomis apylinkės teismas motyvavo savo sprendimą sutrumpinti G. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, asmens gyvenimo būdas, užimtumas, šeimyninė padėtis, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažintinos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti švelnesnę nei sankcijoje numatytos, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą, ir nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios nulemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra priskiriamas prie sunkių, tyčinių pažeidimų. Vairuotojas dar prieš įvykdydamas tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį padidintą pavojų eismo saugumui, privalo numatyti galimas tokių veiksmų neigiamas pasekmes ir prisiimti dėl jų atsakomybę. Švelnesnių administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių taikymas neigiamai įtakoja tokio pobūdžio pažeidimų užkardymą bei prevenciją ir tuo administracinės nuobaudos nepasiekia numatytų tikslų. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne G. J. asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė taikyti G. J. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl G. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nekyla, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą taikyti G. J. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ne teismo tvarka priimtu nutarimu nustatytas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo terminas, kartu įvertinus ir tai, kad pažeidėjui buvo paskirta 800 Eur bauda, yra aiškiai per griežtas, neatitinkantis ANK 22 straipsnyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties, proporcingumo principo. Savo skunde Institucijos viršininkas nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos, ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

8. G. J. Institucijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu buvo pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šio nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

10. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos viršininko skunde išdėstytais motyvais, susijusiais su G. J. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumu. Neabejotina, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat sutiktina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti G. J. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam paskirtos ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės terminą, lėmė jo padaryto nusižengimo, asmenybės, šeiminių ir darbinių aplinkybių, jo elgesio po padaryto administracinio nusižengimo įvertinimas bei tai, kad nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nurodė, jog G. J. prisipažino transporto priemonę vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailisi dėl to (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jaučia visas neigiamas savo poelgio pasekmes. Nurodė ir tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Bylos medžiagoje yra pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad jis sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 16), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, jog 5 metų laikotarpyje jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis turi ilgametį vairuotojo stažą. Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. dirba UAB „U“, kuri užsiima tarptautiniais pervežimais, o neturint teisės vairuoti, įmonė negalėtų funkcionuoti bei jis negalės atlikti darbinių funkcijų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog jis gyvena užmiestyje, iš kurio yra sudėtinga susisiekti su miestu, nes viešasis transportas nėra gerai išvystytas. Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad jis (G. J.) yra vedęs, turi 4 nepilnametes dukras, iš kurių dvi serga onkologine liga ir jas reikia reguliariai vežti pas gydytojus, o tam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Iš tokių skundžiamos nutarties motyvų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti G. J. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nustatęs ne vieną ar vos keletą aplinkybių, kurios nagrinėjamos bylos kontekste turi būti ir buvo įvertintos pažeidėjo naudai, o visą kompleksą tokio pobūdžio faktinių duomenų, ir tai leido teismui priimti visiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą nustatyti trumpesnį nubaustajam skirtinos administracinio poveikio priemonės terminą, nei jis numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

13. Be pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, apygardos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad dėl G. J. padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Administracinis nusižengimas padarytas vakare, nesant duomenų nei apie eismo intensyvumą, nei apie tai, jog pažeidėjo vairuotas automobilis būtų sustabdytas dėl pavojingo manevravimo kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo, be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po šio administracinio nusižengimo padarymo asmuo būtų vėl pažeidęs Kelių eismo taisykles, piktnaudžiautų alkoholiu, ar vairuotų transporto priemones būdamas neblaivus. G. J. nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis, kuris artimas leistinai alkoholio koncentracijai ribai leidžia manyti, kad pažeidėjas galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad už automobilio vairo sėda būdamas blaivus, ką tvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nors apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nurodytos aplinkybės nepateisina G. J. teisei priešingo itin pavojingo poelgio, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jos leidžia teigti, kad pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad G. J. piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik su Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutrumpino minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą tik vienu trečdaliu, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu G. J. atsakomybės sušvelninimu.

14. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas, konstatuoja, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sutrumpinus G. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 8 mėnesių. Atsižvelgiant į G. J. asmenybę, jo šeimines aplinkybes (jis augina 4 nepilnametes dukras, iš kurių 2 serga onkologine liga), taip pat tai, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo G. J. negalės vykdyti savo darbinių funkcijų, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patyrė ir dar patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Todėl konstatuojama, kad G. J. paskirta nuobauda apylinkės teismo buvo sušvelninta nepažeidus ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, ji nėra akivaizdžiai per švelni, neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Priešingai, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl Institucijos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė