- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- AN2-28-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00153-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimas, kuriuo M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – trylikai mėnesių, už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 2 d. 11.04 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) pusėje), (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas (0,45 promilių neblaivumas).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Klaipėdos apskrities VPK 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 13 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemones terminą.
2.1. Apeliaciniame skunde, remiantis apygardos teismų sprendimais (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-39-135/2016, AN2-185-282/2019, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-283-993/2022), teigiama, kad įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes tam, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad padarius net ir tokį pavojingą administracinį nusižengimą kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaiviam, teismas vis tiek gali individualizuoti nuobaudą, t. y. skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatymu numatyta sankcijoje arba nuobaudos apskritai neskirti atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011). Apeliantas pripažįsta, kad padarė pavojingą administracinį nusižengimą, tačiau pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma netaikytina. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį nagrinėjamos bylos atveju reikšmingos aplinkybės yra padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Būtent jos tiesiogiai įtvirtintos pačioje ANK 34 straipsnio 6 dalyje, kaip tokios, į kurias reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Apelianto teigimu, iš skundžiamos nutarties turinio gana aiškiai matyti, kad į daugelį iš šių aplinkybių atsižvelgta tik paviršutiniškai, ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.2. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi neįvertintos aplinkybės, kad jis yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, sumokėjo baudą, charakterizuojamas teigiamai, įskaitant tokią reikšmingą aplinkybę, kaip ypatingai mažas neblaivumo laipsnis (0,44 prom.) padarant ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš esmės vienintelis konkretus skundžiamos nutarties motyvas yra tas, kad prieš daugiau nei ketverius metus jis buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau apeliantui nesuprantama, kodėl jis yra reikšmingesnis už visus kitus skundo motyvus. Apeliantas, remdamasis apygardos teismo nutartimi, teigia, kad labai svarbūs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-606/2021). Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į aktualią teismų praktiką, pagal kurią būtent neblaivumo laipsnis yra vienas iš reikšmingiausių kriterijų, kuris vertinamas atitinkamos kategorijos administracinių nusižengimų bylose, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies (ne)taikymo (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-350/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-483-594/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-368-383/2021, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-300/2020).
2.3. Apelianto vertinimu, neteisinga manyti, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, teismo galimybė sutrumpinti šios atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju. Nurodo, kad aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje. (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018). Apelianto teigimu, jo atveju jam netekus teisės vairuoti, nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista, ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip nurodoma teismų praktikoje, ,,[ ... ] ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, ATP-39-135/2016 ir kt.).
2.4. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliantas teigia, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pakeisti, t. y. paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. mano, kad M. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu M. K. prašo paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes, jo teigimu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, į kuriuos tinkamai nebuvo atsižvelgta skundžiamoje nutartyje, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
10. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
12. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
13. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas aptarė ir įvertino visas M. K. skunde nurodytas aplinkybes, kurios, M. K. nuomone, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, bei neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, buvo pažeistos ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies nuostatos.
14. Apylinkės teismas atsižvelgė į M. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, t. y. kad jam buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas (paklaida ± 0,01 promilės), tai yra nedaug viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą, kad jis pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, ir tai jau skundžiamu nutarimu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 21), įgijęs šaltkalvio-suvirintojo kvalifikaciją (b. l. 13), dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–17), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 22), yra susituokęs (b. l. 18), turi du mažamečius vaikus (b. l. 19, 20). Tačiau, kaip šiuo atveju, padarius šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurio padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai, juolab, šiuo atveju, kai M. K. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) mieste yra ir sūnaus ugdymo įstaiga, taip pat ir gydymo įstaigos, atsižvelgiant ir į nustatyto neblaivumo laipsnį, kad jis nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilės neblaivumą, savaime nėra aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant už padarytą nusižengimą straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos – dydį bei administracinės poveikio priemonės terminą. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta asmeniui atsakomybė bei privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatomas jau 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, todėl, vertinant tai, ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, be M. K. skunde nustatytų aplinkybių, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys nėra lengvabūdiškas, kad yra pagrindo juo tikėti, taip pat yra pagrindas manyti, kad jis kritiškai įvertino savo elgesį ir yra linkęs pasitaisyti, kad asmuo šiurkščiai nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių, bei tokiu atveju kartu labai svarbus ir nustatyto neblaivumo laipsnis.
15. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad M. K. jau buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 422 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 24 mėnesiams, už tai, kad vairuodamas automobilį iš stovėjimo vietos atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė šalia stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš įvykio vietos nuvažiavo; po įvykio vartojo alkoholį, nors nebuvo patikrintas jo neblaivumas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu M. K. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šie aptarti M. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję būtent su alkoholio vartojimu, ir tai sudaro pagrindo manyti, kad jis nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio. Be to, M. K. baustas ir už greičio viršijimą, stovėjimą zonoje, kurioje stovėti draudžiama (b. l. 24–27). Ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo vertinti M. K. kaip asmenį, atsakingą už savo veiksmus ir kritiškai vertinantį savo elgesį, mokantį daryti išvadas iš savo klaidų, kad jo elgesys nėra lengvabūdiškas, o padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, bei daryti išvadą, jog taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir nustačius administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą mažesnį nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Tačiau nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, t. y. į M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeiminę padėtį, neblaivumo patikrinimo metu nustatytą neblaivumo laipsnį, kad jis nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilės neblaivumą, yra pagrindas M. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą sumažinti iki minimalaus termino, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. iki vienų metų.
17. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis naikintina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimą pakeisti.
M. K. už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo trylikai (13) mėnesių terminą sumažinti iki dvylikos (12) mėnesių.
Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.